Įvadas
Psichikos sutrikimai yra sudėtinga ir daugiabriaunė sritis, apimanti įvairias būkles, kurios gali paveikti žmogaus mąstymą, jausmus, nuotaiką ir elgesį. Nors dauguma psichikos sutrikimų turinčių asmenų nėra linkę į nusikalstamą elgesį, tam tikros psichikos sveikatos problemos gali padidinti riziką įvykdyti nusikaltimą. Šiame straipsnyje nagrinėjamos psichikos sutrikimų ir nusikaltimų sąsajos, apžvelgiamos įvairios psichikos ligos, galinčios turėti įtakos nusikalstamumui, ir aptariami iššūkiai, su kuriais susiduria tiek teisėsaugos, tiek psichikos sveikatos specialistai, siekdami užtikrinti teisingumą ir tinkamą pagalbą asmenims, turintiems psichikos sutrikimų.
Disociacinio Asmenybės Sutrikimo (DASS) ir Traumos Ryšys
Disociacinis asmenybės sutrikimas (DASS), anksčiau vadintas daugybinio tipo asmenybės sutrikimu, yra sudėtinga psichikos būklė, kuriai būdingas dviejų ar daugiau skirtingų asmenybės tapatybių buvimas viename asmenyje. Šis sutrikimas dažnai susijęs su vaikystėje patirta sunkia trauma, pavyzdžiui, prievarta.
Melanie Goodwin, moteris, serganti DASS, pasakoja, kad iki 40 metų ji neturėjo jokių atsiminimų apie savo gyvenimą iki 16 metų. Po šeimos tragedijos ji staiga suvokė, kad joje slypi kelios skirtingo amžiaus asmens tapatybės: trimetės mergaitės, šešiolikmetės paauglės ir suaugusios moters. Skirtingi balsai jos sąmonėje atgaivino atsiminimus apie vaikystėje patirtą prievartą.
Pasak analitinės psichoterapijos specialisto Remy Aquarone'o, dauguma DASS atvejų susiję su prievarta vaikystėje, paprastai iki penkerių metų. Disociacija padeda vaikui išgyventi traumą, atsiribojant nuo skausmingų patirčių. Melanie tai apibūdina kaip atsiribojimą nuo beviltiškos situacijos, kad išgyventum.
Tačiau ne visiems, patyrusiems vaikystės prievartą, išsivysto DASS. R. Aquarone'as teigia, kad būtinas dar vienas veiksnys - sveiko prisirišimo prie suaugusiojo nebuvimas. Jei tokio ryšio nėra, su trauminėmis patirtimis susidūrusiam vaikui tenka tvarkytis pačiam, o dėl disociacijos gali atrodyti, kad asmens tapatybė labai smarkiai kaitaliojasi.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
DASS turintiems žmonėms gyvenimas gali tapti pragaru, nes suyra pojūtis, kad esame viena individuali tapatybė. Atsiminimai apie vienos tapatybės dalies gyvenimo tarpsnį ne visada prieinami kitoms asmenybės dalims, todėl kai kurie DASS turintys žmonės „praranda“ ištisas laiko atkarpas. Be to, prislopinamos įprastos emocinės reakcijos, kad asmeniui būtų lengviau tvarkytis su didele trauma.
Svarbu tiksliai nustatyti DASS, nes jo simptomai yra būdingi įvairiems kitiems sutrikimams, pavyzdžiui, šizofrenijai, bipoliniam sutrikimui, psichozei ir ribiniam asmenybės sutrikimui.
Obsesinio Kompulsinio Sutrikimo (OKS) Ypatumai
Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS) yra psichikos sutrikimas, kurio diagnozė grindžiama būdingu simptomų kompleksu, kurių pagrindiniai bruožai yra obsesijos ir (arba) kompulsijos.
Obsesijos yra įkyrios ir nepageidaujamos mintys, vaizdai arba impulsai, kurie sukelia nerimą ar baimes, ir kuriems asmuo bando atsispirti. Šios mintys ar vaizdiniai suvokiami kaip paties asmens proto produktas, tačiau laikomos prieštaraujančiomis jo norams. Pavyzdžiui, tėvams gali kilti minčių, kad gali pakenkti savo mylimam vaikui, arba religingas asmuo gali turėti įkyrių pasikartojančių šventvagiškų minčių.
Kompulsijos yra veiksmai arba paslėptos „neutralizuojančios“ mintys - veikla, skirta sumažinti įkyrios minties sukeltą nerimą arba kaip nors „pataisyti mintis“. Pavyzdžiui, asmuo, turintis įkyrių minčių apie galimą riziką užsikrėsti baisiomis ligomis, gali priverstinai praustis arba plauti rankas, kad „apsisaugotų ar atšauktų“ galimą užteršimą. Kitas dažnas simptomas yra didžiulis tvarkos ar simetrijos poreikis, susijęs su pasikartojančiu tvarkymusi.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Sergantysis OKS gali labai stengtis, kad nekiltų šių įkyrių minčių, ir tai dažnai netgi savaime gali paskatinti ar padažninti tokias mintis. Asmuo, kuris turi įkyrių šventvagiškų minčių, gali kartoti stereotipinę maldą, kad „atšauktų“ arba neutralizuotų tokias mintis. Šie pasikartojantys veiksmai gali tapti ritualais - tai veiksmai ir judesiai, skirti „išvengti nelaimės“.
Dauguma asmenų, sergančių OKS, patiria įvairių obsesijų ir kompulsijų mišinį. O šiems simptomams „suvaldyti“ formuojasi ritualai.
Kasdieniame gyvenime visi mes stengiamės palikti namus saugius - patikrinti, ar elektra išjungta, ar vanduo užsuktas, ar durys užrakintos. Bet jei tokie tikrinimai daugkartiniai ir patikrinus išlieka nerimas, kuris verčia kartoti veiksmą dar ir dar kartą, o nerimas ir baimė praktiškai nesumažėja - tai galima įtarti esamus OKS simptomus.
Norint diagnozuojant OKS, individo pagrindiniai simptomai yra obsesijos arba kompulsijos, bet diagnozė turėtų būti nustatoma tik tuo atveju, jei simptomai užtrunka arba yra susiję su kasdienio funkcionavimo sutrikimu ir asmeniui sukelia kančią.
Yra daug OKS etiologijos teorijų. Genetinis OKS komponentas yra labai svarbus, o OKS siejamas su smegenų neuromediatorių - serotonino ir glutamato apykaitos sutrikimais smegenyse. Taip pat OKS bando aiškina ir psichoterapinės teorijos.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Negydomo OKS sutrikimo simptomai gali stiprėti ir vėlyva pagalba tampa mažiaus veiksminga. OKS sutrikimo gydymui rekomenduojama kompleksinė psichofarmakoterapija ir psichoterapija. Kognityvinės elgesio terapijos technikos ir farmakoterapija specifiniais antidepresantais yra standartiniai gydymo būdai.
Jeigu dažnai žmogus nesupranta, kad turi psichikos sveikatos problemų, tai į pasikeitusį elgesį, negebėjimą atlikti kasdienių darbų, sutrikusią darbinę, socialinę veiklą - reikšmingi simptomai, kada reikia skatinti kreiptis pagalbos.
Kalbant apie turimus obsesinės-kompulsinės asmenybės bruožus - yra tam tikri asmenys, pasižymintys pernelyg dideliu tvarkingumo, kontrolės poreikiu ir ypatingu perfekcionizmu visose gyvenimo situacijose. Tai yra labiausiai paplitę asmenybės sutrikimai, bet lengvi tokio asmenybės sutrikimo bruožai gali būti naudingi asmeniui ir padėti siekti gyvenimo tikslų.
Nerimo Sutrikimai ir Jų Įtaka
Nerimas yra emocija, kurią patiria kiekvienas žmogus. Tai natūrali reakcija į stresines situacijas, nemalonumus ar įsivaizduojamą pavojų. Tačiau, kai nerimas tampa pernelyg stiprus, nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, jis gali tapti nerimo sutrikimu.
Nerimo sutrikimas - tai psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingas pernelyg stiprus, nuolatinis nerimas ir baimė, trukdantys kasdieniam gyvenimui. Žmonės, kenčiantys nuo nerimo sutrikimų, jaučia nuolatinę įtampą, miego sutrikimus, jiems sunku susikaupti, gali pasireikšti fiziniai negalavimai.
Yra keletas skirtingų nerimo sutrikimų tipų, įskaitant:
- Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS): Nuolatinis nerimas dėl įvairių gyvenimo sričių, tokių kaip darbas, sveikata, santykiai.
- Panikos sutrikimas: Pasikartojantys staigūs ir intensyvūs panikos priepuoliai su stipriais fiziniais simptomais.
- Socialinis nerimo sutrikimas (socialinė fobija): Intensyvi baimė būti neigiamai vertinamam ar gėdintis socialinėse situacijose.
- Specifinės fobijos: Stipri konkretaus objekto ar situacijos baimė, pavyzdžiui, aukščio, vorų, skrydžių.
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS): Įkyrios mintys ir pasikartojantys ritualiniai veiksmai nerimui sumažinti.
- Potrauminio streso sutrikimas (PTSS): Nerimo simptomai po traumuojančio įvykio.
Nors nerimo sutrikimai tyrinėjami jau daugelį metų, iki šiol nėra nustatyta tikroji atsiradimo priežastis. Yra keletas teorijų, aiškinančių, kas daro įtaką tokiai žmogaus būsenai: genetiniai veiksniai, stresas, smegenų chemija, hormonų pokyčiai, asmenybės bruožai ir trauminiai įvykiai.
Nerimo simptomai gali būti suskirstyti į fizinius, emocinius, kognityvinius ir elgesio.
Nerimo sutrikimas yra lengvai gydomas. Yra keletas veiksmingų gydymo būdų, įskaitant: psichoterapiją, medikamentinį gydymą ir alternatyvius gydymo būdus.
Valdyti nerimą kasdien gali padėti įvairūs įpročiai ir strategijos: rūpinkitės savo fizine sveikata, ribokite stimuliantų vartojimą, bendraukite su artimaisiais, praktikuokite atsipalaidavimo technikas, stebėkite savo mintis, atidėkite nerimą ir rūpinkitės savimi.
Jei jūsų artimasis kenčia nuo nerimo, būkite supratingi ir palaikantys, pasiūlykite pagalbą, skatinkite sveiką gyvenimo būdą ir būkite kantrūs.
Matricidas ir Psichikos Sutrikimai
Matricidas (motinos nužudymas) - žiaurus, statistiškai retas reiškinys, sudarantis 1-4 proc. visų nusikaltimų. Jį dažniausiai įvykdo jauni, vieniši, mažai socialūs asmenys, turintys psichikos sveikatos sutrikimų ir gyvenantys su valdingomis, neįgaliomis ar fiziškai trapiomis motinomis.
Nors duomenys apie psichikos sveikatos sutrikimų ir nusikaltimų ryšį prieštaringi, pastebėta tendencija, jog didelė dalis matricidą įvykdžiusių asmenų serga šizofrenijos spektro sutrikimais. Matricidas net yra pramintas „šizofreniškuoju nusikaltimu“. Laikotarpiu prieš nusikaltimą dažnai stebimas psichozinės simptomatikos paūmėjimas, o kliedesiai ir haliucinacijos neretai tampa nusikaltimo priežastimi. Asmenys nusikaltimo metu ir prieš jį nevartoja medikamentų, būna nekritiški savo būklei.
Psichikos Sveikatos Reikalavimų Statutiniams Pareigūnams Pokyčiai
Žmonėms, dirbantiems ar pretenduojantiems į darbą statutinėje vidaus tarnyboje, nustatyti mažesni ir aiškesni reikalavimai dėl nepriekaištingos psichikos sveikatos būklės tais atvejais, kai psichikos ir elgesio sutrikimai nedaro reikšmingos įtakos gebėjimui atlikti tiesiogines pareigas bei užtikrinti savo ir aplinkinių asmenų saugumą.
Tai numatyta patikslinus Sveikatos reikalavimų sąvadą, skirtą statutinės vidaus tarnybos pareigūnams.
Pagal naująją tvarką, žmonės automatiškai nebebus grupuojami pagal diagnozes be galimybės sugrįžti ar pradėti darbą - kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai, tarkime, bus galima kandidatuoti arba grįžti į tarnybą esant nustatyto laikotarpio remisijai (ligos atoslūgiui, per kurį reikšmingai sumažėja ar išnyksta ligos požymiai).
Dažnu atveju leidimas išduodamas ar grąžinamas, esant dvejų, trejų, penkerių ar dešimties metų remisijai. Konkretūs reikalavimai padės pareigūnams ir būsimiems kandidatams aiškiau žinoti jiems keliamus lūkesčius ir planuoti savo profesinį kelią.
Pavyzdžiui, po dvejų metų remisijos suteikta galimybė grįžti ar kandidatuoti į tarnybą asmenims, susirgusiems vidutine ar sunkia depresija (kai darbe reikalingas ginklas privaloma penkerių metų remisija), o lengvos depresijos epizodas nebebus nuosprendžiu nė vienam dirbančiam ar kandidatuojančiam į statutinę tarnybą.
Nerimo sutrikimų atveju reikalinga trejų ar penkerių metų remisija, kai darbui naudojamas ginklas. Kitu atveju (II ir III tarnybos kategorijoms) dėl tinkamumo sprendžiama individualiai, kai anksčiau dažnu atveju tai užkirsdavo kelią tarnybai, ypač naujai priimamiems kandidatams.
Palengvinti ir reikalavimai esamiems pareigūnams, susiję su psichikos ir elgesio sutrikimais sudėtingomis gyvenimiškomis situacijomis: kai fiksuojamas mėginimas nusižudyti arba naujai nustatomas asmenybės, psichologinės raidos sutrikimas, elgesio ir emocijų sutrikimas, prasidedantis vaikystėje ir paauglystėje, tokiais atvejais sprendžiama individualiai.
Tais atvejais, kai darbui pagal pareigybę reikalingas ginklas, psichikos sveikatos reikalavimai suvienodinti su ginklų išdavimo sąlygomis. Taip pat griežtesni reikalavimai numatyti tais atvejais, kai nustatytos funkcijos daugiausia susijusios su gaisrų gesinimu, ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimu, žmonių, turto gelbėjimo darbų atlikimu.
Tiesa, naujoji tvarka sužavėjo ne visus. Policijos profesinės sąjungos pirmininkė R.Katinienė teigė, esą ji visiškai nesprendžia tikrųjų problemų pareigūnų tarpe. Ji sako nesuprantanti argumento, kad lengvesni reikalavimai pareigūnams sumažins jų trūkumą. Taip pat R.Katinienė negalėjo patikėti dokumente išvydusi, kad pareigūnu gali tapti ir asmuo, kuriam buvo nustatyta protinio atsilikimo diagnozė.
Savo ruožtu pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Jevgenijus Amelinas sakė pokyčius vertinantis „nei teigiamai, nei neigiamai“, nors pridūrė, kad ateityje vis dėlto tikisi pozityvaus šių sprendimų rezultato. Pasikeitimų, anot jo, iš tiesų reikėjo. Ypač dabar pareigas einantiems pareigūnams, kurie jaučia psichologinės pagalbos poreikį.
B. Mikutavičiaus Atvejo Analizė
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, specialisto konsultacijoje B. Mikutavičius nebuvo itin kalbus, sėdėjo kampe nuleidęs galvą. Psichologas Edvardas Šidlauskas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad tylėjimas, nuleista galva ir atsiribojimas gali būti ženklas, jog žmogus jaučia apatiją ar neviltį, nemato prasmės bendrauti ir gali būti psichologiškai užsidaręs.
Pasak eksperto, žmogus gali jaustis praradęs kontrolę ir nesuprasti savo gyvenimo krypties, todėl psichiatro vertinimas yra svarbus nustatant jo psichinę būklę ir pakaltinamumą.
E. Šidlausko nuomone, nors paprastai žmonės siekia bendradarbiauti ar būti pripažinti ligoniais, čia to nematyti, o dominuojanti apatija gali būti depresijos ar kito psichikos sutrikimo požymis.
Kriminologas Gintautas Sakalauskas teigė, kad Lietuvoje nužudymai nėra labai dažni, tačiau dauguma jų būna buitiniai konfliktai, o išskirtiniai atvejai, tokie kaip šis pastarasis, pasitaiko labai retai. Pasak eksperto, tokie itin reti ir neįprasti nusikaltimai - kai dienos metu peiliu užpuolamos jaunos merginos ir per trumpą laiką įvykdomi du išpuoliai - gali turėti įvairių priežasčių, tačiau kol kas jas nustatyti sudėtinga.
Anot kriminologo, įtariamojo neadekvatus ir nelogiškas elgesys, taip pat nesuvokimas savo veiksmų padarinių gali būti susijęs su galimomis jo sveikatos problemomis.
Taip pat primenama, kad dėl dviejų jaunų merginų nužudymo 3 mėnesiams suimtas 29-erių B. Mikutavičiui buvo paskirta ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė. Psichiatrinė ekspertizė reikalinga tam, kad būtų galima nustatyti, ar įtariamasis gali būti teisiamas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų.
tags: #psichikos #sutrikimai #nusikaltimai