Kasmet Lietuvoje sudarant šauktinių sąrašus, išryškėja tendencija, kad nemaža dalis jaunuolių dėl įvairių priežasčių nėra tinkami karinei tarnybai. Ši problema kelia susirūpinimą tiek krašto apsaugos atstovams, tiek visuomenei. Straipsnyje nagrinėjamos priežastys, kodėl jaunuoliai pripažįstami netinkamais tarnybai, kokios sveikatos problemos dažniausiai pasitaiko ir kokios priemonės taikomos siekiant užkirsti kelią simuliacijoms.
Šokiruojantys skaičiai: kas antras jaunuolis netinkamas tarnybai
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė dar 2024 m. sausio 8 d. pranešė, kad kas antras jaunuolis Lietuvoje nėra tinkamas karinei tarnybai. Lietuvos kariuomenės duomenimis, ši tendencija išlieka stabili jau keletą metų:
- Pernai netinkamais į NPPKT pripažinta 51,1 proc.
- 2023 m. - 54,2 proc.
- 2022 m. - 51,6 proc. karo prievolininkų.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas šiuos skaičius pavadino šokiruojančiais ir pabrėžė, kad tai yra visuomenės sveikatos ir valstybės išgyvenimo klausimas.
Sveikatos problemos: nuo širdies ligų iki psichikos sutrikimų
NSGK pirmininkas G. Jeglinskas išskyrė pagrindines sveikatos problemų grupes, su kuriomis susiduria šauktiniai: širdies problemos ir psichologinės problemos.
Buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius teigia, kad viena iš priežasčių, kodėl pusė jaunuolių netinkami tarnybai dėl sveikatos - dabartinis technologijų amžius ir jo nulemta fizinio aktyvumo stoka. Jaunuoliai daug laiko praleidžia prie mobiliųjų telefonų ir kompiuterių, o tai neigiamai veikia jų fizinę būklę.
Taip pat skaitykite: Psichiatrai Marijampolėje: apžvalga
Psichikos problemos - didžiausias iššūkis
Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad labiausiai koją kiša ne fizinis silpnumas, o psichikos problemos. Daugiausia pretendentų į NPPKT pripažįstami netinkamais dėl psichikos, iš jų didžiąją dalį sudaro intelekto ir išsilavinimo problemos.
Kariuomenė mažėjantį jaunuolių tinkamumą tarnybai sieja su pastarųjų metų iššūkiais: karantinu, įtampa dėl karo veiksmų Ukrainoje ir Izraelyje. Šie iššūkiai sukelia daugiausia psichologinių problemų.
Kariuomenė tikina, jog psichologinės ir psichiatrinės problemos, su kuriomis atvyksta šauktiniai ir su kuriomis jaunuoliai dažniausiai susiduria tarnybos metu, yra žinomos ir analizuojamos. Karinės medicinos ekspertizės metu atliekamas rutininis psichologinis tiriamųjų testavimas, intelekto vertinimas, juos konsultuoja gydytojas psichiatras. Daliniuose nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karius konsultuoja psichologai, esant poreikiui skiriamos papildomos gydytojo psichiatro konsultacijos ar stacionarus ištyrimas.
Simuliacijos: kaip jaunuoliai bando išvengti tarnybos
Dalis šauktinių ne kiek negali, kiek nenori atlikti tarnybos. A. Pociaus teigimu, dalis jaunuolių yra simuliantai, kurie bando išvengti pradinės privalomosios karo tarnybos. G. Jeglinskas taip pat pritaria, kad tikėtina, jog dalis žmonių yra pasirengę simuliuoti ir rasti būdų, kaip išvengti tarnybos.
Kariuomenė nurodo, kad nemotyvuoti jaunuoliai meluoja apie įvairias ligas, bet daugiausiai apie psichikos sutrikimus. Simuliuoti bandoma visas ligas, daugiau tas, kurias sunkiau patikrinti ir objektyvizuoti - neurologinius susirgimus. Pastebima, kad padaugėjo pristatomų medicininių dokumentų su naujomis, neseniai nustatytomis psichiatrinėmis diagnozėmis.
Taip pat skaitykite: Psichiatrai Klaipėdoje: apžvalga
Paradoksalu tai, kad nemotyvuoti karo prievolininkai sveikatos problemas išpučia, o motyvuoti karo prievolininkai, dažniausiai savanoriškai atliekantys karo tarnybą, savo ligas yra linkę nuslėpti arba sumenkinti. Abiem atvejais melas nepadės, mat karinės medicinos ekspertizės metu vertinama viskas: tiek pateikiami nusiskundimai, tiek sveikatos istorijos duomenys, tiek papildomi duomenys (tyrimai ir pan.). Šį vertinimą atlieka patyrę gydytojai, vadovaudamiesi patvirtintais sveikatos būklės vertinimo kriterijais, todėl terpės apgauti lieka nedaug. Neaiškiais atvejais tiriamieji siunčiami papildomoms specialistų konsultacijoms.
Kiti simuliacijų būdai
Simuliantai ne tik meluoja apie savo sveikatos būklę, bet ir imasi kitų išsisukinėjimo būdų. Pavyzdžiui, klastoja pažymas apie mokslą aukštosiose mokyklose, savo veiklą ar kitus faktus. Pasitaiko dokumentų klastojimo atvejų, vengimo pasitikrinti sveikatą, taip pat mėginimo dirbtinai vilkinti administracinius procesus, simuliuoti ligas ir panašiais atvejais. Pasitaiko atvejų, kuomet karo prievolininkai išsiregistruoja iš Lietuvos, iš nežinojimo tikėdamiesi, kad tokiu atveju nebus kviečiami į tarnybą. Taip pat esama mėginimų išvengti tarnybos teisiškai bandant įforminti artimųjų globą, kuri faktiškai nevyksta, o regionuose - mėginimų išvengti tarnybos perrašant ūkininko ūkį šaukiamojo jaunuolio vardu.
A. Pocius mano, kad norint tai pažaboti reikėtų pokyčių įstatymuose.
Sveikatos būklės stebėsena sistemoje esveikata.lt
Siekiant išvengti simuliacijų, nuo 2024 m. sausio įsigaliojo jaunuolių sveikatos būklės stebėsena sistemoje esveikata.lt. Medicininės komisijos nuo pat vaikystės jaunuolio elektroninėje byloje žiūrės, kokios ligos yra. Anksčiau būdavo taip, kad jaunuolis yra pašaukiamas į medicininę komisiją ir nežiūrima jo kortelė, kur buvo surašytos jo ligos ir t. t., o tiesiog vertinamas jo dabartinis stovis. Dabar iš pradžių bus peržiūrima e. sveikatos įrašai ir jeigu kažkokie ligos simptomai reiškiasi nuo vaikystės iki dabar, tai jau yra aišku, kad jis sergantis. Bet jeigu jam sukako 17 m. ir staiga jis įsigijo kažkokią ligą, čia jau medikams ir kitiems turėtų būti aišku, kad prasideda kažkoks simuliacijos elementas.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. jaunuoliai, sulaukę 17-ojo gimtadienio, per vieną mėnesį privalo susisiekti su kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, tada bus organizuojamas pirminis sveikatos patikrinimas dėl tinkamumo karo tarnybai. Taip siekiama pasiruošti būsimai karo prievolės pertvarkai, mat nuo 2026 m. bus einama prie visuotinio šaukimo modelio. Nuo 2026 m. visi mokyklą baigę abiturientai turės eiti atlikti pradinę privalomąją karo tarnybą.
Taip pat skaitykite: Psichiatro sėkmės faktoriai
Šauktinių medicininė ekspertizė: kaip vyksta patikra?
Šauktinių medicininę ekspertizę atlieka Šauktinių medicinos ekspertizės komisija (ŠMEK), kurią sudaro miesto (rajono) meras. ŠMEK sudaroma 1 kalendoriniams metams. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu ši komisija aptarnauja didesnę nei vienos savivaldybės teritoriją, ją iš etatinių krašto apsaugos sistemos darbuotojų sudaro ir tvirtina krašto apsaugos ministras.
Šauktinių į būtinąją karo tarnybą medicinos ekspertizė atliekama pagal naujokų šaukimo komisijos pirmininko nustatytą grafiką.
Vietinės teritorinės karinės įstaigos gydytojas privalo dalyvauti organizuojant ikišauktinio amžiaus jaunuolių sveikatos patikrinimą bei šauktinių medicinos ekspertizę.
Viešųjų ir biudžetinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai privalo pagal vietinės teritorinės karinės įstaigos pateiktus sąrašus ir nurodytą grafiką pateikti ŠMEK pirmininkui šauktinių asmens sveikatos istorijas (forma Nr.
Medicinos ekspertizės metu ŠMEK nariai privalo išnagrinėti ir įvertinti jaunuolio asmens sveikatos istorijoje (forma Nr.
Kiekvieną šauktinį apžiūri terapeutas, chirurgas, neurologas, oftalmatologas, stomatologas, otorinolaringologas, dermatovenerologas ir psichiatras, testuoja psichologas.
Kiekvienam šauktiniui medicinos ekspertizės metu turi būti atlikti rentgenologinis krūtinės ląstos organų, bendrasis kraujo, bendrasis šlapimo tyrimai, padaryta elektrokardiograma, ištirta kraujo serologinė reakcija sifiliui nustatyti, atlikti žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) tyrimai.
Medicinos ekspertizės metu visi įrašai daromi medicinos apžiūros akte (forma Nr. 004.2MED) bei asmens sveikatos istorijoje (forma Nr.
Medicinos ekspertizės metu į medicinos apžiūros aktą (forma Nr. 004.2MED) įrašomi antropometriniai duomenys, klinikinių tyrimų rezultatai, specialistų apžiūros duomenys ir rezultatai, skiepijimų pobūdis ir data (duomenys imami iš asmens sveikatos istorijos (forma Nr.
Abejotinais atvejais vietinė teritorinė karinė įstaiga turi teisę šauktinių medicinos ekspertizės komisijos pirmininko teikimu siųsti šauktinį atlikti papildomų tyrimų, konsultuotis į Lietuvos Respublikos nacionalinės sveikatos sistemos antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros viešąsias ar biudžetines įstaigas. Siuntimą (forma Nr. 004.5MED) privalo pasirašyti medicinos ekspertizės komisijos pirmininkas ir papildomo tyrimo pageidavęs komisijos narys. Parašai tvirtinami asmens sveikatos priežiūros įstaigos antspaudu.
Papildomai ištirtam, gavusiam konsultaciją tiriamajam sveikatos priežiūros įstaigoje išduodamas medicinos dokumentų (forma Nr. 027/a) išrašas, kurį pasirašo įstaigos vadovas (skyriaus vedėjas) ir tyrimą atlikęs gydytojas.
Už šauktinių medicinos ekspertizės kokybę atsako kiekvienas komisijos narys. Už ŠMEK darbą, medicinos ekspertizės komisijos nutarimų kokybę atsako ŠMEK pirmininkas.
ŠMEK gali padaryti šias išvadas: tinka būtinajai karo tarnybai (be apribojimų ar su apribojimais), netinka būtinajai karo tarnybai, atidėti šaukimą dėl sveikatos būklės (nurodoma, ar būtina gydytis). Jeigu nusprendžiama, kad asmuo tinka būtinajai karo tarnybai su apribojimais, būtina nurodyti, kokio laipsnio apribojimai ir kokiai tarnybai asmuo tinka. Jeigu nusprendžiama, kad asmuo netinka būtinajai karo tarnybai, nurodoma, ar sprendimą svarstyti iš naujo po 1, 2, 3 metų.
Jeigu medicinos ekspertizės metu jaunuoliui nustatomas ūmus susirgimas ar trauma, jis siunčiamas gydytis į vietinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Šaukimas dėl sveikatos būklės gali būti atidėtas - kas pusę metų (kas 6 mėnesiai) ar ŠMEK nustatytu periodiškumu (laiku) atliekamos pakartotinės medicinos ekspertizės.
Medicinos ekspertizės komisijos nutarimas priimamas atsižvelgiant į visų komisijos narių tyrimų duomenis.
Patarimai šauktiniams: kaip elgtis medicininės komisijos metu?
Nuo 1997 m. būsimų kareivių sveikatą tikrinantis specialistas pataria nesimuliuoti ligų, nes yra daromi rimti tyrimai, viską tikrina aparatai, todėl sukčiauti nepavyks. Be to, dažnai iš karto matosi, jei žmogus apsimetinėja, kad serga.
Jei asmuo bando įrodyti, kad turi psichologinių problemų, jis bus stebimas, o stebėjimo laikotarpiu paguldytas į psichiatrinės ligoninės stacionarą. Vėliau, pasitvirtins diagnozė, ar ne, prie jo vardo bus parašyta, kad buvo įtarimas dėl psichologinių sutrikimų.
Dažniausios šauktinių amžiaus jaunuoliams būdingos sveikatos bėdos
Tinkamų tarnauti jaunuolių yra tik apie 30 proc. Dažniausiai 19-26 metų jaunuoliams nustatomos įvairios jų kartai būdingos ligos ir sutrikimai:
- Padidėjęs kraujospūdis (pirmo laipsnio hipertenzija)
- Blogas regėjimas
- Stuburo iškrypimai
- Nutukimas (dažniau merginoms)
- Per didelis antsvoris arba pernelyg mažas svoris
Šauktiniai nuo privalomosios karo tarnybos yra atleidžiami dėl ligų, kurios trukdo jiems atlikti tarnybą. Kiekvienas asmuo yra tiriamas atskirai, tad atsižvelgiama ne tik į vieną ligą, bet ir į jų visumą.
Ligos, dėl kurių šauktiniai negali tapti kariais
- Širdies ir kraujagyslės ligos (padidėjęs kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai, persirgtos ligos: perikarditas, miokarditas, įgimtos ir įgytos širdies ligos)
- Prastas regėjimas (trumparegystė ar toliaregystė yra trečio laipsnio arba antro laipsnio trumparegystė blogai koreguojama)
- Judėjimo aparato sutrikimai (trečio lygio plokščiapėdystė, stipriai iškrypęs stuburas, įdubusi krūtinė)
- Odos problemos, alergijos (lėtinės ligos, dėl kurių žmogus nuolat turi vartoti vaistus: egzemos, psoriazė, atopiniai dermatitai, alerginės ligos)
- Astma, cukrinis diabetas
- Šlapimo nelaikymas
- Persirgtos tam tikros ligos (gastritas, opaligė)
- Traumos (jei yra skausminis sindromas)
tags: #psichiatro #uzrasai #ir #sauktiniai