Naujoji Vilnia - unikalus Vilniaus rajonas, turintis savitą istoriją ir architektūrą. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius Naujosios Vilnios objektus: nuo sakralinių pastatų iki pramoninio paveldo ir netgi psichiatrijos ligoninės. Aptarsime Šv. Kazimiero bažnyčios architektūrines ypatybes, istorines pastatų funkcijas ir kaip jie formavo Naujosios Vilnios kraštovaizdį. Taip pat pažvelgsime į rajono kultūrinį gyvenimą per asmeninę patirtį psichiatrijos ligoninėje.
Šv. Kazimiero Bažnyčia: Neogotikos Šedevras
Šv. Kazimiero bažnyčia, pastatyta 1911 m., yra vienas iš svarbiausių Naujosios Vilnios architektūrinių akcentų. Bažnyčia išsiskiria savo neogotikiniu stiliumi, kuris tuo metu buvo populiarus.
Istorija ir Statyba
Bažnyčios statyba prasidėjo 1905 m. miesto gyventojų ir kunigo Aniceto Butkievičiaus iniciatyva. 1906 m. buvo įsteigta parapija. Statybos darbai pradėti 1906 m. pagal architekto Antono Filipovičiaus-Duboviko projektą. Iš pradžių planuota bažnyčios fasadus nutinkuoti, tačiau vėliau šio sumanymo buvo atsisakyta. Statybą prižiūrėjo architektas Severinas Houvaltas, kuris atsisakė dalies išorės puošybos ir pakoregavo projektą. Tačiau projektas buvo grąžintas taisyti dėl neracionalios skliautų konstrukcijos ir nepakankamo techninio pagrindimo. Statyboms vadovavo inžinierius Kazimieras Dobošinskis, o bažnyčią statė meistras Pribinskis.
Architektūrinės Ypatybės
Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčia priskiriama kryžminių vienabokščių halinių bažnyčių tipui. Bažnyčios vidus su transeptu, 3 navų, atskirtų pilioriais, su trisiene apside. Pagrindinį pastato fasadą skaido laiptuoti kontraforsai su pinakliais. Tarp kontraforsų išdėstytos smulkiai detalizuotos gotikinės formos. Bažnyčios ansamblį sudaro pagrindiniai vartai, kurių stilistika ir formos priderintos prie bažnyčios architektūros.
Bažnyčioje yra Stebuklingas Švč. Mergelės Marijos paveikslas - Aušros Vartų paveikslo kopija. Išliko dalis autentiškų metalinio profilio negotikinių langų su geometrizuotais spalvotais vitražiniais stiklais, taip pat du didelių matmenų originalių šešiakampių stiklo blokelių langai.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos psichiatrijos skyriui
Vieta ir Panoraminiai Vaizdai
Bažnyčia pastatyta ant vienos aukščiausių Naujosios Vilnios kalvų, atokiau nuo pagrindinių gatvių ir centro. Ši ypatinga vieta praturtina miestovaizdį, nes objektas yra matomas iš tolimiausių apylinkių. Nuo kalvos atsiveria Naujosios Vilnios ir Vilnelės slėnio, geležinkelio, kalvų, parko ir miškų panoraminiai vaizdai.
Kiti Istoriniai Naujosios Vilnios Pastatai
Naujojoje Vilnioje galima rasti ir kitų įdomių istorinių pastatų, kurie atspindi miesto raidą ir kultūrą.
Buvęs Klebonijos Pastatas
Į šiaurę nuo bažnyčios sklypo dar iki bažnyčios pastatymo buvo pašventinta koplyčia, vėliau 1914 metais koplyčia perstatyta į kleboniją. Pastatas yra geltonų plytų stiliaus. Tokie pastatai buvo plačiai paplitę lietuvių, latvių, gudų gubernijose. Plytų fasadai nebuvo tinkuojami, naudojami skirtingi profiliai ir plytų tipai. Spėjama, kad plytos tiek bažnyčios, tiek klebonijos statybai buvo gabenamos iš Dvarčionių plytinės. Po II-jo pasaulinio karo vietoj klebonijos įkurta ligoninė, vėliau Vilniaus rajono ambulatorija. Po ambulatorijos uždarymo ilgą laiką pastatas stovėjo apleistas, be stogo, perdangų ir atviromis tuščiomis langų angomis. Dabar pastatas yra baigiamas restauruoti, jame parapija kuria Šeimos mokymo centrą.
Pirmoji Naujosios Vilnios Lietuviška Mokykla (Neverovskio Namas)
Geltonų plytų istoristinės architektūros pastatas statytas iki I-jo pasaulinio karo yra miesto vilų tipo pastato pavyzdys Naujojoje Vilnioje. Pastato tūrinė kompozicija primena mūrinį vieno aukšto su mansarda gyvenamąjį dvarelį su išryškintu prieangiu ir įėjimu, išlikusiomis autentiškomis medinėmis durimis ir kaustytu metaliniu balkono turėklu. Nuo 1957 iki 1964 metų čia veikė pirmoji lietuvių mokykla Naujojoje Vilnioje. Remiantis vietinių gyventojų prisiminimais šis namas priklausė inžinieriui arba architektui Neverovskiui, vėliau jo našlei, kuri aplinkinių buvo vadinama pani Neverovska, visada juodai apsirengusi dėvėjo skrybėlę su šydu, turėjo tarnaitę, kuriai ir paliko namą po savo mirties.
Akacijų Gatvės Apžvalgos Aikštelė
Apžvalgos aikštelė yra bevardžio akligatvio gale, kuris baigiasi ties stačiu medžiais ir krūmais apaugusiu šlaitu. Nuo jos atsiveria Vilnios upės slėnio, geležinkelio, Naujosios Vilnios istorinio centro, buvusio dalgių fabriko, piliavietės ir Pavilnių regioninio parko raguvų kalvynas ir miškų daugiaplanė panorama.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos klinikos istorija
Buvęs Istorinis Gaisrinės Pastatas
"1925 R." ir gaisrininkų emblema "šalmas su dviem sukryžiuotais kirtikliais" - skelbia užrašas ir ženklas ant neobarokinio balto tinko pastato frontono, kuris primena bažnyčią. Tai buvusios gaisrinės pastato pastatymo metai. Naujosios Vilnios ugniagesių komanda įsteigta XIX a. pabaigoje. Pastato vaizdas kiek pakitęs, jame dabar individualus gyvenamasis namas. Spėjama, kad anksčiau vietoj langų fasade buvo vartai. Stogas status, lenktas, barokinių formų. Ankstyvuoju tarpukariu lenkų architektai buvo tautinio stiliaus paieškose, todėl buvo naudojami įvairūs architektūriniai elementai iš baroko laikotarpio.
Namas "Garvežys" (Buvęs Depo Pastatas)
Šis raudonų plytų, apie 140 m2 dviejų aukštų pastatas yra vienas seniausių Naujosios Vilnios geležinkelio pastatų. Išgaubto stogo forma primena garvežį. Pirminė paskirtis - depas. Pastato rytiniame fasade matosi buvusių dviejų vartų arkinių angų pėdsakai. Dabartinė paskirtis - daugiabutis.
Buvęs Pašto Pastatas
Pašto skyrius šiame pastate veikė iki pat 2011 metų. Šiuo metu pastatas apleistas, nenaudojamas. Pastato architektūra yra tipiška XIX a. pabaigos - XX a. pradžios nedideliam miesteliui, dviejų aukštų, istorizmo stilistikos su smulkiais langais. Pastatas komponuotas šiek tiek giliau nuo pagrindinės Alberto Kojelavičiaus gatvės, atsuktas frontonu į gatvę. Priešais jį galėjo būti planuojama aikštė su užbaigtu perimetriniu užstatymu.
Plytų Stiliaus Miestiečių Gyvenamasis Namas
Alberto Kojelavičiaus gatvė - pagrindinė Naujosios Vilnios istorinio centro (senamiesčio) ašis. Vyrauja 2 aukštų perimetrinio užstatymo istorizmo stiliaus pastatai, statyti iki 1914 metų. Būtent čia pradėjo kurtis Naujosios Vilnios miestas 1903 metais, stovėjo svarbiausi administraciniai pastatai, parduotuvės, gaisrinė. Dviejų aukštų miestelių senamiesčiams būdinguose mūriniuose namuose atsirado ir pirmieji miestiečių butai.
Istorizmo Stiliaus Miestiečių Gyvenamasis Namas
Gyvenamasis pastatas statytas, išlaikant gatvės perimetrą, fasadu į pagrindinę gatvę. Panašių nedidelių miestietiško tipo pastatų galima aptikti Vilniuje, Užupyje. Namas puoštas saikingu frontonu.
Taip pat skaitykite: Sveikatos priežiūros įstaigos
Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo Cerkvė
Stačiatikių bendruomenės istorija prasidėjo nuo reguliariai atvažiuojančio į geležinkelio stotį cerkvės-vagono, kuriame vykdavo pamaldos. Tačiau mūrinė cerkvė taip ir neatsirado, nors buvo pradėta statyti pagal A. Špakovskio 1911 m. projektą. Mūrai iškilo, tačiau 1915 m. cerkvės plytos išrintos parako gamyklai statyti. Esama medinės architektūros cerkvė buvo pastatyta 1908 m. kaip laikina ir pradžioje priminė gyvenamąjį namą. Vėliau tarpukariu įrengtas aštuonkampis bokštas - varpinė su svogūno formos kupolu.
Tarpukariu Statytas Metalinis Santvarinis Tiltas
Tiltas per Vilnios upę pastatytas maždaug 1935 m. Tilto analogas - Maurzyce tiltas Lenkijoje, taip pat Kazbėjų tiltas per Vokę Vilniuje ir tiltas Nemenčinėje per Nerį. Tiltas išsiskiria vieno tarpatramio santvarine konstrukcija. Jo prototipą suprojektavo žymus visame pasaulyje lenkų architektas, inžinierius Stefanas Bryła.
Rokantiškių Piliavietė
Kita N. Vilnios istorijos pusė yra Rokantiškės. Būtent taip vadinosi vakarinė dabartinės N. Vilnios teritorija. XVI a. rezidencinės pilies liekanos, palaidotos pilies kalno viršūnėje mena tuos laikus. 1655 m. rugpjūčio 7 d. karo su Maskvos kunigaikštyste metu pilis buvo užimta, sugriauta ir nebeatstatyta. Šalia išliko tik Strielčiukų kaimas, kuriame spėjama gyveno pilies gynėjai. Archeologinių tyrimų metu atkasti XVI-XVIII a. pilies statinių pamatai, plytos, čerpės ir kokliai. Visos pilies liekanos yra užkonservuotos ir užpiltos gruntu, įrengti takai, kurie daliniai atkartoja pilies planą.
Dalgių Fabriko Seniausias Išlikęs Fasado Fragmentas
Buvusio dalgių ir vinių fabriko kompleksas pastatytas XIX a. pabaigoje. 1880 m. įvyko pirmasis statybų etapas pagal I. Levickij projektą. Tuo metu buvo pastatytas vieno aukšto cechas. 1892 m. pagal A. Polozovo projektą buvo atlikta rekonstrukcija, atsirado antras aukštas ir kiti komplekso pastatai. Išliko autentiškas gamyklos geltonų ir raudonų plytų vakarinio fasado fragmentas. Istorizmo laikotarpio pramonės pastatai buvo statomi ypatingai puošnūs su skirtingomis profiliuotomis plytomis.
Tarpukariu Statyto Dalgių Fabriko Cecho Pastatas
Pats cechas yra įdomios kompozicijos su vienšlaičiu tolygiai žemėjančiu stogu, kurį pridengia laiptuojantis parapetas. Pastatą skaido aukšti arkiniai langai, kiek modernizuota tarpukario architektūrai būdinga istorinė puošyba.
Dalgių Fabriko Pagrindinis Korpusas
Tai yra pagrindinis buvusio dalgių fabriko gamybinis korpusas, statytas 1880-1882 m. Pirmas aukštas išliko autentiškas.
Geležinkelio Stotis: Svarbus Transporto Mazgas
Nors pirmieji geležinkelio bėgiai Naujojoje Vilnioje atsirado 1862 metais, kuomet buvo pastatytas Peterburgo - Varšuvos geležinkelis, Vilejskaja geležinkelio stoties gyvenvietės kūrimasis tiesiogiai siejamas su geležinkelio stoties pastato atsiradimu ir geležinkelio atsišakojimo Minsko kryptimi į Romnus (Ukraina) statyba, kuri prasidėjo 1871 metais. Pirmieji stoties rūmai buvo atidaryti 1873 m. sausio 14 d., kuomet pradėjo kursuoti pirmieji traukiniai Naujoji Vilnia - Minskas maršrutu. Nuo 1903 metų pakeistas stoties pavadinimas į Novo-Vileisk, kuriuo ir buvo pavadintas naujai kuriamas miestas, turintis 10 000 gyventojų. Istorinis stoties rūmų pastatas, kaip ir metalinių konstrukcijų tiltas bei dekoratyvinis perono aptvėrimas buvo nugriauti Chruščiovo laikais, kuomet buvo įrengta požeminė perėja su papildomais peronais.
Psichiatrijos Ligoninė: Asmeninė Patirtis
Psichiatrijos ligoninė Naujojoje Vilnioje yra dar vienas svarbus rajono objektas, nors ir ne visada linksniuojamas teigiamame kontekste. Asmeninė patirtis šioje ligoninėje atskleidžia kitą Naujosios Vilnios pusę - socialinę ir emocinę.
Patirtis Ligoninėje
Vienos pacientės prisiminimai apie gulėjimą psichiatrijos ligoninėje Naujojoje Vilnioje atskleidžia sudėtingą patirtį. Patekusi į ligoninę po bandymo nusižudyti, ji aprašo savo būseną, santykius su kitais pacientais ir personalu, bei ligoninės aplinką.
Atvažiavus į ligoninę, pastebėjau, kad namai ir sienos ne Vasaryno (taip tarp mūsiškių buvo vadinama Vasaros g. 5), o Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (tarp mūsiškių vadinamos tiesiog Naująja Vilnia). Taigi, tą naktį, kai mane atvežė išgėrusią saują raminamųjų, paguldė į palatą ir leido išsimiegoti. Buvo ketvirtadienis - pervirtų kiaušinių diena, išsiropščiau iš lovos, pastebėjau, kad buvau perrengta išskirtinio žavesio suteikiančia psichūškės pižama. Manieji rūbai buvo padėti į saugyklą.
Stebimojoje palatoje, kur pateko, ji pasijuto neturinti jokio savo identiteto. Tačiau net ir tokioje aplinkoje ji sutiko pažįstamų žmonių, tokių kaip Danutė - sanitarė iš Vasaryno, kuri tapo paciente.
Prisiminimai apie ligoninės maistą, kuris atrodė it būtų du kartus sukramtytas ir patiektas šaltas, išliko ryškūs. Tačiau net ir tokioje aplinkoje atsirado šviesių akimirkų, pavyzdžiui, kai seną rusakalbę maisto išdavėją padėdavo atnešti valgį iš virtuvės.
Emocinis Atbukimas
Gulėjimas ūminiame skyriuje, pasak pacientės, nepadeda sveikti, o tiesiog emociškai atbunka: juokiesi su visais kartu, verki su visais kartu, vaikštai Gedimino prospektu su visais kartu, bet viduje nieko nejauti. Tai, ką ji išsinešė iš ligoninės, buvo vienatvė ir emocinis bukumą.
Ši asmeninė patirtis atskleidžia, kad psichiatrijos ligoninė Naujojoje Vilnioje yra ne tik medicinos įstaiga, bet ir vieta, kurioje žmonės susiduria su sudėtingomis emocinėmis ir socialinėmis problemomis.
tags: #psichiatrijos #ligonine #naujoji #vilnia #skulptura