Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai itin svarbu rūpintis savo ir būsimo kūdikio sveikata. Deja, įvairios priklausomybės, tokios kaip alkoholio, tabako ar narkotikų vartojimas, gali turėti itin neigiamą įtaką nėštumo eigai ir vaisiaus vystymuisi. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip šios priklausomybės veikia nėštumą, kokios pasekmės gresia vaisiui ir naujagimiui, bei kokios prevencinės priemonės gali padėti apsaugoti būsimą kartą.
Alkoholio poveikis nėštumui ir vaisiaus alkoholinis sindromas
Pasaulinė vaisiaus alkoholinio sindromo diena minima kasmet rugsėjo 9 dieną, 9 valandą 9 minutės. Ši data primena, kad nėštumo metu neturėtų būti vartojami jokie alkoholiniai gėrimai. Medikai ir specialistai teigia, kad alkoholio vartojimas nėštumo metu yra viena iš dažniausių įgimtų anomalijų, raidos ir elgesio sutrikimų priežasčių.
Apie 90 proc. Lietuvos moterų vartoja alkoholį iki pastojimo, o nėštumo metu alkoholiu piktnaudžiauja 0,1 proc. būsimų mamų. Vilniaus gimdymo namų direktorė doc. dr. Kornelija Mačiulienė atskleidė, jog apie 90 proc. Lietuvos moterų vartoja alkoholį. 25-60 proc. besilaukiančiųjų neigia vartojusios alkoholį. Tačiau, pasak gydytojos, realybė kiek kitokia.
Alkoholis lengvai patenka per placentą, vaisiuje susidaro tokia pati koncentracija kaip motinos kraujyje. Vaisiaus vandenys veikia kaip alkoholio rezervuaras, tad stipriai prailginamas alkoholio poveikio ir jo daromos žalos laikas.
Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS) - sunkiausias tokio pobūdžio sutrikimas, sąlygojantis neatstatomus naujagimio protinio atsilikimo požymius.
Taip pat skaitykite: Socialinių priklausomybių apibrėžimas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų tyrimais atskleista, jog Lietuvos kūdikių namuose net 40 proc. vaikų kenčia nuo vaisiaus alkoholinio sindromo (VAS) sutrikimų.
„Skaičiuojama, kad šalyse, kuriose reprodukciniu laikotarpiu moterys linkusios vartoti alkoholį, tokius sutrikimus turi 2-5 proc. vaikų. Lietuvoje apie 20 proc. reprodukcinio amžiaus moterų alkoholį vartoja žalingai. Galima daryti prielaidą, kad vien praėjusiais metais Lietuvoje gimė nuo 617 iki 1542 kūdikių, turinčių VAS“, - sakė ministrė.
Išoriniai ir vidiniai pakitimai, sukelti alkoholio
Tik gimus kūdikiui medikai gali pastebėti VAS būdingus simptomus: mažą galvą, sutrumpėjusius akių plyšius, papildomą odos raukšlę vidiniame akies kampe, trumpą riestą nosį, įdubusią nosies nugarėlę, plonas siauras lūpas, ypač viršutinę, neišsivysčiusį apatinį žandikaulį, išlygintą nosies ir lūpos raukšlę.
Be abejo, būdingi ir dauginiai defektai vidaus organuose. Be minėtos centrinės nervų sistemos pakitimų, t. y. smegenų pažeidimo, tokiems vaikams būna įgimtos širdies ydos, gomurio nesuaugimas, šlapimą išskiriančių organų ir griaučių sistemų pažeidimai.
Pasak gydytojo, „šie pažeidimai iki gimimo lieka visam gyvenimui. Be abejo, kai kuriuos struktūrinius, anatominius defektus (širdies ydą, gomurio nesuaugimą ir kt.) galima koreguoti chirurginėmis operacijomis. Tačiau protinės raidos sutrikimų nepakeisime. Galima vaiką ugdyti, jam padėti, bet intelekto deficitas išliks. Šis sindromas palieka žymę visam gyvenimui“, - teigė profesorius.
Taip pat skaitykite: Sveikimo programos priklausomiems asmenims
Elgesio ypatumai
„Be abejo, protinė negalia gali būti įvairaus laipsnio. Jei lengvesnė - aišku, problemų mažiau. Bet tokiam vaikui sunkiau mokytis, išryškėja elgesio ypatumų: hiperaktyvumas, koncentracijos stoka“, - sakė genetikas.
Jo teigimu, tokiems vaikams būdingas vadinamasis plaštakės elgesys: jie negali susikaupti, susikoncentruoti, lyg drugeliai puldinėja nuo žiedo prie žiedo.
„Bendraudamas su tokiu vaiku kabinete pastebiu, kad jis apžiūri viską, atidarinėja stalčius ir t. t., tačiau negali susikaupti ties vienu dalyku. Tai yra alkoholio poveikis. Juk ne veltui tarptautiniame VAS dienos logotipe yra plaštakė: skleisti žinias apie alkoholio žalą nėštumo metu ir vaikams būdingą sindromą“, - pasakojo VU profesorius.
Pavojingiausias laikotarpis
Prof. A.Utkus teigė, kad šis sindromas ypatingas tuo, jog jis nulemtas žalingo veiksnio - alkoholio ir jo metabolitų - poveikio. Vienintelis apsisaugojimas - visiškai nevartoti alkoholio nėštumo metu. „Pavojingiausias laikotarpis - nuo trečios iki dešimtos savaitės, skaičiuojant nuo pastojimo datos. Tai yra tas laikotarpis, kai vystosi visi organai ir sistemos. Ir tuo metu veikiantis alkoholis bei jo metabolitai gali sutrikdyti normalią vaikų organų sistemų raidą. Jautriausiai į šį poveikį reaguoja smegenys. Nulis alkoholio - nulis vaisiaus pažeidimo rizikos“, - įsitikinęs prof. A. Utkus.
Jis pridūrė, kad dažnai klaidingai manoma, jog svarbiausios yra 3-10 savaitės, o vėliau alkoholis nekenkia: „Tai klaidinga nuostata. Net ir mažos alkoholio dozės turi kenksmingą poveikį per visą nėštumą“.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie priklausomybes
Tyrimai
Alkoholis (etanolis, etilo alkoholis) yra legaliai vartojama medžiaga, kuri priklauso teratogenams. Alkoholis gerai tirpsta vandenyje ir riebaluose, o dėl sugebėjimo ištirpti riebaluose alkoholio koncentracija kraujyje ir smegenyse būna beveik vienoda.
Alkoholis lengvai pereina per placentą. Žmogaus embriono ir vaisiaus raida sutrikdoma tiesiogiai veikiant alkoholiui ar acetaldehidui.
Alkoholio poveikis vaisiaus raidos laikotarpiu (nuo 10 raidos savaitės po pastojimo) gali sutrikdyti ląstelių diferenciacijos procesus ir nulemti raidos defektų atsiradimą.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai atlieka tyrimus, kurių rezultatai turėtų parodyti tikrą šios problemos mastą Lietuvoje. Naujagimių sauso kraujo mėginiuose tiriama fosfatidiletanolio koncentracija leidžia nustatyti alkoholio vartojimo paskutinį nėštumo mėnesį rodiklį.
Tokiu būdu ištyrus alkoholio skilimo produktus iš 10 tūkst. E. „Mokslinės literatūros duomenimis, nėštumo laikotarpiu alkoholį vartoja vidutiniškai 2-7 proc. moterų visame pasaulyje. Lietuva šiuo požiūriu neišsiskiria iš kitų šalių - alkoholį paskutiniais nėštumo mėnesiais vartojo 3,1 proc. lietuvaičių“, - teigia prof.
Tabako žala nėštumo metu
Rūkant išsiskiria daugiau nei 4000 toksinių savybių turinčių medžiagų, kurios neigiamai veikia ne tik motinos, bet ir vaisiaus organizmą. Tabako dūmuose yra ir apie 90 vėžį sukeliančių medžiagų. Nikotinas veikia sutraukdamas kraujagysles. Susitraukus placentos kraujagyslėms, sumažėja kraujo kiekis, kuriuo vaisius aprūpinamas deguonimi ir maisto medžiagomis, taip sukeldamas vaisiui deguonies badą (hipoksiją). Dėl nuolatinės hipoksijos sutrinka vaisiaus mityba ir sulėtėja jo augimas. Anglies monoksidas lengvai prisijungia prie vaisiaus hemoglobino ir sunaudoja vaisiaus vitaminą B12.
Taip pat maždaug ketvirtadalis vaisingo amžiaus moterų reguliariai rūko ir vos viena iš trijų rūkančiųjų meta šį žalingą įprotį, kai pastoja, tad Lietuvoje rūko apie 5 proc. visų nėščiųjų. Šis įprotis labiausiai paplitęs tarp žemesnio išsilavinimo moterų, jaunesnių nei 20 metų nėščiųjų arba kai nėštumas yra neplanuotas ir stinga pozityvaus emocinio palaikymo iš aplinkos. Tai ne tik kenkia vaisiui, tačiau nikotinas mažina motinos pieno gamybą, jame mažėja naujagimiui reikalingų maisto medžiagų.
Vyrai, kurie vaiko laukimo metu neatsisako rūkimo, taip pat kenkia moters ir kūdikio sveikatai. Skleidžiami dūmai sukelia pasyvaus rūkymo žalą, o prie drabužių ir kūno prilipusios dalelės persiduoda nėščiajai apkabinimų, bučinių ir prisilietimų metu.
Rūkymo pasekmės vaisiui ir naujagimiui
Kaip ir alkoholio vartojimas, rūkymas gali sukelti persileidimą ir priešlaikinį gimdymą, tačiau dažniau pasireiškia vaisiaus augimo sulėtėjimu, lūpos ir gomurio apsigimimais, kvėpavimo organų sistemos ligomis, elgesio bei dėmesio sutrikimais. Tokį patį poveikį sukelia ir nikotino pakaitalai: pleistrai, kramtoji guma ir kita, todėl planuojant nėštumą, pastojus ir žindymo metu patariama šio įpročio atsisakyti.
- vaisiaus apsigimimų.
- vaisiaus, naujagimio žūties 1,2 - 1,4 karto. Nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp surūkomų cigarečių skaičiaus ir perinatalinės mirties rizikos.
- per mažo naujagimio gimimo svorio. Labiausiai tai įtakoja rūkymas trečiajame nėštumo trimestre. Jei moteris nustotų rūkyti šiuo laikotarpiu, vaisiaus svoris galėtų būti ir normalus. Jei moteris pati ir nerūko, tačiau būna aplinkoje, kurioje yra rūkoma, tai taip pat gali neigiamai paveikti vaisių.
- nikotinas slopina prolaktino gamybą;
- rūkančioms ir krūtimi maitinančioms moterims paros pieno gamyba sumažėja 200-250 ml;
- rūkančių motinų piene randama mažiau lipidų negu nerūkančių;
- nikotinas, esantis rūkančios maitinančios motinos piene, trumpina kūdikio miego laiką. Vaikas būna neramesnis;
- moterys, kurios rūkė prieš, per ir po nėštumo, dvigubai dažniau nustoja maitinti kūdikį anksčiau, nei šis sulaukia 10 savaičių.
Tyrimais nustatyta, kad didžiausia nikotino koncentracija motinos piene būna 30-60 minučių po surūkytos cigaretės. Tuo metu moters kraujyje ir piene yra didžiausia nikotino koncentracija, pienas turi cigaretės skonį.
Kaitinamasis tabakas ir kaljanas
Kaitinamajame tabake, kaip ir cigaretėse, yra nikotino. Ir nors dažnai teigiama, kad kaitinamasis tabakas yra mažiau pavojingas už įprastas cigaretes, pasirodo vis daugiau tyrimų apie jo žalą. Vis dar sklando nemažai mitų, jog kaljanas - geresnė cigarečių alternatyva. Anaiptol: kaljano dūmuose taip pat yra daugybė kancerogeninių medžiagų, kurios gali ne tik sutrikdyti kvėpavimą, sukelti onkologines ligas, bet ir pakenkti vaisingumui ir t.t., jau nekalbant apie negrįžtamą žalą vaikeliui. Tiesa, pasyviojo rūkymo žalą lemia ir atstumas tarp rūkančiojo ir nėščiosios.
Rūkymas ir žindymas
Nustatyta, kad nikotinas neigiamai veikia prolaktino gamybą. Rūkančios motinos turi mažiau pieno: jo kiekis per parą gali sumažėti net iki 250 ml.
Rūkymas ir COVID-19
Rūkymo žala naujai atsispindi ir COVID-19 pandemijos akistatoje. Tyrimai rodo, kad pandemijos metu rūkantys žmonės susiduria su sunkesniais COVID-19 simptomais bei dėl to jiems tenka dažniau gultis į ligoninę. 29 % rūkančiųjų nurodė jaučiantys daugiau nei penkis viruso simptomus, o net 50 % nurodė jaučiantys daugiau nei dešimt viruso simptomų, įskaitant kvapo, skonio praradimą, viduriavimą, nuovargį, sumišimą bei raumenų skausmą.
Akcija „Gimiau nerūkantis“
Kasmet gegužės 31-ąją vykdoma akcija „Gimiau nerūkantis“ siekiama atkreipti dėmesį į neigiamą rūkymo poveikį vaisiui ir paskatinti nėščiąsias ir žindančias moteris nerūkyti (bei nebūti rūkančiųjų aplinkoje) dėl sveiko savo vaikelio vystymosi. Tačiau svarbu paminėti, kad nustoti rūkyti labai svarbu ir dar tik norinčiai susilaukti vaikų šeimai. Tyrimų duomenimis, rūkantys vyrai bei moterys turi dvigubai didesnę riziką turėti nevaisingumo problemų nei nerūkantys žmonės.
Rūkymo įtaka vaisiaus augimui ir vystymuisi
Yra gerai žinoma, kad rūkymas nėštumo metu kenkia vaisiaus vystymuisi ir sveikatai, tačiau mažai diskutuojama apie ilgalaikes to pasekmes. Iš tiesų nikotinas bei kitos tabako dūmuose esančios medžiagos prasiskverbia pro placentą, taip patekdamos į vaisiaus kraujotaką ir sutrikdydamos dar negimusio vaiko aprūpinimą deguonimi.
Rūkymas nėštumo metu daro didelę įtaką vaisiaus augimui. Tyrimai rodo, kad rūkymas nėštumo metu lemia mažesnį vaiko svorį, taigi kelia riziką susilaukti ypač mažo svorio kūdikio (<2500 g) bei sukelti priešlaikinį gimdymą.
Rūkymas nėštumo metu gali paveikti vaisiaus smegenų vystymąsi bei jų funkcijas. Lyginant nepatyrusius ir patyrusius perinatalinį rūkymą kūdikius, pastebėta, kad pastarųjų smegenys yra mažesnės, be to, nustatyti ir smegenų funkcijų pakitimai.
Vis didesnį susirūpinimą kelia tai, kad rūkymas nėštumo metu gali vaidinti svarbų vaidmenį didėjančiam vaikų nutukimui bei medžiagų apykaitos sutrikimams. Daugybė tyrimų rodo, kad nėštumo metu rūkančių motinų vaikai, sukakę maždaug 9 metų amžių, turėjo didesnę nutukimo riziką, lyginant su nerūkančių motinų vaikais.
Motinos rūkymas nėštumo metu sukelia padidėjusią švokštimo, astmos, bronchito, kvėpavimo takų ir plaučių funkcinių sutrikimų riziką.
Rūkymas ir motinos pienas
Vienas reikšmingiausių ir jautriausių laikotarpių po gimimo, kai rūkymo poveikis gali turėti kritinių pasekmių, yra žindymo laikotarpis. Nikotino galima lengvai rasti žindančios motinos piene, todėl rūkanti bei žindanti mama yra pagrindinis kūdikio sąlyčio su tabako junginiais šaltinis. Tyrimai rodo, kad motinos piene randamas nikotino kiekis yra daugiau kaip dvigubai didesnis nei kraujyje (pagal kai kuriuos tyrimus, 2,9 karto didesnis). Taip pat dėl įvairių priežasčių rūkančios motinos turi didesnę riziką trumpiau maitinti krūtimi. Rūkymas gali turėti neigiamų padarinių laktacijos procesui, pieno sumažėjimui, paveikti kūdikių elgesį, kurį galimai sukelia tabako rūkymas (diegliai bei verkimas), todėl motinos verčiau renkasi kitus maitinimo būdus. Be to, kad sutrumpėja žindymo laikas, yra įrodymų, jog motinos rūkymas žindymo laikotarpiu gali sukelti įvairių sutrikimų išsivystymą. Eksperimentinio tyrimo rezultatai rodo, kad miegojimo ir būdravimo ritmas yra paveikiamas iškart, vos tik motina parūko. Tokie miego ritmo sutrikdymai gali pasireikšti dėl nikotino bei jo stimuliuojančio poveikio, dėl tiesioginio ir netiesioginio slopinančio efekto smegenims ir jų funkcijoms, atsakingoms už miegą.
Apibendrintai galima teigti, kad nėštumo bei pogimdyminio laikotarpio metai yra kritiniai vaiko vystymuisi. Tyrimai nuosekliai rodo, kad tabako rūkymas turi neigiamą poveikį vaisiaus bei jau gimusio vaikelio raidai, įskaitant priešlaikinio gimdymo tikimybę, vaisiaus augimo apribojimus, nepakankamą mažylio svorį, staigios kūdikio mirties sindromą, protines bei elgesio problemas, nutukimą, hipertenziją, diabeto tikimybę, kvėpavimo takų funkcinius sutrikimus ir kt. Nors motinų rūkymas nėštumo metu yra ypač reikšmingas dėl įvairių neigiamų pasekmių vaikui, jis taip pat labai kenksmingas žindymo laikotarpiu bei įkvepiant kitų žmonių iškvepiamus dūmus.
Narkotikų vartojimas nėštumo metu
Nėštumui ypač didelę riziką sukelia, jei būsima mama vartoja narkotikus. Numanoma, jog Lietuvoje apie 1 proc. nėščiųjų vartojo ar vartoja narkotikus. Todėl tokioms nėščiosioms numatoma griežtesnė priežiūra, atliekama daugiau tyrimų, siekiant maksimaliai užtikrinti tinkamą vaisiaus vystymosi procesą, kadangi narkotikai sukelia vaisiaus augimo sulėtėjimą, naujagimio cerebrinį paralyžių, fizinio ir protinio vystymosi bei elgesio sutrikimus, taip pat vaisiaus žūtį.
Prevencija ir rekomendacijos
Saugaus alkoholio ar nekenkiančio kiekio nėra, todėl nėštumo metu rekomenduojama visiška abstinencija, o negalinčios atsikratyti priklausomybės nėščiosios turėtų kreiptis į specialistus.
Vyrų, kaip būsimų tėvų, pareiga yra padėti besilaukiančiai moteriai išvengti socialinio gyvenimo situacijų, kurių metu kiltų pagunda vartoti alkoholį.
SAM Spaudos tarnyba primena, jog neatsakingas elgesys nėštumo metu ir prieš jį sukelia didelės žalos būsimo vaikelio vystymuisi. Būtent todėl poros planuodamos nėštumą bent prieš mėnesį turėtų atsisakyti žalingų įpročių ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata.
Pirmiausia, planuodami nėštumą abu tėvai turi pasirūpinti savo pačių sveikata. Rekomenduojama atsisakyti žalingų įpročių, kreiptis į šeimos gydytoją, atlikti reikiamus tyrimus bei pasiskiepyti, jog išvengtumėte nepageidaujamų ar pavojingų ligų nėštumo metu, kurios pakenktų Jums arba vaisiui.
Taip pat, reikėtų pasirūpinti savo psichologine sveikata. Jei yra ilgalaikio psichologinio ar fizinio smurto traumų, emocinių randų, pirmiausia turėtumėte kreiptis į psichologą ir išspręsti šias problemas, jog vaiko gimimas nesukeltų padarinių. Neigiami jausmai, pyktis, pagieža, liūdesys ar stresas gali neigiamai paveikti Jus, Jūsų antrąją pusę bei vaisiaus vystymąsi, sukelti norą naudoti psichiką veikiančias medžiagas, tad svarbu pasirūpinti saugiu psichologiniu klimatu prieš planuojant susilaukti vaikelio.
Gydytojos teigimu, kita ne mažiau svarbi problema yra ta, kad girtauja vaisingos poros, ypač kai jos planuoja nėštumą.
„Pirmiausia spermijai yra pakenkti alkoholio, jie neatlieka pagrindinės savo funkcijos - apvaisinimo. Be to, apgirtusi moteris neatsako už savo veiksmus apvaisinimo metu. Kai tokia pradžia, paskui yra ir pasekmės“, - įsitikinusi K. Mačiulienė.
Venkite toksiškų medžiagų savo namuose ir darbovietėse. Sintetiniai chemikalai, metalai, trąšos, purškalai, naminių gyvūnų išmatos - sunkina galimybę pastoti, gali sukelti ligas ir alergijas, o netikėta infekcija gali pakenkti vaisiaus vystymuisi.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja ne tik šviesti visuomenę apie atsakingą vaiko planavimą bei psichiką veikiančių medžiagų žalą, tačiau ragina artimuosius padėti sukurti tinkamą aplinką besilaukiančiai mamai, nes artimiausių žmonių įtaka nėštumo metu yra vienas didžiausių veiksnių nėščiosios elgesiui ir kūdikio sveikatai.
Būtina šviesti moteris, ypač jaunas. Pasak R. Šalaševičiūtės, „Net ir nedidelis alkoholio kiekis (tarkim, 42 g degtinės ar 140 g vyno, ar 340 g alaus) nuo trečios iki dešimtos nėštumo savaitės gali paveikti vaisių. Man atrodo, kad moterys, jaunos mamos nežino, jog pakanka vienkartinio alkoholio pavartojimo ir gali turėti vaiką, kuriam bus reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra. Ši liga yra nepagydoma, todėl reikėtų daugiau dirbti su nėščiosiomis, tam turi skirti didesnį dėmesį ir socialiniai darbuotojai, bendruomenės“, - sakė sveikatos apsaugos ministrė.
tags: #priklausomybiu #itaka #nestumui