Įvadas
Šiame straipsnyje išsamiai aptariama psichikos ir elgesio sutrikimų, susijusių su psichoaktyviųjų medžiagų (PAM) vartojimu, klasifikacija, diagnostikos ypatumai ir gydymo būdai. Taip pat aptariami šizofrenijos ypatumai ir psichologinės pagalbos galimybės. Straipsnyje remiamasi TLK-10 diagnostikos kriterijais, kurie yra pagrindas diagnozuojant priklausomybes.
Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichoaktyvias medžiagas (TLK-10)
Lietuvoje, diagnozuojant priklausomybę, remiamasi TLK-10 (Tarptautinės ligų klasifikacijos, 10-osios redakcijos) diagnostikos kriterijais. Šioje klasifikacijoje visoms psichoaktyviosioms medžiagoms (PAM) taikomas vienodas aprašymo ir diagnozavimo standartas. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo vartojamos medžiagos (alkoholio, narkotikų ar kitų), taikomi tie patys bendri kriterijai.
Priklausomybės sindromas
Priklausomybės sindromas apibūdinamas atsiradusia tolerancija, ūminės abstinencijos būkle ir paciento pasiryžimu tęsti PAM vartojimą. Tai priklausomybės esmė, kurią atpažinti padeda šie požymiai:
- Potraukis: Stiprus, įkyrus noras vartoti PAM. Šis potraukis išlieka visą priklausomybės laikotarpį.
- Vartojimo pastovumas: PAM vartojama nuolat, nepaisant akivaizdžių neigiamų pasekmių.
- Abstinencijos reiškiniai: Nemalonūs fiziniai ir psichologiniai simptomai, atsirandantys nutraukus PAM vartojimą.
Abstinencijos sindromas
Abstinencijos sindromas - tai neatsitiktinis įvairių ir skirtingo sunkumo simptomų derinys, atsirandantis nutraukus arba sumažinus PAM vartojimą, po pakartotino ir paprastai ilgalaikio vartojimo.
Ūminė intoksikacija
Ūminė intoksikacija yra praeinanti būklė, atsirandanti pavartojus alkoholį arba kitą PAM, dėl kurios sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos funkcijos bei reakcijos. Apsvaigimas paprastai yra susijęs su vartota doze. Intoksikacijos intensyvumas, laikui bėgant, silpnėja, ir poveikis, jei medžiaga toliau nevartojama, pagaliau išnyksta. Pasveikstama visiškai, išskyrus atvejus, kai pažeidžiami audiniai arba atsiranda kitų komplikacijų. Intoksikacijos simptomai ne visada turi atspindėti pagrindinį medžiagos poveikį (pvz., slopinantieji narkotikai gali sukelti ažitacijos ar hiperaktyvumo simptomus). Apsvaigimas (reakcijos) priklauso ir nuo PAM dozės.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
PAM vartojimo nustatymas
Nustatyti PAM vartojimą (apsvaigimą) padeda medicininė apžiūra. Apžiūros akte turi būti aprašyta paciento išvaizda, elgesys, orientacija, mąstymas (nuoseklumas, tempas), bendravimas (kalba - tempas, rišlumas, tonas), judesiai (koordinacijos testai - Rombergo poza, skaičiavimo greitis), emocijos. Svarbu atkreipti dėmesį į paciento vegetacines reakcijas - veido spalva, akių vyzdžius (pavartojus narkotikus keičiasi - išsiplėtusios ar susiaurėjusios), tremoras, prakaitavimas ir t.t. Nustatyti PAM vartojimą padeda ir techninės priemonės. Šiuo metu alkoholiniam apsvaigimui nustatyti naudojamas alkotesteris (matuoja alkoholio koncentraciją iškvėptame ore), jo parodymai priklauso nuo alkoholio pavartotos dozės ir laiko (vartojimo dažnumas, kada vartotas). Taip pat naudojami laboratoriniai tyrimai - alkoholio ar narkotikų (retai) koncentracija kraujyje (kraujas imamas tik iš venos).
Priklausomybių etiologija ir patogenezė
Biopsichosocialinis modelis
Priklausomybių etiologijai ir patogenezei taikomas biopsichosocialinis modelis. Empiriškai ir eksperimentiškai patvirtinta, kad potraukio, tolerancijos ir adaptacijos mechanizmai yra paveldimi. Manoma, kad paveldimumą lemia dešimtys skirtingų genų, kurie visi kartu reguliuoja organizmo sąveiką su daugeliu PAM medžiagų. Šeimų, dvynių ir įvaikintųjų tyrimai parodė, kad genetiniai veiksniai lemia 40-60% individo rizikos sirgti alkoholizmu. Žmogaus priklausomybių genetinius tyrimus komplikuoja sunkiai atskiriamų socialinių ir genetinių veiksnių sąveika. PAM vartojimą galima aprašyti, kaip tam tikro kultūrinio-socialinio konteksto reiškinį.
Patogenezė
PAM vartojimo esmę sudaro siekis pajusti laukiamą psichikos pokytį bei atsirandanti psichinė ir fizinė priklausomybė. Patogenezei svarbios tiek psichologinės prielaidos, tiek biologiniai mechanizmai. Pacientams būdingas infantilumas pasireiškia narcistiniais sutrikimais, egoistišku elgesiu, pasyvumu, globos poreikiu. Psichoaktyvioji medžiaga leidžia pasijusti nesamu, bet svajojamu savimi. Kognityvinis vartojimo aspektas siejamas su vadinamuoju išmokimu, kurį galima prilyginti sąlyginiam refleksui. Patiriamas malonumas skatina jį lėmusį elgesį, o dėl to paties elgesio besikartojantis malonumas stiprėja (nes yra siejamas su ankstesne patirtimi). PAM (tiesiogiai veikdamos malonumo centrą) iškreipia adaptacinio pobūdžio malonumo potyrį.
Neurodinaminiai efektai
PAM sukeliami ūminiai neurodinaminiai efektai skirstomi į pirminius (specifiniai ir nespecifiniai). Specifiniai siejami su tiesioginiu poveikiu neuromediatorinei sistemai, o nespecifinius lemia bendrosios cheminės PAM savybės. Ūminiai pirminiai neurodinaminiai efektai įjungia antrinius adaptacinius homeostazės palaikymo mechanizmus, kurie skirstomi į homologinius (susijusius su tiesioginiu receptorių jautrumo pokyčiu), heterologinius (susijusius su perdaviklių adaptacija). Adaptaciniai pokyčiai gali įgyti chronišką pobūdį, tada PAM vartojimas tampa būtinu visos sistemos veiklai (o tai ir yra priklausomybė). Nutraukus PAM vartojimą palaipsniui grįžtama įprastos fiziologinės pusiausvyros link, tačiau dėl sutrikusios pusiausvyros patiriama abstinencijos būklė.
Opioidiniai receptoriai
Galvos smegenų dalyse yra opioidiniai receptoriai, jie reaguoja į opioidus - endorfinus ir enkefalinus. Manoma, kad organizmui ėmus gauti išorinius (opioidus) nuslopinama endorfinų sintezė, jų sintezė sutrinka. Kita hipotezė, kad esant egzogeninių opioidų pertekliui - CNS neuronuose daugėja opioidinių receptorių, todėl didėja opioidų poreikis.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Serotonino stoka ir dopamino poveikis
Priklausomybė nuo alkoholio sietina su serotonino stoka. Lėtinis alkoholio vartojimas padidina dopamino išsiskyrimą, mažina serotonino išsiskyrimą, stimuliuoja opioidinius receptorius, aktyvina endorfinų išsiskyrimą. Narkotikai, alkoholis didina dopamino kiekį sinapsiniam plyšyje.
Alkoholio sukelti psichikos ir elgesio sutrikimai
Alkoholio sukeltų sutrikimų spektras
- Priklausomybė nuo alkoholio sindromas
- Alkoholinės abstinencijos sindromas
- Abstinencijos sindromas su delyru
- Psichozinis sutrikimas
- Amnezinis sutrikimas
Alkoholio sukeltų psichikos ir elgesio sutrikimų medis. Priklausomybės nuo alkoholio dažnis susijęs su absoliučiu išgeriamo alkoholio kiekiu: kuo daugiau išgeriama gryno etanolio, tuo didesnė tikimybė tapti priklausomam. Priklausomybė nuo alkoholio glaudžiai susijusi su savižudišku elgesiu, depresijomis, nusikaltimais ir nelaimingais atsitikimais. Nėra specifinių priklausomybės simptomų, tačiau paciento ligos, sunkumai darbe ir šeimoje, turi diagnostinę reikšmę.
Priklausomybės nuo alkoholio stadijos
- Pradinė stadija: Atsiranda potraukis išgerti, šis potraukis (tampantis savitiksliu) išlieka visą priklausomybės laikotarpį; pamažu atsiranda poreikis apgirsti (geriama iki euforijos); dažnai padidėja tolerancija alkoholiui; prarandama vartojimo kontrolė, išgeriama daugiau nei ketinta; žmogus stengiasi kontroliuoti vartojimą.
- Akivaizdžios priklausomybės stadija: Padidėja tolerancija; susiformavęs abstinencijos (pagirių) sindromas; nesugeba kontroliuoti išgeriamo kieko ir gėrimo trukmės; dažnėja kompulsyvus vartojimas; sutrinka socialinis funkcionavimas (nesugeba dirbti, blogėja santykiai su šeima), dažnai atsiranda somatinės ligos alkoholio kilmės.
- Trečioji stadija: Sumažėja alkoholio tolerancija, alkoholinė demencija.
Alkoholinės abstinencijos sindromas
Alkoholinės abstinencijos sindromas atsiranda po ilgalaikio vartojimo staiga nutraukus ar apribojus alkoholio kiekį. Paprastai pacientai nurodo, kad savijauta palengvėja išgėrus alkoholio. Būdingiausiais požymiais laikomi: nemiga, nerimas, drebulys (viso kūno ar rankų), vegetacinis hiperaktyvumas (tachikardija, prakaitavimas, pakilęs AKS), pykinimas ar vėmimas, bauginamo turinio haliucinacijos ar iliuzijos (regos, lytos ar klausos), psichomotorinis sujaudinimas, epilepsiniai traukuliai (dažnai naktį). Daugeliui pacientų abstinencijos būklė praeina savaime, be gydymo. Nekomplikuota abstinencijos būklė trunka 3-7 dienas.
Abstinencija su delyru (Delirium Tremens)
Abstinencija su delyru: alkoholio sukelta trumpalaikė, bet gyvybei pavojinga psichozinė būsena su lydinčiais somatiniais sutrikimais (baltoji karštligė - Delirium tremens). Dažniausiai pasireiškia 2-5 dieną po alkoholio vartojimo nutraukimo. Pradžioje atsiranda nemiga, įtampa, nerimas, gali būti traukuliai. Psichozė prasideda hipnagoginėmis haliucinacijomis, toliau atsiranda regos iliuzijos ir haliucinacijos (dažnai veiksmo, kur pacientas jaučiasi dalyvaujant). Visas jo elgesys atitinka haliucinaciniams išgyvenimams. Alkoholiniam delyrui būdingos taktilinės (lytos) haliucinacijos - nuo liežuvio nuimami plaukai, nežinia kaip ten atsiradusios. Klasikinė triada - sąmonės pritemimas, ryškios haliucinacijos ar iliuzijos (liečiančios bet kurią jutimų sritį) ir akivaizdus drebulys. Pacientai neramūs, sujaudinti, dezorientuoti laike ir vietoje, bet lieka orientuoti savo pačių atžvilgiu.
Psichozinis sutrikimas
Psichozinis sutrikimas - tai psichozinių reiškinių visuma, kurie atsiranda vartojant alkoholį arba tuoj pat po jo vartojimo (paprastai per 48 val.). Apibūdinama ryškiomis haliucinacijomis (dažniausia klausos), klaidingais pažinimais, kliedesiais ir/ar santykio idėjomis (paranoidinio arba persekiojimo pobūdžio), psichomotoriniais sutrikimais (sujaudinimas, stuporas), nenormaliu afektu (kuris svyruoja nuo intensyvios baimės iki ekstazės). Sąmonė paprastai yra aiški, gali būti jos susiaurėjimas. Sutrikimas išnyksta (dalinai) per vieną mėn. ir visiškai per šešis mėn. Haliucinacijos dažniausiai būna dialogo pobūdžio, grasinančios, kaltinančios pacientą.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Amnezinis sindromas (Korsakovo sindromas)
Amnezinis sindromas, arba Korsakovo sindromas, susijęs su žymiu lėtiniu trumpalaikės atminties pakenkimu; ilgalaikė atmintis kartais yra pakenkiama, o pakartojimas išlieka nepakenktas. Dažniausia būna laiko ir įvykių eiliškumo, sugebėjimo išmokti naują medžiagą sutrikimų. Gali būti žymių konfabuliacijų. Kitos kognityvinės funkcijos būna išlikusios. Ryškiausiai sutrinka trumpalaikė atmintis ir laiko suvokimas. Paprastai neprisimenama pastarųjų kelių metų (retrogradinė amnezija). Pagrindiniai reikalavimai šiai diagnozei: atminties pakenkimas; pakartojimo defekto, sąmonės sutrikimo ar generalizuoto kognityvinio pakenkimo nebuvimas; duomenys apie alkoholio vartojimą. Apima ir labilius afektus, sutrikusius jutimus, paviršutinišką dėmesį. Kartu būna ir polineuropatija. Jei nebus polineuropatijos - Korsakovo psichozė. Prie Korsakovo sindromo būdinga astenija, euforija, dėl fiksacinės atminties sutrikimo negali orientuotis laike, vietoje. Praėjus - lieka organinio pobūdžio asmenybės pokyčiai, sunkesniais atvejais - demencija.
Medikamentinis gydymas ir psichoterapija
Alkoholio priklausomybė gydoma pagal bendruosius principus, nors skiriami ir specifiniai vaistai. Gydymą vaistais būtina derinti su psichoterapija.
Gydymui vartojamų vaistų klasės:
- Pasibjaurėjimą sukeliantys vaistai: Sukelia pykinimą, vėmimą, bendrą intoksikacijos būseną - disulfiramas (lidevinas, teturamas).
- Potraukį ir ūminį alkoholio poveikį mažinantys vaistai: Opioidų antagonistai naltreksonas (revia) ir nalmefenas slopina alkoholio sukeliamą malonumą. Derinama su palaikomąją psichoterapiją.
- Vaistai abstinencijai gydyti: Lašelinės infuzijos, peroralinė bei infuzinė terapija benzodiazepinais (dažniausiai tazepamas, relaniumas, eleniumas, truksalis, lorafenas), kurie turi anksiolitinį, raumenis atsipalaiduojantį ir prieštraukulinį poveikį. Monoterapija priešpsichoziniais vaistais netaikytina - jie skiriami tik ažitacijos atvejais. Abstinencijos gydymui tinka ir karbamazepinas (finlipsinas), juo retai piktnaudžiaujama. Taip pat skiriami B grupės vitaminai, preparatai gerinantys kepenų veiklą (karsilis, metadoksilis).
- Vaistai alkoholio sukeltiems psichikos sutrikimams gydyti: Skiriami antipsichotiniai vaistai (haloperidolis, droperidolis) kartu su kitais alkoholio abstinencijos gydymui skiriamais preparatais. Gydant pacientą su alkoholio.
Priklausomybė nuo opioidų ir opioidinės abstinencijos sindromai, medikamentinis gydymas
Visi opioidai pasižymi kryžmine tolerancija. Jie gaunami iš Papaver somniferum. Gryname opiume vyrauja morfinas, kodeinas ir tebainas, dar vadinami natūraliais opioidais. Jiems giminingi pusiau sintetiniai opioidai - kodeinas, heroinas ir kiti. Nemažai opioidų vartojami, kaip malšinantys skausmą vaistai. Visi opioidai veikia agonistiškai opioidinius receptorius.
Daugumos aktyvių narkomanų amžius svyruoja nuo 20 iki 50 metų. Pirmą kartą opioidų paragaujama paauglystėje ir iki 20 metų. Vėlesnis laikotarpis - varginantis trumpalaikių atoslūgių ir besikartojančių atkryčių tarpsnis. Šiuo metu opioidus vartoja rūkant, bet daugiausia vartotojų leidžiasi į veną. Pirmuosius kartus apsvaigstama nuo nedidelių narkotikų dozių, bet tolerancija gali labai greitai (per kelias savaites) padidėti dešimteriopai. Pacientai dažnai teigia, nepajutę malonumo pavartojus narkotiką, bet vėliau nepaaiškinamai vėl atsiranda noras vartojimui. Suvoktas malonumas paprastai žymi priklausomybės pradžią. Vartojimas dažnėja, tampa kasdieniu. Fizinės priklausomybės stadijoje apsvaigimo euforija keičiasi baime abstinencijoje. Vieninteliu tikslu gyvenime tampa narkotikai. Vartojimas nuslopina esminius fiziologinius alkio, šalčio ir skausmo pojūčius. Dažnai nustatomi ir kiti psichikos sutrikimai - depresija, asmenybės sutrikimai.
Vartojant narkotikus (o ypač leidžiamus), labai pasikeičia žmogaus elgesys, charakteris, interesai - tampa abejingi artimiems, vienintelis tikslas tai narkotikų gavimas ir vartojimas, emocijos labilios ir dažnai nenuspėjamos, greitai keičiančios. Pacientai daug meluoja, vagiliauja, nesugeba dirbti ar mokytis. Dažnai pereinama prie pigesnių narkotikų - aguonų nuoviras/“širka“ (gaminama iš soduose augančių aguonų, buitinės chemijos, turi daug cheminių priemaišų ir nešvarumų). Dažnai kartu vartojamas dimedrolis, klonazepamas (sustiprina poveikį). Kasdienės narkotikų injekcijos palieka kūne neišdildomas žymes, galų gale dėl užakusių paviršinių venų pacientai priversti punktuoti giliąsias - šlaunies, kirkšnių, poraktikaulines ar kaklo venas. Tai baigiasi daugybinėmis infekcijomis.
Opioidinės abstinencijos būklė
Opioidinės abstinencijos būklė atsiranda nutraukus kelias savaites ar ilgiau trukusį opioidų vartojimą. Ją gali sukelti opioidų antagonistai net po trumpo narkotikų vartojimo laikotarpio. Abstinencijos pradžia priklauso nuo narkotiko veikimo trukmės ir dozės. Tęsiasi apie 5-10 dienų.
Pasireiškia:
- Praėjus kelioms valandoms nuo vartojimo ir trunka 2-4 paras - potraukis narkotikams, ašarojimas, sloga, žiovulys, čiaudulys, prakaitavimas.
- Praėjus 12 valandoms ir pasiekia viršūnę apie 72 valandas - nemiga, stoka apetito, išplėsti vyzdžiai, žąsies oda, dirglumas, drebulys, nerimas, baimė.
- Po 24-36 valandų.
Gydymas
Medikamentinis - pirmenybė teikiama ambulatorinei detoksikacijai, ir tik jai nepavykus prireikia gydymo ligoninėje. Skiriami skirtingi vaistai - benzodiazepinai (tačiau trumpai, tik kelias dienas), būtinai skiriamas karbamazepinas (slopina potraukį prie opioidų) - jo maksimalios dozės gali siekti 1200 mg per parą. Dažniausiai skiriamas vaistų derinys - finlepsinas (pagal schemą), truksalis nakčiai, doksepinas, nuskausminamieji (ketanovas + ibuprofenas). Galima detoksikacija metadonu (trumpalaikė) - geriamas kartą per dieną (pusperiodis 24-36 valandos), paros dozė kasdien mažinama penktadalių arba dešimtadalių. Metadonas - tai visiškas opioidinių receptorių agonistas, sintetinis preparatas, naudojamas per os/1 kartą dienoje.
Palaikomasis gydymas: šiuo metu daugelyje ES šalyse skiriami opioidų agonistai - metadonas ir buprenorfinas (subutex). Tai pakaitinis gydymas, dažniausiai ilgalaikis (jei tai ne detoksikacija) - apie dvejus metus, kuo didesnė paciento priklausomybė, tuo skiriamos didesnės opiatų pakaitalo dozės. Kiekvienam pacientui turi būti parinkta individuali dozė - priimant į metadono programą skiriama pradinė dozė (apie 30-50 mg/d), vėliau dozė reguliuojama pagal paciento būklę. Pasiekus optimalios dozės, toliau palaipsniui ir lėtai pradedamas mažinimas.
Šizofrenija
Bendrosios nuostatos
Šizofrenija yra polietiologinė liga, kurios išsivystymą gali nulemti keli silpnos sąveikos genai. Skirtingose šalyse gali skirtis formos ir prognozė. Šizofrenija dažniausiai susergama vėlyvojoje paauglystėje, ankstyvoje jaunystėje.
Simptomai
Šizofrenija neturi patognominių simptomų, visi šio sutrikimo simptomai būna ir sergant kitais psichikos bei organiniais sutrikimais. Šizofrenija diagnozuojama, kai yra būdingas mąstymo, valios ir afekto sutrikimų derinys. Simptomai skirstomi į pozityvius (haliucinacijos ir kliedesius, mąstymo nenuoseklumą, keistą elgesį, neadekvatų afektą) ir negatyvius simptomus (blankus afektas, abulija, apatija, anhedonija, nesugebėjimas prisižiūrėti savęs, apsileidimas, socialinė izoliacija, kontaktų su šeima nutrūkimas).
Formos
Yra žinomos keturios klasikinės šizofrenijos formos: paranoidinė, hebefreninė, katatoninė, paprastoji (simplex).
- Paranoidinė šizofrenija: Dominuoja sąlyginai stabilūs, dažniausiai paranoidiniai kliedesiai, kuriuos lydi haliucinacijos, dažniausiai klausos, bei kiti suvokimo sutrikimai.
- Hebefreninė šizofrenija: Afektiniai sutrikimai yra ryškūs. Afekto ir valios pakitimai bei kiekybiniai mąstymo sutrikimai paprastai yra ryškūs.
- Katatoninė šizofrenija: Ryškūs psichomotorikos sutrikimai, kurie gali svyruoti nuo hiperkinezės iki stuporo arba nuo automatinio paklusnumo iki negatyvizmo.
- Paprastoji (simplex) šizofrenija: Atsiranda nepastebimai progresuojant elgesio keistumams, nesugebėjimu vykdyti visuomenės keliamus reikalavimus ir bendru darbingumo sumažėjimu.
Gydymas
Šizofrenijos gydymas yra kompleksinis, derinant medikamentinį gydymą, psichosocialines priemones, psichoedukaciją, psichologinę, psichoterapinę ir socialinę pagalbą, įvairius reabilitacijos metodus.
Psichologinė pagalba
Specialistai ir jų skirtumai
- Psichologas: Specialistas, baigęs psichologijos studijas ir turintis magistro laipsnį. Gali konsultuoti, naudoti testus, bet negali diagnozuoti sutrikimų ar išrašyti vaistų.
- Psichoterapeutas: Psichologas, psichiatras ar kitas specialistas, baigęs psichoterapijos krypties kursus ir įgijęs psichoterapeuto išsilavinimą.
tags: #psichikos #ir #elgesio #sutrikimai #vartojant #opioidus