Profesinis Perdegimas: Kas Tai Yra Ir Kaip Apsisaugoti

Ar jaučiatės labiau pavargęs vakarais nei anksčiau? Ar vis sunkiau susikaupti darbui, o klientai ir kolegos vis labiau erzina? Galbūt sumažėjo pasitenkinimas darbu, o po atostogų noras dirbti negrįžta? Jei atsakėte teigiamai į bent vieną iš šių klausimų, galbūt patiriate profesinį perdegimą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas yra profesinis perdegimas, kokios jo priežastys ir simptomai, bei pateiksime patarimų, kaip apsisaugoti nuo šios būklės.

Kas Yra Profesinis Perdegimas?

Profesinis perdegimas, dar vadinamas profesine krize, yra ilgalaikio fizinio, protinio ir emocinio distreso padarinys. Tai sudėtinga žmogaus reakcija į ilgalaikį profesinėje veikloje patiriamą distresą bei pastangas kuo geriau atlikti savo darbą.

Profesinis perdegimas nėra staigus įvykis, bet palaipsniui besikaupiantis procesas, kylantis dėl ilgalaikio streso ir perkrovos. Laikui bėgant, jis paveikia bendrą savijautą tiek fiziniu, tiek psichologiniu lygmeniu.

Kodėl Mes Perdegame?

Profesinis perdegimas yra mūsų organizmo atsakas į ilgalaikius profesinius ir socialinius stresorius darbe. Tai mūsų vidinė savigyna ir aliarmo šauksmas skirti dėmesį savo poreikiams ir nustoti lėkti tuščiais bakais. Mes perdegame, nes įsiveliame į lėkimą, ignoruojame miego poreikius, apleidžiame savo svajones, o vertybinius dalykus užgožia skubiausi darbai. Mūsų darbo ritmas panašus į sportininko, kuris nespėjo atsistatyti ir siekia pradėti sportuoti. Neatsistatę, nepailsėję mes bandome dirbti lyg esame kupini jėgų, nors realiai dirbame maža dalimi savo pajėgumo.

Darius Pietariskonsultantas, knygos "Ramybės galia" autorius teigia: "Tik tas, kas moka gerai ilsėtis, gali gerai dirbti." Šią mintį patvirtina ir prof. Eugenijus Laurinaitis, psichoterapeutas, taip pat knygos "Ramybės Galia" autorius.

Taip pat skaitykite: Perdegimo įveikimo būdai auklėtojams

4 Svarbiausi Aspektai

Tyrinėdami profesinio perdegimo sritį, specialistai atsirinko 4 aspektus, kurių pagalba galime labiausiai keisti esamą situaciją:

1. Reakcijos į stresorius: Stresas lyg turbo mygtukas kompiuterinėse lenktynėse. Jį spaudžiame, automobilis įgauna didesnę galią. Žaidime šiam mygtukui yra limitas, o gyvenime mes jį spaudžiame nuolatos. Taip suveikia išspaustos citrinos efektas.
2. Daugiau laimės potyrių: Gyvename tikslų visuomenėje. Aukščiausi tikslai - ilgalaikiai tikslai. Todėl dažnai pamirštame balansuoti ties dvejomis labai panašiomis idėjomis. Kelias link laimės ir kelias yra laimė. Labai panašu, bet skiriasi. Laimė - stiprus energijos šaltinis.
3. Mokytis ilsėtis ir atsistatyti: Italai už mus gyvena 10 metų ilgiau, o atlyginimai du kartus didesni. Mes juos vadiname tinginiais, o gal jie tiesiog moka dirbti ir ilsėtis? Patyrinėkime mūsų poilsio įpročius ir išmokime atsistatyti.
4. Emocinis poilsis: Dažnai reikia šypsotis klientams, net jeigu jaučiamės kitaip. Tai reikalauja daug jėgų. Vakare jaučiamės išsekę. Tai nėra fizinis ar protinis nuovargis. Esame pavargę emociškai. Štai kodėl įprastas poilsis nepadeda pasikrauti jėgų. Tam reikia emocinio poilsio.

Eugenijus Laurinaitis pabrėžia šių 4 elementų svarbą.

Profesinio Perdegimo Simptomai

Perdegimo darbe simptomai skiriasi, tačiau daugelis žmonių patiria panašius požymius:

• Fizinis ir psichinis išsekimas
• Sumažėjęs pasitenkinimas darbu ir bendras nenoras dirbti
• Nuobodulys, apatija, entuziazmo stoka
• Padidėjusi emocinė įtampa, nervingumas ir dirglumas
• Sumažėjęs našumas ir produktyvumas
• Empatijos praradimas
• Nemiga
• Netinkamas elgesys su kitais žmonėmis, tiek kolegomis, tiek klientais
• Pesimizmas
• Sumažėjusi savivertė ir net profesinės kompetencijos krizė

Stresoriai Ir Rizikos Veiksniai

Profesinio perdegimo sindromo paplitimo padidėjimas siejamas su sparčia mokslo pažanga, technologijų tobulėjimu ir didėjančiais reikalavimais profesinei kvalifikacijai. Didesnis informacijos kiekis ir greitesnis gyvenimo tempas kelia stresą. Jei darbuotojas nori būti sėkmingas, jis turi suspėti su visais ir aplenkti kitus.

Onkologiniuose skyriuose dirbantiems medikams pati darbo specifika yra padidintos rizikos veiksnys. Vien žodis „vėžys“ sukelia žmonėms nesąmoningą baimę ir nerimą. Todėl natūralu, kad grėsmę gyvybei sukelianti liga paskatina pacientus ieškoti paramos ir palaikymo.

Taip pat skaitykite: Regioninės ligoninės tyrimas

Emociniai Stresoriai

Susirgęs onkologine liga, žmogus išgyvena didžiulį stresą, jo jautrumas aplinkai padidėja. Po diagnozės ir gydymo pacientas jaučiasi ypatingai pažeidžiamas ir bejėgis. Būtent toks bejėgiškumas skatina intuityviai ieškoti ramsčio ir palaikymo (informacinio, emocinio, psichologinio ir net dvasinio). Tad natūralu, kad iš medikų tikimasi būtent tokios paramos ir pagalbos.

Kiekvienas pacientas tiesiog trokšta ypatingo dėmesio, ypatingo rūpesčio, ypatingos pagalbos, ypatingų tarpusavio santykių. Tokioje situacijoje slaugytojai nori nenori tenka tapti ir psichologu, ir sociologu, ir dvasininku. Būtent dėl pacientų ir jų artimųjų poreikių medikams tenka atlaikyti didžiulius psichoemocinius krūvius.

Dažnai pacientams, susirgusiems grėsmę gyvybei keliančia liga, būdingas nepasitikėjimo jausmas, pasikeitęs savęs vertinimas, socialinių santykių pokyčiai. Beveik ketvirtadaliui išsivysto depresija. Šios ir daugelis kitų reakcijų į ligą (regresyvus elgesys, protestai, neigimas, panika, gedėjimas, nusivylimas, pyktis ir t.t.) yra gerai žinomos slaugos darbuotojams, dirbantiems su onkologiniais pacientais. Darbas su tokiais pacientais reikalauja vidinės tvirtybės, brandos ir savikontrolės.

„Sunkūs“ pacientai dažnai išprovokuoja medicinos personalo pyktį, neempatišką elgesį ir depersonalizaciją. Tuo pačiu darbuotojai gali pasijausti kalti dėl tokio išprovokuoto elgesio ar neigiamų jausmų paciento atžvilgiu. Kita vertus, kai kurie pacientai tampa slaugytojoms „ypatingais“, dažniausiai dėl kokių nors bendrų panašumų ar sąsajų. Onkologine liga sergančių pacientų saugumo poreikis yra ypatingai išreikštas, todėl jie tampa ypač psichologiškai priklausomi nuo medicinos personalo, dėdami į jį visas viltis ir tikėjimą. Tai sukelia „ypatingų“ santykių iliuziją ir didina riziką tapti emociškai jautriu paciento atžvilgiu.

Paciento baimių verbalizavimas yra naudingas jam pačiam, tačiau kelia stresą slaugytojai, kuri jaučia vidinį norą įtikinti pacientą sėkminga gydymo baigtimi. Kita vertus, ilgalaikis paciento ir jo šeimos emocinių poreikių tenkinimas gali išsekinti medicinos darbuotoją.

Taip pat skaitykite: Darbo Pasitenkinimo Analizė

Aplinkos/Fiziniai Stresoriai

Šie stresoriai susiję su gydymo specifika. Onkologijos skyriuose dirbantis personalas yra priverstas taikyti toksiškas gydymo priemones, pvz., radioterapiją, chemoterapiją, kas gali provokuoti nerimo jausmo atsiradimą. Medicinos darbuotojai turi atlikti kenksmingas procedūras, t.y. „daryti bloga“, tam, kad perspektyvoje pacientui būtų geriau. Šalutinis gydymo poveikis tampa akivaizdžiu įrodymu tiek pačiam pacientui, tiek slaugytojui, kad tokios procedūros toksiškai veikia žmogaus organizmą. Intervencijos, kuomet yra didelė mirties tikimybė, pvz., kaulų čiulpų transplantacija, kelia darbuotojams itin didelę įtampą. Radikali chirurgija taip pat gali tapti žalojančiu slaugos darbuotojo psichiką veiksniu.

Kognityviniai Stresoriai

Medikai, dirbantys onkologijos skyriuose, susiduria su nuolat augančiu informacijos kiekiu. Darbuotojai turi pasižymėti ypač geru gebėjimu greitai įsisavinti žinias ir jas taikyti praktikoje, priimant tinkamus sprendimus.

Socialiniai/Tarpasmeniniai Stresoriai

Nepaisant naujausių technologijų ir gydymo metodų, visgi onkologiniuose skyriuose santykinai didesnis letalumas nei daugelyje kitų skyrių, didelei daliai onkologinių ligonių skiriama paliatyvioji slauga. Pacientai ir jų artimieji reaguoja į tai labai skaudžiai, neretai imasi desperatiškų veiksmų, dažnai agresiją nukreipia į medicinos personalą. Toks elgesys pareikalauja iš specialisto išties didelės brandos, kad į minėtus proveržius reaguoti be vidinio diskomforto. Neretai medicinos darbuotojai išgyvena vidinį konfliktą tarp noro padėti ir negalėjimo padėti. Dideliu psichoemociniu krūviu tampa ir stiprius fizinius skausmus kenčiančių pacientų slauga.

Visi aukščiau minėti veiksniai verčia medicinos darbuotojus suabejoti „teisingumu šioje žemėje“, jie jaučiasi „bejėgiais padėjėjais“. Būtent tokiose situacijose tampa ypatingai svarbu suvokti šiuolaikinės medicinos galimybes bei ribas ir nesijausti kaltu dėl to, kad negali niekuo padėti. Taip pat reikia pastebėti, kad dažnas susidūrimas su mirtimis darbinėje veikloje sąlygoja mediko nepažeidžiamumo jausmo praradimą ir skausmingą savo paties mirtingumo suvokimą.

Bendro Pobūdžio Stresoriai

Tačiau net ir veikiant anksčiau minėtiems stresoriams, ne visi vidurinio medicinos personalo darbuotojai išgyvena „perdegimo“ sindromą.

• Amžius. Kritinis amžius išgyventi „perdegimo“ sindromą yra nuo 19-25 metų ir nuo 40-50 metų.
• Darbo stažas. Tyrimai rodo, kad kuo didesnis profesinės veiklos stažas, tuo mažesnė tikimybė išgyventi „perdegimo“ sindromą.
• Lytis. Vyrai turi didesnę riziką patirti „perdegimo“ sindromą negu kad moterys. Moterys dažniau jaučia emocinį išsekimą, tuo tarpu vyrams labiau būdinga depersonalizacija (cinizmas).
• Šeimyninė padėtis. Santuokoje gyvenantys žmonės turi daug mažesnę tikimybę išgyventi „perdegimo“ sindromą.
• Išsilavinimas. Tyrimai rodo, kad yra teigiama koreliacija tarp išsilavinimo ir cinizmo.
• Asmenybinė ištvermė. Asmenybinė ištvermė - tai gebėjimas palaikyti aukštą aktyvumo lygį kiekvieną dieną, kontroliuoti gyvenimiškas situacijas ir lanksčiai reaguoti į pokyčius.
• Sunkumų įveikimo įgūdžiai. Tyrimai rodo, kad pasyvius streso įveikos metodus naudojantys darbuotojai „perdegimo“ sindromą išgyvena dažniau nei naudojantys aktyvius streso įveikimo būdus.
• Kontrolės lokusas. Psichologijoje skiriami vidinis ir išorinis kontrolės lokusai: žmonės su išoriniu kontrolės lokusu linkę manyti, kad viskas, kas su jais vyksta ar viskas, ko jiems pavyksta pasiekti, yra atsitiktinumas arba kitų žmonių nuopelnas, tuo tarpu tie, kuriems būdingas vidinis kontrolės lokusas, su jais vykstančius dalykus laiko savo nuopelnu, savo aktyvumo, sugebėjimų ir pasirengimo rizikuoti rezultatu. Tie, kuriems būdingas vidinis kontrolės lokusas, „perdegimo“ sindromą patiria reikšmingai rečiau.
• Savęs vertinimas. A tipo asmenybėms būdinga: greitas gyvenimo tempas, siekis laimėti, konkurencija, išreikštas kontrolės poreikis, todėl jie dažniau patiria stresines situacijas ir, atitinkamai, turi didesnę riziką išgyventi „perdegimo“ sindromą.
• Darbo sąlygos. Praktiškai visi atlikti tyrimai patvirtina, kad padidėjęs darbo krūvis stimuliuoja „perdegimo“ sindromo atsiradimą. Darbo dienos trukmė taip pat tiesiogiai koreliuoja su perdegimo sindromu: kuo daugiau viršvalandžių dirbama, tuo didesnė „perdegimo“ sindromo išsivystymo rizika.
• Darbo turinys: kiekybiniai ir kokybiniai darbo su pacientais aspektai.
• Galimybė savarankiškai priimti sprendimus.
• Socialinis palaikymas: tiek horizontalus (kolegos), tiek vertikalus (vadovas), tiek šeima. Socialinis palaikymas, ko gero, yra vienas svarbiausių psichologinių-socialinių faktorių, įtakojančių „perdegimo“ sindromo atsiradimą. Lemiamą įtaką turi kolegų ir aukštesnę profesinę bei socialinę padėtį užimančių asmenų socialinis palaikymas. Taip pat svarbi ir šeimos įtaka. Praktiškai visuose tyrimuose rezultatai rodo negiamą koreliaciją tarp „perdegimo“ sindromo ir socialinio palaikymo. Ypač reikšmingas slaugytojoms yra supervizorių ir administracijos palaikymas.
• Vadovavimo stilius. Vadovo su demokratiniu vadovavimu stiliumi pavaldiniai rečiau išgyvena „perdegimo“ sindromą.
• Bendravimo stilius su pacientais.
• Grįžtamasis ryšys.
• Motyvavimas. Darbuotojų skatinimas (tiek moralinis, tiek materialinis) mažina profesinio „perdegimo“ sindromo tikimybę. Beveik visi tyrimai patvirtino, kad nepakankamas piniginis ar moralinis skatinimas turi įtakos „perdegimo“ sindromo išsivystymui. Tačiau reikia paminėti, kad slaugytojoms svarbus ne absoliutus paskatinimų kiekis, o jų santykis su atliktu darbu, t.y. skatinimas bus efektyvus tik tuomet, jei darbuotojos jį suvoks kaip pelnytą/teisingą.
• Situacijos dviprasmiškumas.
• Nemiga (pilna arba dalinė).

Profesinio Perdegimo Pasekmės

Fizinės, psichologinės ir tarpasmeninės/socialinės streso ir „perdegimo“ sindromo pasekmės slaugytojų tarpe gali būti įvairios ir daugiausiai priklauso nuo darbo pobūdžio. Pasekmės profesiniu lygiu turi ne tik rimtą poveikį pačių slaugytojų sveikatai ir gerovei, bet ir pacientų sveikatai bei saugumui.

Nors „perdegimo“ sindromas yra susijęs su darbo aplinka, tačiau jo pasekmės pasireiškia asmeniniu lygiu, t.y. paliečia medikų asmeninį ir socialinį gyvenimą. Tyrimai rodo, kad darbe patiriamas stresas didina įvairių priklausomybes skatinančių medžiagų vartojimą. Ilgalaikis stresas, nerimas, nekompetetingumo jausmas, paskatinimų ir palaikymo stoka gali įtakoti depresijos išsivystymą.

„Perdegimo“ sindromas taip pat pasireiškia ir profesiniu lygiu. Emocinis išsekimas didina pravaikštų skaičių ir mažina veiklos produktyvumą, todėl padidėja darbo krūvis kitoms slaugytojoms ir gali bendrai sumažėti pacientų slaugos kokybė. Profesinio „perdegimo“ sindromo pasekmės aiškiai jaučiamos ir organizaciniu lygiu. Pagrindinis sindromo rodiklis - slaugytojų kaita.

„Perdegimo“ sindromas ir darbuotojų kaita sudaro „užburtą“ ratą: nepasitenkinimas darbu sukelia „perdegimo“ sindromą, kas skatina darbuotoją išeiti iš darbo, tuomet skyriuje neadekvačiai padidėja darbo krūvis kitoms slaugtojoms, pastarosios ima jausti nepasitenkinimą darbu, „perdega“ ir taipogi nusprendžia palikti darbo vietą ir t.t.

Slaugytojų tyrimai taip pat parodė, kad net 78 % slaugytojų nepadavė arba nedavė laiku nurodytų medikamentų pacientams, iš jų 69 % kaip tokio elgesio priežastį nurodė - per didelį darbo krūvį. Būtina pažymėti, kad 73 % slaugytojų dėl slaugos klaidų patyrė moralinį distresą.

Kaip Apsisaugoti Nuo Profesinio Perdegimo?

Yra du galimi „perdegimo“ sindromo prevencijos keliai: pirmas, modifikuoti darbo aplinką taip, kad būtų minimalizuotas su ja susijusių stresorių veikimas; antras, ugdyti darbuotojų kompetencijas, padedančias „neperdegti“.

Kalbant apie asmeninį lygį, svarbu pabrėžti, kad pagrindinis ginklas kovoje su stresu ir „perdegimo“ sindromu - rūpinimasis savimi. Būtent čia ir susiduriama su didžiausia problema, nes slaugytojos darbui yra specifiška rūpintis kitais, o ne savimi. Svarbu palaikyti gerą fizinę formą (būtina prisiminti, kad tarp kūno ir proto yra tamprus ryšys: netaisyklinga mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu, tabaku, sėslus gyvenimo būdas, svorio sumažėjimas ar padidėjimas skatina „perdegimo“ sindromo atsiradimą). Ne mažiau svarbus dalykas yra darbo-poilsio balansas.

Reikalinga sąmoningai nusibrėžti „ribas“ tarp darbo ir namų. Dažnai žmonės labai lengvai pereina nematomą ribą tarp asmeninio gyvenimo ir profesinės veiklos, todėl rekomenduojama nusistatyti aiškius prioritetus savo gyvenime ir stengtis jų laikytis. Patartina reguliariai užsiimti veikla, kuri niekaip nesusijusi su darbine veikla (pvz., medžioklė, dekupažas ar kt.). Savireguliacijos žinių didinimas ir įgūdžių tobulinimas - tai psichohigienos esmė, tuo labiau, kad būdų minėtam tikslui pasiekti yra daug ir įvairių: relaksacija, pozityvi vidinė kalba, saviįtaiga, kvėpavimo ir vaizduotės pratimai ir pan. Taip pat rekomenduotina užsiimti savistaba, ugdyti humoro jausmą, analizuoti savo jausmus ir dalintis jais su kitais, kas ženkliai sumažina „perdegimo“ tikimybę.

Kiti Patarimai Kaip Apsisaugoti Nuo Perdegimo:

• Sveikas Gyvenimo Būdas:
  • Miegas: Įsitikinkite, kad pakankamai miegate, ypač jei daug valandų praleidžiate prie vairo. Reguliarus ir pakankamas poilsis gerina koncentraciją ir mažina nuovargį.
  • Sveika Dieta: Visavertis maistas yra raktas į ilgalaikę energiją ir gerą savijautą. Venkite nesveikų užkandžių ir greito maisto.
  • Fizinis Aktyvumas: Net ir trumpi pasivaikščiojimai ar tempimo pratimai poilsio sustojimų metu turės teigiamą poveikį ir padės sumažinti įtampą bei stresą.
• Geras Organizuotumas:
  • Maršruto Planavimas: Kruopštus kelionės planavimas padeda išvengti nereikalingo streso dėl vėlavimo ar problemų kelyje.
  • Reguliarus Poilsis: Pertraukos yra būtinos, kad jūsų protas būtų šviežias, o veikla - efektyvi. Užtikrinkite, kad reguliariai ir trumpai ilsėtumėtės.
  • Perkrovos Vengimas: Stenkitės neperkrauti savęs pernelyg ilgomis darbo valandomis ar papildomomis užduotimis, kurios gali sukelti išsekimą.
• Streso Valdymas:
  • Atsipalaidavimas: Raskite būdų atsipalaiduoti - tai gali būti fiziniai pratimai, kvėpavimo pratimai, mėgstamos muzikos ar audioknygų klausymasis vairuojant. Taip pat svarbu kalbėtis su kitais vairuotojais ir dalintis patirtimi.
  • Realių Lūkesčių Nustatymas:
    • Savo Galimybių Ribų Žinojimas: Žinokite savo galimybes ir ribotumą. Venkite per didelio fizinio ir psichologinio krūvio.
    • Realūs Tikslai: Užsibrėžkite pasiekiamus tikslus, kad išvengtumėte nereikalingo spaudimo ir nusivylimo dėl jų įgyvendinimo.
• Profesinio Tobulėjimo Puoselėjimas:
  • Mokymasis ir Tobulėjimas: Reguliarūs mokymai gali pagerinti jūsų kompetenciją, o tai didina pasitikėjimą savimi ir padeda išvengti monotonijos. Naujų įgūdžių tyrinėjimas taip pat gali būti motyvacija toliau tobulėti.
• Darbo Ir Asmeninio Gyvenimo Pusiausvyros Paieškos:
  • Laisvalaikis: Atskirkite darbą nuo asmeninio gyvenimo. Skirkite laiko savo aistroms ir pomėgiams, kad atitrūktumėte nuo kasdienių pareigų.
  • Psichologinė Pagalba: Jei jaučiatės prislėgti, nedvejodami kreipkitės pagalbos į psichologą, kuris padės sumažinti stresą ir nuovargį.

6 Savaičių Kursas

Norintiems išlipti iš profesinio perdegimo ir susigrąžinti normalią savijautą, siūlomas 6 savaičių kursas. Galima rinktis iš dviejų variantų:

• Bazinis: Gausite pagrindinę medžiagą su pratimais ir svarbią informaciją. Kaina - 81 € su PVM.
• Išplėstas: Pratimai ir medžiaga bus parenkama pagal jūsų testo rezultatus. Kaina - 240 € su PVM.

Efektyvus tiek pirmas, tiek antras variantas. Antrame gaunate bazinius ir parinktus pratimus.

Kaip Vyksta Kursas?

Į šį kursą sudėtos geriausios praktikos ir vertingos žinios. Jums tereikia praktikuoti ir išmoksite įveikti profesinį perdegimą.

• 6 savaitės pokyčiams: Pokyčiams reikia laiko, todėl sukurtas 6 savaičių kursas, kurio metu galite pakloti pamatus pokyčiams.
• Užduotys el. paštu: Mokysitės ir treniruositės ten, kur jums patogu, jums patogiu metu. Niekur nereikės vykti ar derinti laiko.
• 2-4 val. per savaitę: Didžioji dalis dalyvių skiria kursui apie 2-4 val.
• Įdomu ir naudinga: Atrinkti vertingi metodai, įdomios istorijos ir sudėtos geriausios praktikos.
• Konsultuotis internetu: Visada galėsite pasitikslinti ir užduoti klausimus apie užduotis ar kitus su dalyvavimu susijusius klausimus.
• Galimybė daryti pertraukas: Galėsite padaryti 1 savaitės pertrauką ir tęsti kursą.

Vilniaus Universiteto Tyrimas

Vilniaus universiteto (VU) psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad Lietuvoje nėra perdegimo darbe epidemijos. Didelę ir vidutinę perdegimo riziką patiria apie 35 proc. darbuotojų.

Tyrimas atskleidė, kad didžiausią riziką perdegti darbe Lietuvoje patiria būtent nekvalifikuoti darbininkai, o tai lemiantys specifiniai veiksniai yra psichologinis smurtas darbe ir grėsmė prarasti darbą. Tuo tarpu aukšto lygio specialistų ir vadovų perdegimą lemiantis specifinis veiksnys, be universalaus veiksnio - tarpasmeninių konfliktų, yra darbo intensyvėjimas, kai vis daugiau reikia išmokti, suspėti, padaryti.

Jauni darbuotojai, kurie turi įsitvirtinti darbo rinkoje, nėra pakankamai gerai išmokę streso įveikos strategijų, nemoka prašyti pagalbos ir gali dažniau perdegti.

Ką Daryti, Jei Jaučiate Pirminius Perdegimo Požymius?

Pirminį perdegimo lygį patiriančiam žmogui psichologai pataria susidėlioti dienotvarkę, kad joje liktų laiko poilsiui, fiziniam aktyvumui, tinkamai mitybai. Jei tai yra pirminis perdegimo lygis, kai fiziškai ir protiškai esate išsekę, galite kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą ir gydymą derinti su darbu. Bet gali būti, kad perdegimą pastebėsite, kai būsite nuėję toliau - jausite tai skrandžio, tai galvos, tai kitos kūno vietos skausmą, tuomet jau teks kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis paneigtų arba patvirtintų kitą diagnozę.

Išteklių Paieška Darbe

Kas nenori patirti perdegimo būsenos, gali pabandyti ieškoti išteklių galimybių ir pačiame darbe. Turėtumėte savęs paklausti, kokie yra reikalavimai jūsų darbe ir ar turite pakankamai išteklių juos atsverti. Jeigu išteklių neturite, jų reikėtų visų pirma ieškoti darbo aplinkoje. Jei kažko nemokate, galbūt yra kolegų, kurie gali jums padėti išmokti. Jeigu jaučiatės vienišas, nėra su kuo pakalbėti darbe, tai galite pakalbinti kolegas. Jei darbas tapo monotoniškas, galite imtis naujų veiklų.

tags: #profesinis #perdegimas #angliskai