Šiandieninėje technologijų eroje programos, analizuojančios asmenybę, tampa vis populiaresnės. Jos naudojamos įvairiose srityse - nuo švietimo iki pramogų. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą lietuvių sukurtų programų, kurios padeda pažinti save ir aplinką, bei aptarsime psichologijos vaidmenį mene ir kūryboje.
Lietuvių sukurtos programėlės, praversiančios gyvenime
Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų biuro ekspertas, rekomenduoja penkias lietuvių sukurtas programėles, kurios gali būti naudingos įvairiose situacijose.
"Pixelmator": Milžinės "Photoshop" konkurentė
"Pixelmator" - nuotraukų redagavimo ir piešimo programa, sukurta lietuvių brolių. Pirmąją versiją jie pristatė daugiau nei prieš dešimtmetį ir per trumpą laiką uždirbo didelę sumą pinigų. Ši programa pelnė prestižinius "Apple" apdovanojimus, o "The Guardian" ją įvertino kaip geriausią alternatyvą profesionalams skirtam "Photoshop". "Pixelmator" leidžia vartotojams lengvai redaguoti nuotraukas, keisti matmenis, atspalvius, naudoti filtrus ir šablonus, šalinti defektus, karpyti ir jungti vaizdo įrašus. Pažengę vartotojai gali kurti sudėtingas kompozicijas, eskizus ir animaciją.
"Trafi": Prisidėjusi prie olimpinių žaidynių
"Trafi" - viešojo transporto programėlė, analizuojanti realaus laiko situaciją mieste. Ji buvo pasirinkta kaip oficiali kelionių planuotoja 2016 metais Rio de Žaneire vykusioms olimpinėms žaidynėms. Šiuo metu "Trafi" veikia daugelyje šalių ir apjungia visą mieste veikiančią viešojo transporto infrastruktūrą. Vartotojai gali sužinoti, koks keliavimo būdas yra patogiausias, palyginti variantus ir sužinoti, kuris iš jų yra greičiausias ir pigiausias. Aplikacija veikia ir be interneto ryšio.
"Translate Me": Kalbėti skirtingomis kalbomis ir susikalbėti
"Translate Me" - vertimo programėlė, leidžianti skirtingomis kalbomis kalbantiems žmonėms suprasti vienas kitą be žodyno ir gestikuliavimo. Ji gali išversti gyvą kalbėjimą į daugybę kalbų ir versti tekstus į dar daugiau kalbų.
Taip pat skaitykite: Lietuvių kalbos teksto suvokimas 2 klasei
"Planner 5D": Svajonių namai virtualioje realybėje
"Planner 5D" - interjero dizaino aplikacija, leidžianti kurti būsto vizualizacijas ir išvysti, kaip jis atrodys realybėje naudojant VR akinius. Ji palengvina interjero kūrimą ir namų apstatymo darbus.
"Dogo": Šunų dresūra išmaniuoju
"Dogo" - dresūros programėlė, padedanti šunų šeimininkams išmokyti savo augintinius svarbiausių komandų tiesiog namuose. Pamokų ciklas prasideda nuo paprastų užduočių ir pereinama prie sudėtingesnių.
Psichologijos vaidmuo mene ir kūryboje
Psichologija domina menininkus nuo pat psichologijos atsiradimo XIX a. pabaigoje. Anksčiau daugiau dėmesio buvo skiriama išskirtinių asmenybių kūrybiškumo tyrimams, o dabar psichologai daugiau gilinasi į "mažąsias kūrybos formas", patį kūrybiškumo fenomeną. Tačiau kiek psichologija domisi patys menininkai?
Psichologinis teatras: spąstai ar pagalba?
Kai kuriuose kontekstuose vis dar varijuojama opozicija psichologinis vs. fizinis (kartais sakoma - net fiziologinis) teatras. Tačiau, kaip teigia psichologai, psichikos negalima atskirti nuo kūno, taip ir psichologinio teatro turbūt negalima atskirti nuo fizinio. Visas šiuolaikinis mokslas rodo, kad žmogus yra vientisas, negalima atidalinti kūno nuo sielos. Teatrinė išraiška visada yra įsišaknijusi vyraujančioje kūno, sielos ir proto sampratoje.
Vis dėlto, psichologinio teatro reputacija šiandien nekokia. Teigiama, kad psichologija, prie kurios teatras prisirišo nuo Stanislavskio laikų, yra spąstai, akligatvis, teatro pagrindų išdavystė. Psichologizavimo metodika reiškia kalbančias galvas, psichologinį išaiškinimą, racionalią interpretaciją.
Taip pat skaitykite: Psichologinių tyrimų SPSS analizė
Kam teatre reikalinga psichologija?
Psichologija teatre reikalinga suprasti personažą, bet taip pasakyti nepakanka. Nėra vienos teisingos teorijos žiūrėti į žmogų - jis yra pernelyg sudėtinga būtybė. Psichologija - tai mokslinis elgesio ir psichinių reiškinių tyrinėjimas. Jei mokslu laikome tai, kas gali būti tyrinėjama pasitelkiant eksperimentą, mikroskopą ir itin griežtas laboratorines sąlygas, tada labai susiauriname psichologijos objektą ir galime tyrinėti tik išorinius fenomenus. Bet tada dingsta visas vidinis žmogaus pasaulis - prasmės, reikšmės, emocijos, įsitikinimai ar bet kokie kiti patyrimai, kurie mums ir duoda pirmojo asmens perspektyvą ir gyvumo jausmą, sąmonę. Psichologijos, kuri ieško tik išorinio patyrimo ir ignoruoja vidinį, panaudojimas teatre labai ribotas.
Psichologija siūlo būdų skirtingai suprasti žmogaus sąmonę ir veikimą, ji siūlo žemėlapių ir modelių - platesnį reiškinio supratimą ir orientaciją. Dauguma šiuolaikinių aktorių turėtų ką papasakoti, kaip jie tyrinėjo savo personažo psichologiją ar bandė suprasti jo priimtus sprendimus, motyvaciją. O tai yra psichologijos klausimas. Bet kokia tai psichologija? Kuria asmenybės teorija remiamasi?
Konstantinas Stanislavskis ir psichologinis teatras
Psichologinį teatrą tradiciškai siejame su Konstantino Stanislavskio tyrinėjimais ir jo teatro bei vaidybos teorija. Daugelis aktorių rengimo modelių vis dar yra paremti Stanislavskio mokymu. Tačiau šiandien šio iškilaus ir talentingo teatro eksperimentatoriaus palikimas vertinamas nevienareikšmiškai.
Svarbu paminėti, kad Stanislavskis gyveno ir kūrė ikimokslinės psichologijos laikais. Jam įtaką darė Denis Diderot ir Theodule Ribot teorijos. Stanislavskio darbai - tai net iki Freudo laikų padaryti atradimai. Tik vėliau amerikietiško vaidybos metodo mokytojai Stella Adler, Sanfordas Meisneris ir Lee Strasbergas bandė Stanislavskio požiūrį perleisti per Freudo idėjų prizmę. Bet net ir šie gana modernūs aktorių ruošimo metodai remiasi tik pačiomis pradinėmis psichologijos idėjomis.
Stanislavskio sistema yra paremta prielaida, jog vaidybos tikslas yra atskleisti personažų, kurie veikia scenoje, lyg būtų tikri žmonės, psichologiją. Tačiau šiuolaikinis teatras bei vaidyba sau kelia ir daug kitokių uždavinių. Stanislavskio sistemai priekaištaujama dėl pernelyg racionalaus žmogaus elgesio motyvų aiškinimo, taip pat dėl apskritai supaprastinto požiūrio į žmogų.
Taip pat skaitykite: Atsakingo elgesio ugdymas
Vis dėlto, svarbiausias yra holistinis Stanislavskio požiūris į žmogų kaip vientisą būtybę. Formuodamas savąjį fizinių veiksmų metodą, Stanislavskis atmetė Diderot įtvirtintą proto viršenybę prieš kūną ir tarsi nujautė tai, ką vėliau patvirtino mokslas: nėra skirties tarp proto ir kūno.
Psichologija aktoriaus profesijoje
Psichologija yra svarbi aktoriaus profesijos dalis, nors šiandien retas kuris spektaklis siekia nuosekliai atskleisti žmogaus sprendimus ir jo motyvus. Anksčiau aktoriai su psichologija susidurdavo daugiausia tik kurdami personažą - jį analizuodami, ieškodami pasirinkimų ir poelgių motyvų ir pan. O dabar pastebimas susidomėjimas ir psichologija kaip mokslu, ir būdais, kaip asmeninę patirtį integruoti į sceninę kūrybą.
Personažas šiandien nebesuvokiamas kaip nedaloma visuma ar tam tikra stabili struktūra, turinti konkrečius bruožus. Jis veikiau yra "pasirinkimų ir elgesio būdų tinklas", kurį papildo paties aktoriaus savybės. Nėra personažo kaip tokio objektyvia prasme; yra tik konkretaus individo procesas konkrečiame kontekste. Ir tą procesą reikia išmanyti.
Psichologinė higiena teatro menininko gyvenime
Kalbant apie psichologijos naudą teatre, reikia parėžti jos praktinę ir taikomąją dalį, kurią galima pavadinti "psichologine higiena" arba "sąmonės švarinimu". Aktoriaus profesijai būdingas ypatingas streso ir konkurencijos lygis. Aktoriaus profesija nusileidžia tik policininkams, gaisrininkams, konfliktų zonose dirbantiems korespondentams ir dispečeriams pagal streso lygį.
Teatro kūryba gali padėti žmogui, ypač jaunam, rasti atsakymus į jam svarbius klausimus, tačiau ji gali ir susargdinti. Todėl jauni aktoriai domisi įvairiomis technikomis, kaip išeiti iš vaidmens sveiku būdu. Tai sąmoningumo klausimas.
Kūrybiškumas ir kančia
Vis dar yra nemažai likusių ikimokslinių įsitikinimų, pavyzdžiui, kad aktorius turi "nulaužti save". Kad kūrybai reikia kančios - irgi vienas iš tokių. Kūrybiškumas yra procesas, kiekvienas etapas turi savų iššūkių ir tinkamai ruošiantis juos galima įveikti.
Jaunoji teatro menininkų karta labiau domisi psichologinėmis temomis, renkasi jas analizuoti studijų procese.
Programavimas: mitai ir realybė
Programavimas tampa vis svarbesnis švietimo srityje. JAV 90 procentų tėvų trokšta, kad jų vaikai mokytųsi programuoti, nes didžioji dalis naujų STEM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių) darbo pozicijų atsiras būtent informatikos sferoje. Tačiau dauguma vaikų šioje šalyje vis dar nenori mokytis programuoti.
Viena svarbiausių priežasčių, atbaidančių vaikus nuo programavimo, yra giliai įsišaknijęs klaidingas suvokimas apie programavimą ir programuotojus. Populiariojoje kultūroje programavimas asocijuojasi su bendrauti nemokančiais jaunuoliais ir vyrais, tikrais moksliukais ir nuobodomis, visiškai pametusiais galvą dėl matematikos ir kompiuterių.
Mitai apie programuotojus
- Programuotojai yra nuobodūs moksliukai: Toks stereotipas įsišaknijęs populiariojoje kultūroje. Tačiau moksliuko stereotipo neatitinkantys vaikai gali nesibaiminti: jiems nereikia palikti savo tapatybės prie kompiuterių klasės durų.
- Programuotojai yra vienišiai: Atrodo, kuo geriau programuoji, tuo mažiau bendrauji. Tačiau realybė yra kiek kitokia: programavimas beveik visuomet yra veikla, kuriai būtinas bendravimas ir bendradarbiavimas. Programavimo pasaulį plačiai apėmęs reiškinys - programavimas poromis, kuomet du programuotojai dirba drauge tuo pačiu metu.
- Programavimas yra itin intensyvi veikla: Norint programuoti, reikia būti tiesiog pamišusiam dėl technologijų. Tačiau šiandien kompiuteriai ir programavimas yra beveik kiekvieno mūsų gyvenimo aspekto dalis. Nereikia būti pamišusiam dėl kompiuterinių technologijų ar tapti mokslininku, kad užsiimtumei programavimu.
Programavimas kaip mąstymo būdas
Šiandien programavimas yra veikiau mąstymo ir problemų sprendimo būdas, o ne tiesiog pamišėliškas tarškinimas klaviatūra. Tokios programavimo aplinkos kaip "Scratch" leidžia vaikams perkėlinėti blokus, o ne vien rašyti komandinėje eilutėje. "Minecraft" padeda perprasti svarbiausius programavimo principus.
Kitas svarbus šiandienės kompiuterijos ir programavimo bruožas - jis yra visų sričių, o ne vien mokslo ir technologijų, dalis. Nesvarbu, kuo užsiimate, prekyba, žemės ūkiu ar menais, kompiuteriai ir internetas yra visur.
Tyrimai rodo, kad jei programuoti besimokantys vaikai nesitapatina su stereotipiniais moksliukais, vadinasi, tam didelės įtakos turėjo jų sudominimas programavimu pradedant nuo kitos srities, pavyzdžiui, meno. Nebūtina pradėti nuo technologijų.
Motyvacija mokytis programuoti
Galime tik žavėtis technologijų burtininkų pasiekimais. Tačiau realybė tokia, kad dauguma žmonių programavimą regi kaip problemų sprendimo priemonę, o ne kaip dalyką, dėl kurio būtina pamesti galvą.
Labiau tikėtina, kad vaiką motyvuos iš jį supančio pasaulio atkeliaujančių problemų sprendimas, ar tai būtų smagaus gif‘as, kurį vaikas būtinai norės nusiųsti draugui, ar noras greitai suskaičiuoti savo pažymių vidurkį, o gal siekis sukurti Harry‘io Potterio gerbėjų puslapį.
Ikimokyklinio ugdymo programos
Vaiko pasiekimai vertinami vaikui pradėjus lankyti įstaigą, o vėliau - du kartus per metus (rudenį ir pavasarį). Vertinimo duomenys panaudojami planuojant vaikų grupės veiklą, individualizuojant ugdymą, teikiant vaikams reikiamą specialistų pagalbą, informuojant šeimas, stiprinant pedagogų kompetencijas, atnaujinant programą. Medžiaga apie ikimokyklinuko pasiekimus fiksuojama ir kaupiama vaiko pasiekimų aplanke.
Nuotolinis ugdymo procesas vyksta informacinių technologijų pagalba. Mokytojai su vaikais ir tėveliais bendrauja naudodami elektroninį dienyną Mūsų darželis, skaitmeninę mokymosi aplinką Eduko klasė, Zoom, Padlet , Powerpoint platformas, el.
tags: #programa #analizuojanti #asmenybe