Įvadas
Priklausomybės - opi visuomenės sveikatos problema, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir efektyvių prevencijos bei gydymo priemonių. Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus įvyko nemažai pokyčių, susijusių su priklausomybių prevencija ir gydymu. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius iš jų, aptarsime iššūkius ir ateities perspektyvas.
Alkoholio kontrolės politikos pokyčiai ir jų įtaka
Alkoholio vartojimas Lietuvoje ilgą laiką buvo viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų. Siekiant mažinti alkoholio daromą žalą, Lietuvoje buvo įgyvendintos kelios svarbios alkoholio kontrolės politikos priemonės.
Alkoholio prieinamumo ribojimas ir akcizo didinimas
Nuo 2008 m. iki 2018 m. Lietuvoje įgyvendinus eilę svarbių alkoholio kontrolės priemonių, „geriausių pirkinių“ (angl. Best Buys) alkoholio kontrolės priemonių, įskaitant:
- 2009 m. įsigaliojo draudimas parduoti alkoholinius gėrimus išsinešimui nuo 22 val.
- 2017 m. reikšmingas alkoholio akcizo pakėlimas, kuris padidino valstybės biudžeto pajamas iš akcizų 67 mln. eurų.
- 2018 m. sutrumpintos pardavimo valandos išsinešimui, įsigaliojo draudimas parduoti alkoholinius gėrimus išsinešimui nuo 20 val. iki 8 val. nuo pirmadienio iki šeštadienio, sekmadieniais leidžiamas išsinešimas 10-15 val. Visiškas alkoholio reklamos draudimas (televizija, radijas, internetas), taip pat legalaus alkoholio įsigijimo amžius padidintas nuo 18 m.
Šios priemonės turėjo teigiamą poveikį visuomenės sveikatai. Akcizo mokesčių didinimas ir prieinamumo apribojimai efektyviai sumažino alkoholio vartojimą ir bendrą mirtingumą šalyje. „Geriausių pirkinių politika“ (mokesčių didinimas, prieinamumo apribojimai, reklamos draudimai) turėjo reikšmingos įtakos jaunimo alkoholio vartojimui. Prekybos draudimas yra labiau ilgalaikė priemonė, tačiau ji pasirodė naudinga mažinant jaunų žmonių apsinuodijimo dažnį. Prieinamumo apribojimai yra ypač svarbūs gerinant gėrimo įpročius.
Alkoholio kontrolės politikos įtaka gyvenimo trukmei ir mirtingumui
Įgyvendinus alkoholio kontrolės politikos priemones, Lietuvoje pastebėtas teigiamas pokytis - pailgėjo vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Nuo 2007 m. (70,8 m.) iki 2019 m. (76,4 m.) vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje paaugo 5,6 metų, dar daugiau tarp vyrų - 6,9 metais. Nuo 2008 m. iki 2018 m. Lietuvoje mirtingumas dėl visų priežasčių sumažėjo 22 proc. Alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimo periodais (2008-2009 ir 2014-2018 m.) mirtingumas dėl bet kokios priežasties mažėjo 3,2 proc. Reikšmingas akcizo pakėlimas 2017 m. susijęs su sumažėjusiu mirtingumu ir per metus dėl to galėjo būti išvengta 4,8 proc.
Taip pat skaitykite: Socialinių priklausomybių apibrėžimas
Alkoholio vartojimo tendencijos
Nepaisant teigiamų pokyčių, alkoholio vartojimas Lietuvoje vis dar išlieka didelis. Per aptariamus metus legalių alkoholinių gėrimų suvartojimo pokytis, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, litrais absoliutaus (100 proc.) alkoholio: 2007 m. - 13,9 l.
Priklausomybės ligų centrų reorganizavimas
Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta reikšmingi pokyčiai priklausomybių gydymo srityje. Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotam Priklausomybės ligų centrų (PLC) reorganizavimo projektui, kuris numato esminių pertvarkų šių centrų veikloje.
Reformos tikslai ir uždaviniai
Įgyvendinus šį projektą, planuojama, kad iš penkių Lietuvoje veikiančių priklausomybės ligų centrų liks vienas koordinacinis centras su padaliniais didžiuosiuose miestuose. Ši reforma siekiama užtikrinti, kad Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, būtų prieinamos kokybiškos, mokslu pagrįstos ir standartizuotos priklausomybės ligų gydymo paslaugos.
Pagrindiniai reformos tikslai:
- Standartizuotos paslaugos: Suvienodintos paslaugos reikš, kad visuose didžiuosiuose miestuose bus prieinamas toks pats pagrindinis gydymo paslaugų paketas, pvz., abstinencijos gydymas, psichosocialinė reabilitacija.
- Kokybės užtikrinimas: Atsiras galimybė užtikrinti, kad teikiamos paslaugos atitiktų Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, būtų grįstos mokslu, nacionalinėmis metodikomis, o jų kokybė bus stebima ir vertinama.
- Prieinamumo didinimas: Sukūrus bendradarbiavimo su savivaldybėmis sistemą, asmenys iš mažesnių Lietuvos miestų galės būti efektyviau siunčiami į didžiuosiuose miestuose esančius priklausomybės ligų centrus, gauti gydymą ir jį toliau tęsti savo įprastoje aplinkoje.
- Finansavimo užtikrinimas: Svarbu, kad priklausomybės ligų centrai ateityje gautų finansavimą už suteiktas specializuotas priklausomybių gydymo ir reabilitacijos paslaugas draustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims.
Kodėl reikalinga reforma?
Pasak sveikatos apsaugos ministro, iki šiol priklausomybės ligų centrų situacija buvo bloga. Centrai susidūrė su nepakankamu finansavimu iš biudžeto, juos aplenkdavo Europos Sąjungos investicijos. Be to, buvo sunku pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų darbui su priklausomybę turinčiais asmenimis. Skirtinguose Lietuvos miestuose veikiančiuose centruose buvo teikiamas skirtingas paslaugų spektras, kartais taikant ir LR sveikatos apsaugos ministerijos nepatvirtintus gydymo metodus. Skyrėsi ne tik pačios paslaugos, bet ir tai, ar jos mokamos pacientams, ar ne, paslaugų prieinamumas, ne visada buvo užtikrinama jų kokybė gyventojams.
Taip pat skaitykite: Sveikimo programos priklausomiems asmenims
Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata teigia, kad centrams trūko tinkamo politinio dėmesio, jie veikė sveikatos sistemos paraštėse. Kildavo problemų dėl teikiamų paslaugų finansavimo ir jo tvarumo. Su tuo susijusių nesklandumų buvo daug: netinkamos patalpos, eilės, skirtinga paslaugų kokybė ir jų standartai, mokamų ir nemokamų paslaugų teikimo tvarka, santykis ir kt.
Priklausomybių prevencija ir gydymas: esama situacija ir iššūkiai
Priklausomybių prevencija ir gydymas Lietuvoje yra nuolatinis iššūkis, reikalaujantis nuoseklaus ir koordinuoto darbo. Šioje srityje veikia įvairios institucijos ir organizacijos, įgyvendinančios prevencines programas, teikiančios gydymo ir reabilitacijos paslaugas.
Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos veikla
Seimo Priklausomybių prevencijos komisija aktyviai dalyvauja priklausomybių prevencijos politikos formavime ir įgyvendinime. Komisija svarsto priklausomybės ligoms ir su jomis susijusioms sritims numatytų programų ir priemonių įgyvendinimą, analizuoja psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tendencijas, nagrinėja priklausomybės nuo azartinių lošimų situaciją ir iššūkius.
Komisija bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis, įskaitant Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Lietuvos kalėjimų tarnybą, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, Vilniaus miesto savivaldybę ir kitas organizacijas.
Priklausomybių prevencija kalėjimuose
Komisija ypatingą dėmesį skiria priklausomybių prevencijai laisvės atėmimo vietose. Lietuvos kalėjimuose vykdomos psichosocialinės reabilitacijos programos, skirtos nuteistiesiems, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų. Nuteistasis gali būti perkeliamas į „Reabilitacijos centrą“, kai atitinka visas nustatytas sąlygas, įskaitant nustatytą priklausomybę, raštišką norą dalyvauti programoje ir likusį ne mažesnį kaip 9 mėnesių bausmės atlikimo laikotarpį.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie priklausomybes
Savivaldybių iniciatyvos
Vilniaus miesto savivaldybė aktyviai diegia Islandijos prevencijos modelį „Planet Youth“, kuris skirtas vaikų ir jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai. Taip pat patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos „Vaikų ir jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bei platinimo prevencijos 2024-2028 m. strategija“, kurios įgyvendinimui penkerių metų laikotarpiui yra numatyta apie 78 mln. savivaldybės, valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų.
Švietimo programos
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina „Gyvenimo įgūdžių programą“, kuri skirta bendrosiose programose numatytoms kompetencijoms ugdyti ir prisideda prie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD)
NTAKD koordinuoja Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų įgyvendinimą.
Socialinė reklama ir šviečiamoji informacija
Priklausomybių prevencijos komisija taip pat analizuoja Lietuvos visuomeninio transliuotojo kanaluose bei kitose visuomenės informacijos sklaidos priemonėse skleidžiamos socialinės ir šviečiamosios informacijos, nekomercinės reklamos priklausomybių prevencijos tema paveikumą ir atitiktį prevencinių programų turiniui.
Palaikomasis gydymas priklausomybės nuo opioidų atveju
Lietuvoje tik maždaug vienas iš dešimties rizikingai opioidus vartojančių žmonių gauna jam reikalingą palaikomąjį gydymą, nors pagal rekomendacijas turėtų gauti bent kas antras. Priklausomybės nuo heroino gydymas skiriant į heroiną panašius vaistus (pradžioje buvo vienintelis medikamentas - metadonas) daugeliui žmonių, ir net pacientams, kėlė automatinį vidinį prieštaravimą. Vis tik paskutinius 10 metų mūsų šalyje šis gydymas teikiamas beveik kaip normali paslauga: teisės aktai užtikrina paslaugos teikimo kokybę, ji draustiems asmenims finansuojama Valstybinės ligonių kasos, o nedraustiems - iš valstybės biudžeto.
Nuo 2025-tųjų Lietuvoje gydymą sudėtiniu vaistu buprenorfinu/naloksonu gali skirti kiekvienoje savivaldybėje dirbantys gydytojais psichiatrai. Už šias paslaugas Valstybinė ligonių kasa moka įstaigai papildomą skatinamąjį priedą. Vaistus taip pat kompensuoja Valstybinė ligonių kasa. Gydymas metadonu lieka antrinio lygio specializuota paslauga, ir daugiausia ją teikia RPLC filialų gydytojai psichiatrai.
RPLC veikla ir paslaugų prieinamumo gerinimas
RPLC Vilniaus filialas atnaujino ambulatorinių paslaugų teikimą priklausomybę turintiems asmenims nauju adresu - P. Širvio g. 5. Centras taip pat įgyvendina specialistų kvalifikacijos kėlimą ir įgūdžių stiprinimą projekto „Integruotų priklausomybės ligų gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas“ rėmuose.
Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino „Priklausomybės nuo tabako diagnostikos ir ambulatorinio gydymo“ tobulinimo programą, kurią inicijavo RPLC. Taip pat tęsiamas naujo pagalbos metodo CRAFT diegimas, skirto šeimos nariams ar artimiesiems, kurių aplinkoje yra priklausomas asmuo atsisakantis ar nenorintis kreiptis pagalbos.
Finansavimas priklausomybių prevencijai ir gydymui
Seimo Priklausomybių prevencijos komisija (PPK) vykdė parlamentinę kontrolę ir aiškinosi apie numatytus prioritetus priklausomybių prevencijos ir pasekmių šalinimo programoms ir priemonėms, finansuojamoms valstybės biudžeto ir kitų šaltinių lėšomis.
Sveikatos apsaugos ministerija psichikos sveikatos stiprinimui ir prevencijai 2026-2028 m. numato daugiau nei 6,5 mln. eurų. Bus atnaujintos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ankstyvosios intervencijos programos, plėtojama Nacionalinė metimo rūkyti telefoninė linija, taikomos psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos ir žalos mažinimo priemonės jaunimo pasilinksminimo vietose. Šios priemonės vykdytojas - Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD).
Visuomenės sveikatos biuruose teikiamoms paslaugoms 2026-2028 m., kasmet numatyta po 5,64 tūkst. eurų priklausomybių prevencijai ir intervencijai: ankstyvosios intervencijos programai, priklausomybės konsultantų paslaugoms, psichologinės gerovės paslaugoms (pirmenybė teikiama norintiems mesti rūkyti).
Todėl papildomai yra numatyta skirti 1,77 mln. eurų savivaldybių prevencijos kokybės didinimui. NTAKD nukreiptas vykdymas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo integruotos prevencijos modelio išbandymui ir įdiegimui Lietuvoje: analizei, modelio adaptavimui, išbandymui 12 savivaldybių, gerųjų praktikų „banko“ parengimui ir viešinimui, savivaldybių veiksmų planų parengimui ir įgyvendinimui, mokymams visoje Lietuvoje, NTAKD metodiniam konsultavimui, diegiant šį modelį savivaldybėse.
Augant vaikų ir paauglių priklausomybės ligų mastui dėl naujų psichoaktyviųjų medžiagų, narkotikų ir kelių medžiagų vartojimo, planuojama skirti 3 mln. eurų Multidimensinės šeimos terapijos programos diegimui. Ši iniciatyva bus įgyvendinama pagal Vaiko garantijos programą, plėtojant priklausomybės ligomis sergančių vaikų ir paauglių gydymo, reabilitacijos bei reintegracijos paslaugas. Šios iniciatyvos - Respublikinis priklausomybės ligų centras.
Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis yra finansuojami moksliniai tyrimai, prevenciniai projektai, socialinės informacinės kampanijos. 2025 m. yra numatyta skirti 80 tūkst. eurų tyrimui „Tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių vartojimo daromos ekonominės žalos sveikatai ir ūkiui įvertinimas“, 160 tūkst. eurų - psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programų adaptavimui (angl. „Parent Strength(s)“ ir „Be Smart, Don’t Start“), 260 tūkst. eurų - psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos socialinė kampanijai, kurios pagrindinė tikslinė grupė bus vaikai ir jaunuoliai (12-29 m.) bei jų tėvai (globėjai). Kampanija bus organizuojama Nacionalinio visuomenės sveikatos centro.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Europos socialinio fondo lėšomis įgyvendinamam projektui „Būk laisvas - nebūk priklausomas“, skiria beveik 16 mln. eurų, projektas tęsis iki 2028 m. Pagrindinės veiklos apima psichologinę ir socialinę reabilitaciją priklausomiems asmenims, reintegracijos veiklų organizavimą, mokymus, kvalifikacijos kėlimą bei pagalbą priklausomų asmenų šeimos nariams. Šiuo metu projekte dalyvauja 11 partnerių - organizacijų, teikiančių psichosocialinę pagalbą. Vykdant projektą, 2024 m. buvo dirbama su 623 asmenimis.
Iššūkiai ir stereotipai
Visuomenėje priklausomybes lydi nemažai stereotipų ir stigmų. Neretai ši problema apipinama gėdos ir kaltės jausmu. Ir dėl to patys priklausomi žmonės ir jų šeimos nariai neretai slepia šią problemą nuo aplinkinių bei tuo pačiu jie rečiau kreipiasi pagalbos ir siekia gydytis.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) veiklos vertinimas
Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos (PPK) posėdyje dalyvavusi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovė dr. Rita Sketerskienė, išsakė, jog departamentas yra nusimatęs tris veiklos prioritetus: psichoaktyvių medžiagų vartojimo mažinimo politikos įgyvendinimą, prevencijos koordinavimą ir ūkio subjektų veiklos priežiūrą, akcentavo bendradarbiavimą su savivaldybėmis, prevencinių priemonių katalogo kūrimą ir ankstyvosios intervencijos programų plėtrą. Departamentui skirta apie 140 tūkst. eurų metams, iš jų 20 tūkst. eurų - darbui su savivaldybėmis.
Komisijos pirmininkas bei kiti komisijos nariai, išklausę NTAKD pristatymo, išplėtojo ilgą ir aštrią diskusiją, ne pirmą kartą pabrėždami, jog vertinat departamento veiklą, daugiausia klausimų kyla dėl kontrolės ir priežiūros funkcijų vykdymo. Komisijos nariai kritikavo departamentą dėl galimo atsitraukimo nuo tiesioginės kontrolės.
Komisijos nariai kėlė klausimą, ar departamento vykdomos funkcijos, siekiant įgyvendinti tikslą - dalyvauti formuojant valstybės politiką narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos ir kontrolės srityse, siekiant alkoholio, tabako ir narkotikų daromos žalos visuomenei sumažinimo arba jos išvengimo, yra vykdomos pilna apimtimi, nestokojama kompetencijos. Komisijos nariai pabrėžė, kad anksčiau efektyviai veikusi institucija prarado pagreitį. Priežiūros funkcijoms vis dažniau pasitelkiama kitų institucijų - Policijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pagalba. Tokia praktika, jų nuomone, riboja galimybes kontroliuoti esamą situaciją ir kelia klausimą, ar departamentas apskritai išlieka reikalingas.
NTAKD raštu yra informavęs komisiją, kad Tabako ir alkoholio kontrolės skyrius 2024 m. patikrino 84 ūkio subjektų (12 proc. nuo 706 ūkio subjektų) atitiktį Alkoholio kontrolės įstatymo ir Tabako kontrolės įstatymo reikalavimams. Tačiau visi planiniai patikrinimai buvo atliekami nuotoliniu būdu t. y. ūkio subjektams pateiktos užpildyti atitikties deklaracijos ir klausimynai nevykstant į fizinę ūkio subjekto veiklos vietą. Taip pat buvo atlikta 30 neplaninių ūkio subjektų patikrinimų. NTAKD savarankiškai bei bendradarbiaudamas su teisėsaugos ir priežiūrą atliekančiomis institucijomis 2024 m. surašė 60 įstatymų pažeidimų protokolų dėl ekonominių sankcijų taikymo ūkio subjektams (52 - pagal Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, 8 - pagal Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus). Komisijos nariai kritikavo rezultatų stoką ir nuotoliniu būdu atliekamus patikrinimus bei funkcijų perdavimą kitoms priežiūros institucijoms.
Diskusijoje paliestas ir darbuotojų kaitos klausimas bei vidinės organizacijos problemos. Direktorė pripažino, kad departamente darbuotojų kaita išlieka didelė. Viena iš pagrindinių priežasčių - neaiškios atsakomybės ribos. Ji patikino, jog šiuo metu atliekama analizė, siekiant šias ribas aiškiai apibrėžti ir sustiprinti organizacijos veiklos efektyvumą.
Komisijos nariai domėjosi naujų psichoaktyviųjų medžiagų paplitimu. Direktorė patvirtino, kad naujos medžiagos jau aptiktos Lietuvoje, o gavus informaciją iš ankstyvo perspėjimo sistemos, į jas buvo sureaguota - medžiagos įtrauktos į sąrašus, taikoma baudžiamoji atsakomybė. Komisijos nariai pabrėžė, kad departamentas turėtų akyliau stebėti rinką ir operatyviai reaguoti į atsirandančias naujas psichoaktyviąsias medžiagas.
Komisijos nuomone, šioje srityje stokojama NTAKD lyderystės. Departamentas, būdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, veikianti sveikatos apsaugos ministrui pavestoje visuomenės sveikatos priežiūros srityje, įskaitant alkoholio, narkotikų ir tabako kontrolę, privalėtų jungti ir vienyti institucijas bendram tikslui - priklausomybių prevencijai ir pasekmių šalinimui. Tačiau šiuo metu tokios lyderystės trūksta.
Priklausomybių problemos aktualumas ir finansavimo svarba
Susitikę politikai ir sveikatos ekspertai atvėrė Lietuvos piktžaizdę - priklausomybių problemą. Specialistai pabrėžė, kad atėjo laikas pokyčiams - dabartinė priklausomybių politika nebeatitinka realijų, o per pastaruosius 25 metus nuo pirmosios strategijos patvirtinimo esminių pokyčių nematyti.
Narkotinių medžiagų problema vis aktualesnė atsirandant naujoms sintetinėms narkotikų rūšims. Pastebima, kad gamyba persikelia į lokalų lygmenį - narkotikai vis dažniau gaminami vietoje. Nemažėja legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas. Profesorius atkreipė dėmesį ir į kitą pavojingą signalą: Lietuva pasistūmėjo į stipriųjų gėrimų vartojimo sritį. Priklausomybė nuo tabako tradiciškai laikoma „lengviausia“, faktai rodo, kad įsitikinimas - klaidingas: net 14 proc. Lietuvos gyventojų miršta nuo rūkymo - aktyvaus ir pasyvaus.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis atkreipė dėmesį, kad bet kokią priklausomybę - tabako, alkoholio, narkotikų ar azartinių lošimų - turintis asmuo paveikia dar 10-15 artimų socialinių kontaktų. A.Klišonis pastebėjo, kad spręsti su priklausomybėmis susijusias problemas Lietuva galės tik pirmiausiai pripažinusi, kad tokia problema egzistuoja.
Sprendimai reikalauja didelių valstybės resursų. Jeigu į Lietuvą kontrabandiniu būdu atvežama narkotikų už dešimt milijonų, vadinasi, prevencijai reikėtų skirti lygiai tiek pat ir netgi daugiau, - svarstė politikas.
Ekspertai diskutavo, kad reikalingas kompleksinis požiūris į priklausomybių prevenciją ir gydymą, apimantis tiek tradicines, tiek naujas priklausomybių formas.
Ekspertai paminėjo, kad Lietuvoje trūksta išsamių bendro visų priklausomybių poveikio šalies ekonomikai tyrimų. Kad pokyčiai įmanomi, kaip pavyzdys buvo pateikta Islandija. Šios šalies sėkmę kovoje su priklausomybėmis lėmė kompleksinis požiūris, kad reikia gydyti ne individą, bet visą visuomenę. Šalis įvedė valstybinį alkoholio prekybos monopolį, visišką alkoholio ir tabako reklamos draudimą bei aukštas kainas per mokesčių sistemą. Ypatingas dėmesys skiriamas tėvų ir bendruomenės įsitraukimui. Įvesta taisyklė, draudžianti vaikams būti lauke po 22 val. žiemą ir po 24 val. vasarą. Sisteminis požiūris ir ilgalaikis įsipareigojimas spręsti problemą šaliai atnešė puikius rezultatus: šiandien mažiau nei 5 proc.
Anot Seimo narės, šiandien labiausiai trūksta diferencijuoto požiūrio į skirtingas rūkančiųjų grupes: „Jeigu yra vyresnio amžiaus gyventojų, rūkančių degųjį tabaką, o dažnai ir kontrabandinį, segmentas, su jais turi dirbti vienaip. Jeigu tai jaunimas, kuris susivilioja naujais produktais, dirbi kitaip. Dar kitomis priemonėmis turi dirbti su tais, kurie sako, kad mesti nenori ar niekaip negali.
Anot L. Raugalaitės, priklausomybė stipriai paveikia šeimą tiek emociniu, tiek socialiniu ir finansiniu lygmeniu. Artimieji dažnai patiria stresą, nerimą, kaltės jausmą ar bejėgiškumą, o šeimos santykiai neabejotinai tampa įtempti.
tags: #priklausomybiu #prevencijos #pokytis #per #5 #metus