Įvadas
Šiandien Lietuvoje vyksta reikšmingi pokyčiai, susiję su psichikos negalią turinčių žmonių globa. Straipsnyje aptariama esama situacija, iššūkiai, reformos ir finansavimo klausimai, ypatingą dėmesį skiriant institucinės globos pertvarkai ir perėjimui prie bendruomeninių paslaugų.
Institucinės globos iššūkiai ir kritika
Lietuvoje vis dar egzistuoja nemažai uždaro tipo globos įstaigų, kurios primena tarpinę grandį tarp kalėjimo ir ligoninės. Jose gyvena apie 6000 suaugusių asmenų, turinčių psichikos ar proto negalią. Tokios įstaigos dažnai kritikuojamos dėl nuasmeninimo, socialinių ryšių ribojimo, autonomijos neigimo ir žmogaus orumo pažeidimo.
Vienų socialinės globos namų tinklapyje teigiama, kad „Globos namų simbolis - meilės, užuojautos angelas, sklandantis rūpestingai jį globojančiose rankose. Tai naujas požiūris į neigalų žmogų.” Vis dėlto, toks paternalistinis požiūris atspindi santykį „jie” ir „mes”, ignoruojant esminius faktus apie neįgaliųjų teises ir poreikius.
Statistika rodo, kad iš visų asmenų, paliekančių šias įstaigas per metus, tik apie 10% grįžta į visuomenę, o likusieji miršta (apie 85%) arba yra perkeliami į kitą globos įstaigą (iki 5%). Šios įstaigos yra didžiulės, jose gyvena nuo 100 iki 300, o kai kuriose - iki 500 asmenų. Europa seniai nusprendė, kad žmonės su psichikos ar proto negalia turi gyventi namuose arba globą suteikiančiose įstaigose, kur gyventojų skaičius neturėtų viršyti 20-ies.
ES parama ir jos panaudojimas
2007-2013 m. ES struktūrinės paramos Lietuvai periodu apie 250 mln. litų buvo skirta socialinės globos įstaigoms rekonstruoti. Tačiau pastaraisiais metais Europos Sąjungos mastu skėtinės nevyriausybinės organizacijos iškėlė problemą dėl tokio finansavimo efektyvumo. Šiuo metu yra vienareikšmiškai rekomenduojama nė lito neinvestuoti į globos institucijas skirstant 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Atlikus skaičiavimus pagal Finansų ministerijos tinklalapyje esparama.lt pateiktus duomenis, su psichikos sveikata susijusioms veikloms išleista apie 60 mln. eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), besirūpinančios socialine globa, sektoriuje projektai, kuriuose minima proto ir psichikos negalia, gavo apie 20 mln. eurų, iš kurių 7,5 mln. investuota į statybas, renovaciją ir įrangos pirkimą globos namams.
Deinstitucionalizacijos planas ir jo įgyvendinimas
Lietuva turi Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų planą. Pagrindinis pertvarkos tikslas - panaikinti globos namus ir integruoti neįgaliuosius į visuomenę.
2014 m. paskelbus institucinės globos pertvarką, asmenys su negalia pradėti perkėlinėti iš globos institucijų į bendruomeninius namus, kur globotinių skaičius siekia iki 10 žmonių. Valstybės biudžeto lėšomis jau įsteigti 28 grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyvena 38 vaikai ir 174 suaugę asmenys bei 84 bendruomeniniai vaikų globos namai, kuriuose gyvena 490 vaikų.
Siekiant įgyvendinti pertvarką, numatyti tokie etapai:
- Nuo 2019 metų sausio 1 d. į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldumo įstaigas gali patekti tik tie, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis.
- Nuo 2020 m. sausio 1 d. likusiems be tėvų globos vaikams ilgalaikė socialinė globa negalės būti naujai pradedama teikti vaikų socialinės globos namuose.
- Nuo 2024 m. sausio 1 d. numatoma nepriimti naujų darbingo amžiaus neįgalių asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimai, institucinei ilgalaikei socialinei globai į likusius pertvarkytų įstaigų institucinės ilgalaikės socialinės globos padalinius.
- Nuo 2030 m. planuojama nebepriimti naujų darbingo amžiaus asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimai, institucinei ilgalaikei socialinei globai (stacionariuose globos padaliniuose) į jokias socialinės globos įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Bendruomeninių paslaugų plėtra ir NVO vaidmuo
Vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir tarptautinėmis rekomendacijomis, skatinama įvairiapusiška bendruomeninių paslaugų plėtra, neįgaliųjų teisinė savišvieta, užtikrinamas bendruomenėse dirbančių specialistų profesionalizacija ir kompetencijų kėlimas. Vykdomos visuomenės informavimo kampanijos, formuojant teigiamą suvokimą apie neįgaliuosius ir didesnį visuomenės sąmoningumą, neįgaliųjų pasiekimų ir gebėjimų pripažinimą.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Š. m. birželio mėn. baigiamas įgyvendinti vienerius metus trukęs projektas „Lietuvos psichikos sveikatos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų institucinių gebėjimų stiprinimas ir veikla srityje koalicijos pagrindu“.
Socialinės dirbtuvės
Socialinių dirbtuvių tikslas - didinti asmenų įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje galimybes, ugdyti, lavinti ir palaikyti bendruosius ir specialiuosius darbinius įgūdžius, atliekant prasmingas darbinio užimtumo veiklas, nukreiptas į konkrečios prekės (produkto) gamybą ir (ar) paslaugos atlikimą.
Šiaulių miesto savivaldybės globos namai tapo projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ partneriais bei gavo galimybę steigti socialines dirbtuves Šiaulių mieste trejiems metams. Socialinėse dirbtuvėse gali dalyvauti proto ar psichikos negalią turintys, iš dalies savarankiški asmenys nuo 18 metų, taip pat asmenys, kuriems nustatytas nuo 20 iki 55 proc. darbingumo lygis bei tie, kuriems nustatyti labai riboti, riboti ir vidutiniai bendrieji darbiniai gebėjimai, viso - ne mažiau kaip 10 asmenų.
Dienos centro Goda lankytojai atlieka realias darbinio užimtumo veiklas, siekiant jiems padėti įgyti darbinius įgūdžius. Kiekvienam projekto dalyviui mokama stipendija. Dienos centre Goda paslaugų gavėjai įsitraukia į maisto gamybos, aplinkos tvarkymo darbus, taip pat, gamina įvairius keramikos dirbinius ir kitus rankdarbius.
Apsaugoto būsto paslaugos
Apsaugotas būstas - gyvenamosios vietos suteikimas bendruomenėje neįgaliam asmeniui ar asmeniui, paliekančiam globos (rūpybos) sistemą, derinant tai su individualia socialinio darbuotojo pagalba ir kitomis paslaugomis bendruomenėje, padedančiomis atkurti arba ugdyti šio asmens savarankiško gyvenimo įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Šiaulių miesto savivaldybės globos namai teikia apsaugoto būsto paslaugas nuo 2008 metų. Šiuo metu bute gyvena 4 jaunuoliai, kurie ruošiami savarankiškam gyvenimui bei integracijai į visuomenę. Teikiant paslaugas ugdomi socialiniai, darbiniai, kasdienio gyvenimo, tvarkymosi buityje, mobilumo, finansų tvarkymo ir kt. reikalingi įgūdžiai.
Kūrybinės iniciatyvos ir projektai
Įvairūs projektai ir iniciatyvos siekia integruoti kūrybiškumo metodikas į socialinę priežiūrą pažeidžiamoms grupėms. Projektu „SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES IR PAŽEIDŽIAMŲ GRUPIŲ ĮGALINIMO STIPRINIMAS TAIKANT INTEGRUOTUS IR KŪRYBIŠKUS METODUS (SOCREATIVE)“ siekiama pakeisti socialinių paslaugų teikimą Šiauliuose, integruojant kūrybiškumo metodikas į socialinę priežiūrą pažeidžiamoms grupėms.
Asmenims turintiems intelekto negalią, vyresnio amžiaus asmenims muzika padeda įgyti socialinių įgūdžių, ugdo savarankiškumą, gebėjimą pažinti emocijas, skatina sėkmingą integraciją. Muzikuodami jaunuoliai ir senyvo amžiaus asmenys gali save reprezentuoti kaip muzikos kūrėjai ir atlikėjai.
Visuomenės nuostatos ir stereotipai
Visuomenėje vis dar gajūs stereotipai ir baimės, susijusios su psichikos ir proto negalią turinčiais asmenimis. Lietuvos gyventojai išsiskiria iš kitų Europos šalių kaip labiausiai bijantys psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų: net 68 procentai lietuvių mano, kad psichikos ligomis sergantys asmenys yra pavojingi. Tačiau mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad tik 3-5 proc. visų smurtinių nusikaltimų įvykdomi sutrikusios psichikos asmenų.
Siekiant pakeisti šias nuostatas, būtina šviesti visuomenę, skatinti kontaktą su neįgaliaisiais ir plėtoti įtraukias iniciatyvas.
Vietos savivaldybių iniciatyvos
Vilniaus miesto savivaldybės administracija įgyvendina Projektą Nr. 08.1.1-CPVA-427 „Vilniaus miesto bendruomeninių socialinių paslaugų tinklo kūrimas ir plėtra proto ir (arba) psichikos negalią turintiems asmenims“ Nr. 08.1.1-CPVA-427-16-0009.
Šiaulių miesto savivaldybės administracija įgyvendina projektą „UŽIMTUMO PASLAUGŲ ASMENIMS SU INTELEKTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIA PLĖTRA ŠIAULIŲ MIESTE“. Projekto tikslas - padidinti socialinių paslaugų prieinamumą Šiaulių miesto savivaldybėje įkuriant socialines dirbtuves.
Jonavos rajono savivaldybė taip pat siekia plėtoti socialines paslaugas asmenims su intelekto ir (ar) psichikos negalia, investuojant į stacionarių paslaugų teikimo fizinės infrastruktūros plėtrą. Planuojama įsigyti butus ir juos įrengti pagal „apsaugotų būstų“ reikalavimus, taip pat pastatyti grupinius gyvenimo namus.
tags: #psichikos #negalia #turinciu #zmoniu #prieglauda