Šiuolaikinis gyvenimo tempas, nuolatinė įtampa ir informacijos srautas neatsiejami nuo kasdienybės. Ilgalaikis stresas daro neigiamą poveikį ne tik emocinei būklei, bet ir fizinei sveikatai, ypač širdies ir kraujagyslių sistemai. Straipsnyje aptariamas ryšys tarp kraujagyslių spazmų ir depresijos, remiantis pateikta informacija.
Emocinės būklės įtaka kraujagyslėms
Dėl psichologinių veiksnių žmogaus organizme vyksta organiniai ir funkciniai pokyčiai, kurie skatina somatinių ligų atsiradimą. Aiškiai matomas ryšys tarp emocinės būklės ir ligų paūmėjimo. Prasta emocinė savijauta veikia imunitetą, žarnyną, antinksčius, širdį, net molekuliniame lygmenyje trikdo organizmo balansą. Tai gali sukelti sisteminius uždegiminius procesus bei sutrikdyti gyvybiškai svarbių medžiagų - kalcio, gliukozės ir cholesterolio - apykaitą.
JAV medicinos asociacijos leidžiamame žurnale „AMA Network Open“ publikuoto tyrimo duomenimis, suaugusieji, patiriantys nuolatinį stresą, net 30 proc. dažniau susiduria su širdies ir kraujagyslių ligomis.
Norint sumažinti streso padarinius, gydytojai siūlo atkreipti dėmesį į augalinės kilmės preparatus. Viena efektyviausių vaistažolių - gudobelė, kuri gerina širdies kraujotaką, mažina kraujo spaudimą, ramina nervų sistemą ir pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Gudobelės ekstraktas taip pat padeda esant nemigai, nerimui, širdies plakimo sutrikimams. Paprastoji sukatžolė net kelis kartus stipriau nei valerijonas mažina įtampą, ramina nervinę širdies kilmės veiklą, mažina kraujospūdį ir plečia širdies vainikines kraujagysles. Vaistinis valerijonas taip pat rekomenduojamas. Vaistažolių derinys yra itin veiksmingas esant nervinei įtampai. Gudobelės, sukatžolės ir valerijono kombinacija leidžia kompleksiškai palaikyti širdies ir kraujotakos sistemą, o jų sinerginis poveikis sustiprina terapinį rezultatą. Efektyviausia šias žoleles naudoti tinktūros pavidalu - tokiu būdu veikliosios medžiagos geriau pasisavinamos organizme.
Kraujagyslių ligos ir jų rizikos veiksniai
Dažniausiai pasitaikanti kraujagyslių liga - paviršinių venų varikozė, kurios atsiradimą gali lemti genetinis ryšys. Klaidingai manoma, kad venų varikozė būdinga tik moterims. Liga išsivysto nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus. Kita kraujagyslių patologija - periferinė arterijų liga, kuria serga labai daug žmonių. Sunerimti derėtų pasireiškus protarpiniam šlubumui, kai kyla šlaunies ar blauzdos skausmas paėjus ir pranyksta pastovėjus kurį laiką, taip pat pajutus naktinius kojų skausmus. Pastebėjus negyjančią žaizdą, pamėlusį ar pajuodusį pirštą, pėdos sritį būtina pasikonsultuoti su kraujagyslių chirurgu. Labai svarbu laiku pastebėti ligą, ją sekti, gydyti ir koreguoti visus faktorius užkertančius kelią ligos progresavimui bei atsiradimui. Galima ir ūmios arterijų trombozės liga, kuriai būtinas skubus gydymas. Priešingu atveju gresia galūnės netekimas ar net mirtis. Arterijų aneurizmos - rečiau pasitaikanti lėtinė liga, kai arterija išsiplečia daugiau kaip 50 proc. nei įprastas jos skersmuo. Taip kyla rizika arterijai savaime plyšti, gali pasireikšti spaudimo reiškiniai į gretimus organus ar audinius.
Taip pat skaitykite: Natūralūs būdai širdies sveikatai
Reikšmingu faktoriumi sirgti kraujagyslių ligomis gali tapti amžius, gyvenimo būdas, gretutinės ligos. Dauguma šių ligų turi genetinį ryšį. Periferinė arterijų liga dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, įprastai nuo 65 metų, sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis inkstų ligomis, išemine širdies liga, dislipidemija, depresija. Didesnę riziką susirgti periferine arterijų liga turi persirgę miokardo infarktu, patyrę galvos smegenų insultą, rūkantys, patiriantys pastovią stresinę įtampą, turintys mažą fizinį aktyvumą, nutukę. Venų varikozė dažnai pasireiškia jauniems žmonėms, o su amžiumi tik progresuoja ir sunkėja. Faktoriai, skatinantys atsirasti ir progresuoti venų varikozei: vyresnis amžius, nėštumas, nutukimas, fizinio aktyvumo trūkumas, ilgas stovėjimas / sėdėjimas, rūkymas. Arterijų trombozės pasireiškia sergantiems širdies ritmo sutrikimu, širdies vožtuvų ligomis, širdies reumatinėmis ligomis, ypač kai nevartojami kraują skystinantys vaistai, periferine arterijų liga, kraujo ligomis, onkologinėmis ligomis. Arterijų aneurizmos būdingos vyresniems nei 75 metų žmonėms, sergantiems hiperhomocisteinemija, hipercholesterolemija, simptomine periferine arterijų liga, cukriniu diabetu, genetinėmis ligomis, rūkantiems, turintiems išvaržų, žemą vitamino B6 lygį.
Kraujagyslių ligų gydymas
Kraujagyslių ligų klausimas sudėtingas, nes neretai susijęs su žmogaus genetika. Todėl kol kas gydymui skiriami chirurginiai būdai, kurie vis modernėja. Kraujagyslių gydymui taikomas atviras operacinis arba minimaliai invazinis endovaskulinis metodas. Koks gydymas bus pritaikytas pacientui sprendžiama individualiai - atsižvelgiant į jo kraujagyslių pakitimus. Atvira chirurginė arterijų rekonstrukcinė operacija atliekama, kai arterijų pažeidimai yra jau dideli ir endovaskulinis gydymas negalimas, nes tai sudėtinga techniškai ir galime negauti norimo rezultato. Jei arterijų pažaida maža įprastai visada atliekamas endovaskulinis gydymas. Pasitaiko atvejų, kai operacinis gydymas pacientui negalimas dėl sunkios jo būklės esant daugybei gretutinių ligų. Tokiu atveju paskutinė viltis - endovaskulinis gydymas. Kiekvienas atvejis unikalus ir konkrečiam žmogui parenkamas būtent jam tinkamas gydymas. Paviršinių varikozinių venų gydymui pradinėse ligos stadijose beveik visada galima pritaikyti minimaliai invazyvų gydymo metodą - endoveninę abliaciją, išskyrus atvejus, kai venos labai vingiuotos, itin arti odos paviršiaus ar jau anksčiau operuotos ir atsinaujinusios. Endoveninė lazerinė abliacija - paviršinių venų varikozių gydymui - visame pasaulyje auksiniu standartu laikomas gydymo metodas. Endovaskulinis gydymas galimas tiek arterijoms tiek venoms. Arterijoms bei giliosioms venoms atliekami plėtimai specialiais plėtiminiais balionėliais ar stentavimas, o paviršinėms venoms - endoveninė abliacija lazerio pagalba, radijo bangomis ar medikamentų pagalba.
Depresija ir kraujagyslių spazmai: ryšys
Depresija yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi nuotaikos ar afekto pokyčiai, paprastai lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio. Sutrikimai gali atitikti depresijos, hipomanijos, manijos ar bipolinio sutrikimo kriterijus. Depresija gali būti susijusi su kraujagyslių spazmais dėl kelių priežasčių:
- Stresas ir uždegimas: Depresija dažnai susijusi su padidėjusiu streso lygiu ir uždegiminiais procesais organizme. Šie veiksniai gali pažeisti kraujagyslių endotelį (vidinį sluoksnį) ir skatinti spazmus.
- Nervų sistema: Depresija veikia autonominę nervų sistemą, kuri reguliuoja kraujagyslių tonusą. Sutrikusi nervų sistemos veikla gali sukelti kraujagyslių spazmus.
- Gyvenimo būdas: Depresija gali paskatinti nesveikus gyvenimo būdo įpročius, tokius kaip rūkymas, nesveika mityba ir fizinio aktyvumo trūkumas, kurie didina kraujagyslių ligų riziką.
Kaip išvengti kraujagyslių ligų?
Nuo ligų apsaugoti nesame, tačiau jas kontroliuoti galime rūpindamiesi savo kasdieniais įpročiais - kurdami subalansuotą mitybą, aktyviai leisdami laisvalaikį, kokybiškai ilsėdamiesi. Visų pirma derėtų koreguoti rizikos veiksnius atsisakant žalingų įpročių - rūkymo. Šalia to labai svarbu dėmesys savo mitybai, stenkitės palaikyti normalų kūno svorį, rekomenduojama viduržemio jūros regiono dieta. Svarbu vengti pastovaus streso, proporcingai didinkite fizinį aktyvumą, susiformuokite reguliarias mankštas. Itin svarbi gretutinių ligų kontrolė, ypač cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos, inkstų bei širdies ligų.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į ankstyvąją diagnostiką, ligos savalaikį sekimą ir gydymą. Taip pat nepamirškite apie nemokamas širdies ir kraujagyslių ligų prevencines programas kartą per vienerius metus vyrams nuo 40-55 metų ir moterims nuo 50-65 metų imtinai, kuriems nustatomas cukrinis diabetas ar metabolinis sindromas. Norintys dalyvauti prevencinėse programose turi kreiptis pas savo šeimos gydytoją.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Vaistai ir šalutinis poveikis
Informaciniame pakete pateikta informacija apie vaistą Betaloc ZOK, kuris priklauso β blokatorių grupei ir selektyviai blokuoja β1 receptorius. Svarbu visada laikytis gydytojo nurodymų vartojant šį vaistą. Taip pat pateikta informacija apie MicardisPlus, kuris yra dviejų veikliųjų medžiagų: telmisartano ir hidrochlorotiazido, derinys, skirtas didelio kraujospūdžio ligai gydyti.
Svarbu: Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
tags: #spazmuoja #kraujagysles #depresija