Sergant plaučių ligomis, psichologinė būklė vaidina svarbų vaidmenį. Dusulys ir oro trūkumas, lydintys daugelį plaučių ligų, gali sukelti paniką, nerimą ir kitus neigiamus jausmus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip plaučių ligos veikia psichologinę būklę, kokios yra dažniausios psichologinės problemos ir kaip su jomis susidoroti.
Oro Trūkumo Priežastys ir Psichologinė Reakcija
Oro trūkumas gali būti sukeltas įvairių priežasčių, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, plaučių ligas ir net psichologinius veiksnius.
Širdies ir Kraujagyslių Sistemos Sutrikimai
Jeigu širdies raumuo nusilpęs, širdis nebegali efektyviai pumpuoti arterinio kraujo po kūną. Kai trūksta vitamino B1, pradeda kauptis pieno rūgštis. Kai padaugėja pieno rūgšties, kraujyje padaugėja anglies dvideginio, dėl ko jaučiamas oro trūkumas.
Acidozė ir Alkalozė
Tiek per daug rūgšti, tiek per daug šarminė organizmo terpė nėra gerai. Abiem atvejais gali pradėti trūkti oro. Kai trūksta vitamino B1, pradeda kauptis pieno rūgštis, jos koncentracija kraujyje didėja. Kai didėja pieno rūgšties kiekis, jei trūksta vitamino B1, kraujo pH pasislenka į rūgštumo pusę. Kai organizmas per daug „užšarmintas“, be dusulio, gali atsirasti raumenų trūkčiojimas, mėšlungis, tikas. Esant alkalozei organizmas nebegali mobilizuoti mineralų, pavyzdžiui, kalcio. Alkalozę gali sukelti ir stresas. Streso metu, kai išsiskiria daugiau kortizolio, mūsų organizmas taip pat tampa per daug šarminis.
Plaučių Ligos
Plaučių ligos - dar viena priežastis, dėl kurios mums gali trūkti oro. Tai patiria žmonės, sergantys astma, pneumonija, lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL). Sergant astma, svarbu pasirūpinti, kad netrūktų vitamino D. Sergant lėtine obstrukcine plaučių liga reikia stebėti, kad su maistu gautume pakankamai vitamino C ir E.
Taip pat skaitykite: Žaidimų terapijos nauda
Panika ir Nerimas
Dabar, kai pradeda trūkti oro, žmonės dažnai puola į paniką ir galvoja, kad susirgo COVID-19, tačiau ne tik COVID-19 gali būti oro trūkumo priežastis. Panikos priepuolio metu žmogus staiga ima jausti begalinę baimę arba didžiulį nerimą, kuriuos dažniausiai lydi krūtinės skausmas, stiprus širdies plakimas, padažnėjęs pulsas, prakaitavimas, drebulys, dusulys, smaugimo jausmas, galvos skausmas, svaigimas, alpimas, pykinimas, šaltkrėtis, galūnių tirpimas ar dilgčiojimas, baimė prarasti kontrolės jausmą, mirties baimė. Prasidėjus panikos priepuoliui patariama likti toje pačioje vietoje, stengtis kvėpuoti lėtai ir giliai, sutelkti dėmesį į pozityvius, raminančius vaizdinius, prisiminimus, nuolat priminti sau, jog tai laikina ir praeis, kad panikos priepuolis nekelia mirtino pavojaus.
Psichologinės Problemos Sergant Plaučių Ligomis
Sergant plaučių ligomis, dažnai susiduriama su įvairiomis psichologinėmis problemomis, kurios gali turėti didelės įtakos gyvenimo kokybei.
Nerimas ir Depresija
Nerimas ir depresija yra dažnos būklės tarp sergančiųjų lėtinėmis plaučių ligomis. Nuolatinis dusulys, apribojimai kasdienėje veikloje ir nežinomybė dėl ligos eigos gali sukelti nerimą ir prislėgtą nuotaiką.
Panikos Atakos
Panikos atakos yra staigūs stipraus nerimo epizodai, lydimi fizinių simptomų, tokių kaip dusulys, širdies plakimas ir galvos svaigimas. Sergant plaučių ligomis, panikos atakos gali būti ypač baisios, nes simptomai gali būti painiojami su ligos paūmėjimu.
Socialinė Izoliacija
Dėl dusulio ir nuovargio sergantiesiems plaučių ligomis gali būti sunku dalyvauti socialinėse veiklose. Tai gali sukelti socialinę izoliaciją ir vienišumą, kurie dar labiau pablogina psichologinę būklę.
Taip pat skaitykite: Psichologijos įžvalgos ir tyrimai
Baimė ir Nežinomybė
Diagnozė „plaučių liga“ sukelia didžiulį nerimą, pasimetimą, vidinę sumaištį. Visa tai paveikia kiekvieno sergančiojo saugumo ir gerovės jausmą, sveikatą, gyvenimo kokybę bei šalia esančius artimuosius. Perkainuojamos turimos vertybės, peržiūrima, kas gyvenime yra svarbu.
Kaip Susidoroti su Psichologinėmis Problemomis
Yra įvairių būdų, kaip galima susidoroti su psichologinėmis problemomis, susijusiomis su plaučių ligomis.
Psichologinė Pagalba
Kreipkitės į psichologą arba psichoterapeutą. Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti išmokti įveikti nerimą, depresiją ir panikos atakas.
Kvėpavimo Pratimai
Kvėpavimo pratimai, tokie kaip diafragminis kvėpavimas ir lūpų stabdymo technika, gali padėti sumažinti dusulį ir nerimą.
Fizinis Aktyvumas
Reguliarus fizinis aktyvumas, atsižvelgiant į savo galimybes, gali padėti pagerinti nuotaiką, sumažinti stresą ir sustiprinti plaučių funkciją.
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
Palaikymo Grupės
Dalyvavimas palaikymo grupėse gali padėti pasidalinti patirtimi su kitais, kurie išgyvena panašius sunkumus, ir gauti emocinę paramą.
Vaistažolės ir Preparatai
Įtampai sumažinti tinka ir vaistažoliniai preparatai, iš kurių turbūt žinomiausias yra vaistinis valerijonas. Moksliniais tyrimais yra įrodytas ir nervų sistemą raminantis sukatžolių poveikis. Raminančiu veikimu pasižymi levandos, melisos, pipirmėtės, apyniai, pasifloros.
Gyvenimo Būdo Pokyčiai
Sveika mityba, pakankamas miegas ir streso valdymas gali padėti pagerinti bendrą savijautą ir sumažinti psichologinių problemų riziką.
Niežulys ir Plaučių Ligos
Sergant kepenų, inkstų ar lėtinėmis plaučių ligomis dusulys ir oro trūkumas yra natūralus. Tokiems žmonėms tenka susitaikyti su šiuo diskomfortu. Pacientams, sergantiems kepenų ligomis ir esant intra- ar posthepatinei cholestazei, dažnai pasireiškia niežulys (10). Sergant lėtiniu inkstų nepakankamumu ir esant uremijai, dažniausias ir prastai toleruojamas simptomas yra niežulys.
Kaip Suvaldyti Stresą Sergant Vėžiu
Tokia liga, kaip vėžys, dažnai yra viena iš didžiausią stresą keliančių patirčių žmogaus gyvenime. Susidoroti su vėžiu gali būti dar sunkiau, kai papildomai prisideda ir stresas dėl darbo, šeimos ar finansinių rūpesčių. Venkite tvarkaraščio konfliktų. Vizitų, susitikimų ir veiklų planavimui naudokite naudokite dienos planuotę, telefoną arba virtualų kalendorių. Neplanuokite per daug veiklos tą pačią dieną ar savaitę, ypač veiklos, kuriai reikia pasiruošti. Žinokite savo ribas. Jei neturite laiko, energijos ar susidomėjimo, galima mandagiai atsisakyti, kai žmonės prašo imtis užduočių. Nesijauskite kalti dėl to, kad sakote „ne”. Taip pat pravartu prašyti šeimos narių, draugų ir bendradarbių pagalbos. Nustatykite prioritetus. Sudarykite įprastų darbų, pavyzdžiui, darbo ir namų ruošos, sąrašą. Išrikiuokite šiuos dalykus pagal svarbą, atsižvelgdami į tai, ką privalote atlikti, ir į tai, kas jums svarbiausia. Sutelkite pastangas į dalykus, kuriuos galite kontroliuoti. Žmonės, kurie gali išlikti lankstūs, patiria mažai streso.
tags: #psichologai #apie #plauciu #ligas