Psichologiniai žaidimai su maistu vaikams – kaip žaismingai skatinti sveiką mitybą

Vaikystė - tai klegesio ir mįslių kupinas pasaulis, kuriame žaidimai atlieka itin svarbų vaidmenį. Jie ne tik suteikia džiaugsmo, bet ir padeda vaikams pažinti pasaulį, ugdyti įgūdžius ir formuoti įpročius. Vienas iš būdų, kaip žaismingai lavinti vaiko įgūdžius ir tuo pačiu metu skatinti sveiką mitybą, yra psichologiniai žaidimai su maistu. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip pasitelkus kūrybiškumą ir žaidimus, galima sudominti vaikus sveiku maistu ir ugdyti teigiamus mitybos įpročius.

Vaikų mitybos iššūkiai ir psichologinis aspektas

Tėvai dažnai susiduria su iššūkiu, kai vaikas tampa išrankus maistui ir valgo tik tam tikrus patiekalus. Dažna situacija - vaikas valgo tik kotletus, o kitus maisto produktus atsisako ragauti. Svarbu suprasti, kad selektyvus valgymas gali būti iššūkis, tačiau su tinkamomis strategijomis ir kantrybe jį galima įveikti. Jei sunku - kreipkitės į specialistus.

Vaikų psichologė Eglė Dapkevičė teigia, kad vaiką labiausiai įkvepia tėvų pavyzdys. Vaikas stebi, ką valgo tėvai, ir mėgdžioja jų elgesį. Jei tėvai patys valgo daržoves, didesnė tikimybė, kad ir vaikas susidomės jomis. Svarbu ne tik valgyti daržoves patiems, bet ir kantriai siūlyti vaikui jų paragauti. Dar geriau - įtraukti vaikus į maisto gaminimo procesą arba supažindinti su daržininkystės procesu, jei tik yra tokia galimybė.

Vaikai dažnai nevalgo daržovių, nes jų nepažįsta. Tyrimai rodo, kad vaikui reikia pasiūlyti tą patį patiekalą net 10-15 kartų, kol jis tampa mėgstamas. Todėl reikia skatinti vaikus ragauti, net jei iš pirmo karto jie atsisako. Ugdant mitybos įpročius svarbu nedaryti spaudimo ir nesivelti į kovą su vaiku dėl suvalgytų kąsnių. Reikėtų nuosekliai laikytis „vieno kąsnio taisyklės“ - kaskart patiekiant daržovių, paprašyti paragauti bent vieną kąsnelį. Grasindami, bausdami ar papirkinėdami teigiamų rezultatų nepasieksite.

Kaip sudominti vaikus daržovėmis: praktiniai patarimai

Štai keletas patarimų, kaip paskatinti vaikus rinktis daržoves ir vaisius:

Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės

Pozityviai kalbėkite apie daržoves: Venkite neigiamų frazių, tokių kaip „nemėgstu“ ar „neskanu“. Vietoje to, padrąsinkite vaiką ragauti: „Tu dar pamėgsi tai“, „Dar neparagavai pakankamai kartų“. Akcentuojama maisto nauda turi būti aktuali vaikui, pavyzdžiui, pasakokite apie jų skonį.
Paskatinkite vaiką išsakyti nuomonę: Klauskite, koks kvapas, skonis vaikams yra malonus ir nemalonus, kokias emocijas pajuto paragavus tam tikrą daržovę. Papasakokite vaikams apie daržovių ir vaisių įvairovę, rūšis, kilmę, kultūrinį paveldą.
Tyrinėkite daržoves žaisdami: Ragaujant naują daržovę ar vaisių, apžiūrėkite jį iš visų pusių, palieskite, pakilnokite, pauostykite. Padrąsinkite vaikus kalbėti, ką jie jaučia, paprašykite palyginti, kuo skiriasi maisto produktai, įvertinti, kuris yra saldžiausias ar rūgščiausias.
Būkite kūrybingi patiekdami daržoves: Pateikite jas patraukliai, pavyzdžiui, sukurdami linksmu paveiksliukus iš daržovių lėkštėje arba sugalvodami kūrybiškus salotų pavadinimus.
Nesureikšminkite naujo maisto: Naujus patiekalus pateikite be didelių ceremonijų. Naujas daržoves rekomenduojama pradėti ragauti kaip užkandį, o ne pagrindinį patiekalą.

Jei vaikas vis tiek atsisako valgyti daržoves, svarbu išlikti kantriems. Kartais padeda daržoves „paslėpti“ kituose patiekaluose, pavyzdžiui, smulkiai sutarkuoti ir įmaišyti į kotletus. Tačiau reikia atsiminti, kad jei vaikas tokius kotletus suvalgo, pamažu galima ir reikia bandyti didinti daržovių gabalėlius kotletuose. Taip pat galima pabandyti įvairias sensorines priemones, tokias kaip minkšti šaukšteliai, skirtingos maisto temperatūros ar net kvapai, kad sumažintumėte jautrumą naujiems produktams. Būkite kantrūs ir eikite žingsnelis po žingsnelio.

Maisto kultūra ir valgymo rutina

Maisto kultūra ir valgymo rutina yra vienas svarbiausių aspektų sprendžiant selektyvaus valgymo keliamus iššūkius. Svarbu, kad vaikas valgytų kasdien tuo pačiu metu, prie pietų stalo, kartu su kitais šeimos nariais. Taip jis galės matyti, kaip kiti ragauja ir skanauja skirtingus produktus. Todėl būtinai rodykite džiaugsmą valgydami naujus produktus tuo pačiu nekritikuodami ir neversdami vaiko juos valgyti.

Kūrybiškumas ir žaidimai su maistu

Vaikai gali būti itin jautrūs maisto kvapui, tekstūrai ar net jo regimajai išvaizdai. Todėl pradžioje leiskite vaikui liesti ir užuosti maistą neversdami jo valgyti. Pateikite naują produktą kaip žaidimo priemonę, pavyzdžiui, nupieškite smagų paveikslą lėkštėje daržovių tyre. Pasitelkite įvairius žaidimo elementus, spalvų įvairovę.

Štai keletas žaidimų ir veiklų, susijusių su maistu, pavyzdžių:

Kryžiukai-nuliukai su daržovių ar vaisių figūrėlėmis. Tai klasikinis žaidimas, kuris gali lavinti subtilų įgūdį laukti savo eilės arba elgtis kaip nugalėtojas ar pralaimėtojas. Vyresniems vaikams žaidimas padės praktikuoti nuspėjamumo supratimą, problemų sprendimą ir strategiją.
Atminties kortelių žaidimas su skirtingų maisto produktų paveikslėliais.
Dėlionės su maisto produktų atvaizdais.
Raištelių rišimo kortelės su įvairiaspalviais paveikslėliais, kuriuose pavaizduoti maisto produktai.
Domino su maisto produktų simboliais, kuris lavina loginį mąstymą.
Kubeliai su mėgstamais gyvūnais, kurie valgo tam tikrus maisto produktus.
Dėlionės detalės, sumaišytos iš skirtingų gyvūnų ir skaičių, padeda atpažinti gyvūnus ir susieti juos su maistu.
Formų derinimo dėlionės su mielais laukiniais gyvūnais, kurie mėgsta skirtingus maisto produktus.
Žaislinis laikrodis, padedantis vaikams išmokti pagrindinių laikrodžio funkcijų ir susieti valgymo laiką su tam tikrais produktais.
Žiedai ir kaladėlės su mielais gyvūnų veidais, kurie gali tapti vienu mėgstamiausiu žaislu, susijusiu su maistu.
Formų rūšiavimo kubas, padedantis išmokyti vaikus apie formas ankstyvame amžiuje ir susieti jas su maisto produktais. Šis žaidimas lavina smulkiąją motoriką ir loginį mąstymą.
Sustatomą svyruojantį bokštą, kurį Jūsų mažylis gali dėlioti ir susieti su skirtingais maisto produktais.
Automobilių trasa, kurioje automobiliai rieda žemyn ir susiduria su skirtingais maisto produktais.
Virėjo rinkinys, skirtas gaminti maistą ant žaislinės viryklės. Rinkinį sudaro puodai, keptuvės ir įrankiai.
Mozaikinė dėlionė, suteikianti laisvę vaizduotei žaidžiant ir kuriant raštus su maisto produktų atvaizdais.
Lavinamasis medinis skaičiuotuvas, kuris padeda suprasti matematiką ir susieti ją su maisto produktų kiekiu.
Automobiliai, kurie patogūs ir puikų sukibimą turintys patiems mažiausiems, leidžia žaisti su maisto produktų figūrėlėmis.
Gydytojo rinkinys, suteikiantis galimybę įsijausti į gydytojo vaidmenį ir „gydyti“ žaislus nuo „nesveiko“ maisto.
Žaislinė gitara, kuria vaikai mėgsta groti ir patys leisti garsus, gali būti susieta su dainelėmis apie sveiką maistą.
Žvejybos žaidimas, kurį sudaro medinės žuvys ir meškerės, gali būti paįvairintas žuvų pavadinimais, susijusiais su sveika mityba.
Ludo žaidimas, kuriame galima pasirinkti mėgstamiausią komandos gyvūnėlių figūrėlių spalvą ir susieti ją su tam tikrais maisto produktais.
Dinozauriukas ant ratų, kuris kedena vėją, gali būti geras draugas kelionėse į parduotuvę pirkti sveikų produktų.
Mamutas iš Kid's Concept yra geras draugas su kitais žaislais, gali būti naudojamas žaidžiant apie maisto produktų kilmę.
Autobusiukas, lengvai skuodžiantis, gali būti naudojamas žaidžiant apie kelionę į turgų pirkti šviežių daržovių.
Stumdoma mašina, nuostabus žaislas, skirtas rankų ir akių koordinacijai, gali būti naudojama žaidžiant apie maisto produktų transportavimą.
Mediniai kiaušiniai, kurie skirti ne valgyti, o žaisti, gali būti naudojami žaidžiant apie maisto produktų įvairovę.
Medinė viryklė yra pagaminta iš FSC sertifikuotos medienos, suteikia galimybę žaisti apie maisto gaminimą.
Arbatos rinkinys puikiai tinka įkvepiantiems žaidimams apie sveiką arbatą ir užkandžius.
Semtuvėlis (liaudyje vadinamas šiūpeliu) gali būti naudojamas žaidžiant apie maisto produktų porcijas.
Mediniai ledai - tai žaisliniai ledai, pagaminti iš medžio, kuris dažnai naudojamas žaislų gamyboje, gali būti naudojami žaidžiant apie sveiką desertą.
Dėlionė iš faneros ir bukmedžio, rekomenduojama nuo 18 mėnesių, gali būti naudojama žaidžiant apie maisto produktų formas.
Medinės figūrėlės su skirtingais kelio ženklais, puikus būdas mokyti kelio ženklų atpažinimo ir susieti juos su kelione į parduotuvę pirkti maisto.
Medinė dėlionė su gyvūnėliais puikiai tinka mažų vaikų loginiam mąstymui skatinti, nes ji padeda atpažinti gyvūnus ir juos atskirti, taip pat susieti juos su maisto produktais.
Mini žaislinė sulankstoma virtuvėlė su priedais suteikia galimybę žaisti apie maisto gaminimą.
Odontologo rinkinys pagamintas iš FSC sertifikuotos medienos, gali būti naudojamas žaidžiant apie dantų priežiūrą ir sveiką mitybą.
Mediniai blokeliai pagaminti iš FSC sertifikuotos medienos, gali būti naudojami žaidžiant apie maisto produktų statybą.
Žaislinė gitara su žvaigždute, vaikai mėgsta groti instrumentais ir patys leisti garsus, gali būti susieta su dainelėmis apie sveiką maistą.
Abakas, dažnai vadinamas tiesiog skaičiavimo lenta, padeda mokytis matematikos ir susieti ją su maisto produktų kiekiu.
Labirintas, kurio vienoje pusėje yra spalvoti karoliukai, o kitoje - raidės, gali būti naudojamas žaidžiant apie maisto produktų pavadinimus.
Salotų dubuo puikiai tiks, kai vaikai žaidžia restorano žaidimą ir gamina salotas.
Medinis fotoaparatas - kaleidoskopas yra tobulas žaislas būsimoms kamerų žvaigždėms, galima fotografuoti maisto produktus ir kurti receptus.

Sveika mityba ir užkandžiai

Iniciatyvos „Sveikatai palankus“ vadovė Raminta Bogušienė pataria, kad vaikai turi būti ne tik sotūs, bet sotūs pilnaverčiu maistu. Kiekvieną dieną vaikams pasiūlykite suvalgyti augalinės kilmės patiekalą, pavyzdžiui, pusrytinę košę, pagardintą šviežiomis uogomis ar vaisiais. Užkandžiams duokite grūdinių kultūrų ir iš jų pagamintų sveikuoliškų užkandžių, šviežių ar džiovintų vaisių, uogų, daržovių ir iš jų pagamintų patiekalų.

Taip pat skaitykite: Pažink save

Štai keletas sveiko maisto pasirinkimų pavyzdžių:

Ekologiška pilno grūdo avižinė košė su persikais ir bananais. Be glitimo. Tinkama net ir kūdikiams nuo 6 mėnesių.
Ekologiška kriaušių ir slyvų tyrelė. Tinkama net ir kūdikiams nuo 4 mėnesių.
Ekologiška obuolių, bananų ir mėlynių tyrelė. Tinkama net ir kūdikiams nuo 4 mėnesių.
Ekologiška kriaušių, bananų ir agrastų tyrelė. Tinkama net ir kūdikiams nuo 4 mėnesių.

Pandemijos įtaka mitybos įpročiams ir naujų receptų paieška

Pandemijos metu dažniau gaminantys namuose nurodo 37 proc. gyventojų, o drąsiau eksperimentuojantys ir išbandantys naujų receptų - 27 proc. Dietistė Indrė Trusovė įsitikinusi, kad ši tendencija išliks ir pasibaigus pandemijai, nors lengvesni pasirinkimai ir vilioja. Juk gamindami namuose galime sutaupyti, jaustis geriau, maitintis sveikatai palankiau.

Anot dietistės, žmonės nori valgyti skaniai, nori ragauti naujų dalykų, mėgautis ir pasilepinti. Juk maistas yra viena didžiausių pramogų: „Ribojimai atvėrė žmogaus fantaziją - jeigu negali išeiti iš namų, bet pasiilgai kitokio maisto, naujų skonių, visada gali mėginti pasigaminti pats. Tikrai pajutau stipriai išaugusį ir savo sekėjų susidomėjimą receptais - žmonės nori eksperimentuoti, ragauti naujų patiekalų“.

Naujų receptų ir idėjų gyventojai dabar dažniau ieško socialiniuose tinkluose (19 proc.), dalis sako pamėgę naujus produktus (17 proc.), pradėję maitintis sveikiau (14 proc.) ir išmokę gaminti, ko nemokėjo (14 proc.), pavyzdžiui kepti duoną. Teigiamų pokyčių pandemija ypač įnešė jaunuoliams - net trečdalis 18-24 m. jaunuolių išmoko naujų maisto ruošimo įgūdžių.

Patarimai pavargusiems nuo rutinos virtuvėje

Nuo rutinos virtuvėje pavargusiems žmonėms, I. Trusovė siūlo pasidaryti teminio maisto dienas, pavyzdžiui gaminti Graikijos, Azijos, Indijos ar bet kurios kitos pasaulio virtuvės patiekalus. Taip pat patariu į receptų paiešką, maisto ruošimo procesą įtraukti ir kitus šeimos narius. Juk lengviausia prisijaukinti maisto gaminimą per žaidimo formą - tada nebūna nuobodu. Be to, tai gali tapti ir šeimos tradicija.

Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas

Šiokiadieniais maitinsitės sveikai, bet tuo pačiu ir sutaupysite laiko, jeigu pasiruošite dalį maisto kelioms dienoms. Pavyzdžiui, galima pasiruošti įvairių pudingų pusryčiams: graikišką jogurtą sumaišykite su ispaninio šalavijo sėklomis, avižiniais dribsniais ir medumi ar klevų sirupu. Porcijų pasiruoškite iškart keliems kartams, o ryte tiesiog išsiimsite iš šaldytuvo ir paskaninę vaisiais ar uogomis, galėsite valgyti. Taip pat atsikėlę galite užsipilti įvairias košes ir kol susiruošite į darbą, jos išbrinks.

Puikiai pasiteisina įvairūs kiaušinių ir daržovių, mėsos, žuvies, bananų keksiukai - jie skanūs tiek šilti, tiek šalti. Rinkitės kuo paprastesnius ir kuo lengviau pagaminamus patiekalus, pavyzdžiui vieno puodo - kai į ketaus puodą sudedame bulves, daržoves, mėsą. Viską dedame troškintis į orkaitę, o tuo metu galime ilsėtis ar dirbti kitus darbus.

Pasistenkite į maisto gamybą įtraukti vis naujų produktų ir nežiūrėti tai kaip į prievolę. Susiraskite socialiniuose tinkluose kuo daugiau puslapių, kurie dalijasi sveiko ir greitai pagaminamo maisto idėjomis - dažnu atveju reikia tik įkvėpimo ir paskatinimo.

Kaip organizuoti gimtadienį gamtoje su sveiku maistu

Lauko žaidimai, kita aktyvi veikla ir maisto gaminimas ant laužo ypač vilioja vaikus, kurie dažnai pareiškia norą gamtoje švęsti ir svarbiausią dieną metuose - gimtadienį. Šventės organizavimas atvirame ore tėvams gali tapti tikru iššūkiu - sveiko maisto gaminimas ir transportavimas reikalauja kur kas daugiau pastangų nei staliuko kavinėje užsakymas.

Švenčiant vaiko gimtadienį kavinėje ar specialiuose žaidimų kambariuose, susiduriama su pagrindine problema - valgiaraštyje dažniausiai dominuoja riebus, aliejuje keptas, padažuose paskendęs, daug cukraus ir druskos bei mažai skaidulinių medžiagų turintis maistas. Įprastai pasirinkime iš pagrindinių patiekalų dominuoja picos, keptos bulvytės su padažu ar kiti gruzdinti patiekalai. Tiesa, net jeigu ir būtų galimybė užsisakyti sveiką patiekalą, vaikai jo greičiausiai nepasirinktų.

Užkandžiai: Iš anksto namuose ar jau gamtoje galima pasigaminti sveikuoliškų užkandžių, kurie patiks tiek vaikams, tiek ir jų tėvams. Mitybos žinovė siūlo išbandyti sūrio, pomidorų bei linų sėmenų sumuštinukus ant ruginės duonos arba grikių trapučių. Sumuštiniams taip pat tinka avokado ir išspaustos citrinos užtepėlė, įvairios daržovės bei žalumynai. Taip pat mažuosius svečius galima nustebinti vištienos ir daržovių keksiukais. Vietoje įprastų miltų tešlai patariama naudoti avižinius dribsnius, bolivinės balandos ar sorų kruopas, grikių ar…

Emocinis intelektas ir žaidimai

Ankstyvojo ugdymo psichologė, mokslininkė, vaikų darželio „Istorijų namai“ įkūrėja Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė teigia, kad treniruodami vaikų protinius gebėjimus, nepamirškime emocinio intelekto.

Štai keletas patarimų, kaip ugdyti emocinį intelektą žaidžiant:

Nesaugokime vaikų nuo sukrėtimų net ir žaidžiant žaidimus. Tėvai visuomet nori apsaugoti vaikus net ir nuo menkiausių emocinių sukrėtimų. Tačiau to daryti nereikėtų, nes pasiruošti gyvenimui labai svarbu, o jame bus visko. Tad žaidimas gali būti gera terpė emocinio intelekto ugdymo treniruotėms ir čia neturi viskas būti tik gražu.
Žaidimo temos gimsta stebint vaiką. Prieš pradedant žaisti labai svarbu skirti bent šiek tiek laiko vaikui stebėti. Čia svarbu užfiksuoti, kokie įvykiai ar herojai dominuoja vaiko veiklose. Galbūt šiuo metu turimas pliušinis meškutis yra tas žaislas, su kuriuo vaikas nesiskiria? Tokiu atveju žaidimo istoriją rekomenduočiau ir kurti su juo. Žaidimo startas gali būti gauta žinia - laiškas nuo vaiko žaislo. Jei neturėjote laiko iš anksto pasiruošti, gali pakakti tiesiog papasakoti, kad jums skambino vaiko herojus ir paprašė pagalbos. Svarbu įtraukti į žaidimą mylimus žaislus ar herojus, nes tada vaikai labiau susidomi.
Emocijoms ugdyti pasirinkite nuotykių formatą. Kadangi norime vaiką išmokyti pažinti ir valdyti savo emocijas, labai svarbu remtis nuotykiniu formatu - sakykim, vaiko herojus papuolė į uraganą, jį pagrobė piratai ir pan. Vaikai supranta, kad tai žaidimas, todėl aktyviai įsitraukia net ir į baisesnius siužetus. Taip kuriate lygiavertį bendravimą žaidimo metu ir rodote, kad jums svarbūs vaiko jausmai ir sprendimai.
Supažindinus vaiką su situacija, reikia pereiti prie vaidmenų pasiskirstymo. Čia itin svarbu ne reguliuoti vaiką, o išgirsti jo pasirinkimus. Dalį tėvų išgąsdina, kai atžala būtinai renkasi blogiuko vaidmenį - nori būti vagis, monstras ir pan. Psichologė tikina, kad tai jokiu būdu nėra ydinga: Prisiminkite save vaikystėje - juk tikrai žaidėte karą, plėšikus ir pan. Pasivertimas piktadariu leidžia vaikui išgyventi emociją: jis laisvai pyksta, nebijo griežčiau šaukti, demonstruoja galią. Puiku, jei į žaidimą galite įtraukti daugiau vaikų - kaimynus ar brolius ir seseris. Taip vaikai neišvengiamai turės daugiau derintis ir mokytis susidoroti vieni su kitų emocijomis.
Prieš leidžiantis į nuotykius, reikia jiems pasiruošti. Priklausomai nuo žaidimo temos, galima vaikus įtraukti į pasiruošimo užduotis, leisiančias dar labiau įsijausti į situaciją. Tiek šiame etape, tiek jau žaidžiant patį siužetą, labai svarbu išlaikyti dialogą. Pavyzdžiui, jei plauksite gelbėti meškučio, kuris papuolė į uraganą, pasitarkite su vaiku, ko jums gali prireikti. Galbūt maisto atsargų, drabužių ir pan.? Labai svarbu vaikui duoti erdvės pamąstymams. Jei vaikas mažesnis - tėvai pasiūlo, bet laukia atsako. Pavyzdžiui, užuot pasakę „pasiimkime maisto“, naudokite svarstomąjį teiginį „meškutis galbūt jausis alkanas“. Siekiant ugdyti emocinį intelektą, žaidžiant reikia skatinti vaiką galvoti, su kokiais jausmais susiduria patys žaidimo herojai.
Vaikams yra svarbu pereiti nuo planavimo iki siužeto žaidimo, nes jau skirstydamiesi vaidmenis, planuodami pasiruošimą, jie intensyviai dirba. Tam pašnekovė išskiria svarbų etapą - žaidimo ritualą, kada vaikui leidžiama atsipūsti ir ramiai dar kartą aptariamas siužetas, kurį žinote iš herojaus laiško. Pasikartojate, kur keliausite, ką gelbėsite ar kokią situaciją spręsite. Šioje dalyje naudinga vaikams parodyti gyvenimiškus ritualus. Pavyzdžiui, jei žaidimo siužetas susijęs su skrydžiu lėktuvu, ritualo etape su vaiku pažaiskite lengvus toms situacijoms būdingus ritualus - lėktuve prisisegate saugos diržus, kalba pilotas ir palydovai, nešamas maistas ir pan.
Atsikvėpus ir aptarus, koks nuotykis laukia, metas pradėti laisvą žaidimą su vaiku. Kaip ir ankstesniais etapais, čia labai svarbūs du principai. Pirmas - bendrauti dialogo principu ir leisti vaikui spręsti. Čia tinkama formuluotė „Gerai, bet…“, kuri reiškia, kad jūs pirmiausia sutinkate su vaiko siūlymu, bet galite pasiūlyti ir alternatyvų scenarijų. Taip kuriate lygiavertį bendravimą žaidimo metu ir rodote, kad jums svarbūs vaiko jausmai ir sprendimai. Improvizacinėje dalyje vaikų fantazija išsilaisvina, bet kartu ir emocijos pasiekia piką. Keliaudami per savo nuotykį, jie praranda jausmų pusiausvyrą, pradeda pykti, šaukti, griauti, kas pastatyta, tačiau tai normali jų reakcija. Tokiais atvejais itin svarbu pirmiausia vaikui padėti suprasti, kokia emocija jį ištiko, ir ją įvardyti, o ne drausminti, kad nemoka žaisti ir pan. Tai ir yra dalis emocinio intelekto ugdymo - mokomės patirti ir suvaldyti emocijas. Patariama į visus etapus žiūrėti žaismingai ir neįsitempti. Kartais ir suaugusiajam sunku suvaldyti savo emocijas, tad natūralu, kad vaikams tai ilgas procesas.

Taip pat galima naudoti specialias priemones, skirtas emocijų pažinimui:

Keičiamų dalių rinkinys, leidžiantis vaikams laisvai kurti skirtingus veikėjus ir išreikšti emocijas.
Asociacijos žaidimas, kuris naudoja bingo sistemą, norint išmokti atskirti ir atpažinti pagrindines emocijas, susiejant kiekvienos emocijos įvaizdį su atitinkamu garsu.
Dviejų dalių dėlionė, skirta skatinti vaikų toleranciją ir lygybės tarp berniukų ir mergaičių supratimą.
Pirštininių lėlių rinkinys, skirtas emocijų pažinimui. Lėlių vaidyba spektakliuose vaikams padeda susipažinti su emocijų pasauliu.
Emocinės kapsulės, kurios atspindi pagrindines emocijas ir kuriose saugomos su kiekviena emocija susijusios nuotraukos ar daiktai.
Kauliukai su tikroviškomis nuotraukomis, kuriose pavaizduoti skirtingų tautybių vaikai, išreiškiantys skirtingas emocijas.
Priemonė, skirta ugdyti empatiją ir bendradarbiavimą per socialinį sąmoningumą ir analizuojant prieš patyčias susidariusias situacijas.
Jausmų pažinimo veidukų rinkinys, skirtas padėti vaikams pažinti ir suprasti skirtingus savo ir kitų jausmus, išmokti veiksmingiau bendrauti.
Darbo terapijos pagrindais sukurtas emocijų lėlių rinkinys, leisiantis patiems pasigaminti savąsias lėles.
Pirštininės lėlės, atspindinčios 8 jausmus.

Poreikiai ir norai

Svarbu atskirti vaiko poreikius nuo norų. Nepatenkinus poreikių, tai atsilieps tolesniam gyvenimui. Poreikiai aiškiausi - jie ir labiausiai matosi pažvelgus į naujagimius. Būtina kvėpuoti, valgyti, tuštintis, palaikyti kūno temperatūrą, miegoti. Tačiau ir su mūsų fiziologija susiję poreikiai yra ne tokie akivaizdūs: kūno šiluma, fizinis kontaktas su kitu.

Vaikai, kurie jaučiasi mylimi, auga sveikesni, jų raida sklandesnė. Kūno galimybėmis susijęs ir poreikis judėti. Vaikams judesys yra pagrindinė būsena. Judėjimas paruošia ir smegenis sėkmingiau priimti ir perdirbti informaciją. Tačiau reikia mokytis išbūti ramiai, nes judesys yra jų pagrindinė būsena.

Poreikius svarbu ne tik jausti, bet ir ją rodyti. Iš kitos pusės svarbu jaustis savarankišku, kad moka. Reikia rasti balansą tarp saugumo ir leisti išbandyti jėgas, kai saugu ir veiksmas jau žinomas. Taip vaikai bus savarankiški ir jaus mūsų paramą.

Vienas iš svarbiausių poreikių, kuris lydi mus daugelį metų, tai poreikis bendrauti. Bendravimas patenkina ir pripažinimo, ir paramos, ir dėmesio poreikius. Per bendravimą formuojam moralės jausmą, formuojamės vertybes. Artimas nuoširdus ryšys gali palaikyti vaiko fizinę ir psichinę sveikatą.

Apie norus galima fantazuoti. Norėti nedraudžiama, norėti galima. Svarbu atsižvelgti į vaiko norus, kad vaikas jaustų, kad mes jį matom ir suprantam.

tags: #psichologiniai #zaidimai #su #maistu