Šiame straipsnyje nagrinėjama asmens pasirinkimo laisvė ekstremaliose situacijose, daugiausia dėmesio skiriant elgesio motyvams ir psichologiniams aspektams, kurie lemia šiuos pasirinkimus. Straipsnyje remiamasi psichologijos mokslo įžvalgomis, siekiant paaiškinti, kaip individai priima sprendimus sudėtingomis ir pavojingomis aplinkybėmis.
Įvadas į Psichologiją ir Ekstremalias Situacijas
Psichologija yra mokslas, tiriantis žmogaus ir gyvūnų vidinį pasaulį, jo atsiradimo priežastis ir psichinės veiklos dėsningumus. Vienas iš pagrindinių psichologijos tikslų - nagrinėti žmogaus elgesį ekstremaliose situacijose. Ekstremalios situacijos, tokios kaip kariniai konfliktai, stichinės nelaimės ar asmeninės krizės, iškelia sudėtingus klausimus apie žmogaus prigimtį, moralę ir gebėjimą priimti sprendimus spaudimo sąlygomis.
Psichikos Struktūra ir Jos Įtaka Pasirinkimams
Psichika - gyvo organizmo savybė atspindėti aplinką. Ją sudaro psichiniai procesai (pažinimo, jausmų ir valios), būsenos (darbinga nuotaika, depresija) ir savybės (charakteris, temperamentas, sugebėjimai). Psichikos reiškiniai gali būti įsisąmoninti ir neįsisąmoninti, o tai daro įtaką žmogaus sprendimams. Ekstremaliose situacijose, kai laikas ir informacija yra riboti, neįsisąmoninti procesai gali turėti didelės įtakos pasirinkimams.
Mąstymo, Emocijų ir Valios Sutrikimai
Ekstremalios situacijos gali sukelti įvairius psichikos sutrikimus, kurie paveikia asmens gebėjimą priimti racionalius sprendimus. Mąstymo sutrikimai, pasireiškiantys keistomis mintimis, idėjomis ir kliedesiais, gali iškreipti realybės suvokimą. Emocijų sutrikimai, tokie kaip nuskurdimas ar iškrypimas, gali sumažinti empatiją ir gebėjimą įvertinti kitų žmonių poreikius. Valios sutrikimai, nuo hipobulijos iki abujijos, gali paralyžiuoti asmens gebėjimą veikti ir priimti sprendimus.
Streso Diatezės Teorija
Streso diatezės teorija teigia, kad asmuo paveldi polinkį sirgti, o papildomi nepalankūs aplinkos ir psichologiniai faktoriai nulemia jos išsivystymą. Ši teorija gali paaiškinti, kodėl vieni žmonės geriau prisitaiko prie ekstremalių situacijų nei kiti. Paveldimumas, rizika sirgti monozigotiniam ligonio dvyniui yra 47%. Neretai sergantys turi šizofrenija ar šizotipiniais asmenybės sutrikimais sergančių giminaičių šoninėse genealoginio medžio šakose.
Taip pat skaitykite: Savybės psichologo darbui
Alkoholizmas ir Abstinencija
Alkoholizmas ir abstinencija taip pat gali turėti įtakos asmens elgesiui ekstremaliose situacijose. Alkoholis gali sumažinti savikontrolę ir padidinti impulsyvumą, o abstinencijos būklė gali sukelti nerimą, dirglumą ir kitus simptomus, kurie apsunkina sprendimų priėmimą. Pradinė alkoholizmo stadija pasireiškia nenugalimu potraukiu gerti, kuris išlieka visose 3 stadijose. Abstinencijos būklė pasireiškia po ilgo alkoholio vartojimo nutraukus ar sumažinus išgeriamo alkoholio kiekį.
Potrauminio Streso Sutrikimas (PTSS)
Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) yra psichikos sutrikimas, kuris gali išsivystyti po trauminio įvykio. PTSS simptomai, tokie kaip nuolat pasikartojantis trauminio įvykio išgyvenimas ("panirimas"), padidėjęs fiziologinis dirglumas ir sunkumai užmigti, gali labai paveikti asmens gebėjimą priimti sprendimus ekstremaliose situacijose. Kriterijus B - nuolat pasikartojantis trauminio įvykio išgyvenimas, „panirimas“. Pasikartojantys, įkyrūs, jaudinantys įvykio prisiminimai (mažiems vaikams būdingi pasikartojantys žaidimai, kuriuose atsispindi traumavęs įvykis). Kriterijus D - padidėjusio fiziologinio dirglumo simptomai, nestebėti iki trauminio įvykio. Sunku užmigti ir išsimiegoti.
Savimonė ir Savęs Vaizdas
Savimonė - visos mintys ir jausmai apie save atsakant į klausimus "kas aš esu" ir "ko aš noriu". Savęs vaizdas (nervingumas kalbant su svarbiais asmenimis) -> Elgesys (mikčiojimas, raudonavimas) -> Kitų atsakas (nepasitenkinimas, pyktis) -> Įvykių suvokimas („pasirodžiau prastai“) -> Patvirtinamas buvęs savęs vaizdas. "Sveikas" savęs vaizdas yra kintantis. Žmogus, jo savybė, būdas, kūnas, išmintis keičiasi. Dažniausiai neįmanoma pasakyt, kad „aš visada esu drovus“, teisingiau būtų sakyti, kad „aš kartais esu drovus“. Neturima omeny, kad keičiamės radikaliai kiekvieną dieną, pokyčiams reikia ilgesnio laiko tarpo, tačiau pasikeisti tikrai įmanoma. Savęs vaizdas priešinasi pokyčiams, ypač jei tas vaidmuo buvo labai reikšmingas ir davė tau daug naudos. Neigiami dalykai kyla tada, kai senas savęs vaizdas užkerta kelią naujiems iššūkiams ir teigiamiems dalykams gyvenime.
Žmonės su teigiama ir aukšta saviverte gerai galvoja apie kitus, tikisi, kad kiti juos priims, vertina savo pasirodymą geriau nei žmonės su žema saviverte, gerai pasirodo vertinamose situacijoje (kai yra stebimi), dirba daugiau, jei yra aukšti reikalavimai, jaučiasi gerai net ir ,,aukštesnių, svarbesnių'' žmonių, moka apsiginti nuo kritikos savo atžvilgiu.
Kaip Ugdyti Sveiką Savęs Vaizdą
Turėk realistinius lūkesčius. Tam tikra nepasitenkinimo savimi dalis ateina iš to, kad reikalauji iš savęs per daug (pvz. visada gauti 10). Ir jei kiti atrodo daug šaunesni ir kad jiems pavyksta visur viską tobulai atlikti, tai suprask, kad jie tik dar labiau kenčia nuo reikalavimų sau pačiam. Geriausia apskritai eiti savo keliu ir per daug nesilyginti su kitais.
Taip pat skaitykite: Išsamus žvilgsnis į asmenybę
Jutimo Sistemos ir Skausmo Kontrolė
Jutimų sistemos apima jutimų rūšis ir bendrus dėsningumus. Individualūs jutimų skirtumai. Skausmo kontrolės priemonės: Vaistai, chirurgija, akupunktūra, dirginimas elektra, masažas, mankšta, hipnozė, minčių nukreipimas, atsipalaidavimo pratimai. Ekstremaliose situacijose gebėjimas kontroliuoti skausmą ir tinkamai suvokti aplinką gali būti gyvybiškai svarbus.
Suvokimas ir Dėmesys
Suvokimo dėsningumai bei rūšys, iliuzijos, suvokimo individualūs skirtumai ir sutrikimai. Dėmesio rūšys bei savybės. Individualūs skirtumai. Dėmesingumas ir išsiblaškymas. Geštaltinės psichologijos atstovai teigė, kad suvokiantis žmogus keletą savo jutimų geba susieti į geštaltą (vok. visuma, forma). Nustatė tam tikrus dėsnius, pagal kuriuos paskiri jutimai virsta suvokimu. Skiriasi haliucinacijos - vaizdiniai, susidarę be atitinkamos išorinės stimuliacijos, bet savo ryškumu tolygūs suvokimams. Jų kilmė patologinė. Reikia prisiversti dirbti ramiai, nesiblaškant; imtis naujo darbo tik baigus ankstesnį; stengtis organizuoti savo darbus taip, kad šie būtų atliekami normaliu greičiu, neverstų panikuoti, jog nespėsi ar pritruks jėgų. Pratintis dirbti įvairiose sąlygose, kad išsiugdyti atsparumą išorės poveikiams.
Atmintis ir Mąstymas
Pagrindiniai atminties procesai: įsiminimas, saugojimas, atkūrimas (prisiminimas, atpažinimas, atgaminimas) ir užmiršimas. Atmintyje saugoma informacija nėra tiksli patirties kopija- ateinanti informacija yra apdorojama. Užkoduota jutiminėje atmintyje, keliauja į trumpalaikę. Ilgalaikė veikia ryšių pagrindu. Asociacijomis - vadinami susidarę ryšiai tarp įsimintos medžiagos elementų. Nuo Aristotelio laikų žinomos gretimumo, panašumo ir kontrasto asociacijų rūšys. Ilgalaikė pagal saugojamos informacijos turinį skirstoma: procedūrinė, semantinė, epizodinė. Interferencija - trukdymas (retroaktyvioji -naujai atėjusi informacija išstumia ankstesnę; priešinga - proaktyvioji). Didėja kai įsimenama medžiaga panaši. Žmonės skiriasi savo atmintimi. Skirtumai gali būti:
Kaip Pagerinti Atmintį
Mokykitės kartotinai, kad galėtumėt daugiau prisiminti. Norėdami įsiminti nežinomus dalykus, naudokitės mnemoninėmis priemonėmis. Prisiminkite įvykius kol jie dar neišblėsę, ir kol nesusidūrėte su galima klaidinančia informacija. Lankstumu - gebėjimu generuoti įvairias idėjas neapibrėžtoje situacijoje, kur nėra jokių orientyrų šioms idėjoms; gebėjimu matyti objektą nauju aspektu, aptikti jo naujas panaudojimo galimybes; pakeisti objekto suvokimą tokiu būdu, kad būtų galima pamatyti jo naujas puses. Originalumu - gebėjimu generuoti neįprastas, nestandartines idėjas. Tikslumu ir / ar išsamumu - gebėjimu mąstymo produktams suteikti užbaigtą pavidalą ir padaryti juos sudėtingesnius. Kalbėjimas (vidinis ir išorinis: sakytinis ir rašytinis).
Intelektas ir Emocijos
Pirmasis intelekto testas, sukurtas A. Emocijų samprata: Emocinių išgyvenimų įvairovė. Emocinės būsenos. Emocijų funkcijos. Emocijų sferos sutrikimai. Intelektas ir emocijos vaidina svarbų vaidmenį priimant sprendimus ekstremaliose situacijose. Intelektas leidžia analizuoti situaciją ir numatyti galimas pasekmes, o emocijos padeda įvertinti riziką ir priimti sprendimus, kurie atitinka asmeninius vertybes.
Taip pat skaitykite: Socialinis mąstymas: asmens ar situacijos įtaka?
Asmenybė ir Raida
Asmenybė samprata. Asmenybės (psichodinaminės, bruožų, humanistinės) teorijos. Asmenybės struktūra. Charakteris, temperamentas. Tipologijos. Patologiniai asmenybės bruožai. Žmogaus raidos samprata. Raidos psichologijos objektas ir tikslai. Pagrindinės raidos psichologijos problemos. Žmogaus raidos sritys. Raidos tyrimo metodai. Žmogaus raidos periodizavimas. Pagrindinės raidos teorijos. Psichoanalitinis požiūris. Kognityvinis požiūris. Etologinė prieraišumo teorija. Asmenybės bruožai ir raidos etapai taip pat gali turėti įtakos asmens elgesiui ekstremaliose situacijose. Pavyzdžiui, žmonės su stipriu savisaugos instinktu gali būti labiau linkę vengti rizikos, o žmonės su dideliu empatijos lygiu gali būti labiau linkę padėti kitiems.
Socialinis Suvokimas ir Klaidos
Kas yra socialinis suvokimas, kuo jis skiriasi nuo fizinio pasaulio suvokimo? Dažniausiai pasitaikančios socialinio suvokimo klaidos:
- Išankstinė nuomonė: Informacija apie žmogų, kurią turime dar prieš susitikimą su juo, galima stipriai paveikti mūsų suvokimą.
- Save išpildančios pranašystės: Tai reiškinys, kai žmogus savo elgesiu nesąmoningai išprovokuoja tokius aplinkinių poelgius, kokių iš anksto tikėjosi (Pigmaliono efektas).
- Stereotipai: Stereotipinis mąstymas, suvokimas, vertinimas kliudo reiškinius suvokti tokius, kokie jie yra iš tiesų, nuskurdina bendravimą.
- Atribucijos klaidos: Aiškindami elgesio priežastis, žmonės linkę sėkmę priskirti sau, nesėkmę-išorinėms aplinkybėms, kiti linkę visą atsakomybę prisiimti sau, arba priešingai-priskirti aplinkiniams. Tai priklauso nuo asmenybės savybių, savęs vertinimo lygio.
- Pasaulio teisingumo iliuzija: Nesąmoningai daroma prielaida, kad pasaulyje yra teisingumas. Ja remdamiesi manome, kad visi gauna tai, ko užsitarnavo, sėkmė lydi tuos, kurie jos verti, o nelaimės atsitinka jų nusipelniusiems.
- Pradmės efektas: Informacija, kurią suvokiame pirmiausiai, daro įtaką vėlesnės informacijos suvokimui, taip pat pradinė informacija geriau išsaugoma atmintyje. Todėl tokią didelę įtaką bendravimui daro pirmas įspūdis, vėliau pakeisti nuomonę gali būti labai sunku.
- Baigmės efektas: Kaip ir pirminė suvokta informacija, taip ir paskutinė geriau išlieka atmintyje ir daro didesnį poveikį sprendimo priėmimui negu vidurinė. Pastebėta kad baigmės efektas didesnę įtaką mūsų sprendimams daro bendraujant su pažįstamais žmonėmis, o pradmės efektas-su nepažįstamais.
- Aureolės efektas: Tai vienpusiškas sprendimas apie žmogų: susiformavus teigiamam santykiui, gerosios savybės pastiprina, blogos nuneigiamos, "neigiamos aureolės" atveju-į teigiamas savybes nekreipiama dėmesio, suabsoliutinamos neigiamos. "Aureolės efektas"-tai nediferencijuotas kito žmogaus vertinimas, juodas ar baltas (netoleruojama informacija, kad žmogus gali būti piktas, bet doras; šiurkštus, bet sąžiningas; būti geras ir nemėgti mūsų….).
- Pritarimo iliuzija: Tai polinkis manyti, kad kiti žmonės galvoja ir jaučiasi taip pat, kaip ir mes. Ypatingai savo mintis ir jausmus mes linkę projektuoti į tuos asmenis, kurie mažai atsiskleidžia, yra tylūs.
- Vieningumo iliuzija: Pasireiškia, kai mes nepagrįstai tikimės, kad kito žmogaus elgesys bus nuoseklus, neprieštaringas, kad pan. situacijomis jis visada elgsis taip pat.
Tarpasmeninė Atrakcija
Tarpasmeninę atrakciją didinantys veiksniai:
- Apdovanojimo teorija: Kitų žmonių patrauklumas didėja, kai santykiai su jais yra apdovanojantys (pritaria, padeda mums, patenkina mūsų poreikius, parodo simpatiją… - patenkina įvairius mūsų poreikius, padeda geriau pasijusti).
- Pastiprinimo - jausmų teorija: Kitų žmonių patrauklumas didėja arba mažėja priklausomai nuo to, kokias emocijas kartu patiriame. Jeigu buvimas kartu siejamas su teigiamomis emocijomis, malonumu, pasitenkinimu, tai jaučiamas didesnis palankumas tiems žmonėms, kurie tuo metu yra su mumis.
- Balanso teorija: Patrauklumas siejamas su tuo, kiek subalansuoti mūsų santykiai su tuo žmogumi. Balansą sąlygoja panašūs interesai, požiūriai, nuomonių panašumas.
Kiti veiksniai, galintys turėti įtakos patrauklumui:
- Fizinis atstumas: Buvimas arti vienas kito sudaro galimybę dažniau sąveikauti, o tai leidžia geriau pažinti tuos žmones ir labiau pamėgti.
- Dažnesnio pasirodymo efektas: Mums labiau patinka tai, ką mes dažniau matome ir geriau pažįstame.
- Panašumas: Nuostatų, įsitikinimų, interesų, asmenybės, kilmės, išsilavinimo, skonio, fizinės išvaizdos panašumas - stiprus patrauklumą skatinantis veiksnys.
- Papildymas: Žinomas posakis „priešybės traukia“. Kiti mus traukia, nes turi savybių, kurių mes neturime. Žmonės gali papildyti vienas kitą, patenkindami vienas kito poreikius. Pavyzdžiui, idealu, kai asmuo, turintis stiprų globos jausmą, bendrauja su asmeniu, kuris nori, kad juo rūpintųsi.
- Abipusiškumas: Mes mėgstame tuos, kurie mėgsta mus. Suvokimas, kad patinkame kitam asmeniui, didina to asmens patrauklumą. O taip pat, jeigu mums patinka kas nors, tai norime, kad ir tas asmuo mus mėgtų.
- Fizinis patrauklumas: Tyrimai rodo, kad fiziškai patrauklius asmenis įvairaus amžiaus, lyties, kultūros žmonės visais atžvilgiais vertina geriau nei nepatrauklius. Aureolės efektas - viena ryški savybė veikia bendrą asmens vertinimą. Tiems, kurie suvokiami kaip patrauklūs, priskiriamos įvairios teigiamos savybės - įdomumas, socialumas, švelnumas, gerumas, seksualumas, jų netinkami poelgiai dažniau laikomi atsitiktiniais ir netipiškais.
Pasirinkimo Laisvė ir Elgesio Motyvai Literatūroje
Asmens pasirinkimo laisvė ir elgesio motyvai yra dažnai nagrinėjami literatūroje. Icchoko Mero romane „Lygiosioms trunka akimirką“ analizuojama asmens pasirinkimo laisvė bei kas tuos pasirinkimus paskatina. Abraomas Lipmanas, vienas iš pagrindinių kūrinio veikėjų, sudaro žodinę sutartį su Šogeriu dėl geto vaikų gyvybės. Romano siužetas, prasideda nuo Šogerio, geto viršininko, žodžių: „Viskas yra loterija. Šachmatai - loterija, pasaulis - loterija, ir tavo gyvenimas - loterija“. Šogeris verčia Lipmaną priimti sprendimą, kurio pasekmės pakenks geto žmonėms. Iš to galime suprasti absoliutų nužmogėjimą. Kad išgelbėtų geto vaikus, Abraomas Lipmanas aukoja savo sūnų Izaoką. Šis pavyzdys iliustruoja, kaip ekstremaliose situacijose asmens pasirinkimai gali būti motyvuoti noru išgelbėti kitus, net jei tai reiškia aukoti save ar savo artimuosius.