Visais laikais žmonės domėjosi individų elgesiu, bandydami suprasti, kodėl žmonės skirtingose situacijose elgiasi nevienodai, nepaisant egzistuojančių gyvenimo normų, įstatymų ir taisyklių. Švietimo organizacijoje netinkamo mokinių elgesio apraiškos vis dar pastebimos. Kas lemia tokį elgesį? Ar tai išradingumo požymis, ar noras pabrėžti savo individualumą? Dažnai analizuojami smurto, patyčių atvejai, tačiau per mažai dėmesio skiriama pageidaujamo mokinių elgesio skatinimui ir ugdymui pamokose. Svarbiausiais tikslais ugdymo įstaigoje tampa ne tik padėti mokiniui sėkmingai mokytis, bet ir ugdyti pageidaujamą elgesį.
Probleminiai klausimai ir tyrimo kryptys
Kokias taikyti pageidaujamo elgesio ugdymo priemones, kad elgesys būtų pozityvus, motyvuotas, sukoncentruotas į atliekamos veiklos kokybę? Atsakymo į šį klausimą ieškoma remiantis probleminiais klausimais:
- Ar visada sudaromos sąlygos, skatinančios mokinius tinkamai elgtis?
- Ar aiškios ir priimtinos elgesio taisyklės, kaip laikomasi susitarimų?
- Ar egzistuoja skatinimo už gerą elgesį sistema, kuri motyvuoja mokinius tinkamai elgtis?
- Kokie veiksniai skatina mokinius tinkamai elgtis?
Nagrinėjant pasirinktą temą orientuojamasi į priežastis ir veiksnius, kurie daro įtaką elgesio kitimui. Išanalizavus priežastinius netinkamo elgesio atsiradimo ryšius, buvo sukurtas pageidaujamo mokinių elgesio ugdymo modelis, kuris padės pedagogams ugdyti motyvuotą, savikritišką, turinčią stiprias vertybines pozicijas, asmenybę.
Tyrimo objektas, tikslas ir uždaviniai
Tyrimo objektas - pageidaujamas mokinių elgesys.
Darbo tikslas - išanalizuoti elgesio sampratą kokybės aspektu ir pateikti pageidaujamo mokinių elgesio ugdymo modelį.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Uždaviniai:
- Išanalizuoti mokslinę literatūrą pageidaujamo mokinių elgesio ugdymo klausimais.
- Išnagrinėti elgesį apibūdinančias biheviorizmo ir humanizmo teorijas ir pateikti jų palyginamąją analizę.
- Išsiaiškinti pageidaujamo mokinių elgesio ypatumus.
- Pateikti pageidaujamo mokinių elgesio ugdymo modelį.
Tyrimo metodai
Darbo metodai:
- Teoriniai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė.
- Empiriniai: kiekybinis tyrimas (anketinė respondentų apklausa); kokybiniai tyrimai (švietimo vadybos ekspertų ir pagalbos mokiniui specialistų (socialinių pedagogų) apklausa); statistinis duomenų apdorojimas.
Tyrimo praktinis reikšmingumas
Praktinis mokslinio tyrimo reikšmingumas siejamas su mokinių pageidaujamo elgesio modelio diegimu konkrečiose mokyklose. Mokykloms pateiktos rekomendacijos apie tyrimo rezultatus, leidžia kryptingai tobulinti tas sritis, kuriose reikalingi pokyčiai. Išaiškėjo tobulintinos sritys: mokytojų pozityvumo stoka, bendraujant su mokiniais; pamokos kokybės ir planavimo įtaka mokinių elgesiui; skatinimo sistemos paveikumo mažėjimas. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys netinkamą elgesį pamokoje, būdingi visoms tirtoms mokykloms - tai mokinių nuovargis ir pamokos kokybė. Švietimo vadybos ir pagalbos mokiniui specialistų (socialinių pedagogų) išvadose vienareikšmiškai akcentuojama tai, kad dauguma su elgesiu susijusių problemų tiesiogiai priklauso nuo mokytojo kompetencijos ir gebėjimo kokybiškai organizuoti ugdymo procesą bei pagarbos mokiniams stokos.
Alternatyvaus elgesio formavimas
Visais atvejais, imantis keisti probleminį vaiko elgesį, pirmiausia reikia surinkti duomenis ir išanalizuoti, kodėl vaikas taip elgiasi, ko jis tokiu elgesiu siekia. Kitaip sakant, kokia šio vaiko elgesio funkcija. Tai būtina padaryti ne tik todėl, kad moksliniais tyrimais įrodyta, jog remiantis elgesio funkcija parinktas metodas kur kas efektyvesnis keičiant probleminį elgesį, bet ir tam, kad suprastume, kokio alternatyvaus elgesio reikia mokyti vaiką.
Gamtoje tuštumos nebūna. Pavyzdžiui, vaikas nori planšetės ir kaskart jos negavęs - ima garsiai rėkti ir krenta ant žemės. Šis elgesys yra išmoktas, t.y., greičiausiai, praeityje po to, kai jis taip nukrito - kažkas vaiko pagailėjo ir planšetę davė. Jei mes vieną dieną nuspręsime: VISKAS, nuo šiol jei vaikas krenta ant žemės ir rėkia, aš jam NIEKADA nebeduosiu planšetės, mes neatsakysime į klausimą, o ką gi jam daryti, kad tą planšetę bent kada nors gautų? Kitaip sakant, jei po rėkimo mes planšetės vaikui neduosime, tai niekaip nepaveiks jo noro, arba mūsų terminais, motyvacijos tą planšetę gauti. Ir jei mes neišmokysime vaiko alternatyvaus priimtino elgesio, kaip planšetės prašyti kitaip - jis naujos elgesio formos išmoks pats, ir ta nauja forma jums gali patikti kur kas mažiau nei paprastas gulėjimas ir rėkimas.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Ką dar reikia žinoti kalbant apie alternatyvaus priimtino elgesio formavimą? Pradžioje, kai mes mokome vaiką alternatyvaus elgesio, pvz., „paprašyti planšetės gestu“, kuris pakeistų elgesį „kristi ant žemės ir rėkti“ norint gauti planšetę, mes būtinai turime paskatinti kiekvieną jo tinkamą elgesio formą, be išimties. T.y., pradžioje kiekvieną kartą, kai vaikas prašo planšetės gestu - mes turime jam tą planšetę duoti. Taip mes mokome vaiką, kad naujas alternatyvus elgesys VEIKIA. Taip pat labai svarbu, kad alternatyvus elgesys ne tik veiktų, bet ir būtų paskatintas daug labiau ir daug greičiau ir būti paprastesnis nei probleminis. Vadinasi, mes turime sudaryti sąlygas ir kurti situacijas, kuriomis vaikas mokytųsi, kad alternatyvus elgesys - tai neįtikėtina stebuklinga lazdelė, atverianti bet kokias duris.
Bet, ateina viena diena ir nutinka vienas „bet“. Vos tik mes išmokome vaiką alternatyvaus elgesio, t. y., vos tik jis išmoksta paprašyti planšetės gestu ir tai sėkmingai daro kelis ar keliolika kartų iš eilės - laikas pereiti prie atsakymo: „Ne, ne dabar“. Kodėl? Nes mes juk negyvename pasaulyje, kuriame aš galiu gauti ko panorėjusi vos tik paprašau, ar ne?
Nenuspėjamas alternatyvaus elgesio skatinimas
Realiame pasaulyje jūs niekada nežinote, kada užėję į parduotuvę galėsite ten nusipirkti savo mėgstamų ledų. Jūs žinote, kad parduotuvėje jų būna (jūs ten juos ne kartą pirkote), jūs žinote, kad jei duosite pinigų pardavėjai - galėsite išsinešti ledų porciją, bet lygiai taip pat jūs žinote, kad gali nutikti taip, kad ledų parduotuvėje nebus, nes kažkokia negera tetulė nugvelbė paskutinę porciją prieš pat jūsų nosį. Arba, jūs užsinorite ledų tada, kai parduotuvė jau uždaryta. Arba tiesiog pamiršote piniginę, o gal visai neturite laiko užsukti į parduotuvę. Liūdna? Labai. Bet jūs galite ir mokate priimti neigiamą atsakymą ir palaukti, kada bus galima ledų nusipirkti. Ir tai, kad kartais negalite parduotuvėje nusipirkti ledų, niekaip nesumažina jūsų elgesio eiti į parduotuvę ledų pirkti. Priešingai, kaskart užsinorėję ledų jūs einate į parduotuvę, nes žinote, kad dažniausiai ten jų gausite.
Tas pats ir su vaiko elgesiu. Kai vaikas išmoksta alternatyviu būdu prašyti planšetės, laikas imti mokyti, kad kartais vos paprašęs tu planšetę gauni, o kartais tam prireiks kelių minučių, t. y., teks palaukti, nes gauti ką nors kiekvieną kartą, kai to prašai - skamba nuostabiai, bet, deja, realybėje taip nebūna. Būtent todėl, kai jūs mokote alternatyvaus elgesio, būtina skatinti kiekvieną vaiko alternatyvų elgesį, o kai jūs norite įtvirtinti jau išmoktą alternatyvų elgesį - skatinimas turi būti nenuspėjamas. T.y., kartais vaikas planšetę gauna vos paprašęs, o kartais jam pasakoma: „Palauk, nedabar“.
Kaip išmokyti vaiką laukti?
Iš tiesų egzistuoja daug įvairių metodikų, kaip mokyti vaiką laukti. Dažniausiai sukuriamos situacijos, kuriose vaikas laukia, pradedant nuo penkių sekundžių ir baigiant pusvalandžiu ar net valanda. Laikas ilginamas labai palaipsniui ir vaikas žingsnis po žingsnio mokosi palaukti to, ko jis paprašė. Tai saugus, plačiai paplitęs mokymo būdas.
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
Tačiau ar pasaulyje mes turime situacijų, kuriose laikas, kiek žmogus turi laukti vieno ar kito pageidaujamo dalyko, būtų ilginamas palaipsniui ir dar iš anksto numatytais intervalais? Atsakymas akivaizdus - nėra. Kartais ledų mes turime laukti pusdienį, jei jų užsimanome ryte, o tuo metu esame darbe ir niekaip negalime iš jo ištrūkti iki pietų pertraukos. O kartais tereikia vos kelių minučių, kad nueitum į parduotuvę. Ir būna atvejų, kai apie ledus pagalvoji tik parduotuvėje ir tam, kad juos gautum tau tereikia kelių minučių. Arba ledus tiesiog dabar gali pasiimti iš šaldymo kameros namuose, ir laukti apskritai nereikia.
Taigi, natūralu, kad ir vaiko mokymas laukti to, ko jis paprašė gali būti nenuspėjamas ir neišdėliotas vienodais intervalais, taip tai bus panašiausia į tai, su kuo jam teks susidurti realybėje. Taigi, jei Tomas prašo planšetės gestu, nes jau puikiai moka tai daryti, laikas jam pasakyti: „Palauk“. Palaukite kelias sekundes, po to duokite planšetę. Palaipsniui ilginkite laukimo laiką, tačiau būkite lankstūs. Tokiu būdu, šiandien Tomas planšetę gaus po penkių sekundžių, o rytoj po kelių minučių, poryt jis ją gaus iškart, o dar po kelių dienų tik pabaigęs užduotį, kuri trunka kelias ar keliolika minučių. Nenuspėjamas laukimo intervalas išsaugo vaiko motyvaciją ir labiau atitinka realaus gyvenimo sąlygas.
Mokome stoiškai priimti atsakymą „ne"
Kartais jums tenka pasakyti vaikui „Ne”, nes, pasirodo, būna situacijų, kai tai, ko vaikas nori - nepasiekiama. Visiškai suprantama, kad išmokius vaiką alternatyvaus elgesio ir sulaukus dienos, kai vietoj gulėjimo ant žemės ir rėkimo jis ramiai parodo, ko nori gestu, gali būti labai baisu pirmą kartą jam pasakyti: „Ne”, nes, deja, bet dabar planšetė išsikrovė, o pakrovėjo jūs neturite. Bet, gera žinia ta, kad jūs - šaunuoliai, jūs nuėjote sunkų ir ilgą kelią ir išmokote planšetės prašyti gestu. Jei jūs jau tai padarėte vieną kartą, jūs galite tai padaryti ir vėl. O dar geresnė žinia ta, kad, patikėkite manimi, jei teisingai mokysite - jums net nereikės vėl to kelio keliauti iš naujo!
Iš tiesų mes sakome, kad vaiko prašymas yra funkcionalus tik tuomet, kai jis moka priimti ir neigiamą atsakymą. Kodėl? Nes toks gyvenimas. Todėl labai rekomenduojama imti tikslingai mokyti vaiką tinkamai reaguoti į atsakymą „Ne”. Kitais žodžiais tariant, laikas išmokyti kaip tinkamai reaguoti į nusivylimą. Pavyzdžiui, galima patraukti pečiais, įkvėpti oro ir pasakyti „Na, gerai”, ir nueiti žaisti su mašinėlėmis. Šio elgesio galima išmokyti kaip ir bet kokio kito. Apgalvokite ir sukurkite formą, kaip vaikas galėtų reaguoti į atsakymą: „Ne” (vietoje rėkimo ir kritimo ant žemės), gal tai ir galėtų būti tiesiog parodymas: „OK” ir patraukimas pečiais. Taigi, laikas kurti situacijas, kuriomis mokysite šio elgesio. Kai Tomas vėl paprašys jūsų planšetės, pasakykite jam: „Ne”, padėkite (duokite modelį) jam parodyti: „OK” ir patraukti pečiais, ir vos jam taip padarius pasakykite: „Tu puikiai ir ramiai sureagavai. Žinai, aš persigalvojau - einam pasiimti planšetę”.
Atrodo nesąmonė? Bet jūs juk mokote naujos formos, prisimenate? O kai mes mokome, tai… TEISINGAI, pradžioje skatiname kiekvieną vaiko teisingą elgesį ir tik po to, kai naujas elgesys išmoktas - imame elgtis nenuspėjamai. Atminkite, visuomet palaikykite alternatyvią elgesio formą, kad ji nedingtų, bet tai darykite nenuspėjamai! Kartais, kai Tomas prašo planšetės pamokų metu, atsakykite: „Nedabar”, kartais sakykite: „Taip, žinoma, imk” ir duokite planšetę. Tokiu būdu alternatyvus elgesys puikiai išsisaugos ir dar daugiau, įsitvirtins, ir jūs net nebeprisiminsite, kad buvo tokie laikai, kai gavęs neigiamą atsakymą vaikas gulėjo ant grindų ir rėkė.
Teigiamo dėmesio svarba
Teigiamas dėmesys gali daug kuo pagelbėti tėvams, auklėjantiems vaikus. Vaikai yra linkę labai aktyviai reaguoti į pagyrimą ar paskatinimą - jie siekia būti pastebėti, o skaudžiausia jiems, kai jų pastangos lieka neįvertintos. Jei taip atsitinka, tikėtina, kad vėliau vaikas bus mažiau linkęs demonstruoti panašų elgesį.
Skatinimo sistemos kūrimas
Skatinimo sistema - tai viena iš pasaulyje dažniausiai naudojamų strategijų, padedančių vaikams įgyti naujų įgūdžių ir keisti elgesį. Tai sistema, kai suaugusieji (tėvai arba auklėtojai) už tam tikrą pageidaujamą vaiko elgesį ar naują įgūdį paskatina pagal iš anksto nustatytą susitarimą, arba sistemą. Dažniausiai tokiose sistemose naudojamos elgesio lentelės, žetonai ar kitos priemonės, kurios vaikui padeda suprasti, kokį paskatinimą jis pelnė. Ši sistema veiksminga vaikams nuo dvejų metų ir turi būti pritaikyta pagal jų amžių ir asmeninius ypatumus.
Kaip sukurti skatinimo sistemą:
- Nuspręskite, kokio naujo įgūdžio norite išmokyti vaiką, ar kokį elgesį norite keisti. Galbūt pastebite tam tikrą probleminį vaiko elgesį ar niekaip nesusitariate, kad jis vykdytų dienos užduotis - turite tai jam nuolat priminti. Geriausiai šią sistemą taikyti siekiant paskatinti tinkamą elgesį: tvarkytis, eiti laiku miegoti, valytis dantis, atsiprašyti, dalytis žaislais, kalbėti paeiliui, nusiraminti supykus. Taip pat galima siekti pakeisti netinkamą vaiko elgesį: nemeluoti, agresyviai nesielgti su kitais vaikais, neatsikalbinėti, nekramtyti nagų ar kt. Susėskite kartu su vaiku ir aptarkite, kokio elgesio jūs tikitės. Svarbu pasirinkti ne daugiau kaip tris siektinus išugdyti įgūdžius ir sutelkti dėmesį į juos. Kol vaikas neįgis šių įgūdžių, nekeiskite jų. Vaikui gali būti lengviau, jei pasirinksite ugdyti vieną įgūdį, kuriam reikia mažiau pastangų, ir kitą, kuris vaikui yra sudėtingesnis. Pavyzdžiui, Jokūbas dažniausiai ryte atsikelia pirmas ir greit susiruošia į darželį, tačiau vakare tėvams sunku su juo susitarti, kad 9 valandą jis jau gulėtų lovoje. Tokiu atveju tėvai gali pasirinkti ugdyti du įgūdžius: „laiku keltis“ ir „laiku gultis“. Jokūbas, matydamas, kad jam gali gerai sektis įgyvendinti vieną užduotį, stengsis pasiekti ir kitos tokius pačius rezultatus. Stenkitės pageidaujamą elgesį suformuluoti teiginiais, nevartodami žodelio „ne“. Geriau aiškiai pasakykite, ką vaikas turi daryti, o ne ko nedaryti. Pavyzdžiui: „Pyktį išsakyti žodžiais“, o ne „Nesimušti“. Vaikas gali suprasti, kad muštis negalima, bet nežino, kaip kitaip išreikšti savo jausmus. Būtinai labai aiškiai apibūdinkite, koks elgesys bus skatinamas, užrašykite tai, o dar nemokantiems skaityti vaikams pageidaujamas veiklas pavaizduokite piešiniais. Kai vaikai tiksliai žino, kokio elgesio iš jų tikimasi, jiems lengviau jo siekti.
- Nustatykite, koks bus atlygis. Kai tik pastebite pageidaujamą elgesį - suteikite vaikui atlygį. Tai gali būti lipdukas, žetonas, stiklinis rutuliukas, dėlionės ar konstruktoriaus detalė ar kitas paskatinimą simbolizuojantis daiktas. Atlygį parinkite kūrybingai - tai gali būti bet koks daiktas, kuris pradžiugins vaiką ir motyvuos stengtis toliau. Įteikdami atlygį, aiškiai pasakykite vaikui, kokį tinkamą, pagirtiną jo elgesį pastebėjote, ir pagirkite už tai: „Šaunuolis, kaip ir tarėmės, tu 9 val. jau guli lovoje“ arba „Pastebėjau, kad paskolinai savo lėlę sesei. Tu moki dalytis žaislais.“ Mažiems vaikams sunku susieti priežastis su tolimomis pasekmėmis ir išlaukti ilgesnį laiką, kol bus paskatinti, todėl atlygį reikėtų vaikui suteikti nedelsiant, vos pastebėjus pageidaujamą elgesį. Svarbu, kad vaikas turėtų ir tam tikrą būdą, kaip stebėti savo pasiekimus. Galite pakabinti lentelę, kurioje kiekvieną dieną nupiešiate žvaigždutę ar kitą pasiekimo simbolį, arba pats vaikas gali užklijuoti gautą lipduką. Kartu su vaiku galite pagaminti žaismingą, spalvingą ir patrauklią lentelę. Kad ji neatsibostų, galite keisti kiekvieną savaitę vis kitokia. Jei už pageidaujamą elgesį įteikiate žetoną, rutuliuką ar kokį kitą daiktą, paskirkite specialią dėžutę ar stiklainį, kuriame vaikas galėtų juos kaupti. Pasiekimų lentelę ar dėžutę laikykite namuose gerai matomoje vietoje, kad vaikas galėtų stebėti, kaip jam sekasi, taip pat ir kiti šeimos nariai matytų ir galėtų pasidžiaugti mažylio pasiekimais. Jei jūsų sūnus ar dukra pageidaujamo elgesio nedemonstruoja, tiesiog nesuteikite atlygio. Šioje sistemoje nėra jokių bausmių ir atimti anksčiau skirto paskatinimo negalima.
- Apmąstykite skatinimo sistemos sąlygas. Apgalvokite visas detales, kaip skatinsite vaiką: kada pradėsite įgyvendinti sistemą, už ką ir kur skatinsite vaiką: ar tik namuose, ar ir viešose vietose, svečiuose, kaip įteiksite atlygį, kada turi būti demonstruojamas pageidaujamas elgesys ir kokie veiksmai jį sudaro. Pavyzdžiui, jei vaikas mokosi susitvarkyti žaislus, - ką konkrečiai tai reiškia: kada jis turi juos tvarkyti, kaip turi atrodyti sutvarkyta žaidimų vieta ir kt. Siekdami įvertinti, ar vaikas atliko tam tikrą užduotį, pavyzdžiui, susitvarkė žaislus, numatykite ir skiriamą laiką tai užduočiai atlikti. Galite susitarti, kad paprašytas susitvarkys per 10 min. ar kad žaislai bus savo vietoje iki vakarienės. Taip išvengsite painiavos, kada skirti atlygį, o kada ne. Kiek vyresniems vaikams galite pasiūlyti tam tikrą skaičių surinktų taškų - žvaigždučių, lipdukų ar žetonų - iškeisti į tam tikras privilegijas. Tai tarsi būdas pasidžiaugti ir „atšvęsti“ mažus pasiekimus. Kartu su vaiku sudarykite sąrašą veiklų, pramogų ar daiktų ir nustatykite, kiek paskatinimo simbolių jis „kainuos“. Įtraukite įvairių pasiūlymų, kurie būtų skirtingos vertės, kad vaikas pats galėtų rinktis, ar išsikeisti gaunamus taškus greičiau ir gauti mažesnės vertės pramogas ar taupyti juos kam nors didesniam. Apgalvokite, kas motyvuoja jūsų vaiką, kas jam įdomu, svarbu, išklausykite paties vaiko idėjas, kokių apdovanojimų jis norėtų už savo pastangas. Tai padės jam stengtis dėl to, ko jis iš tiesų trokšta. Žinoma, kartu aptarkite, kurie iš jų yra realiai įgyvendinami apdovanojimai. Dažnai tėvai galvoja, kad geriausias paskatinimas ar atlygis - pinigai ar brangios pramogos. Iš tiesų dauguma vaikų labiausiai nori tėvų dėmesio ir skiriamo laiko. Jūs esate geriausias apdovanojimas savo vaikui. Tad į sąrašą įtraukite bendras veiklas: kartu kepti sausainius, eiti į filmą su šeima, išvykti į turistinį žygį. Yra daugybė ir kitų nemokamų dalykų, pavyzdžiui: 15 ar 20 papildomų minučių žiūrėti animacinį filmą; papildoma pasaka prieš miegą; pažaisti stalo žaidimą su tėvais; galimybė eiti 15 minučių vėliau miegoti nei įprastai; rinktis, ką valgys pietums ar kokį filmą žiūrės. Kiti galimi apdovanojimai - saldainiai ar kiti skanėstai, išvyka į koncertą, teatrą ar kiną, koks nors žaislas ar žaidimas, apie kurį vaikas svajoja. Parinkdami apdovanojimus apgalvokite, ar jie atitinka jūsų vertybes ir auklėjimo stilių. Kiekvieną apdovanojimą įvertinkite tam tikru taškų skaičiumi, užrašykite ar nupieškite apdovanojimų „meniu“ su jo simboline kaina ir leiskite vaikui rinktis. Kai vaikas pasiekia savo tikslą, pavyzdžiui, surenka tam tikrą skaičių taškų per mėnesį ir matote, kad jis jau įvaldė naują įgūdį ar atsisakė nepageidaujamo elgesio, pažymėkite tai - pagirkite vaiką ir įteikite pačių pagamintą „Pasiekimo diplomą“. Nekurkite pernelyg sudėtingos skatinimo sistemos, nes svarbu, kad vaikas ją suprastų ir galėtų stebėti savo pasiekimus ir apdovanojimus. Kai apgalvosite visas detales, paaiškinkite sistemą vaikui. Neakcentuokite „blogo“ ir nepageidaujamo elgesio ar kas nutiks, jei jis nesistengs, tiesiog paaiškinkite: „Kaskart, kai tu pasakysi mandagų žodį: „prašau“, „ačiū“ ar „atsiprašau“, tau duosiu vieną lipduką. Juos klijuosime štai čia. Kai surinksi 10 lipdukų, už juos galėsi išsirinkti pramogą.“ Jaunesniems vaikams gali būti sunku laukti pramogų, todėl juos reikėtų apdovanoti tuoj pat kokiu mažu žaisliuku, saldainiu, apkabinimu ar pan.
- Pasirinkite tinkamą laiką mokyti naujo elgesio. Pagrindinis šios sistemos tikslas - padėti vaikui įgyti motyvaciją pačiam atlikti pageidaujamas užduotis ar demonstruoti išmoktus įgūdžius. Kai pastebite, kad elgesys, kurį skatinote, tampa natūralus jūsų vaikui, t. y. jis susirenka žaislus iš karto, kai yra prašomas, eina miegoti laiku ar pyktį išreiškia žodžiais, toliau skatinkite, girkite ir apdovanokite už pageidaujamą elgesį. Jei neišliksite nuoseklūs ir nesilaikysite sistemos, vaikas gali greitai prarasti motyvaciją stengtis. Susitarkite ir kartu nuspręskite, kiek taškų - žvaigždučių, žetonų ar lipdukų vaikas turi surinkti, kad galėtumėte paskelbti, jog tikslas pasiektas ir tai kartu atšvęsti. Pasakykite vaikui, kad džiaugiatės ir didžiuojatės juo. Vėliau vis tiek nepamirškite pastebėti, pagirti ir apdovanoti vaiką už pageidaujamą elgesį, tik tai galite daryti kiek rečiau, lipdukus ar žaislus vis dažniau pakeisdami žodiniais pagyrimais, apkabinimais, šypsena. Šitaip skatinami vaikai išmoksta, kad tam tikras jų elgesys suteikia gerų emocijų, taip pat prisimena, kaip gerai jaučiasi, kai įvykdo užduotį ir pasiekia savo tikslą. Kai manote, kad vaikas jau pasiruošęs, galite pradėti mokyti naujo įgūdžio. Vaikas pripras prie skatinimo sistemos ir aktyviai stengsis pasiekti naujus tikslus.
Papildomi patarimai
Dar keli svarbūs patarimai, kad skatinimo sistema būtų veiksminga:
- Būkite pozityvūs: pastebėkite tai, kas vaikui sekasi, o ne kas nesiseka; kaip jis stengiasi, o ne kaip pamiršta susitarimus. Dėmesį koncentruokite į teigiamas vaiko savybes ir pasiekimus.
- Būkite nuoseklūs: ši skatinimo sistema pareikalaus nemažai energijos ir iš suaugusiųjų - yra labai svarbu laikytis susitarimų ir apdovanoti vaiką pastebėjus kiekvieną pageidaujamo elgesio apraišką. Taip pat svarbu nekeisti taisyklių ir sąlygų, kai sistema jau yra įgyvendinama. Nenuolaidžiaukite, kai vaikas „beveik“ atliko užduotį, taip pat neatimkite vaiko uždirbto atlygio - tai nesąžininga.
- Būkite realistai: nesitikėkite iš vaiko per daug ir per greitai. Pasirinkite tokį pageidaujamą elgesį, kurį vaikas yra pajėgus demonstruoti ir būkite kantrūs laukdami, kol jis vis dažniau taip elgsis. Nepamirškite, kad pirmiausia vaikus motyvuojate tuo, kad pastebite jų pastangas ir už tai pagiriate. Materialūs apdovanojimai yra tik simboliai, kurie padeda vaikui siekti užsibrėžtų tikslų.
Skatinimo sistema padeda ne tik išmokti naujų elgesio būdų, bet ir stiprinti tėvų ir vaikų ryšį. Suaugusiesiems tai puiki galimybė mokytis pastebėti vaiko pastangas ir į jas reaguoti. Vaikai patys užsidirbdami privilegijas mokosi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, savarankiškai kontroliuoti elgesį. Taip pat vaikams svarbu būti pastebėtiems ir įvertintiems, tai didina jų pasitikėjimą savimi ir savivertę.
Naujų įgūdžių ir motyvacijos ugdymas - tai nuolatinis procesas, kuris kiekvienam vaikui savitas: kas veiksminga vienam, gali visai netikti kitam. Kurdami sistemą pritaikykite ją savo vaikui ir kantriai laukite rezultatų.
tags: #pageidaujamo #elgesio #skatinimas