Kai rudeniui įsibėgėjus vis anksčiau temsta ir vis rečiau šviečia saulė daugelis žmonių pajunta, kad sumažėjo energijos, be priežasties būna liūdna, apima nerimas. Šiame straipsnyje išnagrinėsime depresijos ir kūno temperatūros ryšį, aptarsime sezoninės depresijos ypatumus, simptomus ir gydymo būdus. Taip pat panagrinėsime, kaip stresas ir nerimas gali paveikti kūno temperatūrą ir bendrą savijautą.
Sezoninė Depresija: Kai Nuotaiką Diktuoja Metų Laikas
Ruduo ir žiema neišvengiamai yra sunkesnis metas visiems. Pasibaigia vasara, kai daugelis atostogauja, aktyviai leidžia laisvalaikį ir savaitgaliais, vakarais. Tamsiuoju metų sezonu užgriūva susikaupę darbai, nauji planai, mokymai, konferencijos - profesinės veiklos srityje intensyvumas gerokai padidėja. Vaikai vėl sugrįžta į mokyklas, darželius, tėvams tenka juos vežioti, o kur dar įvairūs būreliai, užsiėmimai pamokoms pasibaigus. Spaudimas iš visų pusių didėja, nieko nespėjame, atrodo, kad nebevaldome situacijos. Apima nuovargis, apatija, beviltiškumas. Tarsi to būtų maža, rytas beveik nesiskiria nuo vakaro ir tai trunka visą dieną, kuri ir taip yra žymiai sutrumpėjusi, todėl išlikti žvaliam ir nusiteikusiam pozityviai sudėtinga.
Šie, anksčiau paminėti požymiai būdingi, kai pasireiškia sezoninė depresija, tačiau tai nustatyti gali tik psichikos sveikatos specialistai. Mokslininkai šią būklę apibūdina kaip sezoninį afektinį sutrikimą, kuriam būdingas pasikartojimas, susijęs su konkrečiu metų laikų - rudeniu ir žiema arba pavasariu-vasara. Nors tikslios statistikos nėra, manoma, kad sezoninė depresija, ypač labiau paplitusi rudens-žiemos, vargina apie 4-6 proc. pasaulio gyventojų. Tuo metu lengva šio sutrikimo forma galimai pasireiškia net iki 10 proc. ir daugiau iš jų. Sezoninė depresija labiau paplitusi tarp moterų, jaunesnio amžiaus asmenų, taip pat gyvenančių Šiaurės šalyse, kur šaltuoju metų laiku dienos labai trumpos, būna ypač mažai saulės. Didesnė rizika susirgti sezonine depresija būdinga tiems, kurių šeimos nariai, artimieji susidūrė su šia problema.
Sezoninės Depresijos Simptomai
Ar jus vardina sezoninės depresija galima įtarti, jeigu tam tikri simptomai prasideda ir baigiasi tam tikru metu (tais pačiais mėnesiais, dažniausiai pasireiškia vėlyvą rudenį ar žiemos pradžioje, o išnyksta pavasarį) ir tai tęsiasi ne trumpiau nei dvejus metus iš eilės. Sezoninė depresija dažniausiai tęsiasi nuo 4 mėnesių iki pusmečio.
Vienas pagrindinių požymių, kad aplankė depresija, - sumažėjęs gebėjimas pajausti malonumą, mėgautis. Žmogus praranda ūpą kuo nors užsiimti, save smerkia ir kaltina, krenta savivertės jausmas. Pasitaiko atvejų, kai visi šie jausmai susipina su neramumu - žmogui kyla įtampa, sunku susikaupti.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti stresą keičiant darbą
Kaip Pasiruošti Sezoninei Depresijai?
Verta pasiruošti iš anksto. Artėjant rudeniui svarbu pasirūpinti ne tik šaltojo sezono drabužiais, pokyčiais namų interjere, bet ir rasti veiklą, kuri šaltuoju sezonu padės palaikyti gerą nuotaiką. Tai gali būti bet kokia fizinė veikla, pavyzdžiui, naujos treniruotės ar šokių užsiėmimai, galima įstoti į kokį nors klubą, bendruomenę, paramos organizaciją ar imtis kito prasmingo laisvalaikio užsiėmimo.
- Išbandykite šviesos terapiją. Galima įsigyti specialų šviesos terapijos prietaisą, pavyzdžiui, lempą arba akinius naudojimui namuose. Rekomenduojama jį naudoti iš ryto, vos prabudus, bent pusę valandos. Saulės šviesą imituojantis prietaisas padės apgauti organizmą, net jei lauke tamsu ar lyja. Sumažės mieguistumas, padaugės energijos, išvaikysite niūrias mintis.
- Kuo daugiau būkite gryname ore. Ypač svarbu vaikščioti lauke dienos šviesoje, net jeigu ir nėra saulės, apsiniaukę ar lyja, sninga. Mažiausiai pusvalandį. Neužmirškite, kad nėra blogo oro, tik netinkama apranga. Galima tam išnaudoti pietų pertrauką. Jeigu manote, kad tiesiog vaikščioti nuobodu, pasidarbuokite sode ar kieme.
- Peržiūrėkite savo valgiaraštį. Sezoninė depresija, rudenį ir žiemą gali varginti mažiau, jei atkreipkite dėmesį į mitybą: rekomenduojama racioną papildyti omega-3 riebiųjų rūgščių turinčiais produktais, o taip pat esant poreikiui, gali būti vartojami ir žuvų taukai. Taip pat svarbu užtikrinti, kad organizmui nepritrūktų vitamino D. Šaltuoju metu, kai mažai saulės, kuri skatina jo gamybą, prireiks naudoti daugiau riebios žuvies, pieno produktų, kiaušinių. Jeigu kyla abejonių, galima pasidaryti tyrimą šio vitamino kiekiui nustatyti.
- Griežta rutina valgiui ir miegui. Išgyventi rudenį ir žiemą taip, kad neužvaldytų liūdesys ir niūruma, padeda ir griežta dienotvarkė. Pirmiausia svarbu tuo pačiu laiku eiti miegoti ir keltis, tai pagerina miego kokybę, o kartu savijautą atsibudus.
- Atostogaukite ne vasarą, o žiemą. Psichikos sveikatos specialistai dalijasi, kad jų pacientai, kurie išgyvena sunkią sezoninę depresiją rudenį atostogauti turėtų ne vasarą, o viduržiemį.
Depresija su Šypsena: Kai Vidinė Būsena Slepiasi Po Kauke
Įprasta manyti, kad depresiją išgyvenantys žmonės paniurę, liūdni, nuolat skundžiasi gyvenimu. Viena pavojingiausių depresijos rūšių - vadinamoji depresija su šypsena. Ja sergantys žmonės anaiptol neprimena nelaimingų. Dažnai tai itin aktyvūs perfekcionistai, dirbantys viršvalandžius, prisiimantys daugybę įsipareigojimų, nemokantys sustoti, pailsėti. Jų tikrąją vidinę būseną neretai slepia ironiška šypsena ar aplinkinių linksmintojo kaukė (iš čia ir šios depresijos pavadinimas).
Ką Daryti, Jei Įtariate Paslėptą Depresiją?
Jei skaitydami šį tekstą įtarėte, kad kenčiate nuo paslėptos depresijos, sustokite. Ramiai įvertinkite savo veiklas ir nustatykite prioritetus. Nustatykite darbo valandas. Po jų nieko nebedirbkite. Net jei po 6-8 darbo valandų jums atrodo, kad esate nepavargęs, tai tik reiškia, kad nebegirdite savo organizmo siunčiamų signalų. Planuokite poilsį. Atraskite, koks pomėgis ar veikla padeda jums atsipalaiduoti, ir skirkite tam laiko. Ilsėdamiesi neleiskite sau mintyse planuoti darbų - tai trukdys ilsėtis. Nemanykite, kad negalite ilsėtis, nes privalote uždirbti pinigų.
Depresija ir Kūno Temperatūra: Ar Yra Ryšys?
Depresija - tai lyg aukšta temperatūra. Pakilusi temperatūra - dar ne diagnozė, ji liudija apie kitas ligas, pavyzdžiui, gripą ar apendicitą. Depresijos simptomai signalizuoja, kad žmogus kenčia ir jam reikia psichologo pagalbos.
Dažniausiai pasitaikanti organizmo gynybinė ir apsauginė reakcija į infekciją, uždegimą, apsinuodijimą ar traumą yra karščiavimas, kai kūno temperatūra pakyla aukščiau 37,7-38,0 °C ribos. Pasak klinikos „InMedica Klinika Mažeikiai“ šeimos gydytojo Audriaus Stankevičiaus, žemesnė nei norma kūno temperatūra sergant dažnai rodo organizmo kovą su infekcija ir netinkamą šilumos reguliavimą.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti priklausomybę nuo technologijų
Kūno Temperatūros Pokyčiai Sergant
Kartais nukritusi kūno temperatūra gali būti sunkesnės sveikatos problemos ženklas, todėl rekomenduojama pasitarti su gydytoju, ypač jei temperatūros pokyčiai yra intensyvūs, ilgai neišnyksta arba yra susiję su tokiais simptomais kaip dusulys, galvos skausmas arba tachikardija - širdies susitraukimų dažnio padidėjimas.
Žemos temperatūros priežastimi gali būti antinksčių nepakankamumas, diabetas, anemija, kai kurios endokrininės ligos, tokios kaip hipotirozė.
Miego metu kūno temperatūra gali kilti arba kristi priklausomai nuo fazės. Gilaus miego fazės metu ji dažnai krinta ir tai yra normalus fiziologinis reiškinys. Kūno temperatūra dažnai yra šiek tiek žemesnė ir rytais, vos pabudus. Paradoksalu, tačiau intensyvus fizinis aktyvumas gali sukelti kūno temperatūros kritimą, nors mums ir atrodo, kad tiesiog „degame“.
Depresijos Sukelti Fiziniai Simptomai
Sergančiam žmogui sunku mąstyti, susilpnėja atmintis ir dėmesys, o tai labai veikia darbingumą. Jis dažnai būna jautrus net ir besikeičiantiems orams. Irzlumą gali kelti triukšmas, ryški šviesa ir netikėti nepažįstamųjų prisilietimai. Pavyzdžiui, kai žmogų netyčia pastumia gatvėje. Dažniau šlapinamasi, skauda galvą ir ji svaigsta, svyruoja kraujospūdis ir kūno temperatūra. Taip pat labai dažnai depresija sergančiam žmogui dingsta apetitas, užkietėja viduriai. Depresija neaplenkia ir lytinės organizmo sistemos. Besivystant depresijai bunka seksualiniai pojūčiai. Daug rečiau depresija pasireiškia dažna masturbacija arba daugybe netvarkingų ryšių su atsitiktiniais partneriais. Vyrams dažnai sutrinka potencija.
Kaip Atpažinti Depresiją?
Ilgiau ar trumpiau trunkančią depresiją išgyvena maždaug kas dešimtas žmogus. Depresija gali prasidėti bet kuriame amžiuje, dažniausiai 20-45 metų žmonėms. Depresija diagnozuojama, kai prislėgta, liūdna nuotaika neapleidžia žmogaus ilgiau nei dvi savaites. Esant depresijai aplinkinis pasaulis suvokiamas miglotai, viskas atrodo pilka ir neįdomu. Nuotaika dažnai keičiasi - netgi keletą kartų per dieną. Prislėgta nuotaika neretai kyla iš ilgesio, nerimo, nevilties jausmo, žmogus gali būti abejingas arba irzlus. Kartais jis gali nesuvokti, kad yra liūdnos nuotaikos, bet fizikai jausti skausmą, pavyzdžiui, stiprų karštį krūtinėje. Dažnai liūdną nuotaiką lydi ir nerimas. Kartais depresija sergantys žmonės nuolat būna nervingi, negali nusėdėti vienoje vietoje. Nuolatinis nerimas neleidžia atsipalaiduoti, pavyzdžiui, žmogus negali ramiai sėdėti ilgiau nei 2-3 minutes. Labai stiprus nerimas pasireiškia ir panikos priepuoliais. Jeigu kamuojamas nerimo žmogus negali nusėdėti vietoje, tai pasireiškus kitoms depresijos formoms - atvirkščiai. Judėti darosi vis sunkiau.
Taip pat skaitykite: Atpažinkite emocijas
Kaip Atskirti Depresiją Nuo Nepasitenkinimo Gyvenimu?
Diagnozuoti ir gydyti depresiją yra licencijuoto šeimos gydytojo ir gydytojo psichiatro kompetencija. Depresiją galima įtarti, jei žmogus bent dvi savaites jaučia, kad pablogėjo nuotaika, pradėjo nedžiuginti įprastai džiaugsmą teikę dalykai, tapo sunkiau sukaupti dėmesį, netenkina miego kokybė (ar rytais nubunda nepailsėjęs), sumažėjo motyvacija, energija tęsti įprastą veiklą. Kartais žmonės pastebi ir pakitusius kūno pojūčius, pavyzdžiui, sutrikusį virškinimą, apetito ir maisto skonio pasikeitimus, bendrąjį silpnumą, mieguistumą. Tokiu atveju vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją psichiatrą, kurie po konsultacijos įvertins, ar žmogus tikrai serga depresija, ar yra tiesiog nesaugus, nusivylęs, nelaimingas ir nepatenkintas. Gali būti, kad dėl asmeninių savybių žmogus nesugeba prisitaikyti prie intensyviai besikeičiančių aplinkos sąlygų, gyvenimo tempo ir informacijos pertekliaus, neteko saviraiškos galimybių. Nuo diagnozės priklausys, ar gydytojas su pacientu pats pasikalbės apie jo problemą, ar nukreips psichoterapeuto arba psichologo konsultacijai.
Nerimas ir Depresija: Ar Yra Ryšys?
Nerimas dažnai yra depresijos sudėtinė dalis. Mokslinėje literatūroje rašoma, kad užsitęsęs nerimas gali būti laikomas depresijos priežastimi. Nuolatinis skubėjimas, stengimasis būti „tobulu“, įtampa darbe, nesaugumo jausmas, neužtikrintumas savo ar artimųjų ateitimi, praradimų baimė gali būti ir atskirų nerimo sutrikimų priežastis. Jeigu šie pojūčiai užsitęs, gali išsivystyti ir kitų nerimo sutrikimų, kurie negydomi gali sukelti ne tik depresiją, bet ir kitas ligas.
Nerimas Šiuolaikiniame Pasaulyje
Žmogaus nervų sistema per pastaruosius tūkstantmečius reikšmingai nepakito, tačiau pakito žinių lygis, gyvenimo būdas ir socialinė aplinka. Nerimas ir baimė yra natūralios žmogaus reakcijos į grėsmę. Šios reakcijos aktyvuojasi iškilus pavojui: mobilizuoja organizmą gintis, gali tapti apsaugančia arba tikslo siekti motyvuojančia veikla. Kai gyvybei kyla grėsmė, pavyzdžiui, pamačius vilką miške, padažnėja kvėpavimas - reikia aprūpinti deguonimi raumenis, raumenys įsitempia, priplūsta kraujo, mūsų jutimai tampa jautresni, pagreitėja reakcija, organizmas kaupia jėgas kovoti arba bėgti. Su panašiomis grėsmėmis mūsų protėviai susidurdavo senovėje, tačiau paskui grįždavo į saugią trobelę, atsikvėpdavo ir vėl būdavo saugūs bei ramūs. Šiais laikais grėsmės laukia vos išėjus iš namų: kaimynas pyksta, kad ne taip pastatėme automobilį, bijome pavėluoti į darbą, kur laukia griežtas viršininkas, kuriam reikia spėti paruošti ataskaitą, ir kiti skubūs reikalai. Jeigu situacinis nerimas užsitęsia, gali išsivystyti nerimo sutrikimų, kuriuos diagnozuoja šeimos gydytojai ar gydytojai psichiatras. Nerimo sutrikimams gydyti gali būti skiriamas ir medikamentinis, ir nemedikamentinis gydymas.
Kaip Nerimas Veikia Kūno Temperatūrą ir Savijautą?
Siaip ne per panikos priepuolius buna toks labai labai blogas jausmas krutinej, ir siaip atrodo, kiekvienas kuno raumuo isitempes, neina pailset… toks nenusakomai slykstus jausmas, nezinau net kaip apibudint. Uzeina nemiga. Seniau negaledavau miegoti vos ne po kelias paras . O kai uzeina panika, tada buna toks jausmas, tarsi kokios radijo bangos per kuna eina, kyla temperatura, paleidzia vidurius ir pykina, dar sirdis ima nerealiai must, ispila prakaitas ir krecia siurpas, tikrai kartais toks jausmas, kad jau man viskas… Ir siaip dar buna uzeina toks jausmas (net ir ne panikos priepuolio metu), lyg kazkas smaugtu.
Nerimas dažnai sukelia širdies ritmo pagreitėjimą. Nors kai kuriuose tyrimuose pastebėta, kad šaltoji hidroterapija gali padidinti širdies ritmą žmonėms, sergantiems depresija, kiti tyrimai parodė, kad panardinimas į šaltą vandenį gali sumažinti širdies ritmą iki 15 procentų. Apskritai, tyrimai įrodė, kad reguliarus šaltas dušas gali stiprinti imuninę sistemą. Nerimas nebūtinai kyla dėl silpnos imuninės sistemos, bet jis susijęs su padidėjusiu uždegimu, kuris gali sukelti dažnesnes ligas.
Šaltas Dušas Kaip Pagalba Nerimui Mažinti
Įrodyta, kad šaltas dušas padeda gerinti kraujotaką. Kai kūno temperatūra sumažėja, organizmas reaguoja pradėdamas cirkuliuoti šviežią kraują. Nerimas gali sukelti kraujospūdžio padidėjimą, todėl teoriškai šaltas dušas gali padėti jį sumažinti. Kitas šalto dušo poveikis gali būti endorfinų, arba geros savijautos hormonų, kiekio padidėjimas smegenyse. Endorfinai gali palengvinti depresijos ir nerimo simptomus. Šaltas vanduo taip pat gali sumažinti kortizolio, streso hormono, kiekį.
Sportininkai jau seniai naudoja ledines vonias, kad sumažintų uždegimą, kuris po intensyvių treniruočių gali sukelti raumenų skausmą. Nerimo atveju šaltas dušas gali turėti panašų poveikį uždegimui. Nuolatinis stresas gali padidinti uždegimą, o tai gali sukelti uždegimu sukeltą nerimo ciklą. Be to, šaltas dušas gali laikinai nukreipti jūsų mintis nuo dalykų, dėl kurių galbūt nerimaujate ar bijote. Minutės, kurias praleidžiate sutelkę dėmesį į tai, kaip šaltas vanduo liečia jūsų kūną, gali veikti kaip sąmoningumo praktika, padedanti jums likti dabartyje, o ne galvoti apie ateities įvykius, kurių negalite kontroliuoti.
Naudodami hidroterapiją nerimui malšinti, šaltą vandenį turėtumėte naudoti tik keletą minučių. Po to galite baigti dušą drungnu vandeniu.
Kiti Patarimai Nerimui Malšinti
Nors šaltas dušas gali padėti sumažinti nerimo simptomus, tai nėra vienintelis namuose taikomas vaistas, kurį galite išbandyti.
- Reguliariai sportuokite. Kasdienis sportas gali padėti pagerinti nuotaiką, padidinti endorfinų kiekį ir sumažinti stresą. Svarbiausia pasirinkti veiklą, kurią mėgstate daryti reguliariai - sportas neturi tapti nerimo šaltiniu.
- Pradėkite medituoti ir naudoti kitas sąmoningumo technikas. Per didelis nerimas yra tipiškas nerimo simptomas. Kasdien medituodami, giliai kvėpuodami ir vizualizuodami galite sumažinti nerimo simptomus. Naudą galite pajusti jau po kelių minučių per dieną.
- Valgykite daugiau nesaldintų maisto produktų. Vaisiai, neskaldytos grūdų kruopos, daržovės ir riebi žuvis gali sumažinti uždegimą organizme ir pagerinti bendrą nuotaiką.
- Sumažinkite kofeino vartojimą. Nors viena puodelis kavos ryte nėra žalingas, per didelis kofeino vartojimas per dieną gali pabloginti nerimo simptomus ir sukelti naktinį nemigą. Popietėmis ir vakarais gerkite ramunėlių arbatą - ji natūraliai neturi kofeino ir gali turėti raminantį poveikį.
- Suteikite prioritetą miego grafikui. Nerimas sustiprėja dėl miego trūkumo. Kai kuriems žmonėms jis taip pat gali sukelti nemigą, o tai gali lemti nereguliarų miego grafiką ir nuovargį dienos metu. Jei galite, stenkitės eiti miegoti ir keltis kiekvieną dieną tuo pačiu laiku.
- Skirkite laiko bendravimui. Kai kuriais atvejais nerimas gali padidinti depresijos ir socialinės izoliacijos riziką. Iš anksto suplanuotos socialinės veiklos gali kompensuoti šiuos rizikos veiksnius. Be to, bendravimas gali padidinti endorfinų kiekį ir sumažinti stresą.
Medikamentinis Gydymas
Esant sunkiai ar lėtinei nerimo būsenai, be namų priemonių gali padėti ir medicininis gydymas. Jei nerimas toliau daro įtaką jūsų kasdieniam gyvenimui, pasitarkite su savo šeimos gydytoju. Jis gali rekomenduoti šiuos gydymo būdus:
- Psichoterapija (psichoterapija). Tai reguliarūs susitikimai su psichoterapeutu, kuris padeda išsiaiškinti nerimo priežastis ir būdus, kaip jas įveikti. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra dažniausiai taikoma nerimo sutrikimų gydymo forma.
- Vaistai. Tai gali būti nerimo vaistai, raminamieji arba antidepresantai. Kiekvienas iš jų gali turėti skirtingų šalutinių poveikių ir sąveikų, todėl svarbu pasikalbėti su gydytoju apie kitus receptinius, be recepto vaistus, vitaminus ir vaistažoles, kuriuos vartojate. Nerimo vaistai paprastai rekomenduojami vartoti tik trumpą laiką.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Jei nerimo simptomai negerėja (arba blogėja), gali būti laikas kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Jūsų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti specialistą, arba galite paskambinti savo draudimo kompanijai ir sužinoti, kas yra jūsų draudimo tinklo partneriai. Taip pat reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei jaučiate, kad nerimas trukdo dirbti, palaikyti santykius ir apskritai funkcionuoti. Kreipkitės skubios medicininės pagalbos, jei jūs ar jūsų artimas žmogus turite savižudybės minčių ar elgesio požymių.
Paveldimumas ir Depresija
Nustatyta, kad paveldimumas nėra tiesioginis: paveldima tik polinkis psichikos sutrikimams išsivystyti. Genetiniai veiksniai gali sudaryti apie 30-40 % rizikos diagnozuojamai depresijai išsivystyti, 60 % gali lemti mus supanti aplinka. Tiesioginis paveldimumas labiau susijęs su depresijos, kuri yra bipolinio afektinio sutrikimo sudėtinė dalis, išsivystymu. Šiuo atveju, sergant abiem tėvams, rizika sirgti vaikui padidėja bent 3,5 karto.
Netektys Kaip Depresijos Rizikos Veiksnys
Yra pastebėta, kad netektis didina riziką susirgti depresija. Jautruoliams, turintiems paveldėtą polinkį psichikos sutrikimams išsivystyti, kai kurie aplinkos įvykiai, suvokiami kaip asmeniškai reikšmingi, skausmingi, žeidžiantys išgyvenimai, gali sukelti depresiją. Tačiau pačios netektys nereiškia, kad būtinai bus susergama šia liga. Gedėjimas ar sielvartavimas yra natūralios būsenos netekčiai išgyventi. Tai įveikti padeda psichologo konsultacijos.
Fiziologiniai Miego Pagrindai
Beveik visi gyvūnai, įskaitant ir žmogų, turi skirtingą cirkadinį ritmą, kuris reguliuoja biologinius ir elgesio procesus. Šis ritmas yra generuojamas ir reguliuojamas endogeniškai. Centrinis organizmo „laikrodis“ yra pogumburio branduolyje. Jis pritaiko organizmą prie visų egzogeninių stimulų (pagrindinis iš jų yra šviesa). Dauguma fiziologinių procesų, įskaitant kūno temperatūrą, endokrinines ir autoimunines funkcijas, miegą, pažintines funkcijas bei budrumą, turi paros modelį ir yra reguliuojami 24 val. Šis modelis padeda organizmui prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. Sveikų žmonių nuotaika, budrumas ir kognityvinės funkcijos geriausios yra ryte, prasčiausios - vakare. Labai panašiai organizmas reaguoja į stresą. Tai akivaizdžiai matyti sergant depresija, tik ši išraiška yra daug stipresnė.
Gydymo Būdai
Jei depresijos simptomai yra ypač atkaklūs ir nepasiduodantys įprastiniam gydymui, yra naudojami keli antidepresantai vienu metu ar jų deriniai su kitais vaistais.Dažnai medikamentinis gydymas yra derinamas su psichoterapija. Taip pasiekiama geriausių ir ilgalaikių rezultatų. Pastaruoju metu depresijai gydyti vis plačiau yra naudojama kognityvinė ir elgesio terapija. Ši psichoterapijos kryptis remiasi prielaida, kad depresija atsiranda visų pirma dėl to, kad išorinių ar vidinių faktorių aktyvuojasi neigiamos, destruktyvios paciento mintys apie aplinką ir apie save.
tags: #ar #kyla #temperatura #prie #depresijos