Stresas yra neišvengiama gyvenimo dalis. Kaip reaguojate, kai sugenda automobilis arba artėja galutinis terminas atlikti svarbų darbą? Dauguma mūsų pradedame jausti stresą, kuris yra natūrali gyvenimo dalis. Tačiau per didelis stresas gali pakenkti mūsų sveikatai, ypač jei jis tęsiasi kasdien. Jeigu jaučiate stresą kasdien, tai reiškia, kad susidūrėte su lėtiniu stresu, dėl kurio gali kilti rizika susirgti širdies ligomis ar depresija. Ilgalaikis, ūmus stresas daro didelę žalą mūsų kūnui ir protui, todėl neignoruokite nuolatinės įtampos jausmo. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra stresas, kokios jo rūšys, kaip jis veikia mūsų organizmą ir pateiksime veiksmingų būdų, kaip su juo susidoroti.
Streso Rūšys
Yra dvi pagrindinės streso rūšys:
- Emocinis stresas - tai stresas, kurį patiriame dėl asmeninių problemų, santykių šeimoje, spaudimo darbe, dėl finansinių rūpesčių, patiriamos diskriminacijos ir pan.
- Fizinis stresas - tai stresas, kurį jaučiame patirianti fizinį skausmą: sergant, blogai miegant, atsigaunant po fizinės traumos, kovojant su alkoholio ar narkotikų vartojimu.
Lėtinio Streso Poveikis
Jei nuolat patiriame stresą, mūsų organizmas ilgainiui pradeda blogiau funkcionuoti. Daugelyje tyrimų lėtinis stresas siejamas su didesne širdies ligų, insulto, depresijos, svorio padidėjimo, atminties praradimo ir net ankstyvos mirties rizika, todėl svarbu atpažinti įspėjamuosius signalus.
Lėtinį stresą galime atpažinti pastebėję šiuos simptomus:
- Nekokybiškas miegas.
- Reguliarūs, stiprūs galvos skausmai.
- Nepaaiškinamas svorio kritimas arba didėjimas.
- Uždarumo ar bevertiškumo jausmas.
- Nuolatinis pyktis ir dirglumas.
- Susidomėjimo veikla praradimas.
- Nuolatinis nerimas ar įkyrus mąstymas.
- Besaikis alkoholio ar narkotikų vartojimas.
- Nesugebėjimas susikaupti.
Veiksmingi Būdai Susidoroti su Lėtiniu Stresu
Labai svarbu atpažinti stresą keliančias situacijas, nes tai leidžia sutelkti dėmesį į tai, kaip mes į jas reaguojame. Visi turime žinoti, kada, jaučiant kylančią įtampą, reikia užmerkti akis ir giliai įkvėpti.
Taip pat skaitykite: Inkstų ligų priežastys ir gydymas
Štai keletas patarimų, kaip išvengti lėtinio streso arba jį sumažinti:
1. Raskite Darbo ir Namų Balansą
Jei per daug laiko praleidžiate darbe ir nebeskiriate pakankamai laiko pabūti namų aplinkoje užsiimant mėgstama veikla, pasistenkite aiškiai kalendoriuje pasižymeti kada ir kiek laiko skirsite sau, savo pomėgiams, įvairioms pramogoms.
2. Reguliariai Mankštinkitės
Reguliarus kūno judėjimas subalansuoja nervų sistemą ir pagerina kraujotaką, padeda iš organizmo “išplauti” streso hormonus. Bet kokia fizinė veikla gali sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką - tiesiog pasirinkite mėgstamą veiklą ir paverskite ją nuolatiniu įpročiu. Net kasdienis 20 minučių trukmės pasivaikščiojimas turi teigiamą įtaką stresą patiriančiam kūnui.
3. Sveikai Maitinkitės ir Ribokite Alkoholio bei Stimuliuojančių Medžiagų Vartojimą
Alkoholis, nikotinas ir kofeinas gali laikinai sumažinti stresą, tačiau jie turi neigiamą poveikį sveikatai ir ilgainiui stresą gali dar labiau sustiprinti. Sveikai maitinantis organizmas geriau susidoroja su stresu, todėl dieną pradėkite nuo gerų pusryčių, į mitybą įtraukite daugiau vaisių ir daržovių, venkite perdirbtų maisto produktų ir cukraus, išbandykite žolelių arbatą ir gerkite daugiau vandens.
4. Bendraukite su Artimaisiais ir Jus Palaikančiais Žmonėmis
Bendraujant akis į akį su jus palaikančiu ir suprantančiu žmogumi išsiskiria hormonai, kurie mažina stresą. Susidūrus su stresine situacija, bendraukite su patikimais žmonėmis, kurie visada pasiruošę jus išklausyti. Malonus bendravimas suteikia teigiamų emocijų, leidžia atsipalaiduoti.
Taip pat skaitykite: Stresas ir jaunimas: patarimai
5. Skirkite Laiko Pomėgiams
Užsiimkite veikla, kuri jums teikia malonumą ir džiaugsmą: sodininkaukite, skaitykite, klausykitės muzikos, užsiimkite kita kūrybine veikla. Tyrimai rodo, kad užsiėmimas mėgstama veikla beveik perpus sumažina stresą ir širdies susitraukimų dažnį.
6. Praktikuokite Meditaciją arba Jogą
Meditacija yra vienas populiariausių fizinio ir psichinio atsipalaidavimo būdų. Meditacijos metu giliai susitelkiama į savo esybės esmę, tokiu būdu nurimsta protas, emocijos ir kūnas. Joga, kaip ir meditacija, yra vienas labiausiai paplitusių atsipalaidavimo metodų. Vienas iš jogos tikslų - atkurti kūno ir emocijų pusiausvyrą ir harmoniją atliekant daugybę laikysenos ir kvėpavimo pratimų. Tarp jogos privalumų - didesnis lankstumas ir gebėjimas atsipalaiduoti.
7. Išbandykite Natūralius Stresą Mažinančius Augalus
Daugeliui ne paslaptis, kad ramunėlės padeda įveikti stresą, ramina. Jas vertina tiek liaudies, tiek oficialioji medicina. Raminančiai arbatai dažniausiai yra naudojami ramunėlių žiedai. Melisų arbata garsėja kaip raminanti nervus bei atpalaiduojanti po sunkios dienos. Ji puikiai padeda užmigti, mažina nervų įtampą bei stresą, gerina širdies darbą, mažina kraujospūdį. Tad grįžę iš darbo po sunkios dienos, užsiplikykite melisų arbatos, galite sumaišyti ir su mėtomis.
Vis geriau kaip natūrali streso mažinimo priemonė yra žinoma ashwagandha, kuri liaudyje dar vadinama žiemine vyšnia ir yra labiausiai žinoma kaip stresą mažinantis augalas. ECOSH svetainėje rašoma, jog ashwagandha yra vienas iš retų raminančių adaptogenų, kuris tradiciškai yra naudojamas nerimui mažinti, padeda išvengti blogų sapnų, taikomas kovai su nemiga ir nervų sistemos veiklai gerinti.
8. Pakankamai Miegokite
Jei miegate mažiau nei septynias-aštuonias valandas, jūsų organizmas ne taip gerai toleruos stresą. Jei stresas neleidžia jums miegoti naktimis, pašalinkite jo priežastį ir įtraukite į savo dieną papildomą meditaciją, kad kompensuotumėte prarastas miego valandas. Stenkitės kiekvieną naktį miegoti septynias-devynias valandas, sudarykite reguliarų miego grafiką, kambaryje palaikykite vėsų orą. Prieš miegą stenkitės vengti kompiuterių, televizorių, mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių.
Taip pat skaitykite: Krizių prevencija šeimoje
9. Pasidarykite Atostogas
Susiplanuokite atostogas ir būtinai išvykite ilgesniam laikui iš namų. Išvykę ir atitolę nuo kasdien supančios aplinkos galite iš naujo nustatyti savo toleranciją stresui, pagerinti savo protinį ir emocinį požiūrį į tam tikras problemas. Grįžę iš atostogų tapsite laimingesni ir produktyvesni. Mobilųjį telefoną ir nešiojamąjį kompiuterį rekomenduojama palikti namie.
Naujas Požiūris į Stresą: Dr. Aditi Nerurkar Įžvalgos
Dr. Aditi Nerurkar, Harvardo universiteto profesorė, lektorė, pranešėja ir ekspertė, siūlo naują požiūrį į stresą. Medicinos mokslų daktarė Aditi Nerurkar nepritaria visuomenėje vyraujančiam požiūriui stresą sieti vien tik su blogiu. Pasak jos, stresas yra natūrali, sveika ir reikalinga organizmo reakcija, padedanti mums susidoroti su gyvenimo iššūkiais. Problemos prasideda tada, kai stresas tampa nevaldomas ir perauga į perdegimą, nuovargį ar miego sutrikimus.
Remdamasi keliolikos metų patirtimi, A. Nerurkar atskleidžia, kodėl mūsų nuolatinis siekis būti „nenugalimiems“ didiną stresą ir kenkia tiek smegenims, tiek visam kūnui. „5 būdai įveikti stresą“ - įtraukianti knyga nuo pradžios iki pabaigos. Daktarė rekomenduoja permąstyti savo santykį su šia apsaugine organizmo reakcija ir su nesveiku stresu bei perdegimu kovoti pasitelkus penkis paprastus, bet galingus būdus.
Šioje knygoje „Penki būdai įveikti stresą. Mokslu pagrįstos technikos, kaip pertvarkyti smegenis ir kūną, kad patirtumėte mažiau streso ir būtumėte atsparesni“ daktarė siūlo penkis paprastus, mokslu pagrįstus būdus, padėsiančius suvaldyti stresą ir susigrąžinti dvasinę pusiausvyrą. Daktarė pateikia ne tik penkis jau minėtus streso valdymo būdus, bet ir efektyvias, praktikoje patvirtintas technikas, kurios padės pakeisti santykį su stresu, susigrąžinti dvasinę ir biologinę pusiausvyrą ir pajusti vidinę ramybę.
Harvardo universitete dirbanti dr. Aditi Nerurkar į streso valdymo, pervargimo ir psichikos sveikatos temas gilinasi jau keliolika metų. Jos moksliniai tyrimai buvo publikuoti profesiniame „Amerikos medikų asociacijos žurnale“ (The Journal of the American Medical Association), o ekspertės tekstus šiomis temomis spausdino tokie autoritetingi leidiniai kaip „The New York Times“, „The Wall Street Journal“, „Washington Post“ ir „Oprah Magazine“. Apie streso valdymą daktarė dažnai kviečiama pasisakyti didžiųjų JAV televizijų (CNN, NBC, MSNBC) eteryje, o 2024 m. balandį A. Nerurkar buvo įtraukta į prestižinį „100 moterų, kurias reikia žinoti Amerikoje“ (100 Women to Know in America) sąrašą.