Alkoholio vartojimas yra giliai įsišaknijęs daugelyje kultūrų, tačiau svarbu atsiminti, kad žalingas alkoholio vartojimas gali sukelti rimtų pokyčių smegenyse ir psichikos sutrikimų. Šiame straipsnyje aptarsime alkoholio poveikį psichikai, galimus sutrikimus, prevenciją ir gydymo būdus.
Alkoholio poveikis smegenims ir atminčiai
Žalingas alkoholio vartojimas gali sukelti rimtų pokyčių smegenyse. Sunkumas vaikštant, prastas regėjimas, nerišli kalba, sulėtėjęs reakcijos laikas, sutrikusi atmintis - kai kurie iš šių sutrikimų gali pasireikšti po vieno ar dviejų gėrimų ir greitai išnykti vos nustojus gerti. Gausus alkoholio vartojimas per ilgą laiką lemia smegenų ląstelių, padedančių efektyviai perduoti signalus smegenyse, sumažėjimą ir nykimą. Tuomet smegenims tampa sunkiau efektyviai dirbti. Reguliarus nesaikingas alkoholio vartojimas arba epizodinis gausus vartojimas gali padidinti riziką susirgti dažniausiai pasitaikančiomis demencijos formomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga ir kraujagyslinė demencija.
Trumpalaikė atmintis
Alkoholis sulėtina smegenų ląstelių darbą smegenų dalyje (hipokampe), kuri yra atsakinga už prisiminimų kūrimą. Kai kurie žmonės po nesaikingo alkoholio vartojimo epizodo patiria „sąmonės aptemimus“ - tai yra, pamiršta praėjusio vakaro ar dienos įvykius. Dažniausiai tai nutinka, kai per vieną epizodą (pvz., vakarėlio metu) suvartojamas didelis alkoholio kiekis. Šie trumpalaikiai atminties užtemimai gali būti maži ir ne itin reikšmingi, pavyzdžiui, kai žmogus pamiršta, kur padėjo raktus, arba didesni - pavyzdžiui, pamiršta, kas nutiko naktį.
Ilgalaikė atmintis
Gausus alkoholio vartojimas ne tik sulėtina hipokampą, bet ir gali jį pažeisti. Alkoholis gali sunaikinti smegenų ląsteles ir lemti ilgalaikės atminties praradimą. Be to, žmonėms, kurie vartoja alkoholį nesaikingai, dažnai trūksta vitamino B1, kuris yra gyvybiškai svarbus energijos tiekimui smegenų ląstelėms. Taip nutinka, nes:
- Dauguma vitaminų yra gaunami su maistu ir įsisavinami virškinimo trakte. Alkoholis blokuoja B1 vitamino įsisavinimą, o šio vitamino deficitas pasiekiamas gan greitai ir gali turėti rimtų pasekmių.
- Gausus alkoholio vartojimas toksiškai veikia kepenis ir lemia kepenų ląstelių žūtį. B grupės vitaminai yra kaupiami kepenyse, todėl kartu su kepenų ląstelių žūtimi panaikinami ir vitaminai.
Vyresnio amžiaus žmonių smegenys tampa jautresnės alkoholio poveikiui. Dėl natūralaus smegenų senėjimo hipokampo ląstelės pamažu lėtėja, nyksta. Prie šio proceso pridėjus ir alkoholio poveikį - demencijos rizika stipriai padidėja. Dėl ilgalaikio stipraus alkoholio vartojimo kai kuriems žmonėms atsiranda smegenų pažeidimai, dėl kurių nežymiai pasikeičia mąstymo ir atminties procesai - tai vadinama lengvu kognityviniu sutrikimu. Visgi, neatsisakius alkoholio vartojimo, rizika, jog išsivystys rimtesni sutrikimai, išlieka aukšta.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Kai kuriais atvejais išsivysto sunkūs atminties ir mąstymo sutrikimai. Su alkoholiu susijusios demencijos arba Korsakovo sindromo pacientams kyla sunkumai atliekant kasdienes, buitines veiklas. Šie sutrikimai panašūs į kitus demencijos sutrikimus, pavyzdžiui, Alzheimerio ligą. Paprastai, su alkoholiu susiję smegenų pažeidimai taip pat reiškia, jog asmuo - priklausomas.
Dažniausi smegenų pažeidimai
- Nervų ląstelių pažeidimas - jei žmogus reguliariai nesaikingai vartoja, tai gali būti toksiška jo nervinėms ląstelėms. Laikui bėgant smegenų ląstelės žūsta, susitraukia žmogaus smegenų audiniai. Tai reiškia, kad yra mažiau ląstelių informacijai perduoti, smegenims darosi vis sudėtingiau atlikti skirtingas užduotis.
- Kraujagyslių pažeidimas - reguliariai vartojant per daug alkoholio, pažeidžiamos žmogaus smegenų kraujagyslės ir gali padidėti kraujospūdis. Abi priežastys didina insulto riziką (taip nutinka, kai smegenys negauna pakankamai deguonies ir yra pažeistos).
- Mažas vitamino B1 kiekis - daug smegenų pažeidimų, kuriuos sukelia alkoholis, įvyksta todėl, kad trūksta vitamino B1. Tai yra vitaminas, kurio reikia tinkamai smegenų veiklai.
- Padidėjusi galvos traumų rizika - alkoholis veikia koordinaciją bei kai kuriems iššaukia agresyvų elgesį, o tai didina galvos sutrenkimų riziką.
Smegenų pažeidimų simptomai gali būti:
- Asmenybės pokyčiai ir nepastovi nuotaika
- Sunkumai mąstyti, mokytis ir prisiminti informaciją
- Konfabuliacija - atminties spragų užpildymas nesvarbia ar netikslia informacija
- Impulsų valdymo problemos - netinkamas ar įžeidžiantis elgesys
Šie su alkoholiu susiję smegenų pažeidimai nėra savaime progresuojantys: tai reiškia, kad simptomai neblogėja savaime, priešingai nei Alzheimerio liga.
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo yra kompleksinė būklė, kuri apima įvairius psichologinius ir elgesio aspektus, susijusius su alkoholio vartojimu. Ši liga gali pasireikšti kaip priklausomybė nuo alkoholio, alkoholinė psichozė ar kiti sutrikimai, kurie neigiamai veikia žmogaus gyvenimo kokybę. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ši liga ne tik kenkia asmens sveikatai, bet ir turi plačių socialinių, ekonominių bei šeiminių pasekmių.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinės psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo priežastys apima genetinius, psichologinius ir socialinius veiksnius. Genetika gali turėti įtakos asmens polinkiui į priklausomybę, o psichologiniai veiksniai, tokie kaip depresija ar nerimas, gali paskatinti alkoholio vartojimą kaip savęs gydymo būdą. Socialiniai veiksniai, tokie kaip šeimos aplinka, kultūriniai normatyvai ir draugų įtaka, taip pat gali prisidėti prie alkoholio vartojimo ir sutrikimų vystymosi.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Skiriami I ir II tipo alkoholizmai vyrams. I tipo - gerti pradeda suaugę, geria norėdami nusiraminti, paveldėtas tačiau reikia aplinkos, kad paskatintų. Antisocialiose šeimose, taip pat šeimose kur tėvų ir vaikų santykiai yra šalti alkoholizmas tarp vaikų yra dažnesnis. Genetiniai veiksniai susiję su bipoliniu sutrikimu ar šizofrenija.
Simptomai
Pagrindiniai psichikos ir elgesio sutrikimų simptomai gali apimti nuotaikų svyravimus, depresiją, nerimą, impulsyvumą ir socialinę izoliaciją. Lengvi simptomai gali pasireikšti kaip nuotaikų pokyčiai ir nerimo jausmas, o sunkesni simptomai gali apimti haliucinacijas, agresyvų elgesį ir savižudybės mintis.
Diagnostika
Psichikos ir elgesio sutrikimų diagnozė dėl alkoholio vartojimo dažniausiai remiasi išsamiu klinikiniu vertinimu, įskaitant paciento psichologinę ir medicininę istoriją, simptomų vertinimą ir psichologinius testus. Gydytojai gali naudoti įvairius vertinimo instrumentus, tokius kaip AUDIT (Alcohol Use Disorders Identification Test) ir CAGE klausimyną, siekdami nustatyti alkoholio vartojimo problemas.
Gydymas
Psichikos ir elgesio sutrikimų gydymas dėl alkoholio vartojimo gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininės galimybės apima vaistus, tokius kaip disulfiramas, naltreksonas ir akamprozatas, kurie padeda sumažinti alkoholio troškimą ir palaikyti abstinenciją. Nemedicininiai sprendimai apima psichoterapiją, grupinę terapiją ir paramos grupes, tokias kaip „Anoniminiai alkoholikai“.
Nutraukimo sindromui gydyti vartojami: antidepresantai, neuroleptikai, priešepileptiniai vaistai. Taip pat vaistai, kurie, vartojant kartu su alkoholiu, sukelia pykinimą, vėmimą, nemalonius pojūčius. Alkoholikas žinodamas tai vengia gerti. Vienas žinomiausių tokių vaistų - disulfiramas. Stipriausias priklausomybę mažinantis vaistas yra akamprostatas. Alkoholikus reikia gydyti ir prižiūrėti ilgai, kitaip dažni atkryčiai. Labai gerus rezultatus duoda anoniminių alkoholikų klubai. Reikia išmokyti įveikti kasdieninius stresus be alkoholio.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Alkoholinė psichozė
Alkohòlinė psichòzė - įvairūs ryškūs psichikos sutrikimai, kuriuos sukelia nuolatos vartojamas alkoholis. Atsiranda, kai ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu sutrinka medžiagų apykaita ir kepenų veikla, pažeidžiama galvos smegenų žievė. Prie šios psichozės priskiriama baltoji karštligė, alkoholinė haliucinozė, alkoholinis pavydo kliedesys, alkoholinis paranoidas, Korsakovo psichozė.
- Negydomas alkoholio sukeltas abstinencijos sindromas gali pereiti į abstinencijos būklę su baltąja karštlige (dažniausia alkoholinę psichozę).
- Alkoholinei haliucinozei būdingos klausos haliucinacijos (ligonis girdi jo elgesį aptarinėjančius, kaltinančius balsus).
- Alkoholiniam pavydo kliedesiui ir alkoholiniam paranoidui būdinga klaidingas suvokimas, kliedesiai, persekiojimo arba pavydo manija (vyras įtarinėja žmoną neištikimybe, pavydi jos net artimiesiems), neadekvatus afektas (ūmus emocijų protrūkis).
- Kai smarkiai pakenkiama trumpalaikė atmintis (sunkiai suvokiama nauja informacija), atsiranda Korsakovo psichozė.
Alkoholio ir emocinės sveikatos sąveika
Sąveika tarp alkoholio ir emocinės sveikatos yra sudėtinga ir įvairiapusiška. Žmonės neretai vartoja bandydami slopinti jaučiamą nerimą ar liūdesį bei depresijos simptomus. Trumpą laiką alkoholis veikia kaip antidepresantai, tačiau atsibudus ryte pajusite tik dar labiau pablogėjusią savijautą. Kadangi alkoholis turi slopinamąjį poveikį, jis lėtina jūsų kūną ir keičia smegenų cheminį balansą. Alkoholis taip pat daro įtaką sprendimų priėmimui. Jis gali paskatinti mus priimti tokius sprendimus, kokių paprastai nepriimtume būdami blaivūs ar išgėrę saikingai. Lietuvoje dažniausiai žmonės vartoja alkoholį, kai jaučiasi nuliūdę ar vieniši. Tai dar vadinama „savigyda“ alkoholiu.
Deja, nors alkoholis gali padėti mums iš pradžių pajusti atsipalaidavimą ar trumpalaikį džiaugsmą, euforiją - šis poveikis trunka trumpai, o ilgalaikės pasekmės gali būti žalingos:
- Pernelyg didelis alkoholio vartojimas gali pabloginti daugelio psichikos sveikatos problemų simptomus, sukelti prastą, slogią nuotaiką ir nerimą.
- Išgėrus alkoholio, dažnai užplūsta trumpalaikė ramybė, tačiau praėjus kiek laiko, galite jaustis blogiau nei anksčiau.
- Pagirios išsiblaivius gali būti ypač sunkios, nes įprastą galvos skausmą ir pykinimą lydi depresijos ir (arba) nerimo jausmas.
- Toks alkoholio vartojimas paprasčiausiai gali reikšti, jog emocinės sveikatos problemos nėra sprendžiamos.
- Pasirinkimas emocinės sveikatos problemas, prastą nuotaiką ar nerimą spręsti alkoholiu gali tapti priklausomybe.
Alkoholis ir miegas
Alkoholis yra centrinę nervų sistemą slopinanti medžiaga, dėl kurios sulėtėja smegenų veikla, todėl alkoholis turi raminamąjį poveikį, kuris gali sukelti atsipalaidavimo ir mieguistumo jausmą. Tačiau per didelis alkoholio vartojimas siejamas su prasta miego kokybe ir trukme. Žmonės, turintys alkoholio vartojimo sutrikimų, dažniausiai patiria nemigos simptomus.
- Alkoholis yra diuretikas, todėl kelia norą naktį eiti į tualetą, dėl ko suprastėja miego ritmas.
- Alkoholis didina prakaitavimą naktį, todėl prarandate daugiau skysčių, kas lemia padidėjusį mieguistumo, nuovargio jausmą bei galvos skausmą atsikėlus.
- Žmonės, vartojantys prieš miegą, dažnai patiria miego ciklo sutrikimus. Tai taip pat gali sukelti pernelyg didelį mieguistumą ir nuovargio jausmą dieną.
- Alkoholio vartojimas, norint lengviau užmigti, yra pavojingas, nes dėl išsivysčiusios tolerancijos, reikia išgerti vis daugiau, siekiant pajusti raminamąjį poveikį.
Kiek daug jau yra per daug?
Kiekvienas žmogus yra skirtingas, tad ir alkoholis visus veikia skirtingai, todėl nėra konkretaus kiekio ar laiko, kuris nulemtų, kada žmogui pasireikš su alkoholio vartojimu susiję smegenų pažeidimai ar kiti sutrikimai. Kita vertus, kuo daugiau ir kuo ilgesnį laiką asmuo vartoja, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo.
Tyrimai rodo, kad kai kuriais atvejais vyrai, reguliariai vartojantys daugiau kaip 50 standartinių alkoholio vienetų per savaitę, ir moterys, penkerius ar daugiau metų vartojančios daugiau nei 35 alkoholio vienetus per savaitę, greičiausiai patirs smegenyse pokyčius, kurie neigiamai paveiks atmintį ar kitus mąstymo procesus.
Prevencija ir pagalba
Bendras patarimas visiems, norintiems išvengti su alkoholiu susijusių smegenų pažeidimų ir išlaikyti mažą demencijos riziką: bandykite laikytis saikingo alkoholio vartojimo patarimų ir mažinti suvartojamą kiekį bei paskirstykite suvartojamą alkoholį per tris ar daugiau dienų. Pabandykite taip pat praleisti kelias dienas be alkoholio.
Palaikykite artimąjį, skatinkite nustoti vartoti arba stipriai mažinti vartojamo alkoholio kiekį. Tai gali labai prisidėti prie šio asmens sveikimo. Palaikykite artimąjį ir skatinkite jį gerinti reikalingus įgūdžius, pavyzdžiui, jei žmogui tampa sunku apsipirkti, pasiūlykite tai padaryti kartu su juo, nedarykite darbų už juos. Paklauskite asmens sveikatos priežiūros specialistų, kaip jūs galite geriausiai padėti sergančiam artimajam. Raginkite artimąjį rašyti dienoraštį ar susidaryti darbotvarkę. Jiems bus naudinga turėti struktūrą ir dienos režimą. Skaidykite sudėtingas užduotis į mažesnius žingsnius, kad jas būtų lengviau vykdyti, pavyzdžiui, valgio gaminimas. Kalbėdami su žmogumi, būkite kantrūs, naudokite trumpus sakinius ir apibendrinkite tai, ką pasakėte. Duokite jiems laiko atsakyti ir paskatinkite juos kalbėti, užduoti klausimus, jei kas neaišku. Raginkite asmenį turėti subalansuotą mitybą. Svarbu kiekvieną dieną valgyti sveikus patiekalus, kad įsitikintumėte, jog jie gauna pakankamai vitaminų, kurie būtini tinkamai smegenų veiklai. Padėkite asmeniui prižiūrėti savo bendrą savijautą, pavyzdžiui, pakankamai išsimiegoti. Palaikykite asmenį, skatinkite dalyvauti savipagalbos grupėse. Prie jų taip pat gali prisijungti globėjai, draugai ir šeimos nariai.
Pirmas žingsnis dažnai yra pokalbis, įsivertinimas ar emocinis palaikymas. Galite kreiptis į savo savivaldybės sveikatos biurą, priklausomybės ligų centrą, psichologą ar šeimos gydytoją. Jei skaitydamas šį tekstą atpažinote save ar artimą žmogų - tai ženklas. Ne nuo „dugno“ prasideda sveikimas, o nuo sąmoningo sprendimo kreiptis pagalbos. Ji egzistuoja.
Vidmanto istorija
Ši istorija - ne išskirtinė. Ji atspindi dažną modelį: nepaisant nuostolių ir noro sustoti, žmogus vis grįžta prie vartojimo. Tai ne valios trūkumas.
Vidmantas, 46 m., pasakoja: „Gėrinėjau dažnai ir su linksmumu. Man tai patiko. Alkoholio, pramogų apsvaigus, rizikingų nuotykių buvo vis daugiau. Tik aš to nesupratau. Atrodė, kad sunkus pirmadienis yra visiems. „Aplaistyti“ naują automobilį - šventas reikalas. Kuo daugiau pilsi, tuo ilgiau ir geriau važiuos! Laikas stabtelėjo, kai vairavau neblaivus. Praradau teises, gavau baudą, netekau automobilio. Susimąsčiau. Man tai nepatiko. Prisiminiau, kad būdamas neblaivus žuvo tėvas, per barnius išgėrus, nebendarauju su broliu, jis nesikalba su manim, neatsako į skambučius. Vis kartojosi žodis ,,alkoholis“. Nusprendžiau negerti visą mėnesį. Po savaitės mano ryžtas išblėso. Tas įvykis nebebuvo toks baisus. Vėl gėriau. Ir dar daugiau. Vėl daviau sau žodį negerti. Ir vėl greit atsiėmiau. Taip buvo, kol žmona nepagrasino skyrybomis. Supratau, kad ji nejuokauja - taip gali ir padaryti. To prarasti jau nebenorėjau, todėl kreipiausi į gydymo įstaigą.“
Priklausomybės prigimtis
Profesorė, psichologė Laima Bulotaitė: ,,Diagnozuojant priklausomybes, kyla daugybė klausimų. Kokį kiekį medžiagos ir kaip dažnai žmogus turi vartoti, kokia žala jo fizinei bei psichinei sveikatai turi būti, kad jau laikytume jį priklausomu? Juk yra sąvokos ,,vartojimas“ ir ,,piktnaudžiavimas“. Kontrolės praradimas.( cit. Pagal L.B.
Priklausomybė keičia smegenų struktūrą. Ypač svarbi - priekinė smegenų žievė, atsakinga už savikontrolę. Ši sritis išsivysto vėliausiai ir yra labai paveiki aplinkos. Paprasčiau tariant, ilgalaikis alkoholio vartojimas perrašo mūsų „vidinį kompasą“. Iš pradžių tai padeda atsipalaiduoti, bet laikui bėgant smegenys pripranta - ir natūralūs būdai susitvarkyti su stresu tampa mažiau veiksmingi. Tada kyla jausmas, kad be alkoholio - niekaip. Jis ima atrodyti kaip vienintelis būdas nusiraminti, pabėgti nuo įtampos ar net „grįžti į save“.
„Priklausomybė - tai elgesio kontrolės praradimas. Negrįžtamai pakinta žmogaus smegenų veikla“, - sako neuromokslininkė, profesorė Vilmantė Vengelienė. (cit. pagal LRT.lt, 2023)
Profesorė dalinsi: ,,…dažnai manoma, kad priklausomas žmogus nesupranta, ką daro. Tačiau esmė ta, kad jis nesugeba savęs sukontroliuoti - ir tai nėra silpnumo požymis, o realus neurologinis pakitimas“.
„Pavyzdžiui, vaikystėje patirta psichologinė trauma smarkiai pakeičia neuroninius tinklus, lemiančius elgesį ir reakcijas į aplinkos stimulus. Arba jei žmogus augo aplinkoje, kur daugelis vartojo, jam tai atrodo normalu“, - aiškina dr. Vengelienė (cit.
Šis apibrėžimas padeda atskirti, kada vartojimas tampa nebe pasirinkimu, o priklausomybe. Kai alkoholis perima žmogaus elgesio kontrolę, pasekmės gali būti skaudžios - prarandami artimi ryšiai, darbas ar sveikata. Ir vis dėlto žmogus negali liautis vartoti. Tokia būsena reikalauja ne kaltinimo, o supratimo ir pagalbos.
tags: #psichikos #sutrikimai #sukelti #alkoholio