Depresija yra vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų visame pasaulyje, turintis didelę įtaką žmonių gyvenimui. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti depresiją: kas tai yra, kokie jos simptomai, tipai ir kokie gydymo būdai yra prieinami. Siekiama suteikti informacijos, kuri padėtų atpažinti depresiją, suprasti jos priežastis ir žinoti, kur kreiptis pagalbos.
Kas Yra Depresija?
Depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia ilgalaikiu liūdesiu, energijos stoka, negatyviu mąstymu ir apatija. Tai nėra tiesiog laikinas prislėgtumas, kurį patiria beveik kiekvienas žmogus patyręs nesėkmę ar susidūręs su sunkumais. Depresija yra sutrikimas, kuris neišnyksta vien todėl, kad to norite. Tai liga, kuri veikia žmogaus kasdienybę - sunku susikaupti, dirbti, miegoti, bendrauti ar jausti džiaugsmą.
Sergantieji depresija šį sutrikimą apibūdina skirtingai: vieniems tai tarsi gyvenime viską matyti juodomis spalvomis ar nuolatos jausti artėjančią pražūtį, o kitiems depresija yra nuolat jausti negyvybingumą, tuštumą bei apatiją. Svarbu suprasti, kad nuolatos jaučiamas beviltiškumas bei bejėgiškumas neatspindi Jūsų tikrosios situacijos, tai tik - depresijos simptomai.
Depresijos Požymiai
Depresijos požymiai gali būti įvairūs, ir ne visi žmonės patiria juos vienodai. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus, kurie trunka ilgiau nei dvi savaites ir trukdo kasdieniam gyvenimui:
- Nuolatinis liūdesys ir prislėgta nuotaika: Nuolatinis liūdesio jausmas, kuris nepraeina ir sunkiai paaiškinamas. Pasaulis aplink atrodo nuolat apsiniaukęs, o šypsotis pasidaro keista ir nenatūralu.
- Anhedonija: Tai negalėjimas jausti džiaugsmo ir pasitenkinimo. Anhedonija skirstoma į socialinę (nesidomėjimas bendravimu) ir fizinę (negalėjimas patirti juslinio malonumo).
- Neviltis ir bejėgiškumas: Intensyvus nevilties ir bejėgiškumo išgyvenimas, kuris lydi daugelį depresiją patiriančių žmonių. Svarbu rasti saugų prieglobstį ir nelikti vienatvėje.
- Sumažėjusi savivertė: Depresija gali pakirsti Jūsų savosios vertės išgyvenimą. Galite jaustis beverčiai ar nesėkmingi viskame, ko imatės.
- Padidėjęs jautrumas: Galite jaustis taip lyg tuoj verksite didžiąją laiko dalį, Jus gali sujaudinti ar sugraudinti mažmožiai, kurių anksčiau nepastebėdavote.
- Kaltės jausmas: Galite galvoti, kad viskas, kas nutinka blogo - tik dėl Jūsų, kad gadinate kitiems gyvenimą ir kenkiate pačiu savo buvimu.
- Nerimas ir susirūpinimas: Depresija taip pat labai susijusi su nerimu ir nuolatinio susirūpinimo išgyvenimu.
- Irzlumas: Pastebėta, kad depresiją skirtingai gali patirti vyrai ir moterys. Vyrai be padidinto irzlumo dažniau patiria tai, kas nėra tradiciškai siejama su depresija.
- Sunkumai susikaupti: Priimti bet kokius sprendimus, skaityti ar net žiūrėti televizorių gali tapti varginantis užsiėmimas, nes tampa sunku aiškiai mąstyti ir sekti įvykių eigą.
- Mintys apie mirtį: Mintys apie mirtį, savižudybę ar tiesiog noras užmigti ir nebeatsibusti aplanko žmones, kurie jaučiasi nevilty, praradę prasmę ir bejėgiai tai pakeisti.
- Energijos stoka: Energijos lygis - nuo labai žemo iki beveik nepastebimo. Galite nuolat jaustis pernelyg pavargęs, kad padarytumėte paprastas užduotis.
- Apetito pokyčiai: Susiduriant su depresija Jūsų apetitas ir svoris gali labai pasikeisti. Vieniems žmonėms apetitas tampa daug didesnis, kiti - atvirkščiai, praranda apetitą.
- Sumažėjęs seksualinis potraukis: Daugelis vyrų ir moterų patiriančių depresiją sako, kad jų seksualinis potraukis labai susilpnėjęs arba visai išnykęs.
- Miego sutrikimai: Patiriant depresiją itin dažnai sutrinka žmogaus miegas. Gali pasikeisti miego kokybė ir kiekybė.
- Socialinė izoliacija: Jaučiatės pavargęs, neturite energijos, o bendravimas su žmonėmis gali tapti labai sunkus ir nebeteikti malonumo. Galite pastebėti, kad žmonių vengiate, jie Jus pradeda erzinti, o kvietimus susitikti vis atidėliojate.
Depresijos Tipai
Egzistuoja įvairios depresijos rūšys, kurios skiriasi savo simptomais ir eiga:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Didžioji depresija (klinikinė depresija): Ilgalaikė depresijos forma, kai žmonės jaučiasi praradę susidomėjimą įvairiais dalykais ir gali susidurti su dideliais sunkumais atliekant kasdieninio gyvenimo veiklas.
- Bipolinis sutrikimas: Ilgalaikė depresijos forma, kuriai būdingi intensyvūs nuotaikų svyravimai, kai nuotaika tai pakyla (manija), tai pablogėja (depresija).
- Sezoninis afektinis sutrikimas: Laikinos depresijos forma, atsirandanti tam tikru metų laiku, dažniausiai rudens ir žiemos mėnesiais.
- Pogimdyvinė depresija: Laikina depresijos forma, pasireiškianti neseniai pagimdžiusioms moterims, o kartais ir tėčiams.
- Atipinė depresija: Sunki depresijos forma, kuriai būdingi tam tikri išskirtiniai šios ligos požymiai.
- Distimija: Nuolatinė depresinė nuotaika, kai atrodo, kad visada liūdna.
- Psichozinė depresija: Klinikinės arba didžiosios depresijos forma, kurią apsunkina vienas ar keli psichozės simptomai.
- Gydymui atspari depresija: Būklė, kai depresijos epizodą gydant mažiausiai dviem skirtingais antidepresantais žmogaus savijauta ir fiziniai negalavimai nelengvėja.
Depresijos Priežastys
Depresijos priežastys yra daugialypės ir apima tiek genetinius (biologinius), tiek psichologinius, tiek socialinius veiksnius.
- Genetika: Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
- Biologiniai pakitimai: Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių pakitimų.
- Aplinkos faktoriai: Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją.
- Vaistai: Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
- Išorinės psichologinės patirtys ir traumos: Tėvų skyrybos, artimųjų netektys, psichologinis ir seksualinis išnaudojimas, mobingas ar avarijos.
Depresijos Gydymas
Depresijos gydymas yra kompleksinis ir apima kelis pagrindinius komponentus:
- Palaikymas: Pokalbiai apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija: Darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Pasitelkus hipno kognityvinę elgesio terapiją, kuri apjungia kognityvinės elgesio terapijos principus su hipnoze, sukuriamas galingas terapinis metodas depresijos valdymui.
- Medikamentinis gydymas: Depresiją diagnozuoja psichiatrai, kurie ir skiria medikamentinį gydymą. Depresijos atveju dažniausiai skiriami antidepresantai.
Svarbu pradėti nuo mažų tikslų ir kasdien juos didinti. Bendravimas su kitais žmonėmis, judėjimas pirmyn, sveika mityba ir gyvenimo džiaugsmo atgavimas taip pat gali padėti pagerinti nuotaiką.
Kaip Padėti Sergančiam Depresija?
Jei pažįstate žmogų, kovojantį su depresija, galite jam padėti keliais būdais:
- Paraginkite: Švelniai paraginkite jį kreiptis pagalbos.
- Padėkite: Pasiūlykite padėti atlikti konkrečias užduotis - pavyzdžiui, surasti potencialius terapeutus arba sudaryti klausimų, kuriuos reikia užduoti gydytojui, sąrašą.
- Priminkite: Jei jie jaučiasi kalti ar gėdijasi, pabrėžkite, kad depresija yra kaip ir bet koks kitas sveikatos sutrikimas.
- Nelyginkite: Jei patys nepatyrėte depresijos, venkite ją lyginti su laikais, kai jautėtės prislėgti.
- Kalbėkite: Atviras pokalbis apie depresiją gali padėti.
- Sukurkite jaukią aplinką: Pasikalbėkite ir išklausykite jį. Leiskite jam suprasti, kad jums tai rūpi.
- Paskatinkite kreiptis profesionalios pagalbos: Jei reikia - palydėkite jį iki specialisto kabineto.
Depresijos Mitai
Yra daug mitų apie depresiją, kurie trukdo žmonėms suprasti šią ligą ir kreiptis pagalbos. Štai keletas dažniausių mitų:
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
- Depresija yra tiesiog liūdesys: Depresija yra daug daugiau nei tiesiog liūdesys. Tai kompleksinis psichikos sutrikimas, kuris veikia žmogaus emocijas, mintis ir elgesį.
- Depresija yra silpnumo požymis: Depresija nėra silpnumo požymis. Tai liga, kurią gali paveikti įvairūs veiksniai, įskaitant genetiką, biologinius pakitimus ir aplinkos stresorius.
- Antidepresantai yra stebuklinga piliulė: Antidepresantai gali padėti palengvinti depresijos simptomus, tačiau jie nėra stebuklinga piliulė. Gydymas dažnai apima ir psichoterapiją bei kitus pagalbos būdus.
- Depresija praeis savaime: Negydoma depresija gali tapti itin sudėtingu sveikatos sutrikimu. Svarbu kreiptis pagalbos į specialistą.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Jei jaučiate depresijos simptomus, svarbu kreiptis pagalbos į specialistus. Galite kreiptis į:
- Psichologą
- Psichoterapeutą
- Psichiatrą
- Šeimos gydytoją
- Psichikos sveikatos centrą
Taip pat galite skambinti į anonimines pagalbos linijas arba užpildyti užklausą Pasikalbėk platformoje.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje