Švietimo politikų ignoravimas mokytojų streso problemai primena propagandinius filmus apie koncentracijos stovyklas. Koks likimas laukia mokytojų? Ar jų likimas taip pat nulemtas? Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, svarbu išanalizuoti profesinio streso priežastis, pasekmes ir galimus sprendimo būdus.
Stresas: apibrėžimas ir reikšmė
Stresas yra biologinės, psichologinės ir socialinės kilmės reiškinys, apibūdinamas kaip spaudimas, įtampa. Tai būsena, kylanti dėl įvairių ekstremalių poveikių. Klasikinės streso teorijos kūrėjas Selye (1956) teigia, kad stresas nėra vien tik negatyvus reiškinys. Tai būtina gyvų organizmų funkcionavimo sąlyga. Streso neįmanoma išvengti, jį lemia daugelis socialinės aplinkos veiksnių: visuomenės raida, politika, ekonomika. Stresas žalingas, kai viršija asmens turimus išteklius. Tai sekina organizmą, ypač nervų sistemą, sukelia psichosomatinių ligų.
Mokytojų profesinis stresas Lietuvoje: tyrimų duomenys
ETUCE projekto „Stresas darbe“ metu atlikta apklausa parodė, kad net 54 proc. Lietuvos mokytojų jaučiasi nesaugiai darbe, gyvena nuolatinėje įtampoje. 59 proc. mokytojų teigė, kad jų darbo krūvis yra pernelyg didelis, o 74 proc. mano, kad per didelis ir jų emocinis krūvis. Net 67 proc. mokytojų yra priversti slėpti savo emocijas, o 57 proc. įsitikinę, kad pusiausvyros tarp darbo ir privataus gyvenimo nėra. 61 proc. apklaustųjų mano, kad mokytojams keliama per daug reikalavimų. 48 proc. mokytojų pažymėjo, jog darbo metu jaučia garso-balso įtampą, jie kenčia nuo nuolatinio triukšmo. Nors 62 proc. Lietuvos mokytojų jaučia stiprų įsipareigojimą darbui, tačiau 26 proc. pasiryžę tuoj pat išeiti iš darbo. Net 36 proc. apklaustųjų pažymėjo mobingą, kaip vieną iš stresą sukeliančių veiksnių.
Palyginus su ankstesniais tyrimais, susijusiais su mokytojų patiriamu stresu darbe (2005 m.), situacija Lietuvoje gerokai pablogėjo. Didžiausią įtaką Lietuvos mokytojų streso augimui turi naujų ir vis nerealesnių reikalavimų mokytojui augimo faktorius. Šalia įvardijamas paramos ir supratimo iš daugelio vadovų bei tėvų trūkumas, o iš švietimo politikos - visiškas mokytojų nuomonės ignoravimas. Jei 2005 metais mažiausią stresą kėlę darbo aspektai buvo „psichologinis klimatas mokykloje“ (santykiai su administracija, kitais mokytojais ir pan.), tai naujausios apklausos rezultatai parodė, kad kas antras mokytojas (46 proc.) nepatenkintas mokyklos lyderyste.
Pagrindiniai streso veiksniai
Mokytojų stresą darbe sukelia nuolatiniai ugdymo sistemos pokyčiai, didžiulė atsakomybė, neapibrėžtos ir nuolat kintančios užduotys, nesubalansuotos mokinių ir mokytojų teisės bei pareigos. Stresą sukeliančius veiksnius galima skirstyti į vidinius (personalinius) ir išorinius (socialinius). Personaliniams mikrolygmens stresoriams priskirtinos išgyventos nesėkmės, baimės, emocinė įtampa artimoje aplinkoje, negebėjimas kontroliuoti emocijų, psichosomatiniai išgyvenimai. Socialiniams makroveiksniams priskiriama pavojinga profesinė veikla, nuolat kintantys juridiniai (teisiniai) reikalavimai, vadybiniai nesklandumai, apmokėjimas, profesijos prestižas, darbo rinkos pokyčiai, didelis darbo krūvis institucijoje, sudėtingi profesiniai ir tarpasmeniniai santykiai su kolegomis ir administracija, baimė, nerimas, jausmų slopinimas, menkas šeimos narių palaikymas.
Taip pat skaitykite: Perdegimo įveikimo būdai auklėtojams
Apibendrinant, mokytojų profesinį stresą sukelia šie veiksniai:
- Darbo krūvis: Pernelyg didelis darbo krūvis ir per mažai laiko užduotims atlikti.
- Emocinis krūvis: Didelė atsakomybė už mokinių ugdymą ir gerovę, emocinis išsekimas.
- Santykiai darbe: Prasti santykiai su kolegomis, administracija, mokiniais ir jų tėvais, mobingas.
- Reikalavimai: Nuolatiniai ugdymo sistemos pokyčiai, dideli reikalavimai mokytojams.
- Parama: Paramos ir supratimo trūkumas iš vadovų, tėvų ir visuomenės.
- Triukšmas: Nuolatinis triukšmas klasėje ir mokykloje.
Streso pasekmės
Mokytojų ligos dėl su darbu susijusiu stresu, įskaitant onkologinius ir kardiologinius susirgimus, psichinius sutrikimus, tampa vis dažnesniu reiškiniu. Tyrėjai pabrėžia, jog mokytojų patiriamas stresas susijęs su jų nepasitenkinimu savo darbu. Kuo didesnį stresą mokytojams kelia įvairūs jų darbo aspektai, tuo jie mažiau patenkinti savo darbu. Stresas neigiamai veikia darbo kokybę, kenkia sveikatai ir galiausiai sukelia sunkiai pagydomas ligas, kurių gydymas yra brangus ir skaudžiai atsiliepia ekonomikai. Be to, yra pastebėtas tiesioginis ryšys tarp pedagogo nerimo ir nerimastingo vaikų elgesio, vaikų susirgimų ir net savižudybių. Jei mes, pedagogai, patiriame stresą, kartu sukeliame jį ir savo ugdytiniams.
Prevencija ir įveikos strategijos
Ką daryti, kad sumažinti mokytojų patiriamą stresą?
- Darbo krūvio mažinimas: Peržiūrėti mokytojų darbo krūvį, sumažinti administracinę naštą, skirti daugiau laiko pasiruošimui pamokoms.
- Emocinės paramos užtikrinimas: Organizuoti mokytojams psichologinę pagalbą, konsultacijas, mokymus, kaip valdyti stresą ir emocijas.
- Santykių gerinimas: Skatinti gerus santykius tarp mokytojų, administracijos, mokinių ir tėvų, spręsti konfliktus.
- Reikalavimų peržiūra: Realistiškai vertinti mokytojams keliamus reikalavimus, atsižvelgti į jų nuomonę priimant sprendimus.
- Paramos didinimas: Užtikrinti didesnę paramą ir supratimą iš vadovų, tėvų ir visuomenės.
- Triukšmo mažinimas: Gerinti akustiką klasėse, užtikrinti ramią aplinką mokytojams.
Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, remdamasi ES Tarybos 1989 m. birželio 12 d. „Direktyva dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo“, bei įvertinusi ETUCE atliktas apklausas dėl mokytojų patiriamo streso darbe rezultatų, kviečia švietimo darbdavius, tame tarpe ir Švietimo ir mokslo ministeriją, kartu su profesine sąjunga nedelsiant spręsti klausimą dėl mokytojų streso darbe priežasčių įvertinimo ir priemonių stresui išvengti parengimo. LŠPS ragina Švietimo ir mokslo ministeriją pasirašyti susitarimą dėl streso įveikimo priemonių nustatymo mokytojų darbe, kad darbdaviai būtų teisiškai įpareigoti imtis priemonių darbo metu patiriamo streso įvertinimui. Kiekvienas darbdavys turi būti įgalintas bendrauti su darbuotojais, jų atstovais, sudaryti darbuotojams galimybes patiems dalyvauti įvairiose darbų saugos, darbo psichologinio klimato gerinimo iniciatyvose.
Kitų šalių patirtis
Kitų ES šalių Vyriausybės puikiai supranta su mokytojų stresu susijusių problemų mastus bei svarbą ir deda pastangas joms spręsti. Pavyzdžiui Didžiosios Britanijos Sveikatos ir saugos komitetas išskyrė švietimą kaip vieną iš penkių prioritetinių sektorių dėl streso darbo vietoje įveikimo. Vokietijoje veikia konsultavimo centrai, kur mokytojai gali gauti psichologinę ir įvairią kitą pagalbą. Mokyklų psichologai pirmiausia orientuojasi į mokytojus: veda seminarus, susijusius su darbo organizavimu, konfliktų ir mobingo prevencija ir kt. veiksniais, sukeliančiais stresą, vykdo streso monitoringą, teikia konsultacijas ir pan. Šiuo metu atskirų Vokietijos žemių švietimo ministerijos kompleksiškai vykdo prevencines programas pradedantiesiems mokytojams ir tiems, kurie dirba mokykloje 10 ir daugiau metų.
Taip pat skaitykite: Regioninės ligoninės tyrimas
Tyrimas apie gydytojų ir slaugytojų stresą
Tyrimas, atliktas vienoje gydymo įstaigoje, parodė, kad gydytojų ir slaugytojų patiriamo streso lygis darbe yra vidutinis. Pagrindiniai tiriamųjų profesinio streso veiksniai - santykiai darbe, darbo reikalavimai ir darbo kontrolė. Respondentų amžius neigiamai koreliuoja su darbo reikalavimais bei vadovo parama, slaugytojų tarpe papildomai su kolegų parama ir stresu darbe. Taip pat, respondentų darbo stažas neigiamai susijęs su darbo reikalavimais, gydytojų tarpe papildomai su vadovo parama, o slaugytojų tarpe su patiriamu stresu darbe. Respondentų psichinė sveikata neigiamai koreliuoja su darbo reikalavimais, o teigiamai yra susijusi su kolegų parama (slaugytojų tarpe papildomai su vadovo parama).
Tyrimas apie mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų stresą
Straipsnyje analizuojami empirinio tyrimo duomenys, atskleidžiantys mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams profesinį stresą sukeliančių šaltinių ypatumus. Specialistų patirčiai analizuoti sudarytas klausimynas, kurio teiginiai suformuluoti remiantis profesinio streso mokslinių tyrimų (teorinių ir empirinių) analize. Remiantis šios imties tiriamosios faktorinės ir patvirtinamosios faktorinės analizių duomenimis, sukonstruotas galutinis klausimynas, tinkamas mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų stresogeniniams šaltiniams tirti.
Tyrimo duomenys atskleidžia, kad darbo krūvis tiesiogiai susijęs su prastais santykiais ir patiriamais neigiamais išgyvenimais. Išryškėja ir prastų santykių su kolegomis ir artimaisiais ryšys, kuris galimai turi įtakos neigiamoms emocijoms atsirasti. Išanalizavus mokslinės literatūros šaltinius ir parengus klausimyną profesinį stresą sukeliantiems šaltiniams tirti, remiantis tiriamosios ir patvirtinamosios faktorinių analizių duomenimis, išskirtos penkios diagnostinės poskalės: darbinė apkrova, santykiai su sunkiai auklėjamais vaikais, kolegomis, artimaisiais ir negatyvios emocijos.
Taip pat skaitykite: Kas yra profesinis perdegimas?
tags: #profesinis #stresas #stresa #lementys #veiksniai