Patyčios - tai problema, kuri paliečia daugelį žmonių įvairiose gyvenimo srityse, pradedant mokykla ir baigiant darbo vieta. Šiame straipsnyje aptarsime patyčių psichologinį poveikį, kaip jas atpažinti, kaip elgtis susidūrus su patyčiomis, bei kaip padėti tiems, kurie jas patiria. Taip pat paliesime itin jautrių asmenų (IJA) ir psichologinio emocinio smurto temas.
Patyčių Atpažinimas
Patyčios yra sunkiai atpažįstamos, todėl būtina atpažinti ženklus ir reaguoti. „Vaikų linijos“ konsultantai dažnai girdi vaikų nusiskundimus dėl „nematomų“ patyčių, suaugusiųjų reakcijos stokos ir kad netinkamas elgesys yra pačio vaiko kaltė. Paauglių emocinės būklės pasikeitimas, kitokia elgsena, noras socialiai izoliuotis, uždarumas, staigūs nuotaikos svyravimai, nerimas, depresija ar slapukavimas gali rodyti, kad kažkas vyksta jo gyvenime. Todėl būtina reaguoti ir kviesti paauglį pokalbio.
Vaikas ar paauglys, susidūręs su patyčiomis, iškart po nutikimo gali bandyti situaciją suvaldyti pats. Nukentėjęs asmuo gali pasitraukti iš įvykio ir stebėti, kas vyks toliau. Kartais žeminančio elgesio apraiškos būna vienkartinės ir neįsivėlus į situaciją bei laiku nutraukus kontaktą su priekabiautojais galima išvengti tokio elgesio pasikartojimo. Tačiau, jei paauglys su patyčiomis susiduria ne pirmą kartą ir tampa sąmoningai išsirinktu skriaudėjo taikiniu, svarbu, kad jis visuomet žinotų, turintis teisę ieškoti žmogaus, su kuriuo galėtų drauge „žingsniuoti“ pagalbos procesu.
Patyčių Rūšys
Patyčios skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines, individualias ir grupines. Tiesioginėmis patyčiomis vadinamas bet koks atvirai prieš kitą asmenį naudojamas priešiškas elgesys. Netiesioginės patyčios apima užslėptus veiksmus, kuriais sukuriama bauginanti aplinka, pavyzdžiui, skleidžiant gandus, aptarinėjant privataus gyvenimo detales, pašalinant iš grupės (socialiai atskiriant) ir kt. Individualios patyčios nukreiptos į vieną asmenį, tuo tarpu grupinės - prieš du ir daugiau asmenų.
Pagal tai, kokie veiksmai naudojami, patyčios dar skiriamos į tam tikras grupes:
Taip pat skaitykite: Paauglių patyčių pasekmės
- Verbalinės patyčios: bet kokie žodiniai užpuolimai, įžeidinėjimai, pravardžiavimai, pašaipūs komentarai, ironija, erzinimas, apkalbos, grasinimai, pastabos, susijusios su asmens išvaizda, lytimi, rase, pasaulėžiūra, socialine padėtimi ir pan.
- Fizinės patyčios: fizinio ir psichologinio skausmo sukėlimas naudojant fizinę jėgą, smūgiavimas, stumdymas, kandžiojimas, spjaudymas, pešiojimas, pargriovimas, pinigų, daiktų atiminėjimas ir gadinimas, vagystės, išvarymas iš patalpos.
- Socialinės patyčios: manipuliavimas socialiniais santykiais, kuriuo sukeliamas diskomfortas, psichologinis skausmas, išgyvenamas dėl atstūmimo, socialinio izoliavimo, ignoravimas, vengimas bendrauti, atskyrimas nuo grupės, niekuo nepagrįsti kaltinimai, intrigos, reputacijos kitų akyse menkinimas, įvairūs priėmimo į grupę ritualai, menkinantis elgesys su „naujokais“ ir pan.
- Elektroninės patyčios: naudojant socialinius tinklus, internetinius forumus, elektroninio pašto sistemas. Veiksmai gali varijuoti nuo verbalinių, socialinių iki fizinių užpuolimų, kurie pasireiškia įrangos užvaldymu, sugadinimu siunčiant kenkėjiškas programas.
Patyčių Priežastys
Nepriklausomai nuo patyčiose dalyvaujančių asmenų amžiaus ar vaidmens organizacijoje, galima išskirti kelias tokių priežasčių grupes:
- Individualios priežastys: Patyčių taikinys išsiskiria tam tikrais bruožais, dėl kurių atrodo lengvai pažeidžiamas (jaunesnis amžius, fiziškai silpnesnis, atrodantis depresyviai, mažiau pasitikintis savimi ir pan.). Atakų gali sulaukti asmenys, turintys menkiau išvystytų socialinių įgūdžių, besilaikantys nuošaliau nuo kitų ar išsiskiriantys socialine padėtimi, išvaizda, lytine orientacija, kitais aplinkinius „erzinančiais“ bruožais. Agresorius išsiskiria geresnėmis socialinėmis kompetencijomis, narcisizmu, egocentriškumu, silpna empatija ir gebėjimu manipuliuoti aplinkiniais, nevengiant smurto.
- Organizacinės priežastys: Patyčios plinta aplinkoje, kurioje stokojama tarpasmeninės pagarbos, socialinės paramos, griežtai apibrėžtų etinių normų, pozityvaus trenerio pavyzdžio, o agresoriai įsitikinę, kad dėl savo elgesio išvengs adekvačios personalo reakcijos ir sankcijų. Patyčių rizika didėja komandose ir sporto organizacijose, kuriose vyrauja stipri tarpasmeninė konkurencija ir laimėjimo „bet kokia kaina“ ideologija, stokojama veiksmingų neetiško elgesio kontrolės mechanizmų.
- Socialinis kultūrinis kontekstas: Vertybės, normos, stereotipai, dėl kurių patyčios gali būti neatpažįstamos, palaikomos ar toleruojamos. Pavyzdžiui, įsitikinimai, kad grubus elgesys „psichologiškai užgrūdina“, trenerių patyčios „motyvuoja“ labiau stengtis, o dėl patiriamo smurto skundžiasi ir iš sporto pasitraukia tik „psichologiškai silpni“, todėl „prasti“ sportininkai.
Patyčių Dalyviai
Išskiriami keli vaidmenų tipai:
- Baugintojai: Patyčių iniciatorius ir jo šalininkai, kurie motyvuoja iniciatorių, kursto, patys dalyvauja išpuoliuose.
- Stebėtojai: Tiesiogiai nedalyvauja patyčiose, tačiau vieni prisiima „sirgalių“ vaidmenį, kiti abejingai stebi arba apsimeta, kad nieko nemato, baimindamiesi baugintojų išpuolių prieš juos.
- Gynėjas: Asmuo, kuris ryžtingais veiksmais nutraukia patyčias, užstodamas taikinį ar išvesdamas jį iš pavojingos aplinkos.
Patyčių Procesas
Pastebėti patyčių pradžią, kol procesas dar nėra įsibėgėjęs, nėra paprasta. Pirmiausia dėl to, kad kai kurie veiksmai, pavyzdžiui, grupės narių ironija, atgrasūs žvilgsniai, vengimas bendrauti, apkalbos dažnai nėra laikomi smerktinais. Nors patyčių taikinys jaučia diskomfortą, tačiau pradžioje užpuolimų arba nesureikšmina, arba viliasi, kad jie kažkokiu būdu liausis patys savaime.
Patyčių procesui įprastai būdingas šalininkų telkimas ir vadinamasis „ugnies kurstymas“. Tai yra, po to, kai asmuo yra identifikuojamas kaip taikinys, kurį „reikia pašalinti“, yra telkiama palaikymo komanda, kuri įtraukiama į procesą. Be to, patyčių iniciatoriai visuomet stebi, kokių reakcijų sulaukia jų elgesys, o trokštamos reakcijos „kursto ugnį“.
Kaip Elgtis Patyčių Atveju?
Paaugliams:
Nors paaugliai dažniausiai nenori kreiptis į suaugusiuosius pagalbos ir bando situaciją suvaldyti patys, vis dėlto esant patyčioms paaugliai turėtų atrasti patikimą žmogų savo aplinkoje, su kuriuo galėtų pasitarti, kaip elgtis, arba tiesiog paprašyti pagalbos. Tokiu žmogumi gali tapti vienas iš tėvų, vyresnis draugas mokykloje, pagalbos mokiniui specialistas ar mokytojas. Svarbiausia, kad vaikas, susidūręs su patyčiomis, neliktų vienas.
Taip pat skaitykite: Patyčių pasekmės vaikams
Tėvams:
Jeigu tėvai įtaria galimas patyčias mokykloje, labai svarbu, kad jie pasikalbėtų su paaugliu, tačiau pokalbiui reikėtų pasiruošti. Pirmiausia, apgalvokite pokalbio eigą, raskite tinkamą laiką ir vietą, kad pokalbis būtų kiek įmanoma privatus. Pokalbio pradžioje yra labai svarbu aiškiai įvardinti, kodėl nusprendėte, jog yra kažkoks pokytis vaiko gyvenime ir jam yra kažkas negerai.
Jeigu išgirdote faktą, kad iš jūsų vaiko tyčiojamasi, neskubėkite ir išsiaiškinkite visą situaciją: kas tyčiojasi, kada tai vyksta, ar vaikas kažkam apie tai yra sakęs mokykloje, ar mokytojai žino, ar reagavo ir pan. Ir paklauskite paauglio „Aš norėčiau padėti, kaip galėčiau tau padėti“. Labai svarbu suderinti veiksmus su pačiu paaugliu ir atsižvelgti į jo norus. Tuomet jau elgtis pagal situaciją ir pagalvoti, kaip reikėtų elgtis, kokius kitus suaugusiuosius pasitelkti. Jeigu paauglys duoda sutikimą, labai svarbu netylėti, kreiptis pagalbos į mokyklos darbuotojus ir visiems kartu pasitarti, koks galėtų būti pagalbos planas, kokių veiksmų galima būtų imtis mokykla, mokytojai, tėvai.
Mokytojams:
Mokykloje pirmiausia mokytojams, o ir kitiems mokyklos darbuotojams tenka atsakomybė atpažinti ir reaguoti į patyčias, namuose tėvai turėtų atkreipti dėmesį į pakitusį vaiko elgesį ar emocinę būseną.
Svarbu mokyklai turėti tam tikrą viziją ir planą, kaip joje tvarkomasi su patyčių problema, kokie veiksmai įgyvendinami, kaip rūpinamasi kiekvieno mokyklos bendruomenės nario edukacija, kad visi žinotų, kaip elgtis patyčių atveju. Prevencinėje patyčių programoje turi dalyvauti visi mokyklos bendruomenės nariai: mokytojai, administracijos darbuotojai, ūkinės dalies darbuotojai, moksleiviai, tėvai. Privaloma visus mokyti atpažinti ir reaguoti į patyčias, atskirti vienkartinį konfliktą ir pasikartojantį netinkamą elgesį. Labai svarbu, kad reaguoti mokėtų ne tik mokytojai, bet ir kiti mokyklos darbuotojai, nes dažnai patyčios vyksta kieme, fojė ar valgykloje. Moksleiviai turėtų žinoti, ką jie patys gali padaryti ir į ką kreiptis pagalbos. Edukacija reikalinga ir tėvams, kurie mato vaikus už mokyklos ribų, girdi jų pasakojimus, kas vyksta mokykloje, formuoja vaikų elgesį, nustatydami tam tikras ribas.
Patyčių Poveikis
Nepriklausomai nuo to, kas tyčiojasi ir kokių tikslų siekiama, įprastai kuriama bauginanti, diskomfortą ir stresą kelianti atmosfera, kurios poveikis pasireiškia tik po tam tikro laiko tarpo.
Taip pat skaitykite: Apie patyčias
Individualios Patyčių Pasekmės
Patyčių poveikis asmeniui yra trejopas:
- Psichikai: padidėjęs nerimas, įkyrios mintys, moralinio mąstymo, dėmesio sutrikimai, agresyvumas, rizikinga elgsena, nemiga, naktiniai košmarai, emocinis nestabilumas, profesinis perdegimas, depresija ir kt. Sunkesniais atvejais diagnozuojamas potrauminio streso sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, mintys apie savižudybę ar žmogžudystę.
- Fizinei sveikatai: miego, mitybos sutrikimai, pilvo, galvos skausmai, prakaitavimas, padažnėjęs širdies ritmas, šlapinimasis į lovą, bėrimai ar kiti negalavimai nesant jokios ligos.
- Socialinei ir ekonominei gerovei: interesų susiaurėjimas, vietų ar veiklų vengimas, bendravimo sunkumai.
Paauglystėje patyčiose kaip aukos dalyvavę asmenys, suaugusiame amžiuje yra labiau linkę į depresyvumą, nerimastingumą, susirūpinimą ir neigiamą savęs vertinimą lyginant su tais, kurie patyčiose nedalyvavo. Taip pat dėl patirtų patyčių vėlesniame amžiuje aukos turi didesnių bendravimo sunkumų. Tie asmenys, kurie paauglystėje patyčiose dalyvavo kaip agresoriai, suaugusiame amžiuje pasižymėjo didesniu polinkiu į asocialų elgesį, pasireiškiančiu empatijos neturėjimu ir negebėjimu justi pagarbą tiek sau, tiek kitiems. Mokslininkai teigia, kad tie paaugliai, kurie dalyvavo patyčiose kaip agresoriai ir aukos-augresoriai, suaugusiame amžiuje turėjo didesnį polinkį į nusikalstamą veiklą, agresyvumą bei narkotinių ar alkoholinių medžiagų vartojimą nei tie, kurie patyčiose nedalyvavo.
Patyčios Darbe
Patyčios darbo vietoje apima subtilias formas, tokias kaip nuolatinis kritikavimas, nesąžiningas vertinimas, darbo užduočių sabotavimas, kolegų ignoravimas, grasinimai arba šantažas. Patyčias darbe gali būti sunku atpažinti, nes jos gali būti subtilesnės arba paslėptos už darbo kultūros arba organizacijos normų.
Ką daryti, jei patiriate patyčias darbe:
- Pripažinkite, kad jūs esate patyčių auka ir kad jums reikia pagalbos.
- Užfiksuokite ir dokumentuokite patyčių atvejus, pavyzdžiui, datą, laiką, vietą, vykdytoją, auką, liudytojus, elgesį ir poveikį.
- Praneškite apie patyčias savo darbdaviui, vadovui arba personalo skyriui.
- Ieškokite emocinės ir teisinės paramos iš savo šeimos, draugų arba kolegų.
- Kreipkitės į psichologą.
Itin Jautrūs Asmenys (IJA)
Itin jautrūs asmenys (IJA) pasižymi įvairiapusiu organizmo jautrumu, kuris yra įgimtas (genetiškai paveldėtas). Labai svarbu pabrėžti, kad tai nėra liga ar sutrikimas, o visiškai normalus įgimtas asmenybės bruožas ar savybė. IJA pasižymi išsamesniu, detalesniu informacijos apdirbimu bei mąstymo procesų intensyvumu. Dėl suaktyvėjusių veidrodinių neuronų jie taip pat yra labiau empatiški.
Kaip atpažinti itin jautrų asmenį:
- Jus vargina triukšmingos patalpos, ryškios šviesos ir kvapai.
- Jūs stipriai išsigąstate sulojus šuniui, pralekiančioms sirenoms ar fejerverkai.
- Jūs puikiai jaučiate kitų žmonių emocijas ir nuotaikas.
- Gal netoleruojate kavos.
- Ar jūs labai išvargstate, kai vienu metu turite daug atsakomybių?
Kadangi IJA sugeria tiek daug dirgiklių vienu metu, paprastas apsipirkimas didelėje ar žmonių pilnoje parduotuvėje gali labai išsekinti. Lygiai tas pats gali nutikti darbe, ypač jeigu slegia didelė atsakomybė, daug darbų vienu metu, didelis spaudimas, viską atlikti reikia greitai.
Labai svarbu individualiai atrasti, koks mokslo ir darbo krūvis yra tinkamas konkrečiam IJA, kad jis ne lėtai pervargtų, o būtų patenkintas savo produktyvumu, nesilygiuodamas į kitus žmones. Kiekvieną dieną reikia rasti laiko sau pabūti vienam ar vienai, pailsėti, atsigauti nuo dienos įvykių. Labai svarbu susidaryti konkrečiam IJA tinkantį darbo ir poilsio, miego režimą. Tik atgavęs jėgas IJA galės entuziastingai kibti į darbus, iššūkius, išnaudoti savo kūrybiškumą.
Psichologinis Emocinis Smurtas
Psichologinis smurtas apibrėžiamas kaip elgesys, nukreiptas į kitą žmogų ir žalojantis to žmogaus protinių (psichinių) sugebėjimų funkcijas: intelektą, atmintį, pažinimą, dėmesį, suvokimą, nuovoką, moralę. Tuo tarpu emociniu smurtu vadiname elgesį, kuris taikomas didžiąją laiko dalį ir verčia jį patiriantį asmenį jausti slogias negatyvias emocijas, sumišusius, ambivalentiškus jausmus, pavyzdžiui, gėdą, kaltę, nerimą, pavydą, baimę ir viltį kartu. Reikia pažymėti, jog abi šios smurto rūšys dažniausiai egzistuoja kartu, vienas šalia kito.
Kaip pasireiškia psichologinis emocinis smurtas:
- Smurtaujantis asmuo nuolat sistemingai įžeidinėja, žemina, menkina savo auką, tuo kenkdamas jo/jos savivertei.
- Smurtaujantis asmuo dėl visko kaltina savo auką, net jei kaltas yra pats. Jis vengia arba atsisako prisiimti atsakomybę už savo paties elgesį.
- Psichologinį emocinį smurtą taikantys asmenys siekia izoliuoti savo aukas nuo draugų ar artimųjų.
- Psichologinis emocinis smurtautojas naudoja įvairias manipuliavimo taktikas, kad galėtų valdyti ir kontroliuoti. Dažnai taikoma forma, kai siekiama auką priversti suabejoti savo gebėjimais, atmintimi ar net faktais.
- Psichologinį emocinį smurtą taikantis asmuo dažnai pats yra nenuoseklus arba tyčia keičia priimtas taisykles.
- Asmuo yra žeminamas ar kritikuojamas viešai, peikiamos jo asmeninės savybės, gebėjimai.
- Psichologinį emocinį smurtą taikantis asmuo sistemingai verčia savo auką jaustis kaltu, gėdina arba reikalauja elgtis taip, kad padarytų jį laimingu.
- Smurtautojas taip pat dažniausiai demonstruoja pyktį, nesistengia susivaldyti, nenori ir neieško tinkamų būdų ginčams išspręsti.
- Psichologinis emocinis smurtautojas dažniausiai nesuteikia emocinio palaikymo, atjautos, nerodo (dažnai neturi) empatijos.
Norint įveikti patiriamą poveikį, pirmiausia ir svarbu jį atpažinti. Psichologinio emocinio smurto aukos turėtų kreiptis pagalbos į draugus, šeimos narius, kurie gali pastiprinti ir palaikyti emociškai. Visgi, pilnai išeiti iš smurto rato ir atgauti prarastą savivertę, gali reikėti ir ilgalaikės psichoterapijos.
tags: #patycios #psichologu #straipsnis