Miegas yra gyvybiškai svarbus mūsų fizinei ir psichinei sveikatai, leidžiantis kūnui atsigauti ir regeneruotis. Deja, daugelis žmonių, ypač vyresnio amžiaus moterys, susiduria su miego problemomis, kurios neigiamai veikia jų energiją ir gyvenimo kokybę. Straipsnyje aptariamos vyresnių moterų nemigos priežastys, pasekmės ir gydymo būdai, siekiant padėti joms susigrąžinti kokybišką miegą.
Įvadas
Miegas - tai laikas, skirtas atstatyti mūsų jėgas, pailsėti ir regeneruotis organizmui. Ne veltui sakoma, kad jis yra aukso vertės. Deja, daug žmonių dabar negali džiaugtis kokybišku miegu, dėl to praranda energiją ir net gyvenimo džiaugsmą. Miegas gali sutrikti dėl daugelio kasdienių priežasčių, ir dažniausiai tai išsisprendžia išnykus miego sutrikimo priežasčiai. Tačiau jeigu miego sutrikimas užsitęsia ilgiau nei mėnesį, dėl to jaučiamas nuovargis, suprastėja darbingumas - jau susiduriama su lėtine nemiga. Žmogui tampa sunku užmigti arba jis dažnai pabunda, negali išmiegoti iki ryto.
Nemigos Apibrėžimas ir Paplitimas Vyresniame Amžiuje
Amerikiečių Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo 5 leidime (DSM-5) nemiga apibrėžiama kaip miego sutrikimas, sukeliantis kliniškai reikšmingus skundus ar funkcinę negalią ir pasireiškiantis ne mažiau kaip 3 dienas per savaitę 3 mėnesius iš eilės. Europoje naudojamoje Tarptautinėje ligų ir būklių klasifikacijoje (ICD-10) nemiga apibūdinama panašiai, tik skundai turi trukti mažiausiai 1 mėnesį. Tai viena dažniausių miego problemų vyresnio amžiaus žmonių grupėje; beveik 50 proc. senjorų skundžiasi, kad jiems sunku užmigti arba jų miegas yra nelabai gilus. Lėtinė nemiga dažnesnė vyresniame amžiuje - lėtinę arba ūmią nemigą patiria 44 proc. vyresnio amžiaus žmonių. Viename prospektyviajame tyrime 6 800 tiriamųjų grupėje (65 metų ir vyresni asmenys) nemiga nustatyta 5 proc. pacientų; per vienus stebėjimo metus jų padaugėjo 7,97 proc. Dažniausiai skundžiamasi negiliu miegu ir ankstyvu pabudimu (nuo 50 iki 70 proc.), kiek rečiau - sunkiu užmigimu (nuo 35 iki 60 proc.) arba nekokybišku, poilsio nesuteikiančiu miegu (nuo 20 iki 25 proc.). Senstant visuomenei, tai tampa vis dažnesne medicinine, socialine ir ekonomine problema.
Miego Struktūros Pokyčiai Senstant
Miego fazių kaita naktį yra vadinama miego architektūra. Net ir sveikų vyresnio amžiaus individų miego struktūra skiriasi nuo vidutinio amžiaus suaugusiųjų. Senstant ilgėja užmigimo laikas, trumpėja bendras miego laikas, mažėja jo efektyvumas. Trumpėja lėtųjų bangų (giliojo) miego trukmė, padidėja miego fragmentiškumas (jis aiškiau jaučiamas). Dėl natūralių cirkadinio ritmo pokyčių vyresni žmonės anksčiau eina miegoti ir anksčiau prabunda, todėl dažnai būna mieguistesni ir dažniau linkę prigulti dieną. Šie pokyčiai yra fiziologiniai, todėl nemiga turėtų būti diagnozuojama tik tada, kai pablogėja žmogaus funkcinė būklė ar / ir gyvenimo kokybė.
Veiksniai, Skatinantys Nemigos Atsiradimą
Nemigai išsivystyti svarbūs demografiniai, biologiniai, socialiniai ir medicininiai veiksniai. Moterys serga dažniau nei vyrai (maždaug 1,7 karto), taip pat nemiga dažniau linkusi paveikti išsiskyrusius, vienišus ar našlius nei gyvenančius santuokoje. Nustatytas ir nemigos ryšys su menkesniu išsilavinimu, pajamomis, žalingais įpročiais ir mažesniu fiziniu aktyvumu. Iš įdomesnių faktų paminėtinas didesnis nemigos paplitimas tarp asmenų, ypač moterų, slaugančių savo artimuosius.
Taip pat skaitykite: Tėvų reakcija į vaikų seksualinį elgesį
Lėtinės Nemigos Priežastys
Lėtinės nemigos priežastys būna nerimas, depresija, įvairios ligos (širdies ir kraujagyslių ligos, virškinimo sutrikimai, inkstų patologija, nervų sistemos ligos, pirminiai miego sutrikimai), vaistų poveikis, blogi miego įpročiai. Dažnai nemiga vyresniems asmenims yra komorbidiška, pasireiškia su kitomis lėtinėmis būklėmis, todėl pirminis problemos sprendimas turėtų būti siejamas su šių būklių gydymu.
Galimos vyresnių pacientų lėtinės nemigos priežastys:
- Pirminiai specifiniai miego sutrikimai:
- Cirkadinio ritmo sutrikimai
- Miego apnėja (obstrukcinė, centrinė ar mišri)
- Neramių kojų sindromas
- Periodinių galūnių judesių sutrikimai (naktinis mioklonusas)
- REM fazės miego sutrikimai
- Fizinės būklės:
- Lėtinis skausmas (artritas, skeleto raumenų sistemos skausmai, kt.)
- Kardiovaskulinės: širdies nepakankamumas, krūtinės angina
- Kvėpavimo sistemos ligos: lėtinė obstrukcinė plaučių liga, lėtinis rinitas
- Gastrointestinės ligos: gastroezofaginio refliukso liga, opaligė, vidurių užkietėjimas
- Urologinės problemos: šlapimo nelaikymas, nikturija
- Centrinės nervų sistemos ligos: Parkinsono liga, insultas, demencija, epilepsija
- Psichiatrinės ligos: nerimas, depresija, psichozė, delyras
- Menopauzė (karščio bangos)
- Netinkami kasdieniai įpročiai:
- Ilgas dienos miegas
- Sėslus gyvenimo būdas
- Gausi vėlyva vakarienė
- Lovos naudojimas netinkamoms veikloms (skaityti, naršyti internete, žiūrėti televizorių)
- Aplinkos veiksniai:
- Šviesa
- Triukšmas
- Netinkama kambario temperatūra
- Nepatogi lova
- Mažai natūralios saulės šviesos dieną
- Medikamentai ir cheminės medžiagos:
- Vaistai
- Psichoaktyviosios medžiagos
- Alkoholis
- Kofeinas
Kiti Veiksniai, Turintys Įtakos Miegui
- Biologiniai veiksniai.
- Aplinkos veiksniai.
- Socialiniai, ekonominiai veiksniai.
- Psichologinė savijauta.
- Rūkymas.
- Alkoholio vartojimas.
- Galvos skausmai.
- Mityba. Geram miegui trukdo aštrus maistas prieš naktį. Labai svarbus ir mitybos ritmiškumas, reguliarumas.
- Stimuliuojantys produktai. Kofeinas yra populiariausias narkotikas netgi lyginant su nikotinu ir alkoholiu.
- Nutukimas ir antsvoris.
- Fizinis aktyvumas. Mažas fizinis aktyvumas yra daugelio ligų rizikos veiksnys.
- Sveikatos būklė. Nemiga išsivysto jaučiant skausmą, ypač lėtinį.
Taigi svarbu, kad pašalintume kiek įmanoma daugiau šių veiksnių, kurie skatina nemigos atsiradimą.
Nemigos Poveikis Vyresnių Žmonių Sveikatai
Negydoma nemiga gali sukelti kitų sveikatos problemų. Tokiems vyresnio amžiaus žmonėms 23 proc. dažniau pasireiškia depresija. Nemiga ir tokios psichiatrinės ligos kaip nerimas ir depresija yra susijusios abipusiais ryšiais. Be to, nemiga padidina suicido riziką. Miego trūkumas ir nemiga yra susiję su hipertoninės ligos, miokardo infarkto ir, spėjama, insulto rizika. Kito tyrimo duomenis, suaugusieji (vidutinio amžiaus ir vyresni), kurie miegojo 5 val. ir mažiau, 2,5 karto dažniau sirgo cukriniu diabetu, palyginti su panašaus amžiaus asmenimis, kurie miegojo 7-8 val./p.; yra duomenų, kad tokiems pacientams yra didesnė metabolinio sindromo rizika.
Lėtinė nemiga blogina kognityvines funkcijas, padidina griuvimų ir šlaunikaulio lūžio riziką, yra susijusi su didesniu mirtingumu, ypač asmenims, gyvenantiems ilgalaikės socialinės globos namuose. Su šiais padariniais susijęs ir ilgalaikis benzodiazepinų vartojimas nemigai gydyti. Dirbantiems asmenims nemiga mažina darbo produktyvumą ir lemia didesnį nedarbingumo dienų skaičių.
Nemigos Gydymas
Gydymo tikslas yra sumažinti nemigos sukeliamus skundus ir pagerinti paciento (ir jo šeimos) gyvenimo kokybę. Tinkamas nemigos gydymas padeda išvengti ilgalaikės nemigos sukeliamų sveikatos sutrikimų, be to, gali pagerinti paciento kognityvines funkcijas ir produktyvumą, sumažinti sveikatos išteklių naudojimą, padėti išvengti nelaimingų atsitikimų dėl padidėjusio mieguistumo dieną.
Taip pat skaitykite: Kaip moterys bendrauja?
Nemigos gydymas gali būti tiek medikamentinis, tiek nemedikamentinis.
Nemedikamentinis Gydymas
Nemedikamentinis gydymas vis dar yra nepagrįstai nuvertinamas ir per mažai naudojamas kasdienėje gydytojų praktikoje. Pirmiausia pacientas turėtų būti supažindinamas su miego higienos patarimais. Įrodyta, kad vien jų laikymasis dažniausiai reikšmingo efekto nesuteikia, tačiau šios rutinos turėtų būti laikomasi ir tuomet, kai pereinama prie kitų gydymo metodų.
Miego higienos patarimai:
- Vengti ar sumažinti kofeino, cigarečių, alkoholio, stimuliuojamųjų medžiagų ir vaistų vartojimą.
- Jei nėra fizinės negalios, padidinti fizinį aktyvumą po pietų ar ankstyvą vakarą - pasivaikščioti, lengvai pasportuoti lauke.
- Gauti kuo daugiau natūralios saulės šviesos po pietų arba ankstyvą vakarą (1-2 val.).
- Vengti pogulio po 14 val., per dieną turėtų būti ne daugiau kaip 1 pogulis ( ≤30 min).
- Peržiūrėti vartojamus vaistus ir jų galimą įtaką miegui.
- Eiti miegoti tik pajutus mieguistumą.
- Palaikyti tinkamą miegamojo temperatūrą.
- Sumažinti šviesą ir triukšmą miegamajame.
- Nevalgyti gausios vakarienės, geriau pasirinkti lengvą užkandį.
- Mažinti skysčių vartojimą vakare.
- Laikytis režimo: eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, būtinas reguliarus mankštos ir valgio laikas.
- Streso mažinimas: nediskutuoti nerimą keliančiomis temomis prieš miegą, nesijaudinti, jei nepavyksta užmigti, praktikuoti atsipalaidavimo pratimus.
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Kitos nemedikamentinės nemigos gydymo priemonės apima įvairias psichoterapijos rūšis. Viena labiausiai ištirtų - kognityvinė elgesio terapija (CBT-I, Cognitive Behavioural Therapy-Insomnia). Ji susideda iš edukacijos (miego higienos mokymas, aiškinimas apie normalų miegą, amžinius pokyčius), atsipalaidavimo mokymo (raumenų atpalaidavimas, autogeninė treniruotė, meditacija), bihevioristinių strategijų (stimulo kontrolės, miego ribojimo) ir kognityvinės terapijos. Reikalingos 4-8 terapinės sesijos. Kognityvinės elgesio terapijos efektas įrodytas klinikiniuose tyrimuose tiek nemigai, tiek komorbidinėms būklėms (nerimui ir depresijai) gydyti. Gydant trumpalaikę nemigą, kognityvinė elgesio terapija ir farmakoterapija yra vienodai efektyvios. Gydant ilgalikę nemigą, kognityvinė elgesio terapija yra pranašesnė už farmakoterapiją. Didžiausia problema išlieka jos prieinamumas ir specialistų trūkumas.
Kitos Psichoterapijos Rūšys
Kitos psichoterapijos rūšys, taikomos nemigai gydyti, yra sąmoningo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) technika (apima streso mažinimo priemones) ir hipnoterapija. Su šiomis psichoterapijos rūšimis atlikti klinikiniai tyrimai yra gana riboti, todėl aiškių efektyvumo įrodymų kol kas trūksta.
Įvertinus dabar esančių klinikinių tyrimų duomenis, kognityvinė elgesio terapija turėtų būti rekomenduojama vyresnių pacientų ilgalaikei nemigai gydyti kaip pirmojo pasirinkimo metodas.
Taip pat skaitykite: Nerimo sutrikimų statistika
Medikamentinis Gydymas
Nemigai gydyti naudojamos kelios vaistų grupės:
- Benzodiazepinai (BZD, diazepamas, flunitrazepamas, flurazepamas, lormetazepamas, nitrazepamas, oksazepamas, temazepamas, triazolamas);
- Benzodiazepinų receptorių agonistai (BZRA, zaleplonas, zolpidemas, zopiklonas);
- Antidepresantai (agomelatinas, amitriptriptilinas, doksepinas, mianserinas, mirtazapinas, trazodonas, trimipraminas);
- Antipsichotikai (chlorprotiksenas, levomepromazinas, melperonas, olanzapinas, pipamperonas, kvetiapinas);
- Antihistamininiai vaistai (difenhidraminas, doksilaminas, hidroksizinas, prometazinas);
- Fitoterapija (apyniai, melisos, pasifloros, valerijonai);
- Melatonino receptorių agonistai (melatoninas, ramelteonas, lėto atpalaidavimo melatoninas);
- Oreksino receptorių antagonistai (suvoreksantas, registruotas tik JAV).
Pajuodintu šriftu pažymėti preparatai, registruoti ir Lietuvoje.
Benzodiazepinai (BZD) ir Benzodiazepinų Receptorių Agonistai (BZRA)
BZD ir BZRA yra vieni seniausiai naudojamų vaistų miego sutrikimams gydyti. Daugelyje klinikinių tyrimų nustatytas jų efektyvumas trumpo gydymo kurso (iki 4 savaičių) metu; teigiamas gydymo efektas pasiekiamas iki 76 proc., remisija - 47 proc. pacientų. Naudojant ilgalaikiam gydymui, didėja nepageidaujamų reiškinių galimybė, kai kurių klinikinių tyrimų duomenimis, mažėja jų efektyvumas. Esant ilgalaikio gydymo poreikiui, rekomenduojama BZD ir BZRA dozes palaipsniui mažinti iki nutraukimo, taikyti kognityvinę elgesio terapiją arba skirti gydymą antidepresantais.
Tiek BZD, tiek BZRA veikia GABA receptorius smegenyse; skirtumas toks, kad BZRA selektyviai veikia GABA alfa-1 receptorių potipį, todėl neturi BZD būdingo anksiolitinio ir antikonvulsinio veikimo. Ilgalaikis šių vaistų grupių vartojimas sukelia priklausomybę, nutraukimo reiškinius, motorikos sutrikimus, blogina kognityvines funkcijas ir nerekomenduojamas vyresnio amžiaus asmenims. Bet kuriuo atveju tikslinga pasirinkti kuo trumpesnio veikimo BZD ir BZRA. Lietuvoje itin dažnai naudojami lorazepamas ir klonazepamas nerekomenduojami nemigai gydyti dėl didelės pripratimo rizikos bei ilgos veikimo trukmės. Jie svarstytini tik pacientams, kuriems šie vaistai gali būti tikslingi gydant gretutines ligas.
Zolpidemas
Zolpidemas yra vienas dažniausiai naudojamų vaistų nemigai gydyti. Jo skilimo pusperiodis trumpesnis (2-3 val.) nei zopiklono (5-6 val.), todėl sukelia mažiau nepageidaujamų reiškinių dieną. Abu šie vaistai tinka siekiant sutrumpinti užmigimo trukmę, bet dėl trumpo veikimo zolpidemas gali būti netinkamas pasirinkimas, siekiant prailginti bendrą miego trukmę ir pagerinti jo kokybę. Be to, zolpidemo koncentracija moterų organizme dėl tam tikrų metabolizmo ypatumų išlieka didesnė. Tai gali sukelti didesnį mieguistumą kitą dieną, sutrikdyti tam tikrą psichomotorinę veiklą, pavyzdžiui, vairavimą. Zolpidemas kontraindikuotinas esant su miegu susijusioms kvėpavimo problemoms, sunkaus laipsnio kepenų nepakankamumui ir kvėpavimo nepakankamumui. Nerekomenduojamas ilgesniam nei 4 savaičių gydymo kursui, nes turi panašius ilgalaikio vartojimo padarinius kaip ir BZD, staigiai nutraukus, gali pasireikšti stipri nemiga. Gydymui skiriama kasdienė 5-10 mg dozė.
Zopiklonas
Zopiklonas, be hipnotinių savybių, pasižymi silpnu anksiolitiniu, anikonvulsiniu ir miorelaksaciniu poveikiu. Skiriant 7,5 mg, vaistas sutrumpina užmigimo trukmę ir sumažina naktinių atsibudimų skaičių. Bendra miego trukmė taip pat pailgėja. Turi mažesnį poveikį mieguistumui dieną, ilgalaikei tolerancijai išsivystyti ir kognityvinėms funkcijoms nei BZD.
Antidepresantai
Nemigai gydyti naudojami daugiausiai sedacinėmis savybėmis pasižymintys antidepresantai. Verta pastebėti, kad nemigai gydyti rekomenduojamos dozės yra mažesnės, nei skiriamos depresijai gydyti. Kai kurių klinikinių tyrimų duomenimis, jų efektas nemigai gydyti yra kiek mažesnis nei BZD ar BZRA, tačiau tai gali būti pirmojo pasirinkimo vaistai gydant komorbidišką nemigą (depresija, nemigos gydymas, sergant Alzheimerio liga, kt.). Trazodonas (25-100 mg/p., Lietuvoje registruotos prailginto atpalaidavimo 75 mg ir 150 mg formos) efektyvus trumpinant užmigimo trukmę ir gerinant miego kokybę, tačiau jo nepageidaujami reiškiniai (galvos svaigimas, aritmijos, ortostatinė hipotenzija, priapizmas) labai nepageidaujami vyresnio amžiaus pacientams, todėl klinikinėje praktikoje vaistas nemigai gydyti skiriamas retai. Mirtazapinas pagerina daugelį miego kokybės parametrų, veikia išskirtinai per histaminerginės sistemos antagonizmą. Dėl galimo pripratimo prie mirtazapino sukeliamos sedacijos ir kitų nepageidaujamų reiškinių (svorio augimo), vaistas nerekomenduotinas vien nemigai gydyti.
Antihistamininiai Vaistai
Antihistamininiai vaistai retai naudojami nemigai gydyti. Sedacija iš esmės yra šių vaistų nepageidaujamas reiškinys, kuris, gydant pacientą ilgesnį laiką, praeina (išsivysto tolerancija). Įdomus faktas, kad daugumos antidepresantų sedacinis efektas pasireiškia per histaminerginę sistemą, tačiau kiek kitais mechanizmais.
Antipsichotikai
Klinikinių tyrimų, kuriuose antipsichotikai skirti vien nemigai gydyti, iš esmės nėra. Yra įrodymų, kad šios grupės vaistai prailgina bendrąją ir lėtųjų bangų miego fazių trukmę šizofrenija sergantiems pacientams; dėl galimų sunkių nepageidaujamų reiškinių šie vaistai neskirtini nemigai gydyti, jei nėra gretutinės psichiatrinės patologijos.
Augaliniai Preparatai
Neatlikta geros kokybės klinikinių tyrimų gydant nemigą augaliniais preparatais. Šiuo metu klinikinėje praktikoje augaliniai preparatai nėra rekomenduojami lėtinei nemigai gydyti.
Alkoholis
Alkoholis (kartais vartojamas savigydai miego problemoms išspręsti) pagreitina užmigimą, pirmojoje nakties pusėje pailgina lėtųjų bangų miego fazes, sutrumpina REM fazes. Sumažėjus alkoholio kiekiui kraujyje, antrojoje nakties pusėje neproporcingai padaugėja REM miego, miegas fragmentuojasi, todėl pabundama anksti.
Melatoninas ir Melatonino Receptorių Agonistai
Kai kurios studijos rado teigiamą melatonino ir melatonino receptorių agonistų įtaką gydant nemigą (pvz., sutrumpėjo užmigimas), be to, iš esmės nenustatyta jokių nepageidaujamų reiškinių, tačiau nėra atlikta kokybiškų klinikinių tyrimų, įrodančių šios vaistų grupės reikšmę gydant nemigą. Atsižvelgiant į natūralų melatonino koncentracijos mažėjimą senstant, kai kurie ekspertai suaugusiųjų nemigai gydyti rekomenduoja skirti 2 mg ir didesnes dozes, tačiau efektyvumo įrodymai menki. Lietuvoje galima įsigyti įvairių maisto papildų, kurių sudėtyje yra 1 mg melatonino, kiti šios grupės vaistai neregistruoti.
Alternatyvi Medicina
Alternatyvioji medicina nemigai gydyti rekomenduoja naudoti akupunktūrą, aromaterapiją, pėdų refleksoterapiją, homeopatiją, meditacinę judesių terapiją, muzikos terapiją ir jogą. Šie metodai mažai tirti, tačiau naudojami klinikinėje praktikoje. Jie gali būti pasirinkimo variantas tam tikrai pacientų grupei, ypač derinant su psichoterapiniais metodais.
Vaistų Dozavimas Miegui Pagerinti
Kaip dozuoti miegui pagerinti skirtus vaistus? Gali būti pasirenkamos kelios strategijos: vaistai skiriami kasdien, einant miegoti, arba 2-5 k./sav., mažinant priklausomybės riziką. Metodas, kai vaistai geriami pagal poreikį (pacientui atsibudus naktį), kritikuotinas dėl perdozavi… Tai vienas pirmųjų ir dažniausių pasitaikančių psichinės veiklos sutrikimo simptomų. Labai svarbu ne griebtis iš karto migdomųjų, o išsiaiškinti nemigos priežastis, kurias pašalinus, nemiga susitvarkys savaime. Iškilusias darbines ar psichologines problemas reikia spręsti, darbo ir poilsio režimą subalansuoti, nerimą, įtampą ir depresiją bei įkyrias mintis gydyti, o ne vartoti migdomuosius.
Natūralios Priemonės Miegui Gerinti
Gydant nemigą, sau padėti galima ir natūraliomis priemonėmis, kurios skatina melatonino gamybą. Melatoninas padeda greičiau užmigti ir nepabusti per naktį. Jis nesukelia abstinentinės priklausomybės požymių.
Miego Higienos Taisyklės
Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, todėl, periodiškai, tam tikru laiku pavargstame. Be to, mūsų vidinis termostatas, t. y. sistema, sauganti organizmą nuo perkaitimo, po tam tikro skaičiaus būdravimo valandų priverčia mus pavargti. Abu procesus valdo genai. 2012 m. Japonijoje atliktas 225 vedusių porų tyrimas parodė, kad net keletą metų drauge gyvenančių sutuoktinių paros ritmai beveik nesikeičia.
Psichologiniai Aspektai
Nemiga dažniausiai būna susijusi su nerimu, kai išgyvenama dėl nemalonaus įvykio pasekmių ar nuolat svarstoma, kas atsitiks ateityje. Konkrečios darbinės ar psichologinės problemos sukelia nemiga ir konstruktyvus jų sprendimas ar psichoterapija padeda sveikai ją įveikti. Miegas taip pat sutrinka sergant depresija, generalizuotu nerimo sutrikimu, obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu ar piktnaudžiaujant psichoaktyviosiomis medžiagomis. Yra konkretūs šiuos sutrikimus gydantys vaistai (ne migdomieji), kuriuos pradėjus vartoti susitvarko ir miegas. Bet kokia somatinė liga, sukelianti diskomfortą, skausmą sutrikdo miegą, bet tinkama fizinė terapija ir miego režimas jį atstato. Įtakos turi įvairūs vaistai, ypač vaistai nuo traukulių, oraliniai kontraceptikai, preparatai, skirti skydliaukės ligoms gydyti. Neigiamai miego trukmę, kokybę veikia nervų sistemos stimuliatoriai, pvz.: kofeinas, nikotinas, ar stimuliuojantys vaistai. Alkoholis labai smarkiai paveikia miego struktūrą - nemiga po ilgalaikio alkoholio vartojimo gali būti labai sunki ir trukti kelias dienas ar savaites. Mieguistumas išsivysto esant lėtiniam neišsimiegojimui, pvz.: studentams, asmenims, dirbantiems naktinį darbą. Miego ir budrumo ciklas sutrinka lakūnams, žmonėms, keliaujantiems per laiko juostas, taip pat, kai nereguliariai einama miegoti ir keliamasi.
Nemigos Simptomai ir Pasekmės
Nemigos atveju pacientai dažniausiai skundžiasi sunkumu užmigti, rečiau - miego kokybe ir ankstyvu prabudimu. Neretai pasitaiko šių simptomų derinys. Tipiškais atvejais nemiga atsiranda padidėjusios gyvenimo įtampos laikotarpiais ir dažniau pasireiškia moterims, vyresnio amžiaus žmonėms, o ypač turintiems psichologinių ar gyvenimiškų problemų. Jei nemiga kartojasi, gali atsirasti jos baimė ir susirūpinimas dėl jos padarinių. Tada susidaro užburtas ratas, dar labiau komplikuojantis žmogaus problemas. Nemiga besiskundžiantys asmenys teigia, kad atėjus metui miegoti jie būna įsitempę, nerimastingi, susirūpinę ir depresiški, dėl to atsiranda ir minčių antplūdis: jie mąsto, ar pakankamai gerai išsimiegos, galvoja apie asmenines problemas, sveikatos būklę ar net mirtį. Šią įtampą jie dažnai stengiasi veikti vaistais ar alkoholiu. Tinkamai sureguliavus miego režimas rekomenduojamas trumpas miegas dieną, kuris padeda įveikti eilę sutrikimų.
Dienos Poveikis
Nemigos kamuojami asmenys dažnai teigia, jog rytais jaučiasi fiziškai ir psichiškai pavargę; dienos metu jiems būdinga prislėgta nuotaika, pablogėja dėmesys, sunkiau įsimenama, silpnėja motyvacija, didėja susirūpinimas, įtampa, dirglumas, jie susitelkia tik į savo būseną, kinta suvokimas, dažnėja regos klaidos, ryškėja paranoidinis ar tunelinis mąstymas, didėja agresija, neviltis, savižudybės rizika. Labai nukenčia nemiga sergančių žmonių gyvenimo kokybė, produktyvumas, dažnas turi darbo problemų, neretai prasideda pravaikštos.
Pavojai
Nemiga yra gana pavojinga būklė. Jeigu miegama mažiau negu 4-5 val. per parą, per keletą savaičių gali sutrikti motorika ir psichika.
Nemigos Tipai: Situacinė ir Lėtinė
Nemiga - tai psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia sunkiu užmigimu, dažnais prabudimais ir negiliu miegu bei neišsimiegojimo pojūčiu po nakties.
Situacinė Nemiga
Situacinė nemiga - tai psichikos reakcija į stresogenišką gyvenimo situaciją, pasireiškianti miego sutrikimais ir trunkanti ne ilgiau kaip 1 mėn. Paprastai kalbant - tokiu atveju žmogų staiga užgulė gyvenimo sunkumai, tada kilo nerimas, įvairios įkyrios mintys, o prieš miegą vis sukasi mintys apie nemalonų įvykį. Situacinė nemiga dažniausiai praeina ir negydoma. Jeigu ši nemiga tikrai vargina, ryškiai sutrikdo darbingumą - skiriamas medikamentinis gydymas. Situacinė nemiga gydoma įvairiais žoliniais preparatais (į jų sudėtį įeina valerijonas, melisa, apyniai ir kt.) bei cheminiais migdančiais (Stilnox, Zolpidem, Somnols, Hypnogen ir kt.) ir raminančiais vaistais (Clonazepam, Lorafen, Xanax, Frontin, Lexotanil, Bromazepam, Tazepam, Rudotel, Radedorm, Eunoctin, Relanium, Relium, Apaurin, Seduxen, Elenium, Tranxene, Halcion ir kt.). Šių vaistų negalima nuolatos vartoti ilgiau kaip 1-2 mėn.
Lėtinė Nemiga
Lėtinė nemiga trunka daugiau negu 1 mėnesį, miego sutrikimai vargina 3 ir daugiau naktų per savaitę. Šis sutrikimas nebeturi aiškaus ryšio su staigiais gyvenimo pokyčiais. Lėtinė nemiga kelia kur kas daugiau problemų pacientams bei gydytojams. Neretai ji sunkiai pasiduoda gydymui, sutrikdo darbingumą. Gydant lėtinę nemigą svarbu ieškoti jos priežasties.