Goda Bačienė: Psichoterapinis požiūris į vaiko raidą ir tėvystę

Įvadas

Šiame straipsnyje aptarsime vaikų ir paauglių psichiatrės, psichoterapeutės Godos Bačienės įžvalgas apie vaiko raidą, tėvystę ir jausmų svarbą. Remiantis jos patirtimi ir įžvalgomis, bus nagrinėjami tėvų vaidmens aspektai, vaikų jausmų pažinimas ir auklėjimo ypatumai.

Tėvystė šiuolaikiniame pasaulyje

Tėvystė yra plačiai aptariama sąvoka, kurioje kiekvienas tėvas sudeda savo lūkesčius, norus, svajones ir patirtis. Daugėjant literatūros apie tinkamą vaikų auklėjimą, kartais sudėtinga atsirinkti reikalingą informaciją ir pritaikyti ją praktikoje. Seminare Goda Bačienė kalbėjo apie tėčio svarbą vaiko gyvenime, aptardama, ar iš tiesų tėčio vaidmuo šeimoje yra skirtas tik žaidimams.

Tėčio vaidmuo vaiko gyvenime

Dažnai girdimas mitas, kad mamos atsakingos už vaikų ugdymą, o tėčiai už tai, kad vaikams būtų smagu augti. Goda Bačienė seminare pabrėžė tėvo svarbą vaiko gyvenime.

Jausmų svarba vaiko raidai

Goda Bačienė teigia, kad pats pirmas jausmas, kuris mus aplanko gimus, yra baimė. Ta pati primityviausia biologinio išlikimo baimė. Atėjus į pasaulį, kuris yra nepažįstamas, labai svarbus tėvų vaidmuo - parodyti vaikui, kad jis nėra vienas, kad tėvai yra su juo ir yra pasirengę su juo būti tada, kada vaikui jų labiausiai reikia.

Jausmų įvardinimas ir priėmimas

Jausti jausmus nėra sunku, nes mes visi juos patiriame. Pradžioje nemokame jų įvardinti, bet jaučiame juos visi. Pradžioje vaikas, išreikšdamas savo jausmus, stebi tėvų reakcijas. O tėvai, bendraudami su vaiku, įvardina jausmus, pvz.: „verki, turbūt išsigandai, nuliūdai…, matau, kad supykai“ ir t. t. Tuomet vaikas įgauna pavadinimus savo būsenoms išreikšti ir vėliau gali pats įvardinti jas. Nė vienas jausmas pats iš savęs nėra nei geras ar blogas, nei gražus ar negražus. Jis yra ir turi būti patiriamas. Galime kalbėti apie netinkamas išraiškas, kurias reikėtų stabdyti, pvz., supykus negalima laužyti daiktų, skriausti kitų vaikų ir pan.

Taip pat skaitykite: Gyvenimo iššūkiai: Dovilės Varkalienės pagalba

Jausmų slopinimo pasekmės

Jausmai niekur nedingsta. Jeigu juos slopiname ar apsimetinėjame, kad nejaučiame, tai tampame suvaržyti savo pasirinktos rolės, kaip nepykstantys, nepavyduliaujantys ar bebaimiai ir galime elgtis sau kenkdami: neapsiginame, nepamatuotai rizikuojame ir t. Fiziniai skausmai irgi gali būti slepiamų „blogų“ jausmų nesąmoninga išraiška. Jeigu vaikas pyksta, o jam liepiama tą pyktį slėpti, tai vaikui gali pradėti skaudėti galvą, skrandį, net jeigu jokių matomų priežasčių tam nėra.

Saugumo jausmas ir poreikių tenkinimas

Nuo kūdikystės jautriai prižiūrimas kūdikis patiria saugumą per tai, kad jo poreikiai yra pastoviai, laiku ir tinkamai patenkinami, o mama yra šalia ir nuramina, kai reikia. Besirūpindama mama įvardina vaiko būsenas. Sako: „išalkai“ ir pamaitina, „pavargai“ ir užmigdo, „išsigandai“ ir prisiglaudžia, nuramina. Kūdikis patiria, kad jo poreikiai ir būsenos yra suprantami ir patenkinami, nurimsta. Augdamas jis mokosi ir palaukti, kol ruošiamas maistas, nes žino, kad alkis bus numalšintas. Kai tėvai teisingai atpažįsta ir įvardina vaiko būsenas, vėliau ir sudėtingesnius jausmus, jie gali susikalbėti su vaiku, nes vaikas juos priima kaip patikimus. Vyresni vaikai dažnai patenka į draudimų ar interesų susikirtimo situacijas, kur neretai kyla pyktis. Tokiu metu reikia įvardinti vaiko patiriamą jausmą ir susieti su priežastimi bei parodyti galimas išeitis.

Knygos kaip priemonė pažinti jausmus

Knygos yra puiki priemonė padėti vaikams pažinti jausmus. Visų pirma dėl to, jog vaikas iš knygų pamato, kad ir kiti (knygų veikėjai) jaučia tą patį, ką jaučia jis. Kad ir kiti turi tokius jausmus, kuriuos ir jis patiria. Vaikui tampa paprasčiau tuos jausmus įvardinti, išmokti kaip su jais tvarkytis. Pavyzdžiui, Šarūnės Baltrušaitienės knyga „Kaip zuikis jausmus pažino“ kalba apie liūdesį, pavydą, baimę, pyktį ir džiaugsmą.

Bendravimas su vaikais skirtingais amžiaus tarpsniais

Reikia derintis prie kiekvieno vaiko, nes visi jie yra skirtingi. Skirtingas jų augimas, brandumas. Tad kalbėti, dainuoti, sekti pasakas vaikams galima jau ir nuo pirmųjų mėnesių, kad vaikai girdėtų tėvų balsus, jaustų jų artumą. Tačiau, jeigu knygą skaitome su vaiku norėdami, kad vaikas joje rastų daug puikių minčių, tai knygą tikrai rekomenduočiau su vaiku aptarti, apie ją pasikalbėti. Kad ir paprasčiausius klausimus vaikui užduoti: kas tau knygoje labiausiai patiko? Kaip manai, kodėl veikėjai elgėsi vienaip ir kitaip?

Vaikų elgesio sunkumai ir tėvų reakcijos

Straipsnyje minimas lrytas.lt skaitytojos Erikos klausimas apie 6 metų dukters elgesį: „Mano 6 m. dukra labai užsispyrusi, jei kas ne taip - rėkia, daužo daiktus ir piktai - atsiprašo ir po kiek laiko vėl daro tą patį. Kaip su tokia elgtis? Ar reikia bausti? Jei taip, tai kaip, kad viskas nesibaigtų negerai. Ir kokias bausmes taikyti jai nusikaltus?“ Taip pat minimas skaitytojos Daivos klausimas: „Dažnos ašaros, jei kas nepasiseka. Kur čia charakterio savybės, o gal sveikatos problemos?“ Į šiuos klausimus atsakė su Paramos vaikams centru bendradarbiaujanti vaikų ir paauglių psichiatrė psichoterapeutė, „Šeimos namai“ vadovė Goda Bačienė.

Taip pat skaitykite: Darnių santykių kūrimo principai

Vaikų noras būti reikšmingais

Vaikai nenori būti silpni ir tik paklusnūs suaugusiųjų nurodymų vykdytojai. Jiems svarbu jaustis reikšmingiems ir taip pat, kaip suaugusieji, vadovauti, nurodinėti. Tėvams tenka būti labai sumaniems, norint pasiekti savo tikslų.

Kada vaikai ima vadovauti tėvams

Kai vaikai ima vadovauti tėvams, verta peržiūrėti jų dienotvarkę ir įvertinti:

1. Ar vaikas nepervargsta nuo įvairių būrelių ir mokymų.
2. Ar ne per ilgai žiūri TV ir žaidžia kompiuteriu ir panašiais prietaisais.
3. Kokia yra pusiausvyra tarp vaiko „kontroliuojamų“ veiklų ir suaugusiųjų nurodymais paremtų veiklų. Dažnai vaikų dienotvarkė yra perpildyta įvairiomis suaugusiųjų vadovaujamomis pamokėlėmis tiek būreliais, tiek namuose raidelių ar skaičių mokymu ir jie nebeturi laiko ne tik patirti, kad tėvai domisi jų žaidimu ir nori kartu džiaugtis, pasiduodami vaiko fantazijai, bet ir mažai galimybių laisvai žaisti su kitais vaikais.
4. Kai vaiko poreikis būti svarbiu ir žaisti yra patenkintas, tuomet jis yra lankstesnis priimti ir tėvų reikalavimus.

Pavyzdys: kaip elgtis, kai vaikas nenori eiti miegoti

Norite šešiametį vaiką 21 val. paguldyti miegoti, kai Jūs grįžtate kartu 18:30 val.

1. Informuokite, kad dabar reikia pasiruošti vakarienę, tada pavalgius Jūs skirsite laiko žaidimui su juo, po to bus laikas praustis ir gulti į lovą.
2. Galite pasiūlyti jam padėti virtuvėje ir bendros veiklos metu turėsite progos pagirti jį už pagalbą.
3. Vakarieniaukite kartu prie stalo.
4. Pažaiskite vaiko pasirinktą žaidimą.
5. Likus 15 min. įspėkite, kad žaidimo laikas artėja į pabaigą, o likus 5 min. pasakykite, kad šiandien reikia baigti žaisti, susitvarkyti ir ruoštis miegoti.
6. Būkite tvirti, kai sakote, kad laikas baigti. Patys nebetęskite žaidimo. Padėkite susitvarkyti.
7. Taip pat tvirtai ir geranoriškai palydėkite praustis ir į lovą.
8. Skirkite laiko ramiam atsisveikinimui. Pvz., aptarkite gerus dienos įvykius, pasekite pasaką ar padainuokite lopšinę.

Specialisto atsakymas suformuluotas remiantis trumpa informacija, kuri yra pateikta skaitytojų laiške. Jei vaiko elgesys ir savijauta kelia daugiau klausimų, rekomenduojama kreiptis dėl išsamesnio psichologo įvertinimo ir rekomendacijų.

Svarbu prisiminti

Jeigu susiduriate su auklėjimo problemomis, sunkiai susitvarkote su vaikais - tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Jau vien tai, kad atsivertėte šį straipsnį, reiškia, jog nemanote, kad rykštė, pakeltas balsas ar grasinimas yra patys tinkamiausi vaikų auklėjimo būdai.

Taip pat skaitykite: Laurinėnienės metodai

Slapukų naudojimas internetinėse svetainėse

Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje. Slapukai naudojami siekiant, kad svetainė prisitaikytų prie lankytojų poreikių ir norų, užtikrintų funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, todėl nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine, pvz., iš kur atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt., sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete, kad galėtume pateikti būtent jiems aktualią reklamą.

"Pixel" žymos

„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje.

Nuorodos į kitus tinklalapius

Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el.

Psichoanalitikai ir psichoterapeutai

Straipsnyje minimi įvairūs psichoanalitikai ir psichoterapeutai:

• TPA psichoanalizės kandidatė.
• Psichoanalitikė, TPA psichoanalizės mokytoja (training analyst).
• Psichoanalitikė.
• Psichoanalitikas.
• Psichologė, psichoterapeutė.
• Psichiatrė, psichoanalitinė psichoterapeutė, grupių psichoterapeutė.
• Psichoanalitikė, Suomijos Psichoanalizės Draugijos (TPA) narė, TPA psichoanalizės mokytoja (training analyst).
• Suaugusiųjų, vaikų ir paauglių psichoanalitikė.

Išvados

Goda Bačienė, būdama patyrusi vaikų ir paauglių psichiatrė bei psichoterapeutė, atkreipia dėmesį į svarbius vaiko raidos aspektus, tokius kaip tėvų vaidmuo, jausmų priėmimas ir tinkamas elgesys su vaikais. Jos įžvalgos padeda tėvams geriau suprasti savo vaikus ir rasti tinkamus auklėjimo būdus. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, todėl būtina derintis prie jo poreikių ir brandumo. Taip pat, tėvams nereikėtų bijoti kreiptis į specialistus, jei susiduria su auklėjimo sunkumais.

tags: #psichoterapeute #goda #baciene