Įvadas
Agresyvus elgesys, ypač tarp paauglių, kelia vis didesnį susirūpinimą visuomenėje. Agresija gali būti nukreipta ne tik į kitus, bet ir į save. Lietuva šiuo klausimu nėra išskirtinė. Šis straipsnis skirtas agresyvaus elgesio priežasčių ir pasekmių analizei, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis.
Smurto apibrėžimas ir formos
Smurtas apibrėžiamas kaip fizinės ar emocinės kančios sukėlimas, sužalojimas panaudojant jėgą, siekiant paveikti asmenį fiziškai ar psichologiškai, taip pat prievartinis asmens laisvės suvaržymas. Smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis ir vietose: šeimose, viešose vietose, darbe, mokymo įstaigose, kalinimo įstaigose, kariuomenėje. Jis ypač būdingas paaugliams ir dažnai susijęs su patyčiomis.
Skiriamos įvairios smurto formos:
- Prievarta: fizinė, emocinė, seksualinė.
- Fizinis smurtas: sumušimas, sužeidimas, nužudymas, užpuolimas.
- Turtinis smurtas: apiplėšimas, įsilaužimas, turto prievartavimas ar naikinimas, vagystė.
- Psichologinis smurtas: įžeidimas, žeminimas, gąsdinimas, prievartinė izoliacija.
- Ekonominis smurtas: kontroliuojant šeimos išlaidas ir ribojant kito asmens finansinę laisvę.
- Nepriežiūra: dėmesio asmeniui stoka, nesirūpinimas, draudimas lavintis, šviestis, fiziškai vystytis, marinimas badu ir kita.
Psichologinis smurtas dažnai lydi fizinę prievartą. Įžeidžiančiais žodžiais, pastabomis, grasinimais siekiama įskaudinti, įbauginti, priversti suvokti priklausomybę nuo skriaudėjo.
Smurto motyvai ir prielaidos
Smurtas dažnai kyla iš nekontroliuojamo pykčio, įniršio, pavydo. Jis pasitelkiamas kaip būdas kontroliuoti kitus, gauti tai, ko nori, arba kaip kerštas. Kiti galimi motyvai: finansinė nauda, psichologinio pranašumo siekimas, agresyvių jausmų demonstravimas siekiant atkurti savęs vertinimą, politiniai, socialiniai, psichologiniai nesutarimai.
Taip pat skaitykite: Agresijos priežastys
Smurtinio elgesio susiformavimo prielaidos:
- Vaikystėje patirta prievarta ir atstūmimas.
- Buvimas smurto liudininku.
- Nevisavertiškumo kompleksas.
- Dėmesio ir pagarbos poreikis.
- Aplinkinių spaudimas.
- Skurdas.
- Lengvai prieinami ginklai.
Vyrų smurtavimo priežastys dažnai siejamos su alkoholizmu, stresu, saviizoliacija nuo visuomenės ir polinkiu į smurtą. Pastebėta, kad smurtas retesnis šeimose, kuriose sutuoktinių atlyginimai vienodi arba vyro atlyginimas šiek tiek didesnis už žmonos.
Reakcija į smurtą ir pagalba aukoms
Reakciją į smurtą sudaro 3 etapai:
- Netikėjimas: auka sunkiai suvokia, kas atsitiko, būna sutrikusi, nenoriai kalba apie įvykį, jaučiasi bejėgė ir vieniša, vėliau atsiranda baimė.
- Išgyvenimai: auka jaučia nerimą, patiria miego sutrikimus, įvairius fizinius negalavimus, dėmesio koncentracijos sutrikimus, dirglumą, pyktį. Šis etapas gali trukti kelias savaites ar ilgiau.
- Sveikimas: pripažįstamas įvykęs faktas, pradedama svarstyti apie jo priežastis, pakinta jausmai smurtautojo atžvilgiu.
Smurto aukoms Lietuvoje pagalbą teikia įvairios įstaigos, įskaitant Motinos ir vaiko pensioną, Vilniaus moterų namų krizių centrą, Vilniaus arkivyskupijos Caritas motinos ir vaiko globos namus, Moterų informacijos centrą, Valstybinio psichikos sveikatos centro klinikinius psichoterapijos filialus, pagalbos centrą Gera būsena, Lietuvos moterų konsultacinį centrą, taip pat paramos centrai prie policijos nuovadų, įvairių krizių ir socialinių paslaugų centrai.
Agresyvaus elgesio teorijos
Agresyvaus elgesio atsiradimą aiškina įvairios psichologinės teorijos:
Taip pat skaitykite: Agresyvus vaikas darželyje: ką daryti?
- Instinktų teorija: S. Freud ir K. Lorenz teigė, kad agresija yra įgimtas instinktas. S. Freud manė, kad agresija kyla iš mirties instinkto, o K. Lorenz teigė, kad agresyvus elgesys padeda biologinei būtybei išlikti.
- Socialinio išmokimo teorija: A. Bandura teigė, kad žmogus mokosi stebėdamas kitus ir sulaukdamas pastiprinimo už agresiją. Agresyvus elgesys užtikrina aplinkinių pritarimą ir leidžia pakelti statusą.
Vaikų agresija: veiksniai ir pasekmės
Atlikta daugybė tyrimų, analizuojančių veiksnius, skatinančius vaikų agresiją. Pagrindinės priežastys:
- Taikomos bausmės.
- Tėvų auklėjimo stilius.
- Televizija ir žiniasklaida.
- Miegas.
- Mityba.
- Genetika.
Tėvų elgesys turi didelę įtaką vaiko agresyviam elgesiui. Tyrimai rodo, kad fizinės bausmės skatina agresiją, net jei mama yra švelni ir mylinti.
Seksualinis smurtas už artimos aplinkos ribų
Seksualinis smurtas ne visada akivaizdus. Tai gali būti neaiškios replikos, prisilietimai ar „draugiški“ apkabinimai iš bendradarbių, kaimynų, trenerių, kolegų ar artimiausių draugų rato. Smurtautojais dažniausiai tampa pažįstami asmenys: draugai, klasės draugai, kaimynai, bendradarbiai, interneto draugai, pedagogai, dėstytojai, treneriai, kolegos, dvasininkai, gydytojai ir kt.
Seksualinis smurtas gali nutikti įvairiose situacijose:
- Draugų ar darbo šventėje, kai žmonės dalinasi keistomis užuominomis apie kūną, siūlo nueiti atokiau nuo visų, arba ieško progų paliesti fiziškai.
- Bendravimas su (ne)seniai pažįstamu asmeniu internetu, kai sulaukiama dviprasmiškų žinučių, arba nuotraukų, kuriose matyti siuntėjo nuogas kūnas ar tam tikros jo vietos.
- Sporto klubo treneris, kuris nuolat pabrėžia fizinį (ne)tobulumą, treniruotės metu (per) dažnai liečia fiziškai, vėliau skambina ir rašo trumpąsias žinutes net tomis dienomis, kai treniruotės nevyksta, nes jam (jai) „reikia“ žinoti kaip jums sekasi, kaip jaučiatės, sulaukiate ir siūlymų susitikti, išgerti kavos bei tuo pačiu „aptarti“ tolimesnius treniruočių planus ir pan.
Tokios situacijos sukelia įvairius jausmus - nuo sumišimo ir nesuvokimo, kas vyksta, iki kaltės, gėdos ir pažeminimo. Visa tai palieka didžiules traumas aukų psichikoje, kurios turės neigiamos įtakos tiek šiandieniam, tiek ateities gyvenimui. Todėl itin svarbu suvokti, kad mes turime galios nutraukti tokius veiksmus ir užkirsti kelią tokiems nusikaltimams ateityje. Nesvarbu, ar seksualinį smurtą patyrei praeityje, ar šiandien - tu gali apie jį pranešti ir kreiptis pagalbos nedelsiant.
Taip pat skaitykite: Elgesio sutrikimų įtaka vaikams
Seksualinės ribos
Asmeninės ribos yra labai svarbios norint geriau suprasti save ir kitus. Jas atrandame išėję iš savo komforto zonos. Jos apibūdina mus kaip asmenybes ir gali padėti geriau orientuotis aplink mus esantiems kitiems žmonėms.
Seksualinės ribos yra viena iš asmeninių ribų kategorijų. Seksualinės ribos siejamos su sąmoningu ir laisvu sutikimu, pagarba, pasirinkimų ir privatumo priėmimu bei vertinimu, saugių ribų ir taisyklių nusistatymu, bendravimo modelių pasirinkimo ir pan.
Svarbu nebijoti komunikuoti ir pačių intymių santykių metu, pasitikrinti su kitu žmogumi eigoje. Jūsų partneris ar partnerė gali norėti sustoti. Tam, kad sužinotume kaip kitas asmuo jaučiasi, galima paklausti keleto atvirų klausimų:
- Ar tau patinka tai, ką mes darome?
- Kaip jautiesi?
- Ar nori, kad viską daryčiau greičiau / lėčiau, stipriau / silpniau?
- Ar nori, kad sustočiau?
Sąrašas nebaigtinis, svarbu rasti savo būdą atvirai ir saugiai bendrauti. Pabrėžtina yra tai, kad visi bet kuriuo metu gali persigalvoti. Net jeigu jūs esate turėję lytinių santykių anksčiau.
Seksualinių ribų pažeidimais laikoma:
- Baudimas, akivaizdus nuliūdimas, supykimas kai kitas žmogus nenori turėti lytinių santykių;
- Sutikimo nesiteiravimas;
- Spaudimas turėti lytinių santykių;
- Nepageidaujami seksualiniai komentarai;
- Melavimas dėl kontracepcijos;
- Melavimas dėl lytiškai plintančių ligų (LPI);
- Kito asmens seksualinių pasirinkimų kritikavimas;
- Nenorimi ir nepageidaujami prisilietimai;
- Užpuolimai, išprievartavimas.
Seksualinio smurto priežastys ir padariniai
Bet kokio smurto tikslas - išgauti kitų pagarbą. Kuo mažiau žmogus turi savigarbos, tuo labiau jis yra priklausomas nuo kitų pagarbos. Smurtas kaip tik sukelia baimę, nes būtent tam ir yra skirtas.
Smurtaujama siekiant priversti savo auką kentėti ir taip įgyti jos atžvilgiu ypatingos galios - įgyti nuolankumą, paklusnumą, atsidavimą, parsidavimą, suteikti jai nemalonius išgyvenimus, sužalojimus, nesveikatą ar atimti gyvybę.
Smurto atsiradimo priežastys labai įvairios ir aktualios sociologams, socialiniams darbuotojams. Yra tiesioginė koreliacija tarp patirto smurto tėvų šeimoje ir žmonių elgesio jiems tapus suaugusiais. Jei berniukai patiria smurtą arba jį stebi (kaip tėvas muša motiną), daug kartų padidėja tikimybė, kad suaugę jie patys bus agresyvūs ir naudos smurtą. Jei mergaitės vaikystėje patiria arba stebi smurtą šeimoje, labai padidėja tikimybė, kad jos suaugusios taps smurto aukomis.
Seksualinis smurtas yra viena sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų formų. Tyrimai rodo, kad šios smurto formos aukos priklauso įvairioms amžiaus grupėms ir lytims, rasėms, tautybėms, jų socialinė ir ekonominė padėtis bei sveikatos būklė skiriasi.
Seksualiniai nusikaltimai sukelia daug ilgalaikių ir sunkių pasekmių aukos psichinei ir fizinei sveikatai. Seksualinis smurtas neigiamai veikia aukos psichologinį ir socialinį funkcionavimą.
Psichologiniai sunkumai dažnai pasireiškia depresija, nerimu ir mintimis apie savižudybę, bandymais nusižudyti ir savižudybe. Taip pat suprastėja aukų socializacija, kuri dažniausiai kyla dėl aplinkos nesupratimo apie seksualinių nusikaltimų sudėtingumą. Taip visuomenėje įtvirtinami klaidingi įsitikinimai apie nusikaltėlius ir aukas, kurie dažniausiai remiasi lyčių stereotipais. Būtent mitai ir prietarai apie seksualinį smurtą sustiprina aukų gėdos ir kaltės jausmą, o tai trukdo joms pranešti ar kreiptis pagalbos dėl patirtos seksualinės prievartos.
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad seksualinė prievarta palieka ilgalaikes psichologines pasekmes aukoms (grėsmės jausmas, depresija, nepasitikėjimas savimi ir savigarbos stoka), taip pat daro didelę įtaką jų seksualinės tapatybės formavimuisi ir seksualumo raiškos būdui.
Seksualinio smurto pasekmės gali pasireikšti ir rizikingu seksualiniu elgesiu. Nukentėjusieji gali dažnai masturbuotis, domėtis savo ir kitų žmonių genitalijomis, painioti vaidmenis seksualiniuose santykiuose, patirti poreikį seksualiai išnaudoti kitus. Tokiu būdu aukos pačios kartais tampa seksualinių nusikaltimų vykdytojomis, nes nesuvokia visų neigiamų seksualinės prievartos, kurią patyrė, aspektų.
Jų smurtas prieš kitus gali būti glaudžiai susijęs su poreikiu įtvirtinti savo pačių skausmo, kurį sukėlė seksualinė trauma, kontrolę. Seksualinio smurto aukos labai dažnai susiduria su sunkumais dėl nekontroliuojamų pykčio ir agresijos protrūkių kitų atžvilgiu. Tačiau neretai neapykantą ir agresiją jos nukreipia į save, t. y.
Pagalba ir prevencija
Pagalbos visada galite kreiptis šiais trimis būdais:
- Psichologinė pagalba telefonu
- Psichologinė pagalba internetu
- Psichologinė pagalba elektroniniais laiškais
Nemokama psichologinė pagalba visą parą - Pagalbos moterims linija.
Deviantinis elgesys ir paauglių nusikalstamumas
Paauglių polinkis nusikalsti yra socialinis reiškinys. Tai opi problema, nes beveik pusę visų teisės pažeidėjų sudaro jaunuoliai nuo 14 iki 24 metų amžiaus. Paauglių nusikalstamumo statistika rodo, kad jie sudaro didelę dalį įtariamų asmenų. Aktuali yra ir paauglių girtavimo problema.
Deviacinis (deviantinis) elgesys aiškinamas kaip visuomenei nepriimtinas. Bene skaudžiausios visuomenei deviantinio elgesio formos - narkomanija ir alkoholizmas, kurios įtakoja nusikalstamumą bei visuomenės psichinę sveikatą. Rizikos grupės paauglių elgesys mokslinėje literatūroje įvardijamas kaip „deviantinis elgesys“ arba „asocialus elgesys“, tai yra visuomenės normų neatitinkantis elgesys, kuris kenkia visuomenei.
Žmogaus elgesys yra išmokstamas, delinkventinis elgesys - taip pat. Agresija yra specifinė socialinio elgesio norma, išmokstama ir naudojama lygiai taip pat, kaip ir kitos socialinio elgesio normos. Vienas iš agresijos mokymosi būdų - modeliavimas arba mokymasis stebint. Deviantinį elgesį įtakoja jį supanti aplinka: jei vaikas auga valkatų rajone, jis neturi palankių galimybių elgtis kitaip, nei jo aplinka.
Normalaus elgesio kriterijai
Analizuojant elgesio nukrypimus, iškyla klausimas, koks elgesys laikomas normaliu? Normalus elgesys nusakomas pagal tris kriterijus: statistinį, etinį, psichologinį-medicininį.
- Statistinis kriterijus: normalus elgesys yra tas elgesys, kuris būdingas daugumai tam tikros populiacijos atstovų.
- Etinis kriterijus: normaliu laikomas elgesys, atitinkantis visuomenėje priimtus reikalavimus ar draudimus.
- Psichologinis-medicininis kriterijus: normaliu laikomas toks elgesys, kuris užtikrina gerą psichinę bei fizinę žmogaus savijautą (komfortą), nepriklausomai nuo to, kaip dažnai pasireiškia šis elgesys ir kiek jis artimas elgesio etalonams.
Charakterio nukrypimai ir nusikalstamumas
Justickio (1984) pateikta charakterio nukrypimų klasifikacija, kuri paprastai ir pakankamai aiškiai įvardija pagrindinius deviantiško elgesio paauglių charakterio nukrypimus, jų ryšį su nusikalstama veikla.
Socializacija ir šeimos įtaka
Paauglių nusikaltimai - svarbi visuomenės problema. Kaip ir kodėl mūsų vaikai bei paaugliai išmoksta agresyvaus elgesio, tampa deviantais? Ar galima remiantis agresyvumu vaikystėje, prognozuoti agresyvumą brandos amžiuje? Ankstyvoji agresija gali virsti antisocialiu agresyvumu jaunystės metais.
Socializacija apima įvairius etapus, kurių kiekvienas turi savo ypatumus. Intensyviausiai socializacija vyksta ankstyvuosiuose žmogaus gyvenimo perioduose, kai vaikai yra tikslingai rengiami gyvenimui ir veiklai suaugusiųjų pasaulyje. Šeima yra pirmoji ir pagrindinė institucija vaiko gyvenime. Būtent joje vaikai įgyja pirmąsias elementarias žinias, pradinius mąstymo įgūdžius, palaipsniui perima vis sudėtingesnes elgesio taisykles ir normas, dorovines savybes ir pan.
Elgesio nukrypimai gali pasireikšti labai įvairiai. Dėl šio veiksnių įvairovės, galima teigti, kad asmenybė gali išmokti įvairiausių elgesio formų - prosocialių ir asocialių. Nepageidautinas elgesys gali atsirasti dėl įvairių socializacijos proceso trūkumų. Taip pat svarbūs psichologiniai faktoriai, socialiniai - ekonominiai faktoriai (nestabili ekonominė padėtis). Tai veiksniai, kurie trukdo sėkmingai jaunuolio socialinei adaptacijai.
Biologiniams veiksniams priskiriami genetiniai, kurie yra paveldimi. Tai gali būti intelektualiniai vystymosi sutrikimai, klausos, regos defektai, nervinės sistemos pažeidimai. Ypatingai svarbu, kai motina nėštumo metu nepakankamai gerai bei teisingai maitinosi, kai vartojo alkoholinius gėrimus, vaistus, rūkė.
Alkoholio įtaka šeimoje yra itin svarbi. Geriantys tėvai toli gražu nėra pavyzdys vaikams. Vaikai matydami girtuokliaujančius tėvus gali taip pat pasekti jų pavyzdžiu. O neretai taip ir būna. Tokiems tėvams nesvarbu, ką veikia jų vaikas. Jie jo neauklėja, nekontroliuoja. Tuomet vaikui atviri visi keliai, jis ką nori, tą ir daro. O dažniausiai daro tai, kas vadinama nusikalstama, neteisėta veikla. Tai ir narkotikų bei alkoholio vartojimas, ir chuliganizmas, plėšimai, užpuolimai, vagystės. Visa tai galima pavadinti deviantiniu elgesiu.
Kita grupė - fiziologiniai veiksniai, jie apima įvairius kalbos sutrikimus, išorinį, fizinį nepatrauklumą. Tai daugeliu atveju sukelia nepalankias ar netgi priešiškas aplinkinių reakcijas, o tai savo ruožtu sukelia vaiko nepakankamą socializaciją, adaptaciją bendraamžių tarpe.
Vaikų agresyvaus elgesio prevencija
Didėjant nepilnamečių nusikalstamumui, smurto ir agresyvaus elgesio apraiškoms mokyklose, aktualu analizuoti socialinės pagalbos galimybes ugdymo institucijoje, t.y. Pedagoginėje praktikoje prevencija interpretuojama kaip visuma pedagoginių priemonių (verbalinių, režimo, veiklos organizavimo ir kitų), kuriomis sudaromos sąlygos, kad ugdytinis priimtų tam tikras elgesio normas-draudimus, išsiugdytų nuostatas bei patvarias elgsenos formas, kurios be išorinio pastiprinimo sulaikytų ugdytinį nuo socialiai nepriimtų poelgių.
Išskiriami išorinis (pedagoginės priemonės) ir vidinis (nuostata nepriimti tam tikrų elgsenos formų) prevencijos aspektas. Tačiau, bet kuriuo atveju, prevencija siejama su normomis-draudimais. Taigi, asocialios pozicijos prevencijos pagrindinė pedagoginė prielaida yra normos-draudimo transformavimas į pozityvųjį ugdymo tikslą. Ne tik teorija, bet ir visa pasaulinė ugdymo praktika liudija šios prielaidos realizavimo aktualumą.
Vis dažniau susiduriama su situacija, kai norma-draudimas „nesakyk netiesos“ siejamas su pozityvia norma laikytis duoto žodžio, viešo pasižadėjimo, priesaikos ir pan. Nusikalstamumo prevencijos problema neišsprendžiama draudimais, gąsdinimais, bausmėmis, kad jos pagrindas - ugdytinio pozityvios elgsenos patirtis. Bendrasis asmenybės pozicijos keitimo principas - rėmimasis teigiamomis vaiko savybėmis, jo veiklos galimybėmis ir pan.
Ir labai ryškios negatyvios pozicijos vaikai turi teigiamų bruožų. Pedagogo uždavinys tuos bruožus pastebėti, juos puoselėti, jais remiantis formuoti vaiko teigiamos pozicijos puses, kurias lengviau galima keisti, ir drauge keisti visa jo asmenybės pozicija. Sudėtingas yra pradinis perauklėjimo etapas, kai reikia sugriauti negatyvią ugdymo poziciją.
Visuomenės informavimo priemonės formuoja išorinio pasaulio sampratą, požiūrį į įvairius reiškinius, elgesio normas, vertybių sistemą. Tai populiarus ir lengvai prieinamas laisvalaikio praleidimo šaltinis. Agresyvumo demonstravimas kartais tapatinamas su agresyvių herojų elgesiu, tuo parodant pranašumą prieš konkurentus. Smurtinio turinio filmai dažnai veikia vaikų elgesį ir skatina mėgdžioti, šitaip identifikuojantis su veikėjais. Atsiranda agresyvios mintys, idėjos, tokie vaizdiniai dažnai provokuoja tikrovišką elgesį, taigi ,,agresyvios mintys gali būti faktiškosios agresijos įvadas“. Kaip nurodo V. Jankauskaitė, agresyvaus turinio filmus mėgstantys vaikai jau yra pažeisti aplinkos. Trūkstamą dėmesį jie kompensuoja žiūrėdami televizorių vietoje artimųjų bendravimo.
Pagalba ir prevencija
Pagalbos visada galite kreiptis šiais trimis būdais:
- Psichologinė pagalba telefonu
- Psichologinė pagalba internetu
- Psichologinė pagalba elektroniniais laiškais
Nemokama psichologinė pagalba visą parą - Pagalbos moterims linija.
tags: #agresyvus #elgesys #moksliniai #straipsniai