Šiame straipsnyje nagrinėjama amžiaus tarpsnių psichologija, apimanti žmogaus vystymosi etapus nuo kūdikystės iki paauglystės, ypatingą dėmesį skiriant raidos krizių įveikimui ir galimybėms, kurias kiekvienas etapas suteikia asmenybės augimui. Mūsų komanda Vilniaus psichologijos centre teikia individualias konsultacijas ir psichoterapiją bei veda terapijos grupes paaugliams, suaugusiems, šeimoms. Paskambinkite ar rašykite ir padėsime Jums surasti tą specialistą, kuris labiausiai atitinka Jūsų poreikius.
Amžiaus Tarpsnių Krizės: Augimo Galimybės
Asmenybės nuolatinės kaitos gyvenime teoriją sukūrė psichologas Erikas Eriksonas (1902-1994). Kiekvienoje vystymosi stadijoje, kuri tęsiasi tam tikrą amžiaus tarpsnį, žmogui iškyla specifinių problemų (raidos krizės), nuo kurių sprendimo priklauso tolesnis asmenybės vystymasis. Kiekvienoje amžiaus tarpsnių krizėje glūdi dvi galimybės: įveikti krizę arba neįveikti.
Vaikas augdamas vis daugiau visko išmoksta, perpranta, pažįsta aplinką, įgyja vis daugiau įvairių įgūdžių, kasdien keičiasi, o pokyčių kokybė tiesiogiai priklauso nuo ryšių su artimais žmonėmis kokybės. Kasdien įgydamas vis daugiau patirties vaikas tampa vis savarankiškesnis, siekia pažinti aplinką ir neišvengiamai susiduria su draudimais, kuriuos įveikia arba ne.
Kiekvienoje amžiaus tarpsnių krizėje glūdi dvi galimybės: pirma - įveikti krizę ir tai skatina asmenybės augimą, emocinę brandą; antra - neįveikti krizės ir tai lemia fizinės, psichinės sveikatos, asmenybės integracijos sutrikimus, adaptavimosi sunkumus. Priklausomai nuo teigiamo ar neigiamo krizės įveikimo, vaikas įgyja naują savybę arba elgiasi sau įprastu būdu. Pavyzdžiui, jeigu mama viską daro už vaiką (aprengia, valgydina), tai vaikui nesuteikiama galimybė įveikti atsiskyrimo nuo mamos etapą ir išmokti būti savarankiškam.
Kūdikystės Etapas: Pasitikėjimo Formavimas (0-1,5 metų)
Pirmąją amžiaus tarpsnių krizę kūdikis išgyvena gimdamas. Tai yra pats trumpiausias kritinis laikotarpis, kuomet vaikas patenka į jam naują ir visiškai kitokią aplinką, kurioje turi išmokti pasitikėti kitais ir jaustis saugiai. Šioje raidos stadijoje vaiko artimiausi aplinkiniai žmonės (dažniausiai tai yra mama) turi pasistengti, kad vaikas jaustųsi saugus. Vien mamos buvimo šalia nepakanka, reikia, kad vaikui tai teiktų malonius potyrius. Kūdikis jausis saugus ir bus daug ramesnis, kai jaus tas pačias rankas, užuos tą patį kvapą. Ar aplinka saugi, kūdikis vertina ir pagal tai, kiek yra patenkinami fiziologiniai jo poreikiai. Kūdikio verksmas reiškia pagalbos šauksmą ir nereikia baimintis, kad vaikas išleps, jei bus reaguojama į jo verksmą ir ieškoma priežasties. Pavyzdžiui, mama sako, kad kūdikis verkė, o ji nežinojusi ką daryti, todėl uždarė duris ir paliko jį vieną kambaryje. Tokio amžiaus kūdikiai niekaip kitaip negali suaugusiesiems pranešti apie tai, kad jiems kažkas yra negerai, tik verkimu, todėl privalu besąlygiškai reaguoti, ieškoti priežasties ir stengtis užtikrinti kūdikio saugumo poreikį.
Taip pat skaitykite: Amitriptilinas vyresniame amžiuje: ką reikia žinoti
Ankstyvoji Vaikystė: Autonomijos Paieška (1,5-3 metai)
Ši krizė gali prasidėti nuo devynių mėnesių ar vėliau ir tęstis iki 1,5 ar iki 2,5 metukų, kai vaikas pradeda laisviau judėti aplinkoje ir nebėra visiškai priklausomas nuo mamos. Vaikui nori tyrinėti ir pažinti aplinką. Per patirtį jis supranta, kad gali pats pasiekti daiktus, nuropoti ar nupėdinti pasiimti jį dominantį žaislą, atidaryti stalčių. Šios krizės pabaigoje vaikas žino tris dalykus, t. y. :
- Aš esu atskiras nuo mamos.
- Aš galiu judėti ir tyrinėti.
- Aš galiu pasirinkti.
Jeigu mes ribojame vaiko judėjimo laisvę, jis negali įgyti šių savybių. Tėvai, sudarydami vaikui saugią tyrinėjimo aplinką, sudaro sąlygas šias savybes įgyti. Vaikas gali norėti obuolio ir nenorėti morkos. Gali norėti rankoje laikyti spalvotą žaislą ir nenorėti ryšėti seilinuko ar dėtis kepurę. Šiuo amžiaus tarpsniu netinkamas metodas yra įtikinėti, įrodinėti ir derėtis su vaiku, ką jis turi daryti. Pavyzdžiui, vaikas mėto košę su šaukštu ant stalo, o mama kalba: „nemėtyk košės, negražu, niekas taip nedaro“. Vaikas šito nesuvokia, jis tyrinėja aplinką ir pažindamas save suvokia, kad jis gali padaryti šitą veiksmą. Tokio amžiaus vaikų žodynas nėra gausus ir žodžio „negalima“ jie negirdi, o išgirsta tik „galima“, todėl kartoja savo veiksmą toliau. Pavyzdžiui, jeigu vaikas žaidžia su sultimis, reikėtų porą kartų pasakyti ir parodyti, kad sultis reikia gerti, ir perspėti: jeigu jis žais su sultimis, tada jos bus paimtos. Jeigu vaikas ir toliau elgiasi netinkamai, būtinai privalote atlikti veiksmą, kurį minėjote, - paimti sultis. Teisingai elgiasi tėvai, kurie palieka vaikui pasirinkimo teisę, leidžia jam tyrinėti aplinką (versti stalčius - išimti ir vėl sudėti į juos daiktus, belsti šaukštu į valgymo stalelį, išardyti ir vėl surinkti buteliuką). Negalima slopinti vaiko pažinimo poreikio. Jeigu jį užslopinsime dabar, tai vėliau paaugęs jis neturės norų ir veiklos tikslų. Šiuo periodu vaikas mokosi pats savimi pasirūpinti: mokosi naudotis tualetu, valgyti, vaikščioti ir kalbėti arba abejoja savo sugebėjimais ir jaučia gėdą.
Ikimokyklinis Amžius: Iniciatyvumo Ugdymas (3-6 metai)
Šiuo amžiaus tarpsniu (krizė gali prasidėti 2,5-3,5 amžiaus vaikams ir tęstis net iki 6 metų), vaiką užvaldo frazė „aš pats“. Dar vakar buvęs paklusnus mažylis staiga pradeda net isteriškai reikalauti savarankiškumo ir su neįtikėtinu užsispyrimu ginti savo nuomonę. Taip yra todėl, kad tokio amžiaus mažyliui atsiranda stiprus poreikis tirti aplinką jam pageidaujamu būdu. Ir tada vaikas dažnai sulaukia jį erzinančių „neimk“, „negalima“, „neliesk“, „nelįsk“. Dar blogiau, jei už atliekamus aplinkos „tyrimus“ yra baudžiamas. Tėvams reikėtų žinoti, kad trejų metų vaikas dar nepajėgus ramiai nusėdėti nieko neveikdamas. Šio amžiaus vaikas jau skiria žodžius „noriu“ ir „reikia“. Kai norai su galimybėmis nesutampa, pirmenybę atiduoda norams. Kad išvengtumėte trimečio krizei būdingo prieštaravimo, geriausia visada jam siūlyti pasirinkti vieną iš dviejų ir būtinai pavartoti žodį „nori“: „Ar pirmiau nori autis batukus, ar užsirišti šaliką?“ Arba jeigu vaikas nenori rengtis, bet nori į darželį: „Šiandien darželyje galėsi žaisti su draugais, bus įdomi diena. Nori pas draugus? Gerai, bet prieš tai turime apsirengti“. Svarbu parodyti vaikui, kad mums svarbūs jo norai, ir jis galės juos išpildyti, bet prieš tai turi padaryti tai, ką reikia, ko nemėgsta, turi pasistengti. Šiuo amžiaus tarpsniu formuojasi vaiko emocijos (spontaniška reakcija į patenkintą arba nepatenkintą poreikį) ir jausmai (tai vaiko santykių su žmonėmis, daiktais ir reiškiniais išgyvenimas), todėl tėvų pareiga - padėti savo vaikui atpažinti emocijas, suprasti, kas jas sukelia, ir mokyti tinkamai jas reikšti. Svarbu nedrausti vaikui reikšti emocijų ir jausmų, bet dera stabdyti netinkamą vaiko elgesį ir parodyti, kaip jis gali elgtis kitaip apimtas emocijų. Tėvai ramiu tonu turėtų padėti vaikui suvokti savo emocijas, mokyti atpažinti savo jausmus ir juos įvardyti: „Tu pyksti, kad neleidžiu žaisti su kompiuteriu?“ Reikia paaiškinti, kodėl dabar negalima žaisti su kompiuteriu. Deja, dažniausiai tėvai draudžia vaikui rodyti pyktį, nepasitenkinimą, „kaprizus“, išreikšdami tą pačią emociją: pakeltu piktu tonu vaikui aiškindami, kad nedarytų to ar ano. Tačiau tai nėra paprastas kaprizas, tai - noras pažinti aplinkinį pasaulį.
Mokyklinis Amžius: Darbštumo Skatinimas (6-12 metai)
Šiuo amžiaus tarpsniu tarsi yra patikrinama tai, ką vaikas sukaupė iki mokyklos, kaip jis yra pasirengęs prisitaikyti prie naujų iššūkių ir įgyti naujos patirties. Tapęs mokiniu vaikas atsiduria naujoje aplinkoje ir jam reikia savarankiškai patenkinti savo poreikius. Jeigu tėvai vaikui ikimokykliniu laikotarpiu leido įgyti tokios patirties, tai mokykloje jam bus paprasta. Pasitaiko, kad tokio amžiaus vaikams yra sunku kontroliuoti savo norus ir paklusti taisyklėms: negalima išeiti iš klasės kada norisi, negalima neiti į mokyklą, negalima kalbėtis ar juoktis per pamoką ir t. t. Kartais apribotos galimybės verčia vaiką protestuoti. Kaip tėvai galėtų padėti vaikui? Nesmerkti jo už patiriamus jausmus, negėdinti, nebausti, o būti atidžiais ir dėmesingais klausytojais, pastiprinančiais vaiką ir padedančiais jam pačiam rasti būdus, kaip prisitaikyti prie naujos situacijos. Kadangi atsiranda daug naujų reikalavimų, šiuo metu netinka apkrauti vaiką papildomomis užduotimis, reikalavimais. Vaikui bus lengviau susidoroti su naujomis pareigomis, jeigu prie jų pratinsite nuo mažens, įtrauksite į namų ruošos darbus. Kitas klaidingas suvokimas yra tas, kad vaikas paaugs ir pats „ateis į protą“. Deja, žmogaus evoliucija paskyrė tam tikrą laiką, kuomet tėvai turi galimybes padėti vaikams įgyti gebėjimą protauti. Jeigu vaikas šio gebėjimo neįgijo iki 7 metų, tai vėliau ši patirtis gali labai brangiai kainuoti. Privalu nuo pat pirmos vaiko gyvenimo dienos, atsižvelgiant į amžių, sudaryti galimybę vaikui kuo daugiau patirti: leisti judėti, išgirsti įvairius garsus, liesti, užuosti įvairius kvapus, ragauti, matyti ir t. t. Tada vaikas įgis tokias savybes, kurios leis tinkamai įvertinti situacijas ir pasirinkti tinkamą elgesį, meistriškai įveikti iškilusius sunkumus, ugdysis pasitikėjimą savimi arba, priešingu atveju, menkavertiškumo jausmą.
Paauglystė: Tapatumo Formavimas (12-18 metų)
Nieko nėra įdomesnio už vaiko brendimą ir pastangas eiti gyvenimu, už mažo žmogaus norą tapti savarankiškai mąstančia, savo nuomonę turinčia asmenybe… Būkime pasirengę padėti vaikui pažinti jį supančią aplinką. Kiekvienas vaikas savaip įveikia amžiaus tarpsnių krizes, o tai lemia jo temperamentas ir suaugusiųjų elgesys su juo. Vaikui išsprendus kiekvieną raidos dilemą, randasi vis nauja asmenybės savybė, formuojasi vis labiau integruotas, brandesnis pojūtis, kad „AŠ“ esu ir kas „AŠ“ esu. Kiekvieno amžiaus tarpsnio pabaigoje atsiranda naujų poreikių (mokytis, užsiimti kokia nors veikla, būti savarankiškam ir nepriklausomam). Kuo šie poreikiai yra mažiau patenkinami, tuo krizė būna aštresnė, skausmingesnė ir vaikui, ir tėvams.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai pokyčiai senstant
Specialistų Pagalba Vaikams ir Paaugliams
Vilniaus psichologijos centras vienija specialistus, teikiančius pagalbą įvairaus amžiaus vaikams ir paaugliams. Komandoje dirba psichologai, psichoterapeutai, turintys ilgametę patirtį ir nuolat tobulinantys savo kompetencijas.
Dr. Justina Dillon
Dr. Justina Dillon yra psichologė-psichoterapeutė, akredituota EMDR praktikė ir supervizorė, IFS terapijos praktikė. Ji specializuojasi traumų, priklausomybės, nerimo, depresijos gydymo srityse. Justina turi virš 10m patirtį teikiant psichologines paslaugas JAV, Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje ir kitur bei vadovauja psichologijos centrams Niujorke ir Vilniuje. Jos praktika paremta įsitikinimu, kad kiekvienas esame verti supratimo, rūpesčio ir galimybės atstatyti gyvenimus, kad jie būtų pilnavertiški, laimingi ir skatinantys pasitikėjimą savimi. Dr. Justinos Dillon psichoterapijos metodika pagrįsta moksliniais tyrimais ir integruotos psichoterapijos pagrindais, pasitelkiant psichodinaminę (psichoanalitinę) terapiją, kognityvinę ir elgesio terapiją (KET), dialektinę elgesio terapiją, EMDR, IFS (vidinės šeimos sistemos), motyvacinį interviu ir kt. 2018-2020 metais dr. Justina Dillon dėstė psichoterapijos pagrindus ir teoriją magistro studentams Niujorko Universitete (angl. Po 15 metų JAV dr. Justina Dillon su šeima grįžo gyventi į Lietuvą. Jai visuomet buvo svarbu pasidalinti įgyta patirtimi ir žiniomis. Mokslų Daktaro laipsnis Klinikinė psichologija, 2017 m. Klinikinės psichologijos magistras, 2014 m. Psichologijos bakalauras, magna cum laude, 2010 m.
Sandra Četrauskienė
Sandra Četrauskienė yra psichologė, REBT ir Geštalto psichoterapijos praktikė, edukologė, asmeninės karjeros valdymo konsultantė/ mokymų trenerė, lektorė. Specialistė jau daugiau nei 18 metų konsultuoja paauglius, suaugusius individualiai ir grupėse. Psichoterapeutės pagrindinės specializacijos temos yra tarpasmeniniai santykiai, konfliktai, agresija ir pyktis, nerimas, savirealizacija, savivertė, stresas, apatija, psichologinis smurtas, traumuojantys įvykiai, depresija, pokyčiai, asmenybės augimas ir kt.
Rita Žliobaitė
Rita Žliobaitė yra klinikinė psichologė, Geštalto psichoterapijos kandidatė. Psichoterapijos praktikoje Rita akcentą skiria fenomenologiniam žmogaus vidinio pasaulio tyrinėjimui, naudodama įvairias patyrimines praktikas - dialogą bei eksperimentus, įvairias meno užduotis, sisteminės terapijos elementus. Psichologo profesijoje Ritą žavi žmogaus proto, kūno ir savasties kompleksiškumas. Savo darbe ji remiasi humanistiniais principais - tiki, jog terapijoje itin svarbų vaidmenį vaidina gydymas santykiu. Po studijų universitete, Rita tobulino praktines žinias Vilniaus Respublikinėje universitetinėje ligoninėje, Psichosomatinių susirgimų skyriuje, kur turėjo galimybę dirbti su žmonėmis, išgyvenančiais krizes, taip pat susiduriančiais su įvairiais psichologiniais sunkumais (depresija, nerimu bei kitais sutrikimais). Profesiniame kelyje Rita pasirinko Geštalto psichoterapijos podiplomines studijas, kur iki šiol tobulina savo žinias. Rita dirba tiek su grupėmis, tiek individualiai bei nuolat tobulina savo kompetencijas įvairiuose mokymuose (CAMS, ASSIST, AUDIT metodikos, sisteminio darbo mokymai, IFS - Internal Family Systems (angl.) - vidinės šeimos sistemos). Ji tiki, jog mokymasis yra procesas, trunkantis visą gyvenimą.
Monika Aleksė
Monika Aleksė - sveikatos psichologė, geštalto psichoterapijos kandidatė, EMDR terapijos praktikė. Konsultuoja asmenis, patiriančius nerimą, depresiją, įtampą, prislėgtą nuotaiką, santykių sunkumus, žemą savivertę ar išgyvenusius traumuojančius įvykius. Konsultacijų metu, Monika padeda klientams atrasti jų vidinius resursus, asmenines stiprybes ir gebėjimus, tyrinėja, kaip juos taikyti sudėtingose ar iššūkius keliančiose situacijose, patiriant nesėkmes ar sveikstant po jų. Tiki, kad augimas ir gijimas vyksta per santykį - saugų, palaikantį, grįstą pasitikėjimu.
Taip pat skaitykite: Vyresnio amžiaus europiečių psichikos sveikatos tendencijos
Ieva Sabalienė
Ieva Sabalienė - sveikatos psichologė, kognityvinės elgesio terapijos praktikė, Dialektinės elgesio terapijos specialistė. Ieva tiki, jog kol nesąmoningų dalykų nepaversime sąmoningais jie valdys mūsų gyvenimą ir mes juos vadinsime likimu. Todėl konsultacijų metu kviečia klientus įsisąmoninti savo mintis, emocijas, kūno pojūčius bei elgesį. Savo klientams padeda kurti kokybiškesnį gyvenimą: atrasti darbo - poilsio balansą, mažinti perfekcionizmą, padeda atrasti būdų sumažinti stresą, didinti pasitikėjimą savimi, formuoti sveikatai palankius įpročius ir pan. Viena pagrindinių Ievos domėjimosi sričių yra emocinis valgymas, persivalgymas, nuolatinis su maistu susijęs savęs ribojimas bei sutrikęs valgymo elgesys. Psichologė mano, jog svorio kontrolė, pirmiausiai, yra susijusi su mūsų psichologija: nuostatomis, įsitikinimais, išmoktu elgesiu (įpročiais).
Jurgita
Jurgita yra sveikatos psichologė, psichoterapeutė-kandidatė. Šiuo metu Jurgita gilina žinias apie mokslu grįstas traumų gydymo metodikas, tokias kaip bilateralinė stimuliacija, somatinis EMDR, klasikinis EMDR, IFS, BEPP ir DBT. Tyrinėja nervų sistemos atsinaujinimą skatinančias metodikas. Jurgita mėgsta įsitraukti į vidinio pasaulio tyrinėjimą kartu su klientu ir padėti jiems savu tempu pasiekti vidinę darną bei homeostazę. Ji žavisi terapiniais procesais, kurie grindžiami saugumu, bendradarbiavimu, pasitikėjimu, priėmimu ir autentišku buvimu. Jos psichoterapija orientuota į ilgalaikius procesus ir poveikį. Be individualaus terapinio darbo, Jurgita dėsto Vilniaus Universitete būsimiems sveikatos priežiūros specialistams.
Greta
Greta yra klinikinė psichologė, kuri specializuojasi traumų ir potrauminio streso sutrikimo gydyme. Jos pagrindinės interesų sritys yra trauminės patirtys, psichotraumatologija, potrauminio ir kompleksinio potrauminio streso sutrikimas, krizių įveika, disociaciniai simptomai, egzistenciniai klausimai. Greta teikia profesionalų potrauminio streso sutrikimo įvertinimą bei moksliškai pagrįstus ir efektyvius psichoterapijos metodus tokius kaip EMDR (Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija), Ilgalaikės ekspozicijos terapija (angl. Prolonged Exposure Therapy for PTSD) bei naudoja Kognityvinio apdorojimo terapijos elementus (angl.
Simona Burlėgaitė
Simona Burlėgaitė yra klinikinė psichologė, psichodinaminės krypties psichoterapeutė-kandidatė, dirbanti su emociniais sunkumais (nerimas, depresiškumas), krizių intervencijomis, bei teikianti pagalbą įvairias traumas patyrusiems suaugusiems asmenims. Specialistė konsultacijų metu taiko EMDR (angl. Eye Movement Desensitization and Reprocessing), remiasi psichodinaminės, kognityvinės elgesio terapijų, bei dėmesingu įsisąmoninimu (angl. mindfulness) grįstomis technikomis. Simona konsultacijose stengiasi palaikyti klientą jo individualioje kelionėje, kurioje ieškomos, atrandamos ir puoselėjamos autentiškos stiprybės, įgūdžiai, ir judama visaverčio gyvenimo link. Psichologė su klientu kuria ryšį remdamasi bendradarbiavimu, lygiavertiškumu, abipuse pagarba ir pasitikėjimu. Ji siekia suprasti žmogaus vidinį pasaulį, asmeninius poreikius, tikslus, bei kartu tyrinėti individualias galimybes juos realizuoti, kūrybiškai įprasminti. Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (angl. Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (angl.
Luka Lagunavičiūtė
Luka Lagunavičiūtė yra klinikinė psichologė, Dialektinės elgesio terapijos specialistė. Specialistė konsultuodama remiasi dialektinės elgesio terapijos (angl. dialectic behavioral therapy bei dėmesingu įsisąmoninimu (angl. mindfulness) grįstomis technikomis. Taip pat domisi į traumą orientuotomis terapijomis - EMDR (angl. eye movement desensitization and reprocessing), IFS (angl. Luka tiki, kad tik kuriant ryšį su savimi ir kitais galima gyventi pilnavertiškai. Konsultacijose Luka skatina emocijų, patirčių įsisąmoninimą bei priėmimą ir kviečia kartu ieškoti konkrečių elgesio būdų, kaip įveikti sunkumus ir kurti autentišką gyvenimą. EMDR - Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija, pirmo lygio mokymai, 27 val. DBT foundational course training, 40 val. Savižudybių intervencijos įgūdžių mokymus ASIST mokymai, 16 val.
Gitana Linkevičiūtė
Gitana Linkevičiūtė yra sveikatos psichologė, besidominti asmenybės sutrikimais, amžiaus tarpsnių psichologija, įvairiais traumų gydymo būdais, sveika gyvensena, klasikine joga. Psichologė studijuoja dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstą kognityvinę terapiją ir gilina žinias dėmesingo įsisąmoninimo teorijoje, apimančioje streso valdymą, dėmesingą valgymą bei dėmesingą tėvystę. Gitana tiki, kad kiekvienas žmogus yra geriausias savo paties gyvenimo ekspertas. Psichologo vaidmuo yra padėti pamatyti ir susidraugauti su tomis mūsų pačių būties dalimis, kurios pačiam žmogui sunkiau pastebimos ir atrandamos. Konsultacijų metu Gitana padeda kurti kokybiškesnį ryšį su savimi pačiu ir gyvenimu: atrasti pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio, atsisakyti siekti tobulumo, mokytis būdų sumažinti stresą, didinti pasitikėjimą savimi, formuoti sveikatai palankius įpročius, surasti resursų įveikti sunkumus. Specialistė pasitelkia į sprendimus sutelktos terapijos metodus bei atidos teorijos elementus ir kviečia klientus atskirti savo mintis nuo emocijų, pastebėti kūno pojūčius bei įsisąmoninti impulsus veikti.
Jevgenija
Jevgenija yra klinikinė psichologė, TFP (transference-focused psychotherapy) psichoterapeutė-kandidatė. Jevgenija padeda žmonėms ieškoti atsakymų į svarbius klausimus apie savo gyvenimo kelią, savirealizaciją, traumų įveiką ir gyvenimo atkūrimą po trauminių įvykių. Konsultacijose daug dėmesio skiriama santykiams - tiek vidiniams, tarp skirtingų asmenybės dalių, tiek išoriniams, su artimaisiais ar terapeutu. Jevgenija tiki, kad kiekvienas žmogus turi savyje vidinį žinojimą, galintį padėti įveikti sunkumus ir kurti prasmingą gyvenimą. Psichoterapijos tikslas - saugioje pagalbos erdvėje padėti jums atkurti ryšį su šiuo vidiniu žinojimu ir pasitikėjimą juo.
Dr. Virginija Klimukienė
Dr. Virginija Klimukienė - psichologė, turinti daugiau nei 20 metų patirtį dirbant su žmonėmis, susiduriančiais su emociniais, elgesio ir santykių sunkumais. magistro bei daktaro laipsnius Vilniaus universitete, kuriame taip pat dirba mokslinį ir akademinį darbą. Terapiniame procese Virginijai svarbu kurti saugų, palaikantį ir atvirą ryšį, kuriame klientai gali tyrinėti save, mokytis priimti savo jausmus ir atrasti naujus būdus, kaip įveikti sunkumus. Ji taiko Geštalto terapijos, Dialektinės elgesio terapijos (DBT) bei EMDR metodus. Virginija yra dirbusi skirtingose aplinkose: teikusi psichologinę pagalbą tiek universiteto Bendruomenės nariams, tiek laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems.
Valentina Dundaitė
Valentina Dundaitė baigė psichologijos ir biochemijos bakalaurus Vilniaus Universitete. Biochemija labiau orientuojasi į fundamentalių organizmo procesų suvokimą bei panašumų organizmuose ieškojimą, o psichologija į asmens psichikos pažinimą, sąmonės procesus, kontakto su žmogumi radimą bei žmogaus individualumo suvokimą. “Žaviuosi idėja, kurią Dr.
Seminarai ir Mokymai
Gruodžio 5 dieną: seminaras „Vaikų psichologija per amžiaus tarpsnius“. Seminaro metu sužinosite kokios emocijos, baimės, pyktis, elgesys yra būdingas vaikams konkrečiame amžiaus tarpsnyje; kada reikia sunerimti dėl vaikų elgesio; kaip galima jiems padėti susidoroti su iškylančiais sunkumais. Išgirsite psichologų patarimus konkrečiam vaiko raidos etapui. Seminaro metu psichologės atsakys į Jūsų asmeninius klausimus apie vaiką. Vieta: Raguvos g. Kaina: 10 eurų. Norintiems išduodamas 6 ak. val. Seminaras praktinis. Vieta: Raguvos g. Kaina: 10 eurų. Norintiems išduodamas 6 ak. val.
tags: #amziaus #tarpsniu #psichologijos #mokymai