Žmogaus psichika - sudėtingas ir subtilus mechanizmas, kurio veikla kartais sutrinka. Vienas iš tokių sutrikimų - kliedesiai, kurie iš esmės keičia žmogaus realybės suvokimą. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama, kas yra kliedesiai, kokios jų priežastys, formos ir gydymo būdai, siekiant geriau suprasti šį psichikos sutrikimą ir padėti tiems, kuriuos jis paveikia.
Kas yra kliedesiai?
Kliedesiai - tai mąstymo turinio sutrikimas, pasireiškiantis liguistais, tikrovės neatitinkančiais ar jai prieštaraujančiais samprotavimais, mintimis, idėjomis ir sprendimais. Asmuo, patiriantis kliedesius, yra tvirtai įsitikinęs savo klaidingais įsitikinimais, nepaisant akivaizdžių įrodymų, paneigiančių jo teiginius. Šie įsitikinimai dažnai būna susiję su persekiojimu, didybe, liga ar kitomis neįprastomis idėjomis.
Vokiečių filosofas ir psichiatras Karlas Jaspersas apibrėžė tris pagrindinius kliedesių požymius:
- Subjektyvus įsitikinimas liguistų išgyvenimų tikroviškumu.
- Ligonio įsitikinimai labai sunkiai, dažniausiai visiškai nekoreguotini.
- Kliedesiniai samprotavimai ir išgyvenimai neatitinka tikrovės.
Svarbu pabrėžti, kad kliedesiai nėra tiesiog klaidingi įsitikinimai ar nuomonės. Jie yra patologiniai, atsirandantys dėl psichikos sutrikimo ir turintys didelės įtakos žmogaus elgesiui bei funkcionavimui.
Kliedesių priežastys
Kliedesiai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
- Psichikos ligos: Kliedesiai yra dažnas simptomas sergant šizofrenija, bipoliniu sutrikimu, paranoidiniu sutrikimu ir kitomis psichikos ligomis.
- Organiniai smegenų pažeidimai: Smegenų traumos, insultai, demencija, infekcijos ir kitos organinės ligos gali sukelti kliedesius.
- Medikamentai ir narkotinės medžiagos: Kai kurie vaistai ir narkotinės medžiagos, tokios kaip alkoholis, amfetaminai ir kokainas, gali sukelti kliedesius arba juos sustiprinti.
- Stresas ir trauminiai įvykiai: Stiprus stresas ar trauminiai įvykiai kartais gali išprovokuoti kliedesių atsiradimą.
- Genetiniai veiksniai: Kai kurios psichikos ligos, kurioms būdingi kliedesiai, gali būti paveldimos.
Taip pat, demenciją turintys asmenys kartais gali tapti labai įtarūs, kaltinti kitus, esą šie vagia daiktus, gali pradėti kaupti daiktus arba imti slėpti, manydami, kad kiti kėsinasi juos pasisavinti. Vienas dažnų kaltinimų - esą partneris(-ė) yra neištikimas(-a). Tokie įsitikinimai gali paskatinti demenciją turintį asmenį tapti baugštų, atsisakyti pagalbos ar paramos.
Kliedesių tipai ir formos
Žmogaus mąstymo turinys yra labai platus, todėl kliedesių įvairovė yra didelė. Pagal kilmės ypatumus kliedesiai kartais grupuojami į stambesnes kategorijas. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių kliedesių tipų:
- Persekiojimo kliedesiai: Asmuo tiki, kad yra persekiojamas, šnipinėjamas, apkalbamas ar jam kitaip kenkiama.
- Didybės kliedesiai: Asmuo tiki turintis ypatingų galių, žinių, talentų ar svarbią misiją.
- Santykių kliedesiai: Asmuo tiki, kad aplinkiniai žmonės ar įvykiai turi ypatingą reikšmę jam asmeniškai. Pavyzdžiui, jis gali manyti, kad televizijos laidų vedėjai kalba būtent apie jį.
- Kaltės kliedesiai: Asmuo jaučiasi kaltas dėl kažko blogo, nors iš tikrųjų nėra padaręs jokio nusikaltimo.
- Hipochondriniai kliedesiai: Asmuo yra įsitikinęs, kad serga sunkia liga, nors medicininiai tyrimai to nepatvirtina.
- Pavydo kliedesiai: Asmuo nepagrįstai įtaria savo partnerį neištikimybe.
- Kontrolės kliedesiai: Asmuo tiki, kad jo mintys, jausmai ar veiksmai yra kontroliuojami iš išorės.
- Nuorodos kliedesiai: Asmuo klaidingai interpretuoja atsitiktinius įvykius ar ženklus kaip turinčius ypatingą reikšmę jam.
Skiriami šie kliedesio sindromai: paranojinis sindromas - pirminis sisteminis kliedesys be sąmonės ar afektinių sutrikimų (pvz., paranojinis hipochondrinis kliedesys, paranojinis pavydo kliedesys); paranoidinis sindromas - įvairaus turinio kliedesių, susijusių su subjektyviai suvokiamomis neigiamomis aplinkinių nuostatomis ligonio atžvilgiu, ir haliucinacijų lydimas kompleksas (pvz., poveikio, kaltinimo, nuostolių kliedesiai); parafreninis sindromas - pasakiško, fantastinio turinio, manijos tipo kliedesiai (pvz., didybės, ypatingos misijos, turtingumo kliedesiai). Neretai sindromu įvardijami ir pavieniai kliedesiai, pasireiškiantys kartu su haliucinacijomis ar mąstymo sutrikimais, tačiau ir šiais atvejais vyraujantis požymis turi būti kliedesys.
Kliedesių diagnostika
Kliedesių diagnostika apima kelis etapus:
- Medicininė apžiūra: Svarbu atlikti medicininę apžiūrą, siekiant atmesti organines priežastis, tokias kaip smegenų auglys ar infekcija.
- Psichiatrinis įvertinimas: Psichiatras įvertina paciento psichikos būklę, stebi jo elgesį, klausosi jo pasakojimų ir nustato, ar yra kliedesių.
- Psichologiniai testai: Psichologiniai testai gali padėti įvertinti paciento mąstymą, emocijas ir asmenybės bruožus.
- Anamnezė: Svarbu surinkti informaciją apie paciento ligos istoriją, šeimos istoriją ir vartojamus vaistus ar narkotines medžiagas.
Šeimos gydytojas paklausia apie simptomus, įvertina judesius, kognityvines funkcijas ir kalbą.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Kliedesių gydymas
Kliedesių gydymas priklauso nuo priežasties ir sunkumo. Dažniausiai taikomi šie gydymo būdai:
- Medikamentinis gydymas: Antipsichotikai yra pagrindiniai vaistai, naudojami kliedesiams gydyti. Jie padeda sumažinti kliedesines mintis ir pagerinti paciento funkcionavimą.
- Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir kitos psichoterapijos formos gali padėti pacientams atpažinti ir pakeisti klaidingus įsitikinimus bei išmokti valdyti simptomus.
- Socialinė parama: Dalyvavimas paramos grupėse ir bendravimas su kitais žmonėmis, patiriančiais panašius sunkumus, gali padėti pacientams jaustis mažiau vienišiems ir gauti reikiamą paramą.
- Hospitalizacija: Sunkiais atvejais, kai pacientas kelia pavojų sau ar kitiems, gali prireikti hospitalizacijos.
Atslūgus paūmėjimui medikamentinį gydymą galima derinti su individualia ir (arba) šeimos psichoterapija.
Gydymas demencijos atveju
Vaistai kartais gali padėti suvaldyti demenciją turinčių asmenų patiriamus kliedesius ar haliucinacijas, taip pat suvaldyti negebėjimą atpažinti savęs ar kitų asmenų. Vis dėlto daug psichotropinių vaistų, kurie skiriami esant šiems sutrikimams, gali turėti stiprų šalutinį poveikį, pavyzdžiui, sukelti stingulį, drebulį, mieguistumą.
Kaip padėti žmogui, patiriančiam kliedesius?
Jei pažįstate žmogų, kuris patiria kliedesius, svarbu:
- Būti supratingam ir palaikančiam: Stenkitės suprasti, kad kliedesiai yra ligos simptomas, o ne žmogaus pasirinkimas.
- Neginčyti kliedesių: Nereikia ginčytis su žmogumi dėl jo klaidingų įsitikinimų, nes tai gali sustiprinti jo įsitikinimą.
- Skatinti gydymą: Paskatinkite žmogų kreiptis į specialistus ir laikytis gydymo plano.
- Užtikrinti saugią aplinką: Pasirūpinkite, kad žmogus būtų saugioje aplinkoje ir nekeltų pavojaus sau ar kitiems.
- Būti kantriam: Gydymas gali užtrukti, todėl svarbu būti kantriam ir palaikančiam.
Haliucinacijos ir paranoja
Svarbu atskirti kliedesius nuo kitų panašių simptomų, tokių kaip haliucinacijos ir paranoja. Haliucinacijos yra jutiminės patirtys, kurių negali patvirtinti joks kitas žmogus, išskyrus tą, kuris jas patiria. Šios patirtys gali apimti bet kurią juslę, tačiau dažniausios yra vizualinės ir garsinės haliucinacijos - asmuo mato ar girdi tai, ko nėra. Gali būti girdimi balsai ar triukšmai, matomi žmonės, kurių nėra. Paranoja gali būti apibūdinama kaip nerealių įsitikinimų turėjimas, dažniausiai susijęs su persekiojimu ar didybe.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Nors haliucinacijos yra įsivaizduojamos, tie įsivaizduojami dalykai taip pat sukelia paranoją - demenciją turinčiam asmeniui visa tai atrodo labai tikra, todėl gali sukelti nerimą ar net panikos priepuolį.
Veiksniai, skatinantys elgesio pokyčius
Yra įvairių veiksnių, kurie gali skatinti elgesio pokyčius, įskaitant:
- jutimų trūkumas - pavyzdžiui, silpstanti rega ar klausa;
- šalutinis vaistų poveikis;
- psichikos liga;
- nepažįstama aplinka;
- netinkamas apšvietimas, neleidžiantis aiškiai matyti aplinkos detalių;
- fiziniai negalavimai, tokie kaip infekcijos, karščiavimas, skausmas, vidurių užkietėjimas, anemija, kvėpavimo liga, prasta mityba, dehidratacija;
- nepažįstami globėjai;
- įprastos dienotvarkės sutrikdymas;
- žmogus gali klaidingai interpretuoti aplinką, jeigu pamiršo naudoti klausą ar regą stiprinančias priemones;
- per didelis juslinis stimuliavimas aplinkoje ar atliekant kokią nors veiklą.
Psichozė ir jos tipai
Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Psichozė yra rimtų psichikos sutrikimų simptomas. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams.
Psichozės tipai:
- Trumpalaikė psichozė - tai yra psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių
- Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė - psichozė gali būti sukelta narkotinių medžiagų ar alkoholio. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos
- Organinė psichozė - psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai
- Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė - trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą
- Depresinė psichozė - atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais. Dažniausiai išsakomi kliedesiai irgi atspindi depresinę nuotaiką, pvz.
Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis. Jis apima:
- Medikamentinį gydymą, palengvinantį simptomus;
- Socialines ir psichologines priemones, padedančias sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios
Tiktai visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis).
Šizofrenija ir kliedesiai
Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriuo sergant sutrinka tikrovės suvokimas, mąstymo nuoseklumas ir produktyvumas, ryškėja socialinis atsiribojimas. Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, patiria haliucinacijas ir kliedesius. Pirmieji šizofrenijos simptomai dažnai pasireiškia paauglystėje, tad ankstyvieji rimtos ligos požymiai klaidingai gali būti laikomi paauglišku elgesiu arba depresijos požymiais.
Tokie simptomai gali būti:
- Atsiskyrimas nuo draugų ir šeimos
- Draugų ar socialinio rato keitimas
- Susitelkimo ir dėmesio pokyčiai
- Miego problemos
- Irzlumas ir emocinis susijaudinimas
- Prasti akademiniai pasiekimai, sunkumai mokytis
Į šiuos simptomus turi būti kreipiamas rimtas dėmesys, nes kuo ilgiau jie yra negydomi, tuo blogesnės bendros ligos pasekmės.
Šizofrenijos simptomai skirstomi į pozityvius ir negatyvius:
- Pozityvūs simptomai yra pokyčiai, kurie atsiranda asmeniui kaip nauji, papildomi liguisti išgyvenimai, tokie kaip haliucinacijos, kliedesiai ir mąstymo sutrikimai.
- Negatyvūs simptomai yra tie gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu.
Šizofrenija yra lėtinė liga, jai gydyti naudojami medikamentai ir psichoterapija. Pats gydymas susideda iš gydymo ūmioje ligos fazėje ir palaikomojo gydymo, pagrinde skirto užkirsti kelią atkryčiui ir neleisti progresuoti negatyviems simptomams.
Ūmi sumišimo būklė (deliriumas)
Kliedesys arba ūmi sumišimo būklė, tai ūmus sutrikimas, kuriam būdinga letargija, nerimastingumas, kliedesiai ir nenuoseklumas. Kliedesiai gali stipriai sutrikdyti kasdienę veiklą, bet dažniausiai yra trumpalaikiai. Pacientui sunku susikaupti, jis gali nesuprasti, kur atsidūrė. Judesiai gali sulėtėti arba pagreitėti, būdinga nuotaikos kaita. Kliedesiai gali pasireikšti bet kokiame amžiuje, bet dažniau nustatomi vyresniems, todėl juos galima supainioti su demencija. Dažniausiai tai trumpalaikė fizinė ir emocinė problema, bet gali būti ir negrįžtami reiškiniai. Priežastys įvairios, bet dažniausiai kliedesius sukelia tokios ligos kaip kvėpavimo ar šlapimo takų infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai, pavyzdžiui, natrio koncentracijos sumažėjimas.
tags: #psichikos #liga #kuriai #budingos #nuolatines #kliedejimo