Psichologinė Trauma Mažiems Vaikams: Požymiai, Priežastys ir Pasekmės

Vaikystė - tai laikas, kuris turėtų būti kupinas džiaugsmo, saugumo ir meilės. Tačiau, deja, ne visi vaikai gali mėgautis tokia idiliška vaikyste. Trauminės patirtys, tokios kaip smurtas, artimojo netektis ar kiti grėsmingi įvykiai, gali palikti gilias žaizdas vaiko psichikoje. Šiame straipsnyje išsamiai aptariami psichologinės traumos požymiai mažiems vaikams, priežastys, pasekmės bei galimi pagalbos būdai.

Kas yra psichologinė trauma?

Psichologinė trauma - tai reakcija į įvykį, kuris yra suvokiamas kaip itin grėsmingas, kuriame buvo grėsmė gyvybei ar sveikatai. Tokius įvykius vaikas gali patirti tiesiogiai, pamatyti arba sužinoti, kad tai patyrė artimas žmogus. Maži vaikai dėl savo raidos ypatumų dažnai negali papasakoti apie savo jausmus ar išgyvenimus po trauminių patirčių, todėl jų reakcijos neretai pasireiškia elgesiu, emocijomis ar fiziniais simptomais.

Psichologinės traumos požymiai mažiems vaikams

Atpažinti psichologinę traumą patyrusį mažą vaiką gali būti sudėtinga. VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Psichotraumatologijos centro mokslininkai pažymi, kad šie požymiai gali būti kur kas įvairesni, palyginti su suaugusiųjų, be to, mažiems vaikams gali būti sunku įvardinti savo psichologinius išgyvenimus dėl amžiaus tarpsnio ypatumų. Vis dėlto, yra keletas bendrų požymių, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

• Elgesio pokyčiai:
  • Padidėjęs prisirišimas arba atsiskyrimo sunkumai. Vaikas gali tapti itin priklausomas nuo tėvų ar globėjų, nuolat reikalauti dėmesio arba, priešingai, vengti bet kokio kontakto.
  • Intensyvaus pykčio protrūkiai. Vaikas gali dažnai ir be aiškios priežasties pykti, rėkti, daužyti daiktus.
  • Elgesys, lyg vaikas būtų mažesnis, negu yra. Vaikas gali pradėti elgtis infantiliai, prašyti žinduko, šlapintis į lovą, bijoti tamsos, nors anksčiau to nebuvo.
  • Prarasti anksčiau įgytus įgūdžius arba atsiradę sunkumų mokantis naujų dalykų. Vaikas gali pamiršti, kaip apsirengti, naudotis tualetu, kalbėti arba tapti nedėmesingas, sunkiai susikaupiantis.
• Emociniai sunkumai:
  • Nerimas ir baimė. Vaikas gali nuolat jausti nerimą, bijoti įvairių dalykų, tokių kaip tamsa, monstrai, vienatvė.
  • Liūdesys ir apatija. Vaikas gali tapti liūdnas, apatiškas, nebesidomėti žaidimais ar kitomis veiklomis, kurios anksčiau jam teikė džiaugsmą.
  • Gėda ir kaltė. Vaikas gali jaustis kaltas dėl įvykio, nors jis nebuvo atsakingas už tai, arba gėdytis savo jausmų ir išgyvenimų.
• Fiziniai simptomai:
  • Miego sutrikimai. Vaikas gali sunkiai užmigti, dažnai prabusti naktį, sapnuoti košmarus.
  • Apetito praradimas arba persivalgymas. Vaikas gali atsisakyti valgyti arba, priešingai, nuolat reikalauti maisto.
  • Galvos skausmai, pilvo skausmai ar kiti neaiškios kilmės skausmai.
• Potrauminio streso simptomai (PTSS):
  • Pasikartojantys prisiminimai apie trauminį įvykį. Vaikas gali nuolat prisiminti įvykį, sapnuoti košmarus, jausti stiprų nerimą ar baimę, kai susiduria su dalykais, primenančiais įvykį.
  • Vengimas. Vaikas gali vengti vietų, žmonių ar daiktų, kurie primena trauminį įvykį.
  • Padidėjęs budrumas. Vaikas gali būti nuolat įsitempęs, budrus, lengvai išgąsdinamas.

Jei pastebėjote, kad jūsų vaikas patiria šiuos požymius ilgą laiką, ypač po žinomo trauminio įvykio, kreipkitės į specialistą.

Psichologinės traumos priežastys

Psichologinę traumą vaikui gali sukelti įvairūs įvykiai, kurie yra suvokiami kaip itin grėsmingi. Tai gali būti:

Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai

• Smurtas: Fizinis, seksualinis ar emocinis smurtas. Smurtas prieš vaikus yra vaiko teisių pažeidimas ir didžiulė socialinė bei visuomenės sveikatos problema.
• Artimojo netektis: Artimo žmogaus mirtis, ypač jei ji buvo staigi ar netikėta.
• Nelaimingi atsitikimai: Autoavarijos, gaisrai, potvyniai ar kiti nelaimingi atsitikimai.
• Gamtos katastrofos: Žemės drebėjimai, uraganai, cunamiai ar kitos gamtos katastrofos.
• Karas ar teroristiniai aktai: Buvimas karo zonoje ar teroristinio akto liudininku.
• Medicininės procedūros: Sunkios ligos, operacijos ar kitos medicininės procedūros, ypač jei jos buvo skausmingos ar baugios.
• Nepriežiūra: Ilgalaikis fizinių ir psichinių vaiko poreikių netenkinimas.

Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas trauminis įvykis sukels psichologinę traumą. Reakcija į įvykį priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip vaiko amžius, temperamentas, ankstesnė patirtis, socialinė parama ir kt.

Psichologinio smurto specifika

Psichologinis smurtas prieš vaiką yra ypač pavojinga smurto forma, nes ji palieka gilias emocines žaizdas, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių. Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiais būdais:

• Žeminimas ir kritikavimas: Nuolatinis vaiko menkinimas, jo pastangų nuvertinimas, nepagarbus kalbėjimas apie jį.
• Gąsdinimas ir bauginimas: Grasinimai vaikui, jo artimiesiems, gyvūnams ar daiktams.
• Izoliavimas: Ribojimas vaiko socialinių kontaktų, draudimas bendrauti su draugais, šeimos nariais.
• Ignoravimas: Vaiko poreikių ignoravimas, emocinis atstūmimas, dėmesio neskyrimas jo jausmams ir išgyvenimams.
• Manipuliavimas: Vaiko kaltinimas dėl suaugusiųjų problemų, vertimas jaustis kaltu dėl dalykų, kurių jis nekontroliuoja.

Veiksniai, didinantys riziką patirti psichologinę traumą

Yra daug veiksnių, kurie gali padidinti riziką, kad vaikas patirs psichologinę traumą. Šie veiksniai gali būti susiję su vaiku, jo šeima, aplinka ir visuomene.

• Veiksniai, susiję su vaiku:
  • Amžius: Maži vaikai yra ypač pažeidžiami, nes jie yra visiškai priklausomi nuo suaugusiųjų ir neturi galimybių apsiginti.
  • Genetinis pažeidžiamumas: Vaikai, turintys elgesio ar emocinių problemų, ir vaikai su negale yra padidintoje rizikos grupėje.
  • Temperamentas: Vaikai, kurie yra impulsyvūs, sunkiai valdo savo emocijas arba turi elgesio problemų, gali labiau provokuoti suaugusiųjų pyktį ir agresiją.
  • Ankstesnė patirtis: Vaikai, kurie jau patyrė smurtą ar kitas traumas, yra labiau pažeidžiami pakartotiniam smurtui.
• Veiksniai, susiję su šeima:
  • Šeimos istorija: Šeimos, kuriose jau buvo smurto atvejų, yra labiau linkusios į smurtą prieš vaikus.
  • Tėvų psichikos sveikata: Tėvai, turintys psichikos sveikatos problemų, tokių kaip depresija, nerimas, priklausomybės, yra labiau linkę į smurtą prieš vaikus.
  • Tėvystės įgūdžiai: Tėvai, neturintys tinkamų tėvystės įgūdžių, gali nesugebėti tinkamai pasirūpinti savo vaikais ir gali naudoti smurtą kaip auklėjimo priemonę.
  • Šeimos socialinė izoliacija: Šeimos, kurios yra socialiai izoliuotos, neturi pakankamai paramos ir pagalbos, todėl tėvai gali jaustis perkrauti ir labiau linkę į smurtą.
  • Finansiniai sunkumai: Šeimos, patiriančios finansinių sunkumų, gali jausti didelį stresą, kuris gali padidinti riziką, kad vaikas patirs smurtą.
  • Smurtas tarp tėvų: Vaikai, kurie mato smurtą tarp tėvų, patiria didelį stresą ir gali būti labiau pažeidžiami psichologiniam smurtui.
  • Priklausomybės: Tėvų priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų gali neigiamai paveikti jų gebėjimą pasirūpinti vaikais ir padidinti smurto riziką.
• Veiksniai, susiję su aplinka ir visuomene:
  • Socialinės normos: Visuomenės, kurios toleruoja smurtą, yra labiau linkusios į smurtą prieš vaikus.
  • Ekonominė nelygybė: Šalyse, kuriose yra didelė ekonominė nelygybė, smurtas prieš vaikus yra labiau paplitęs.
  • Prieinamumas prie pagalbos: Šeimos, kurios neturi priėjimo prie pagalbos ir paramos, yra labiau linkusios į smurtą prieš vaikus.
  • Žiniasklaidos įtaka: Žiniasklaida, kuri vaizduoja smurtą kaip priimtiną elgesį, gali padidinti smurto prieš vaikus riziką.

Psichologinės traumos pasekmės

Psichologinė trauma gali turėti ilgalaikių ir sunkių pasekmių vaiko raidai ir gerovei.

• Trumpalaikės pasekmės:
  • Emociniai sunkumai: Vaikai, patyrę psichologinę traumą, gali jausti nerimą, baimę, liūdesį, pyktį, gėdą ir kaltę.
  • Elgesio problemos: Jie gali tapti agresyvūs, uždari, impulsyvūs arba turėti sunkumų mokykloje.
  • Fiziniai simptomai: Kai kurie vaikai gali patirti fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmai, pilvo skausmai, miego sutrikimai ir apetito praradimas.
  • Savižudiškos mintys: Sunkiais atvejais vaikai gali pradėti galvoti apie savižudybę.
• Ilgalaikės pasekmės:
  • Psichikos sveikatos problemos: Vaikai, patyrę psichologinę traumą, turi didesnę riziką susirgti depresija, nerimo sutrikimais, potrauminio streso sutrikimu (PTSS), valgymo sutrikimais ir kitomis psichikos sveikatos problemomis.
  • Žema savivertė: Jie gali turėti žemą savivertę, jaustis nevertais meilės ir pagarbos.
  • Sunkumai santykiuose: Jiems gali būti sunku užmegzti ir palaikyti sveikus santykius su kitais žmonėmis.
  • Priklausomybės: Jie gali turėti didesnę riziką tapti priklausomiems nuo alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų.
  • Agresyvus elgesys: Jie gali tapti agresyvūs ir smurtauti prieš kitus.
  • Sunkumai darbe: Jiems gali būti sunku susirasti ir išlaikyti darbą.
  • Smurto ratas: Jie gali patys tapti smurtautojais prieš savo vaikus.

Supurtyto vaiko sindromas

Sukrėsto arba supurtyto vaiko sindromas yra kūdikiams ir mažiems vaikams būdinga smegenų trauma. Vaikas ją dažniausiai patiria, kuomet yra paimamas už pažastų ir stipriai supurtomas suaugusio žmogaus. Kūdikio galva, lyginant su kūnu yra labai didelė ir sunki (sudaro net 25-30% kūdikio svorio, palyginimui, suaugusiųjų galva sudaro apie 11%), tačiau kaklo raumenys yra silpni ir negali jos stabiliai išlaikyti. Purtymo metu neretai nukenčia ne tik kūdikio smegenys, akys, bet ir kiti kaulai ir audiniai. Kartais vaikas yra supurtomas ne iš blogos valios, o tiesiog stokojant žinių. Ant vaiko kūno matosi smurtavimo žymių: mėlynių, nubrozdinimų, patinimų.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje

Medikams įtarus supurtymą (arba tėvams sąžiningai prisipažinus) yra atliekami tyrimai: kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, rentgenas. Išgyvenę vaikai dažniausiai susiduria su sunkiomis ligomis ir sutrikimais. Sukrėsto vaiko sindromo išvengti pavyks tik renkantis vaikui saugias, jo amžiui tinkančias veiklas ir niekada, jokiomis aplinkybėmis nesmurtaujant prieš vaiką. Supurtyto vaiko sindromą suvaldančių ar gydančių vaistų arba specifinio gydymo nėra. Gydymas priklauso nuo patirtų traumų pobūdžio ir jų rimtumo. Jeigu traumos labai rimtos, gali prireikti galvos smegenų ir/ar akių operacijų, siekiant sustabdyti kraujavimą, sumažinti dėl kraujavimo ir skysčių susikaupimo kilusį spaudimą. Iškart po supurtymo vaikas gali imti vemti, tuomet jį reikėtų paversti ant šono, atlaisvinti kvėpavimo takus, švelniai pražiodyti. Jeigu vaikas neteko sąmonės, nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti gaivinimą.

Kaip padėti psichologinę traumą patyrusiam vaikui?

Mažiems vaikams itin svarbi suaugusiųjų parama ir pagalba. Svarbu:

• Sukurti saugią ir palaikančią aplinką: Vaikas turi jaustis saugus ir mylimas, žinoti, kad gali pasitikėti suaugusiaisiais ir pasidalinti savo jausmais.
• Paskatinti vaiką išreikšti jausmus: Per žaidimą, piešimą, pokalbius ar kitas kūrybines veiklas. Suaugusieji turėtų būti ramūs, palaikantys ir kantrūs.
• Būti kantriems ir supratingiems: Vaikui gali prireikti daug laiko, kad jis galėtų susidoroti su trauma. Svarbu būti kantriems ir supratingiems, nespausti vaiko ir leisti jam išgyventi savo jausmus.
• Kreiptis į specialistus: Jei vaikas patiria stiprius emocinius sunkumus, elgesio problemų ar PTSS simptomus, kreipkitės į psichologą, psichoterapeutą ar kitą specialistą, kuris specializuojasi traumuotų vaikų gydyme.

Psichologinis atsparumas

Nepaisant patirtos prievartos, kai kurie vaikai pakankamai sėkmingai įveikia traumą. Psichologinis atsparumas - tai asmens sugebėjimas įveikti rizikos veiksnius ir nebūti jų pažeidžiamam. Atsparumas tam tikrų veiksnių poveikiui gali kilti iš vaiko genetinio paveldo, temperamento, ankstesnės patirties, raidos ypatumų ir kitų apsaugos veiksnių.

Apsaugos veiksniai yra asmens, šeimos, bendruomenės ar visos visuomenės sąlygos ar savybės, kurioms esant, sumažėja vaikus žalojančio elgesio tikimybė, sustiprėja vaiko bei šeimos sveikata ir gerovė. Ankstyvoji suaugusiojo globa ir užmegztas ryšys. Kai tėvus su vaikais sieja tvirti, šilti jausmai, vaikai vystosi sveikiau, išmoksta pasitikėti tėvais ir žino, kad tėvai aprūpins juos viskuo, ko reikia išgyvenimui, suteiks meilę, priėmimą, tinkamą auklėjimą ir saugumą. Pakankamai geri šeimos socialiniai gebėjimai.

Prevencija

Svarbu imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias psichologiniam smurtui prieš vaikus. Prevencija turėtų būti nukreipta į įvairius lygius:

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams

• Visuomenės lygmuo: Šviesti visuomenę apie smurto prieš vaikus žalą ir skatinti netoleranciją smurtui.
• Šeimos lygmuo: Teikti paramą šeimoms, kurios patiria stresą ar turi sunkumų auklėjant vaikus.
• Individualus lygmuo: Mokyti vaikus atpažinti smurtą ir ieškoti pagalbos.

Konkrečios prevencijos priemonės:

• Ankstyvosios intervencijos programos: Programos, skirtos padėti šeimoms, auginančioms mažus vaikus, ypač šeimoms, kurios patiria stresą ar turi kitų sunkumų.
• Tėvystės įgūdžių mokymai: Mokymai, skirti padėti tėvams išmokti efektyviai auklėti vaikus be smurto.
• Programos vaikams: Programos, skirtos mokyti vaikus atpažinti smurtą ir ieškoti pagalbos.
• Pagalbos linijos: Telefoninės linijos, kuriomis vaikai ir suaugusieji gali kreiptis pagalbos, jei patiria smurtą.
• Specialistų mokymai: Mokyti specialistus (mokytojus, socialinius darbuotojus, medikus) atpažinti smurto požymius ir reaguoti į smurto atvejus.

Teisinė apsauga Lietuvoje

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, draudžia bet kokį smurtą ir fizines bausmes vaikų atžvilgiu. Remiantis įstatymu, smurtas prieš vaiką - tai veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. Pranešti apie įtariamą smurtą prieš vaiką galima tiek policijai, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos teritoriniam skyriui.

Vilties spindulys

Nors psichologinė trauma gali turėti sunkių pasekmių, svarbu žinoti, kad vaikai gali pasveikti ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Ankstyva pagalba, tinkama terapija ir palaikanti aplinka gali padėti vaikui įveikti traumą ir atgauti džiaugsmą.

tags: #psichologine #trauma #mazi #vaikai