Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras yra gerai žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Būdamas Jungtinių Tautų specialiuoju pranešėju teisei į sveikatą, jis analizuoja ir vertina įvairių pasaulio šalių sveikatos situaciją, ypač daug dėmesio skirdamas psichikos sveikatai ir žmogaus teisėms. Šiame straipsnyje apžvelgsime D. Pūro įžvalgas apie Lietuvos psichikos sveikatos sistemos problemas, visuomenės emocinę būklę ir galimus sprendimo būdus.
Dainiaus Pūro veikla Jungtinėse Tautose
Dainius Pūras, būdamas Jungtinių Tautų specialiuoju pranešėju teisei į sveikatą, atlieka nepriklausomo eksperto vaidmenį. Jungtinės Tautos kreipiasi į jį kaip į nepriklausomą ekspertą, prašydamos paaiškinti, kaip geriausiai įgyvendinti teisę į sveikatą. Jis rengia ataskaitas, kurias pristato Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje Ženevoje ir Generalinėje asamblėjoje Niujorke. Ataskaitų temos pasirenkamos pagal tai, kas aktualu globaliu mastu, atsižvelgiant į regioninius bei valstybių ypatumus.
D. Pūras pabrėžia, kad jo mandatas apima ne tik medicinos paslaugų prieinamumą, bet ir daugybę socialinių, ekonominių, kultūrinių bei psichologinių veiksnių, kurie veikia individų ir visuomenės sveikatą. Jis teigia, kad geriausias būdas veiksmingai saugoti sveikatą yra demokratija.
Lietuvos psichikos sveikatos sistemos problemos
Dainius Pūras ne kartą kritikavo Lietuvos psichikos sveikatos sistemą, teigdamas, kad ji yra pasenusi ir neveiksminga. Pagrindinės problemos, jo nuomone, yra šios:
- Psichikos sveikatos priežiūros atskirtis nuo bendrosios medicinos: Psichikos sveikata Lietuvoje nuo senų laikų yra izoliuota, dažnai psichikos sveikatos pagalba teikiama atskirai nuo kitų medicinos paslaugų. D. Pūras teigia, kad tai yra stigmos palikimas, kai psichikos sutrikimų turinčius žmones reikėjo kažkur išvežti ir uždaryti.
- Per didelis dėmesys gydymui vaistais: Lietuvoje nutarta, kad svarbiausias psichikos sveikatos priežiūrai yra gydymas vaistais. D. Pūras kritikuoja tokį požiūrį, teigdamas, kad vaistai reikalingi tik tam tikrais ypatingais atvejais, o kitais atvejais reikalingi psichoterapiniai ir psichologiniai gydymo būdai.
- Psichoterapijos neprieinamumas: Psichoterapija Lietuvoje yra tapusi prabangos dalyku, nes už ją reikia susimokėti privačiai. D. Pūras teigia, kad tai yra ypač didelė problema šalyje, kurioje yra daug savižudybių.
- Psichikos sveikatos centrų neveiksmingumas: D. Pūras kritikuoja psichikos sveikatos centrų veiklą, teigdamas, kad valdžios institucijos nesugebėjo aiškiai nurodyti, ką šie centrai privalo daryti už jiems skirtus ribotus išteklius. Dėl to sistema neveiksminga ir net nebando stabdyti didelių srautų, kai žmonės siunčiami į institucinę globą arba psichiatrijos stacionarus.
- Deinstitucionalizacijos imitavimas: Lietuvoje vyksta ne deinstitucionalizacija, o transinstitucionalizacija, kai vietoj didelių įstaigų statomos mažesnės. D. Pūras teigia, kad ši reforma vykdoma iš viršaus, be nuoširdaus noro užtikrinti, kad žmonių su negalia teisės būtų gerbiamos ir kad jie visavertiškai integruotųsi į visuomenę.
Visuomenės emocinė būklė
Dainius Pūras teigia, kad Lietuvoje vis dar yra daug žmonių, kurie sako, kad neturi jokių problemų su psichine sveikata, o tuos "psichinius" reikia uždaryti. Tai yra didžioji problema, nes Lietuvos kultūra lėmė taip, kad ilgai šiuos dalykus turėjome neigti, mums būdavo gėda prisipažinti.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Vigintą
Jis pabrėžia, kad svarbiausia iš pradžių prisipažinti sau, kad turime emocinių problemų, tai yra pirmas žingsnis pradedant gerinti savo psichinę sveikatą. Jei vengiame tai padaryti, tylime ir niekam nepapasakojame, anksčiau ar vėliau tiesiog sprogsime.
D. Pūras teigia, kad Lietuvoje labai daug žmonių miršta "keista" mirtimi: paskęsta, sudega, sušąla, nukrenta. Tai ne tiek pavienių individų, kiek visos visuomenės emocinės sveikatos problemų išraiška.
Galimi sprendimo būdai
Dainius Pūras siūlo keletą sprendimo būdų, kurie galėtų padėti pagerinti psichikos sveikatos situaciją Lietuvoje:
- Psichikos sveikatos priežiūros integravimas į bendrąją mediciną: Psichiatrija turi būti integruota į bendrąją mediciną, kad psichikos sveikatos pagalba būtų teikiama kartu su kitomis medicinos paslaugomis.
- Psichoterapijos prieinamumo didinimas: Valstybė turi kompensuoti psichoterapiją, kad ji būtų prieinama visiems, o ne tik tiems, kurie gali už ją susimokėti privačiai.
- Bendruomeninių paslaugų tinklo kūrimas: Reikia kurti tikrą bendruomeninių paslaugų tinklą, kuris padėtų žmonėms išvengti patekimo į nuolatinės globos įstaigas.
- Visuomenės švietimas apie psichikos sveikatą: Reikia šviesti visuomenę apie psichikos sveikatą, kad žmonės suprastų, jog emocinės problemos yra normalu ir kad reikia kreiptis pagalbos, jei jaučiamės blogai.
- Stereotipų apie psichikos sveikatą griovimas: Reikia griauti stereotipus apie psichikos sveikatą, kad žmonės nebijotų kreiptis pagalbos ir kad nebūtų diskriminuojami dėl psichikos sutrikimų.
- Emocinio raštingumo ugdymas: Reikia ugdyti žmonių emocinį raštingumą, kad jie mokėtų tvarkytis su savo jausmais ir kad galėtų atskirti sveikas tradicijas nuo žalingų.
Taip pat skaitykite: Psichiatro Kučinsko analizė
Taip pat skaitykite: Psichiatro kyšio byla: eiga ir nuosprendis
tags: #psichiatras #dainius #puras #kontaktai