Žmogaus elgesys - sudėtingas ir daugiabriaunis reiškinys, kurį bandoma suprasti ir klasifikuoti nuo seniausių laikų. Nuo temperamentų teorijos, siekiančios Hipokrato ir Galeno laikus, iki šiuolaikinių tipologijų, tokių kaip Myers-Briggs (MBTI) ir Carlo Gustavo Jungo tipologija, žmogaus elgesio tipai yra nuolatinio domėjimosi ir analizės objektas. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius asmens elgesio tipologijos aspektus, apimdami tiek klasikines, tiek ir šiuolaikines teorijas, bei aptarsime, kaip šios tipologijos gali padėti geriau suprasti save ir kitus.
Temperamentų Teorija: Klasikinis Požiūris
Temperamentų teorija yra viena seniausių bandymų klasifikuoti žmogaus elgesį. Jos kūrėjai - Hipokratas ir Galenas - susiejo temperamentą su vienu iš keturių organizme cirkuliuojančių skysčių: krauju, gleivėmis, geltonąja ir juodąja tulžimi. Pagal šią teoriją, išskiriami keturi pagrindiniai temperamentų tipai:
- Sangvinikas: Greitai prisitaiko prie naujų sąlygų, lengvai randa bendrą kalbą su žmonėmis, moka ir nori bendrauti. Jausmai kyla greitai, bet taip pat greitai jie kinta. Emociniai išgyvenimai - negilūs. Sangviniko mimika labai išraiškinga. Jis nenustygsta vietoje, jam nuolat reikia naujų įspūdžių. Nelabai save kontroliuoja, nemoka dirbti sistemingai, neturi grafiko, pagal kurį gyvena.
- Cholerikas: Labai jautrus, impulsyvus. Jam būdingi staigūs, aštrūs judesiai, jėga, jo emocijos išreiškiamos labai aiškiai. Cholerikas yra nestabilus. Įsijautęs į naują veiklą, jis veikia iš visų jėgų, sekindamas save daugiau, negu reikia. Jis domisi visuomenine veikla, rodo iniciatyvą, energingas, principingas.
- Flegmatikas: Charakterizuojamas žemu aktyvumo lygiu, pastovumu. Jo judesiai lėti ir ramūs, mimika bei kalba - irgi. Jo jausmai yra gilūs. Užsispyręs ir kryptingas, jis retai nesusivaldo, nelinkęs reikšti emocijas, nelinkęs į afektus. Gerai suplanuoja savo jėgas ir visada užbaigia pradėtą darbą iki galo. Savo jėgas linkęs tausoti, be reikalo jų nešvaistyti.
- Melancholikas: Jo reakcija dažniausiai neatitinka dirgiklio stiprumo. Jam sunku ilgai išbūti susikaupusiam. Stiprus poveikis melancholikui dažniausiai sukelia reakciją, kurią galima pavadinti „nuleido rankas“. Jam būdinga santūri ir prislopinta kalba, drovumas, neryžtingumas. Normaliose sąlygose melancholikas - gilus žmogus, gali būti geras darbuotojas.
Nors temperamentų teorija yra sena, ji vis dar aktuali ir padeda suprasti pagrindinius asmens elgesio modelius.
Myers-Briggs Tipologija (MBTI)
Tai - viena populiariausių pasaulyje Myers-Briggs tipologija (MBTI), paremta Carlo Gustavo Jungo „Psichologinių tipų“ teorija. Žmogui knieti kuo daugiau žinoti apie save ir kitus. Mes nuolat ieškome tapatumo ir jį konstruojame, priskirdami save kokiai nors grupei ar tipui.
Ši tipologija remiasi keturiais pagrindiniais dikotomijos principais:
Taip pat skaitykite: Savybės psichologo darbui
- Ekstraversija (E) vs. Intraversija (I): Kaip žmogus gauna energijos - iš išorinio pasaulio (ekstraversija) ar iš savo vidinio pasaulio (intraversija). Ekstraversija reiškia susidomėjimą išorinio pasaulio objektais ir reiškiniais, siekį turėti su jais tiesioginį santykį. Intaversija rodo tendenciją atsiriboti nuo objekto, atmesti bet kokią jo įtaką, ir atsiverti idėjoms, vidiniams potyriams, vertybėms, vaizdiniams, apsaugantiems nuo išorinės realybės ir suteikiantiems vidinę laisvę. Ekstraversija orientuoja į išorinio pasaulio pokyčius ir aplinkybes, kolektyvines normas ir vertybes iškeliant virš individualumo.
- Pojūčiai (S) vs. Intuicija (N): Kaip žmogus priima informaciją - per konkrečius faktus ir detales (pojūčius) ar per abstrakčias idėjas ir galimybes (intuicija). Žmonės su dominuojančia pojūčių funkcija yra labai jautrūs išoriniams arba vidiniams faktams ir procesams. Šiuos žmones pasiglemžia realybė, jie stringa dabartyje. Intuicija - tai visuminis žinojimas iš niekur, tam tikras ateities numatymas, gebėjimas įžvelgti tai, kas dar tik bus. Intuicija - tai funkcija, padedanti numatyti galimybes.
- Mąstymas (T) vs. Jausmai (F): Kaip žmogus priima sprendimus - remdamasis logika ir objektyvumu (mąstymas) ar remdamasis vertybėmis ir subjektyvumu (jausmai). Dominuojant mąstymo funkcijai, į pasaulį ir gyvenimą žiūrima iš proto ir logikos pozicijų. Remiantis šia funkcija remiantis vyksta vertinimas nuolatinis reiškinių ir dalykų vertinimas. Ji yra atsakinga už vertybių atpažinimą, nustatymą, integraciją ir realizaciją.
- Vertinimas (J) vs. Stebėjimas (P): Kaip žmogus organizuoja savo gyvenimą - planuodamas ir struktūruodamas (vertinimas) ar būdamas lankstus ir spontaniškas (stebėjimas).
Kombinuojant šiuos keturis principus, gaunami 16 skirtingų asmenybės tipų, kurie apibūdina skirtingus elgesio modelius, stipriąsias ir silpnąsias puses.
Carlo Gustavo Jungo Tipologija
Analitinės psichoterapijos pradininkas C.G. Jung išskyrė keturias sąmonės funkcijas, kuriomis remdamasis žmogus pažįsta save ir pasaulį. Dvi iš šių funkcijų yra racionalios (jomis remiantis informacija priimama turint tam tikrą nuostatą ją vienaip ar kitaip suvokti), dvi - iracionalios (priimančios informaciją be jokios išankstinės nuostatos jos suvokimui).
- Racionalios funkcijos: mąstymas ir jausmai. Jungas nepalaikė proto ir jausmų priešpriešos. Jis laikė jausmus racionaliu procesu. Jaučiant vyksta vertinimas ir objektui ar patirčiai priskiriama tam tikra vertė.
- Iracionalios sąmonės funkcijos: pojūčiai ir intuicija. Jų teikiamas pažinimas visybiškas; sunkiau nurodyti tikslų jo šaltinį.
Kiekviena iš šių funkcijų gali būti ekstraversinė arba intraversinė. Dažnai aptinkamas žmonių skirstymas į ekstravertus ir intravertus, analitinės psichoterapijos šviesoje, yra pernelyg supaprastintas. Kiekvienas iš mūsų pasižymi ir ekstraversija, ir introversija. Šie dėmenys atspindi mūsų energijos kryptingumą.
Sąmonės Funkcijų Hierarchija
Viena iš sąmonės funkcijų yra dominuojanti - labiausiai išvystyta, sąmoninga, dažniausiai naudojama. Antroji pagal stiprumą - pagalbinė - blogiau įsisąmoninta, automatiškesnė, bet taip pat gerai išvystyta. Pagalbinės funkcijos veikla jokiu būdu negali prieštarauti dominuojančios funkcijos veiklai. Intuicija ir pojūčiai, mąstymas ir jausmai niekada negali būti viena kitą papildančios funkcijos. Pagalbinė funkcija visais požiūriais yra priešinga dominuojančiai funkcijai. Jei dominuoja viena iš racionalių, ekstraversinių funkcijų, jos pagalbinė funkcija bus iracionali, intraversinė. Ir atvirkščiai.
- Jei dominuojanti funkcija - ekstraversinis mąstymas, pagalbinė funkcija bus - intraversinė intuicija arba intraversiniai pojūčiai.
- Jei dominuoja intraversiniai pojūčiai, pagalbinė - ekstraversinė logika arba ekstraversiniai jausmai.
- Jei dominuojanti funkcija - ekstraversiniai jausmai, pagalbinė - intraversiniai pojūčiai arba intraversinė intuicija.
Tretinė funkcija yra antroji padedančioji. Ją galima palyginti su kairiąja dešiniarankio ranka - mažiau išvystyta, blogiau valdoma. Nuslopinta funkcija - mažiausiai diferencijuota, prastai valdoma, primityvi ir archajiška. Jos kryptis yra priešinga nei dominuojančios funkcijos, bet ji sutampa su dominuojančia funkcija racionalumo/ iracionalumo lygmeniu.
Taip pat skaitykite: Išsamus žvilgsnis į asmenybę
Pagrindinės Sąmonės Funkcijos
- Jausmai: Remiantis šia funkcija remiantis vyksta vertinimas nuolatinis reiškinių ir dalykų vertinimas. Ji yra atsakinga už vertybių atpažinimą, nustatymą, integraciją ir realizaciją. Jausmai, kaip ir kitos funkcijos, gali būti ekstraversiniai arba intraversiniai. Dominuojant jausmams, mąstymo funkcija yra blogiausiai išvystyta.
- Jausminis ekstravertas: Galima pažinti iš gebėjimo perprasti, priimti ir išreikšti grupės vertybes. Šio sąmonės tipo asmenys lengvai užmezga pažintis, susiranda draugų. Jie neturi didelių iliuzijų ir lūkesčių, tiksliai įvertina santykių privalumus ir trūkumus, lengvai prisitaiko prie aplinkos, pasižymi sveika nuovoka, atspėja kitų žmonių elgesio motyvus, pelno pasitikėjimą ir pasiekia savo tikslų.
- Intraversinis jausminis tipas: Viską matuoja vidinės vertybių sistemos matais. Šie žmonės turi puikiai išvystytą vidinę vertybių sistemą, kurios išoriškai nedemonstruoja, kitiems neprimeta, bet labai dažnai tampa moraliniais autoritetais ir pozityviai įtakoja aplinkinius, elgdamiesi ir liudydami aukštus dorovinius principus.
- Mąstymas: Ieško atsakymo į klausimą, „kas tai yra?“ Dominuojant mąstymo funkcijai, į pasaulį ir gyvenimą žiūrima iš proto ir logikos pozicijų.
- Ekstraversinis mąstymo tipas: Dažnai tampa vadovais, administratoriais, mokslininkais ar teisininkais. Jie pasižymi enciklopediniu apsiskaitymu, jiems lengvai paklūsta įvairūs organizaciniai procesai. Jie nepavargsta nuosekliai ir sistemingai gilintis į išorines problemas ir jas spręsti.
- Intravertiškas mąstytojas: Dažniausiai laikosi pozicijos, kad veikla turi prasidėti ne nuo faktų nustatymo, bet idėjų išgryninimo. Jiems svarbiausia nustatyti, kokios idėjomis seksime, iš kur jos kilę.
- Pojūčiai: Žmonės su dominuojančia pojūčių funkcija yra labai jautrūs išoriniams arba vidiniams faktams ir procesams. Šiuos žmones pasiglemžia realybė, jie stringa dabartyje.
- Ekstraversinis pojūčių tipas: Geba jausti išorinio pasaulio objektus ir reiškinius bei konkrečiai ir praktiškai su jais tvarkytis. Jie viską pastebi, į viską atkreipia dėmesį.
- Intraversinis pojūčių tipas: Pastebi viską: rūbus, išraišką, šukuoseną, stilių - kiekviena detalė fiksuojama. Taip formuojamas įspūdis, kurį išreikšti padeda pagalbinė funkcija - t.y. ekstraversinis mąstymas arba jausmai.
- Intuicija: Tai visuminis žinojimas iš niekur, tam tikras ateities numatymas, gebėjimas įžvelgti tai, kas dar tik bus. Intuicija - tai funkcija, padedanti numatyti galimybes. Šio tipo žmonėms kiekvienas daiktas - tai daugybė galimybių jam tapti kažkuo kitu.
- Ekstraversinės intuicijos tipas: Itin gerai numato išorinių įvykių raidą. Ekstravesinės intuicijos žmonių gausu tarp verslininkų, žurnalistų, leidėjų, nekilnojamojo turto agentų, biržos brokerių.
- Intraversinės intuicijos tipas: Tiksliai suvokia iš pasąmonės kylančius vaizdinius. Vietoj to, kad galvotų apie objektą, ieškodami atitikmenų savo patirtyje, šio sąmonės tipo žmonės pasitelkia archetipą - pirmykštį vaizdinį.
Kaip Nusistatyti Savo Dominuojančią Funkciją?
Norėdami nusistatyti savo dominuojančią funkciją pabandykite prisiminti, koks buvote vaikystėje: kokiai veiklai teikdavote pirmenybę, o kokios vengdavote?.. ką atlikdavote pirmiausia, o ką atidėliodavote?.. Kas labiausiai patikdavo, kuo būdavote susidomėjęs?.. Kaip yra dabar?.. Ekstraversija ar intraversija atskleidžia tai, kaip mus veikia bendravimas: išvargina ar įkvepia?..
Dominuojančią funkciją padės aptikti ir atvirkštinis ėjimas - savo pažeidžiamumo pažinimas. Paklauskite savęs: kokia iš pagrindinių keturių funkcijų manyje silpniausia? Kur aš lėčiausias ir nepaslankiausias?.. M.L.Franz pabrėžia, kad nuslopintosios funkcijos reakcija dažniausiai yra vėluojanti. Dominuojanti funkcija veikia greitai, beveik automatiškai. Tuo tarpu norint įsiklausyti į nuslopintą funkciją, reikia laiko. Pvz., mąstymo tipo žmogui labai sudėtinga išreikšti savo jausmus ar netgi juos aptikti. Jam gali tekti ilgokai pabūti su savimi, kol galų gale jis sugebės atsakyti, ar jaučia ką nors ir ką būtent.
Nuslopintoji funkcija - tai lyg trečiasis brolis kvailys, nemylimas ir nevertinamas. Tačiau būtent jam pavyksta gauti geriausią žmoną, pastatyti skraidantį laivą, išsaugoti auksinius obuolius, išgelbėti princesę ir gauti karalystę. Nuslopintoji funkcija - tai ir tiltas į pasąmonę. Todėl ji niekada negali būti iki galo integruota.
Žmonės Pikčiurnos: Isterijos Priežastys ir Valdymas
Žmonės kartais pratrūksta pykčiu, ir tai laikoma normaliu emocijų išliejimu. Tačiau, kai pyktis tampa nuolatiniu elgesio modeliu, tai gali būti ženklas gilesnių problemų. Isterija galima tik akivaizdoje žmonių, kuriais pats isterikas pasitiki. Tai yra tas, kuriam skirtas isterijos priepuolis, būtinai sureaguos reikiamai - dėl naudos arba savo minkšto būdo. Jeigu isterija nesukelia reikiama atsako, ji neveiksminga ir greitai baigiasi. Vadinasi, prie savo šefo nė viena moteris nepuls kelti isterijos. Be to, to nepadarys žmogui, kurio dėmesio siekia. O vyrui gali. Ir meilužiui.
Kai nesutapusi nuomonė ar nepatenkinti poreikiai suvokiami kaip karti skriauda, prasideda isterija arba pykčio protrūkis. Kai žmogus negauna to, ko trokšta, jis stipriai susinervina, ir tuomet įvyksta emocijų protrūkis. Po tokio sukrėtimo tik stiprios psichikos žmogus nesijaučia kaltas, o silpnesnis su viskuo sutinka. Nesuderinamumas, savitarpio supratimo ir bendrų interesų nebuvimas, nuobodulys sukelia žmonių nesusikalbėjimą. Šiuo atveju isterija ir skandalai tampa vieninteliu būdu emocinei spragai užpildyti. Kartais juntantis santuokos nuobodulį partneris pats skandalų nekelia, bet provokuoja kitą isteriniam emocijų protrūkiui. Tai labiau būdinga moterims. Perdėtai reaguojama į santykius su vyru, kai moteris neturi savų tikslų ir interesų. To, ko jai trūksta, ji laukia iš vyro. Ne visada isterijos objektu tampa vyras. Tai gali būti po ranka atsiradęs padavėjas, laiškanešys, vairuotojas.
Taip pat skaitykite: Socialinis mąstymas: asmens ar situacijos įtaka?
Kodėl Žmonės Tampa Pikčiurnos ir Isterikai?
- Meilės trūkumas vaikystėje: Galbūt žmogus užaugęs nepilnoje šeimoje - tėvai išsiskyrė arba vienas iš jų mirė. Tuomet jis gali „atsirevanšuoti“ savo partneriui už meilę, kurios nepatyrė vaikystėje. Dažnai toks žmogus niekuo nepasitiki ir viską mato tik juodomis spalvomis. Bet koks kitų žmonių nuomonių nesutapimas su jo nuomone suvokiamas kaip priešiškumas. Jis visą laiką ginasi, net kai nėra pavojaus.
- Prievarta vaikystėje: Despotiški tėvai galėjo per daug žiauriai vaiką kontroliuoti, versdami jį daryti tai, ko jis nenorėjo. Tokia prievarta galėjo būti verbalinė.
- Bejėgiškumas vaikystėje: Pavyzdžiui, tėvai girtavo, o jis niekuo negalėjo jiems padėti. Arba buvo muštynių ir skandalų šeimoje liudininkas, bet nieko negalėjo pakeisti. Suaugęs jis gali kompensuoti ankstesnį bejėgiškumą despotiško elgesio su partneriu sąskaita.
- Priklausomybė nuo adrenalino: Būtent adrenalinas ir sukelia euforiją. Jeigu jūs kovojate su depresija, tuomet pasąmonėje ieškote situacijų, palaikančių susijaudinimo būseną. Isterija - tai kontrolės praradimas, o jos nekontroliuojant galima valdymą perimti į savo rankas - būtent taip svarsto linkę į priklausomybę žmonės.
- Įprotis iš vaikystės: Jūs nuo vaikystės įpratęs prie tokių santykių šeimoje. Pavyzdžiui, vienas iš tėvų buvo linkęs į pykčio protrūkius ir nuolatinį norą dominuoti. Jeigu taip, tuomet jums toks elgesys atrodo normalus.
- Sunkumas parodyti jausmus: Tvardantis emocijas žmogus dažnai gyvena santuokoje su nesivaldančiu žmogumi. Pavyzdžiui, santūrus vyras dažnai sutinka isterišką moterį, kuri kelia scenas dėl menkiausių priežasčių. Kitaip tariant, partneris jums reikalingas, kad išreikštumėte jausmus, kurių nesugebate patirti.
Kaip Elgtis Su Pikčiurnomis?
- Išreikšti savo emocijas: Ir teigiamas, ir neigiamas emocijas reikškite priimtinu jums būdu ir iš karto, kai tik jų kyla.
- Nebijoti konfliktų: Dažnai susiję su pikčiurnomis žmonės bijo konflikto, todėl bando surasti kompromisą arba prisitaikyti prie partnerio. Ši taktika neveiksminga, nes agresyvų žmogų tik skatina. „Jeigu tai praeina, vadinasi, viską darau teisingai!“ - mano jis.