Psichologinė krizė - tai sudėtingas ir daugialypis reiškinys, paliečiantis kiekvieną iš mūsų. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kas yra socialinės psichologijos krizė, kokios jos priežastys, fazės ir pasekmės, taip pat aptarsime, kaip ją įveikti ir kur kreiptis pagalbos.
Įvadas į Psichologinę Krizę
Psichologinė krizė - tai sveiko žmogaus reakcija į sunkią ir emociškai reikšmingą gyvenimo situaciją, kuri reikalauja naujų adaptacijos ir įveikimo būdų. Tai būsena, kai turimos problemų sprendimo patirties nebepakanka, o žmogus jaučiasi pasimetęs ir nežino, ką daryti. Kiekvieno žmogaus išgyvenama psichologinė krizė yra individuali, tačiau visos krizės turi ir bendrų bruožų.
Psichologinės Krizės Istorija ir Teorijos
Psichologinės krizės terminą ir krizių teorijos pagrindus į psichologiją ir psichiatriją įvedė Erichas Lindemannas (1944) ir Gerardas Caplanas (1964). E. Lindemannas, stebėdamas nukentėjusius nuo didelio gaisro Bostono naktiniame klube, atkreipė dėmesį į skirtingas žmonių reakcijas į šį tragišką įvykį. Jis nustatė, kad svarbiausi faktoriai, įtakojantys žmonių reakcijas krizinių išgyvenimų metu, yra asmenybės brandumas ir galimybė gauti pagalbą.
Psichologinės Krizės Apibrėžimas ir Bruožai
Vieningo psichologinės krizės apibrėžimo nėra, tačiau galima išskirti keletą bendrų bruožų:
- Specifinis emociškai reikšmingas įvykis: Tai gali būti netektis (artimo žmogaus mirtis, skyrybos, darbo netekimas), katastrofa, smurtas, stresas ar vidinis konfliktas.
- Psichinio diskomforto būsena: Žmogus jaučia įtampą, nerimą, neviltį, bejėgiškumą.
- Nežinojimas, ką daryti: Anksčiau sukaupta problemų įveikimo patirtis nebepadeda.
- Pagalbos galimybė: Svarbu, ar žmogus gali sulaukti paramos iš artimųjų, specialistų ar savanorių.
- Trukmė: Krizinis išgyvenimas trunka iki 2 mėnesių.
Psichologinių Krizių Tipai
Yra įvairių psichologinių krizių tipų:
Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų
- Vystymosi krizės: Būdingos atskiriems reikšmingiems kiekvieno žmogaus gyvenimo etapams (paauglystė, vidurio amžius, senatvė).
- Organizacinės krizės: Atsiranda dėl stipraus dirgiklio (stresoriaus) veikimo, pažeidžiant vidinę organizmo homeostazę.
- Krizės, keliančios grėsmę vidinei integracijai: Kyla, kai žmogus patenka į situaciją, kurioje atsiranda pavojus jo vertybėms, gyvenimo tikslui.
- Krizės, sukeliančios dideles permainas gyvenimo erdvėje: Viskas, kas vyksta žmogaus aplinkoje, veikia jo vidų ir atvirkščiai.
- Tarpasmeninės ir sociokultūrinės krizės: Jų priežastys glūdi aplinkoje ir svarboje, kurią asmuo teikia kokiems nors socialiniams santykiams.
- Krizės, kylančios dėl reikiamos informacijos trūkumo: Kyla dėl to, kad tarp žmonių stinga komunikacijos ir informacijos.
- Religinės krizės: Susijusios su religiniu patyrimu.
- Egzistencinės krizės: Kyla iš vidinių konfliktų, nerimo išgyvenant ir sprendžiant esminius gyvenimo klausimus, susijusius su atsakomybe, laisve, nepriklausomybe, meile, mirtimi, tikėjimu ir kitais svarbiausiais žmogui egzistencijos fenomenais.
Psichologinės Krizės Dinamika ir Fazės
Psichologinėms krizėms būdinga tam tikra dinamika, pasireiškianti keliomis fazėmis:
- Poveikio (konfrontacijos, įžanginė) fazė: Tai pirmoji žmogaus reakcija į tai, kas netikėtai tapo neišvengiama. Mažėja orientacija situacijoje, auga įtampa, didėja nerimas.
- Pasidavimo fazė: Įtampa auga toliau, stiprėja nevilties, bejėgiškumo jausmai, mažėja pasitikėjimas savo jėgomis.
- Tvarkymosi (mobilizacijos) fazė: Sukaupiamos, mobilizuojamos visos pastangos. Motyvacija sprendimams tuo metu milžiniška, labai aukšta galimybė asmenybės augimui. Žmogus yra atviresnis, prieinamesnis kitų įtakai.
- Galutinė (pasitraukimo) fazė: Žmogus jaučia didelį fizinį ir psichinį išsekimą. Jei krizė įveikta, žmogus palaipsniui grįžta prie savo įprastos būsenos ir gyvenimo būdo. Jei krizė neįveikta, silpnėja vidinė asmenybės integracija.
Psichologinės Krizės Pasekmės
Psichologinė krizė gali būti įveikta arba neįveikta:
- Įveikta krizė: Paskatina individo augimą, vystymąsi, emocinę brandą.
- Neįveikta krizė: Sąlygoja krizės chronizaciją, t. y., galimus fizinės, psichikos sveikatos, asmenybės integracijos, socialinio funkcionavimo ir adaptacijos sutrikimus, kurie pasireiškia kaip intensyvėjančios psichologinės problemos ar gilesni psichikos sutrikimai, somatiniai simptomai ar ligos, polinkis priklausomybėms.
Savižudybė kaip Krizės Pasekmė
Savižudybė - tai reiškinys, kurį tiria daug mokslų: sociologija, filosofija, medicina, psichologija, kriminologija ir t. t. Savižudybė - sudėtinga, daugiareikšmė problema, kuri neturi kokios nors vienintelės priežasties ir paaiškinimo. Ją dažniausiai sukelia biologinių, psichologinių, kultūrinių, socialinių veiksnių visuma.
Yra trys savižudybių tipai:
- Tikroji savižudybė: Sąmoningas mirties pasirinkimas ir sprendimas atimti sau gyvybę.
- Tariamoji savižudybė: Mirtis nesirenkama, tačiau numanoma jos galimybė, ji turima omenyje. Savižudybė kaip bėgimo nuo sunkios situacijos forma.
- Savižudiški gestai: Mirtis neplanuojama, apie ją rimtai negalvojama.
Savižudybės rizikos faktoriai:
Taip pat skaitykite: Socialinė psichologija: metodai ir etika
- Ankstesni bandymai žudytis.
- Kalbėjimas apie mirtį ar savižudybę.
- Depresija.
- Priklausomybė nuo narkotinių medžiagų.
Kaip Padėti Išgyvenančiam Psichologinę Krizę
Svarbu laiku suteikti pagalbą gilioje psichikos sveikatos krizėje esantiems žmonėms.
- Būkite šalia: Jautrus ir atviras buvimas šalia, rūpesčio parodymas.
- Išklausykite: Leiskite žmogui išsikalbėti, priimkite jo jausmus, kad jis pasijaustų išgirstas, suprastas ir palaikytas.
- Nepatarkite: Venkite raminti tokiais žodžiais kaip „viskas praeis“, „viskas susitvarkys“.
- Pasiūlykite pagalbą: Padėkite surasti reikiamą socialinę, psichologinę ar kitą pagalbą.
- Nenutylėkite: Jei žmogus kalba apie savižudybę, neignoruokite to.
Kur Kreiptis Pagalbos
Jei jaučiate, kad išgyvenate psichologinę krizę arba norite padėti ją išgyvenančiam žmogui, kreipkitės į:
- Krizių įveikimo centrą: Teikia nemokamą psichologo konsultaciją krizės ištiktam žmogui, tęstines konsultacijas, psichologinę pagalbą organizacijoms patyrus netikėtą sukrečiantį įvykį bei mokymus organizacijoms ir specialistams, kaip valdyti psichologines krizes. Krizių įveikimo centras yra atviras visiems, įsikūręs Vilniuje, bet pasiekiamas nuotoliu iš bet kur.
- Emocinės paramos linijas: Teikia anoniminę ir konfidencialią pagalbą telefonu arba internetu.
- Psichikos sveikatos centrus: Teikia psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro konsultacijas.
- Privačius psichologus, psichoterapeutus ir psichiatrus: Galima susirasti internete ar iš pažįstamų rekomendacijų.
- Vilnius sveikiau: Vykdo neigiamų ilgalaikių pasekmių dėl COVID-19 visuomenės psichikos sveikatai planą ir gali pasiūlyti 5 nemokamas psichologo konsultacijas bei įvairias grupines konsultacijas vilniečiams.
Kritinė Psichologija ir Socialinės Problemų Psichologizavimas
Kritinė psichologija teigia, kad neįmanoma padėti žmogui, jeigu užsimerkiama prieš sistemines socialines problemas, su kurių simptomais psichologai susiduria individualiu lygmeniu. Socialiniai veiksniai, tokie kaip skurdas, nelygybė, diskriminacija ir smurtas, turi didelį poveikį psichologinei sveikatai. Todėl svarbu ne tik teikti individualią pagalbą, bet ir spręsti socialines problemas, kurios sukelia psichologinį distresą.
Išvados: Krizė Kaip Galimybė Augti
Psichologinė krizė - tai sunkus išgyvenimas, tačiau ji taip pat gali būti galimybė augti ir tobulėti. Įveikę krizę, galime tapti stipresni, atsparesni ir geriau pažinti save. Svarbu nepamiršti, kad nesame vieni ir pagalba yra pasiekiama.
Taip pat skaitykite: Krizių prevencija šeimoje
tags: #socialines #psichologijos #krize