Šizofrenija yra sudėtinga psichikos liga, kuri gali paveikti bet kurį žmogų, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo ar lyties, nors dažniau pasireiškia jauniems žmonėms. Ši liga, kuria serga apie 1% pasaulio gyventojų, Lietuvoje paliečia beveik 20 tūkstančių žmonių. Dėl netikslios informacijos ir klaidingų stereotipų, sergantieji dažnai susiduria su visuomenės atstūmimu. Tačiau tinkamas gydymas ir psichosocialinė pagalba gali pagerinti jų būklę ir padėti integruotis į visuomenę.
Viena iš sudėtingiausių situacijų, su kuria susiduria sergančiųjų artimieji, yra ūminė psichozė - būklė, kai žmogus neteisingai suvokia realybę, patiria haliucinacijas ar kliedesius. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti ūminę psichozę, kaip elgtis su sergančiuoju ir kokios pagalbos galite tikėtis.
Kas yra ūminė psichozė?
Ūminė psichozė - tai būklė, kai žmogus praranda ryšį su realybe. Jis gali matyti ar girdėti dalykus, kurių nėra, tikėti neįtikėtinomis idėjomis (kliedesiais) arba jausti stiprų nerimą ir baimę. Nors šizofrenija sergantys pacientai retai būna agresyvūs, psichozės metu jų elgesys gali tapti neprognozuojamas ir pavojingas tiek jiems patiems, tiek aplinkiniams.
Svarbu suprasti, kad sergantysis dažnai nesuvokia, jog serga, todėl įkalbėti jį gydytis gali būti labai sunku. Artimieji dažnai pastebi pirmuosius ligos požymius:
- Nemiga
- Keistas elgesys
- Padidėjęs įtarumas
- Uždarumas
- Nemotyvuoti jausmų protrūkiai
Ligos paūmėjimo priežastis dažnai būna vaistų vartojimo nutraukimas, todėl svarbu paraginti pacientą apsilankyti pas gydytoją.
Taip pat skaitykite: Psichiatrai Marijampolėje: apžvalga
Kaip elgtis su žmogumi, patiriančiu ūminę psichozę?
Kai artimas žmogus patiria ūminę psichozę, svarbiausia - išlikti ramiam ir užtikrinti saugumą. Štai keletas patarimų, kaip elgtis tokioje situacijoje:
- Nereaguokite į haliucinacijas ir kliedesius: Nereikia ginčytis ar bandyti įrodyti, kad tai, ką mato ar girdi sergantysis, nėra tikra. Tai gali sukelti dar didesnį susijaudinimą.
- Būkite ramūs ir palaikantys: Stenkitės kalbėti ramiu tonu, nekelkite balso ir nekritikuokite. Parodykite, kad suprantate jo baimę ir sumišimą.
- Venkite konfrontacijos: Nebandykite įsakyti ar grasinti. Tai gali išprovokuoti agresiją.
- Užtikrinkite saugią aplinką: Pašalinkite daiktus, kuriais sergantysis galėtų susižaloti ar sužaloti kitus.
- Nenutraukite akių kontakto: Tačiau venkite ilgalaikio tiesioginio žvilgsnio, kuris gali būti interpretuojamas kaip grėsmė.
- Nekalbėkite apie sergantįjį jam girdint: Tai gali sustiprinti jo įtarumą ir baimę.
- Kreipkitės į specialistus: Kvieskite greitąją pagalbą arba kreipkitės į psichikos sveikatos centrą. Sergančiam žmogui būtina specializuota pagalba.
Svarbu suprasti, kad sergantysis gyvena "pasikeitusioje realybėje" ir pats gali būti išsigandęs savo jausmų ir jutimų. Jis gali manyti, kad televizorius siunčia jam įsakymus arba kad jį persekioja nuodingos dujos. Būtent todėl jam reikalinga profesionali pagalba.
Šizofrenijos gydymas: svarbiausi aspektai
Šizofrenijos gydymas apima medikamentus, psichoterapiją ir socialinę reabilitaciją. Gydytojas parenka tinkamiausią vaistą pagal ligos simptomus, bendrą paciento būklę ir gretutines ligas.
Medikamentinis gydymas
Šiuolaikiniai vaistai nuo psichozės (antipsichotikai) yra daug veiksmingesni ir turi mažiau šalutinių poveikių nei senesnės kartos vaistai. Jie padeda kontroliuoti simptomus, tokius kaip haliucinacijos, kliedesiai ir mąstymo sutrikimai.
- Klasikiniai antipsichotikai: Gali sukelti stiprų slopinimą, burnos džiūvimą, vidurių užkietėjimą, raumenų kaustymą ir kitus nepageidaujamus poveikius.
- Atipiniai antipsichotikai: Naujos kartos vaistai, kurie sukelia mažiau šalutinių poveikių ir geriau toleruojami.
Lietuvoje šizofrenijai gydyti naudojamas ziprazidonas (Zeldox), kuris yra veiksmingas ir saugus, nesukelia svorio augimo ar cholesterolio kiekio padidėjimo kraujyje.
Taip pat skaitykite: Psichiatrai Klaipėdoje: apžvalga
Psichoterapija
Psichoterapija padeda sergančiajam suprasti savo ligą, išmokti valdyti simptomus ir prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra ypač veiksminga gydant šizofreniją.
Socialinė reabilitacija
Socialinė reabilitacija padeda sergančiajam atgauti socialinius įgūdžius, susirasti darbą ar mokslus ir integruotis į visuomenę.
Patarimai šeimoms, auginančioms sergantįjį šizofrenija
Diagnozė "šizofrenija" šeimoje sukelia šoką ir daugybę klausimų. Svarbu suprasti, kad tai nėra jūsų kaltė ir kad galite padėti savo artimajam.
- Nekaltinkite savęs: Apie šizofrenijos priežastis dar žinoma nedaug.
- Mokykitės ir sužinokite: Kuo daugiau žinosite apie ligą, tuo geriau galėsite padėti savo artimajam.
- Būkite realistiški: Kelkite realius reikalavimus sau ir sergančiajam.
- Rūpinkitės savimi: Nepamirškite savo poreikių ir raskite laiko poilsiui.
- Ieškokite palaikymo: Prisijunkite prie sergančiųjų šizofrenija šeimų paramos grupių.
- Palaikykite ryšį su gydytoju: Reguliariai lankykitės pas gydytoją ir aptarkite gydymo planą.
Svarbiausia - reguliarus vaistų vartojimas ir artimųjų palaikymas. Tai smarkiai sumažina ligos atkryčio pavojų.
Papildoma informacija apie ūminę psichozę ir šizofreniją
Kas sukelia psichozę?
Psichozė gali pasireikšti ne tik sergant šizofrenija, bet ir dėl kitų priežasčių:
Taip pat skaitykite: Psichiatro sėkmės faktoriai
- Apsinuodijimas alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis
- Organinės galvos smegenų ligos
- Paveldimumas
- Stresinės situacijos
Ankstyvieji psichozės požymiai
Apie artėjantį psichikos sutrikimą gali pranašauti:
- Sutrikęs miegas
- Negalėjimas susikaupti
- Vengimas bendrauti
- Atsiribojimas
- Nuotaikos pokyčiai
- Asmenybės pasikeitimas
- Mąstymo pokyčiai
Kaip įkalbėti sergantįjį kreiptis pagalbos?
Įkalbėti psichozę patyrusį žmogų priimti pagalbą yra viena sunkiausių užduočių. Svarbu parodyti pagarbą jo kančiai ir išgyvenimams, leisti jam suvokti, kad jis yra išgirstas ir suprastas. Kalbėdamiesi su sergančiuoju, stenkitės išsiaiškinti, kuo konkrečiai galite jam padėti.
Risperidonas (RISPEN): vaistas nuo psichozės
RISPEN yra receptinis vaistas, kurio veiklioji medžiaga yra risperidonas. Jis veikia serotonino ir dopamino receptorius ir yra naudojamas psichinėms ligoms (psichozėms) gydyti.
Kada vartojamas RISPEN?
- Šizofrenija (ūminė ir lėtinė)
- Elgesio sutrikimai protiškai atsilikusiems vaikams ir suaugusiesiems (agresyvumas, susijaudinimas, savęs žalojimas)
- Manija (bipolinis sutrikimas)
Kaip vartoti RISPEN?
RISPEN visada vartokite tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Maistas nekeičia vaisto absorbcijos, todėl jį galima gerti ir pavalgius, ir nevalgius. Tabletę reikia užgerti nedideliu kiekiu skysčio.
Dozė nustatoma individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą ir paciento būklę. Gydytojas dozę didina palaipsniui, kol pasireiškia reikiamas gydomasis poveikis.
Galimas šalutinis poveikis
RISPEN, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį. Dažniausi šalutiniai poveikiai:
- Nemiga
- Susijaudinimas
- Nerimas
- Galvos skausmai
- Padidėjęs prolaktino kiekis kraujyje
- Mieguistumas
- Nuovargis
- Galvos svaigimas
- Judėjimo sutrikimai
- Vidurių užkietėjimas
- Pykinimas
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, kreipkitės į gydytoją.
Svarbu: Ši informacija yra tik informacinio pobūdžio ir negali pakeisti profesionalios medicininės konsultacijos. Jeigu įtariate, kad Jūsų artimas žmogus serga psichikos liga, kreipkitės į gydytoją.
Kiti vaistai, naudojami ūminei psichozei gydyti
Be RISPEN, ūminei psichozei gydyti gali būti naudojami ir kiti vaistai, tokie kaip:
- Ziprazidonas (Zeldox): Atipinis antipsichotikas, kuris yra veiksmingas ir saugus, nesukelia svorio augimo ar cholesterolio kiekio padidėjimo kraujyje.
- Berlocid: Vaistas, vartojamas infekcinėms ligoms gydyti, gali sukelti ūminę psichozę kaip šalutinį poveikį.
Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaistas turi savo indikacijų ir kontraindikacijų, todėl prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju.
Miego sutrikimai ir psichozė
Miego sutrikimai, tokie kaip nemiga, miego apnėja ir parasomnija, gali būti susiję su psichozės simptomais. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į miego kokybę ir, esant problemų, kreiptis į gydytoją.
Nemiga
Nemiga yra miego sutrikimas, dėl kurio kyla sunkumas užmigti, išmiegoti visą naktį arba atsibusti per anksti ryte. Lėtinė nemiga gali turėti neigiamą poveikį psichikos sveikatai ir padidinti psichozės riziką.
Miego apnėja
Miego apnėja yra miego sutrikimas, kai miego metu įvyksta trumpi kvėpavimo sustojimai. Tai gali sukelti dažnus nubudimus iš miego, mieguistumą dienos metu ir kitus simptomus.
Parasomnija
Parasomnija yra sutrikimas, kuris vyksta miego metu, užmiegant ar iš karto pabudus po miego. Šis sutrikimas pasireiškia nevalingais judesiais, kalbėjimu, vaikščiojimu, griežimu dantimis miego metu, naktiniais košmarais, naktiniais siaubais, sumišimu prabudus ir pan.