Įvadas
Priklausomybė - tai liga, paliečianti ne tik patį asmenį, bet ir jo artimuosius, draugus bei visą visuomenę. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų yra opi problema, reikalaujanti kompleksinio sprendimo. Vienas iš svarbiausių žingsnių, siekiant padėti priklausomiems asmenims, yra reabilitacija, kurios tikslas - ne tik nutraukti svaigalų vartojimą, bet ir padėti asmeniui integruotis į visuomenę, susigrąžinti prarastus socialinius įgūdžius bei sukurti blaivų ir visavertį gyvenimą.
Reabilitacijos tikslai ir principai
Pagrindinis priklausomų asmenų reabilitacijos tikslas - padėti žmonėms, turintiems priklausomybę narkotikams, alkoholiui ar kitoms psichoaktyvioms medžiagoms, išmokti nebevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir sudaryti sąlygas integruotis į visuomenę. Ilgalaikė reabilitacija rekomenduojama asmenims, kurie neturėjo galimybių tapti socialiai atsakingais žmonėmis, taip pat tiems, kurie dėl ilgamečio svaiginančių medžiagų vartojimo prarado socialinius įgūdžius, bei tais atvejais, kai trumpalaikiai gydymo metodai buvo neveiksmingi.
Nuo narkotikų priklausomų asmenų ilgalaikės psichologinės - socialinės reabilitacijos metodinėse rekomendacijose pažymima, kad siekiant padėti priklausomiems asmenims būtina suformuoti kompleksinę profesionalų komandą, susidedančią iš įvairių sričių specialistų - gydytojo, psichoterapeuto, psichologo, socialinio darbuotojo bei dvasininko, tačiau pagrindinis reabilitacinės programos „variklis“ yra ne specialistai, o terapinės bendruomenės sveikstančių asmenų patirtis, kuri padeda keisti priklausomo žmogaus įpročius ir formuoja sveiko ir blaivaus gyvenimo įgūdžius.
Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės gydytojas psichoterapeutas Valius Sruoga, turintis ilgametę darbo reabilitacinėse bendruomenėse patirtį, pabrėžė, kad medicininio profilio įstaigose gydymas yra trumpalaikis ir neretai neveiksmingas, kadangi priklausomų asmenų, patiriančių socialinę atskirtį, gydymas turi būti ilgalaikis bei išplėstinis, su visapusiška psichologine, socialine, teisine bei dvasine pagalba.
Reabilitacijos bendruomenės Lietuvoje
Lietuvoje šiuo metu oficialiai įregistruotos ir veikia 22 priklausomų asmenų ilgalaikės reabilitacijos bendruomenės. Devynios bendruomenės yra susivienijusios į asociaciją, siekdamos sukurti bendrą reabilitacijos sistemą. Beveik visos bendruomenės taiko Daytop (lygtinai nuteistų priklausomų nuo narkotikų jaunų žmonių gydymo) ir Dvylikos žingsnių programas. Dalis bendruomenių yra religinės, kitos - su laisvu tikėjimo pasirinkimu. Daugėja bendruomenių, kuriose nerūkoma, kitos priima su sąlyga, kad reabilitantas sutinka mesti rūkyti reabilitacijos eigos pradžioje. Dažnu atveju bendruomenes įkuria sveikstantys nuo priklausomybių žmonės, kurie savo asmenine patirtimi žino, kaip veikia priklausomybė ir kaip vyksta sveikimo procesas. Dalis bendruomenių turi galimybę samdyti profesionalius specialistus (psichologus, psichoterapeutus), kitos labiau pasikliauja sėkmingai baigusių reabilitacijos kursą buvusių reabilitantų bei kitų savanorių pagalba.
Taip pat skaitykite: Asmenų su priklausomybėmis tyrimai
Reabilitacijos procesas: iššūkiai ir galimybės
Buvęs reabilitantas Jonas, prieš tai dvylika metų vartojęs narkotikus, ne kartą teistas, o pastaruosius penkerius metus gyvenantis tvarkingai ir blaiviai, prisimindamas savo praeitį teigė, kad reabilitacijos procesas buvo ne tik ilgas, bet ir labai skausmingas. „Iki reabilitacijos buvau nuolat apsvaigęs narkomanas, vėliau ir alkoholikas, vagis, apgavikas. Į bendruomenę atvykau norėdamas pabėgti nuo savo gyvenimo būdo, nes vartoti svaigalų nebenorėjau, tačiau gyventi kitaip nemokėjau. Labiausiai esu dėkingas už tai, kad bendruomenė man suteikė galimybę prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Man tiesiog pasakė, jog turiu pasirinkimą - priimu bendruomenėje nustatytas taisykles ir dalyvauju sveikimo programoje, arba galiu grįžti ten, iš kur atvykau“. Priklausomo asmens reabilitacija ir reintegracija į visuomenę trunka apie pusantrų metų.
Valdas Miliauskas, reabilitacinės bendruomenės „Gabrielius“ vadovas, teigia, kad besikreipiančio asmens motyvacija nėra labai svarbi, kadangi žmogus, patekęs į aplinką, kurioje galioja griežtos elgesio ir dalyvavimo sveikimo programose taisyklės, dažnu atveju keičia savo požiūrį į priklausomybę ir sąmoningai ima keisti gyvenimo būdą.
Pasak Daivos Kostiuškienės, Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Šilutės skyriaus vyr. inspektorės, labai svarbu, kad jų klientai, kurie teismo nutartimi yra įpareigoti gydytis nuo priklausomybės, jau turi realią galimybę sveikti ir nebegrįžti prie nusikalstamo gyvenimo būdo.
Priverstinis gydymas: etiniai ir praktiniai aspektai
Nors priverstinio gydymo Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų šalyse, nėra, dalis priklausomų asmenų į bendruomenes patenka ne visai savo noru. Vieni ilgalaikei reabilitacijai pasiryžta tik tada, kai jų artimieji pagrasina nutraukti ryšius bei paramą, kiti bėga į bendruomenes norėdami pasislėpti nuo socialinių problemų, nes nebeturi nei namų, nei artimųjų, nei pajamų. Dar kiti atvyksta į bendruomenes, siekdami išvengti teisminių problemų.
Reabilitacijos efektyvumas ir vertinimas
Remiantis oficialia statistika, vienoje pirmųjų Lietuvos “Nugalėtojų akademijos” bendruomenėje reabilitacijos efektyvumas siekia nuo 60 iki 80 proc. ir tai atitinka senas tradicijas turinčių Vakarų pasaulyje pripažintų reabilitacijos bendruomenių darbo efektyvumą. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) kasmet atlieka asmenų dalyvavimo psichologinės socialinės reabilitacijos programose stebėseną ir analizuoja jos rezultatus. Pagal surinktus duomenis, iš 16-os psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaigų 2012 m. sėkmingai baigusių reabilitacijos programą asmenų skaičius siekė 59 proc. (2011 m. - 46 proc.).
Taip pat skaitykite: Socialinių priklausomybių apibrėžimas
Finansavimas ir iššūkiai
Visos bendruomenės yra ne pelno įstaigos, kurios finansavimo ieško pasitelkdamos privačius rėmėjus bei organizacijas, dalyvauja Lietuvos ir tarptautinių institucijų projektuose. 2009-2013 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal priemonę „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką” finansavo 13 bendruomenių projektų, kurių įgyvendinimui skirta 31 373 512 litų. Vienos bendruomenės projekto finansavimas buvo nutrauktas dėl esminių projekto įgyvendinimo sąlygų pažeidimo. Nuo 2013 m. NTAKD administruoja dvejų metų trukmės projektą „Asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų ligomis, psichologinė ir socialinė reabilitacija“. Bendra projekto biudžeto suma - 10 000 000 litų, projektas įgyvendinamas su dešimt partnerių. Lietuvos priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenių asociacijos prezidentas Valdas Šiškus išsakė nuomonę, kad nepaisant skiriamų milijonų, siekiant užtikrinti geras paslaugas, finansavimo nepakanka. Tačiau, nors lėšų trūksta, asmuo, priklausomas nuo psichoaktyvių medžiagų, išlaikymą ir paslaugas ilgalaikės reabilitacijos bendruomenėse gali gauti nemokamai.
Reintegracija į visuomenę: svarbus žingsnis po reabilitacijos
Reabilitacijos programai artėjant prie pabaigos, atėjo laikas žengti žingsnius, kad pradėti vėl gyventi savarankiškai. Reintegracijos programa gali būti dalis to. Kartu su tuo ateina įdomus, bet kartais ir sunkus laikotarpis. Vienas iš reabilitacinės bendruomenės tikslų yra išmokyti priklausomus žmones prisiimti atsakomybę už savo elgesį. Įsiliedamas į reintegracijos programą gali atrasti jėgų pradėti viską iš naujo.
Šiuo metu Lietuvoje vykdomas vienas didžiausių ir kompleksiškiausių socialinių projektų, skirtų nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomiems asmenims ir jų šeimos nariams. Vienas iš projekto rodiklių - tai skaičius žmonių, kurie per 28 dienas po dalyvavimo veiklose pradeda mokytis, dirbti arba aktyviai ieškoti darbo. Anot jos, šis projektas, finansuojamas iš 2021-2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo+“ ir bendrojo finansavimo lėšų, prisideda prie socialinės atskirties mažinimo ir sudaro sąlygas priklausomybę turintiems asmenims sėkmingai grįžti į visuomenę: vykdoma nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomų asmenų psichologinė ir socialinė reabilitacija, teikiant trumpalaikės socialinės globos paslaugas, o ją sėkmingai baigusiems organizuojamos reintegracijos veiklos, siekiant skatinti asmens socialinio savarankiškumo ir darbingumo, profesinės kompetencijos ir pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimą ir didinimą.
ESFA projektų komandos vadovė teigia, kad darbas ar mokslai po priklausomybės - tai ne tik priemonė išgyventi: „Tai galimybė atkurti pasitikėjimą, susigrąžinti orumą ir pajusti, kad gyvenimas turi prasmę.
Šeimos vaidmuo reabilitacijos procese
Priklausomybė stipriai paveikia šeimą tiek emociniu, tiek socialiniu ir finansiniu lygmeniu. Artimieji dažnai patiria stresą, nerimą, kaltės jausmą ar bejėgiškumą, o šeimos santykiai neabejotinai tampa įtempti. Teikiamos individualios psichologų, socialinių darbuotojų ir kitų specialistų konsultacijos, kuriose aptariamos jų pačių emocijos, kaltės jausmas ar bejėgiškumas. Šeimos nariams padedama suprasti priklausomybės ligą, nusistatyti ribas santykyje su priklausomu artimuoju, palaikyti jį, bet kartu pasirūpinti ir savimi. Taip pat teikiama emocinė parama, kuri padeda atsigauti po ilgalaikio žlugdančio gyvenimo su priklausomu artimuoju. Ši pagalba tikrai padeda, nes priklausomybė paveikia visą šeimą, o artimųjų įsitraukimas dažnai turi teigiamos įtakos ir paties priklausomo asmens sveikimo procesui.
Taip pat skaitykite: Sveikimo programos priklausomiems asmenims
Visuomenės požiūris ir stigmatizacija
Kalbėdamas apie visuomenės požiūrį į priklausomybę turinčius asmenis, A. Lučunas pastebi, kad požiūris pamažu keičiasi. „Atsiranda daugiau empatijos, mažiau pasmerkimo, o kalbėjimas apie psichikos sveikatą tampa atviresnis. Priklausomybę turintys žmonės dažniau matomi kaip tokie, kuriems reikia pagalbos, o ne kaip pavojingi ar nenusipelnę antros galimybės. Tačiau vis dar gajūs kai kurie stereotipai - pavyzdžiui, kad priklausomas žmogus visada meluos, kad „narkomanas nepasikeis“, kad „jis pats kaltas“. Dažnai žmonės nesupranta, kaip stipriai priklausomybė veikia mąstymą, elgesį, gebėjimą kontroliuoti impulsus. Vis dar pasitaiko nuostatų, jog padėti - beprasmiška, ypač jei žmogus jau yra patyręs atkryčių. Stigmatizacija vis dar kliudo priklausomus asmenis kreiptis pagalbos, o visuomenės palaikymas čia ypač svarbus jų sveikimo ir reintegracijos kelyje”, - teigia A. Lučunas.
Pagalbos galimybės ir kontaktai
Norintis patekti į bendruomenę asmuo turi būti blaivus arba baigęs detoksikacijos kursą priklausomybės ligų centre. Reabilitacijai nepriimama, jei žmogus serga užkrečiamomis ligomis, arba jei bendruomenė negali užtikrinti saugių sveikimo sąlygų, jei asmuo turi sveikatos sutrikimų, kurių gydymui reikalingas specializuotas gydymas. Į bendruomenę asmuo yra priimamas bendru visų narių sutikimu ir tik patikrinus asmens motyvaciją.
Jei susiduriate su priklausomybėmis, kviečiame nedelsti ir kreiptis į specialistus, pasirengusius padėti. Priklausomybės ligų „Alfa centras“ vadovasVladislavas Pocius teigia, kad daug žmonių, kurie bando nustoti vartoti alkoholį ir narkotikus, galvoja, kad problema slypi medžiagoje. Todėl nenuostabu, kad sprendimo ieško išorėje, vietoje to, kad ieškotų jo savyje.
tags: #priklausomybiu #turinciais #asmenimis