Būdai, kaip pagerinti psichikos sveikatą

Dabartiniame pasaulyje, susiduriant su įvairiais iššūkiais, tinkamos žinios, kaip pasirūpinti savo psichikos sveikata, yra būtinas emocinės gerovės pagrindas. Mokymasis ir gilesnis supratimas apie psichikos sveikatą turėtų būti vykdomas iš pat pagrindų - namuose, šeimoje, pokalbiai apie tai turi tęstis mokyklose, darbovietėse bei bendruomenėje. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ pateikia ir supažindina su būdais, padėsiančiais pasirūpinti psichikos sveikatos stiprinimu.

Socialinių santykių svarba

Žmonės evoliuciškai yra socialinės būtybės, kurios siekia tiek fizinio, tiek ir emocinio ryšio su kitais, todėl socialiniai santykiai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, socialinis palaikymas yra vienas iš faktorių, lemiančių sveikatą tiek individualiame, tiek ir visuomeniniame lygmenyse. Socialiniai santykiai (šeimos, romantiniai, kolegiški ir pan.) glaudžiai siejasi su ilgaamžiškumu, fizine, emocine sveikata bei profesine sėkme. Socialiniai santykiai veikia mūsų fizinę sveikatą per aplinkos ryšius. Žinoma, svarbu kokia šių santykių kokybė, kadangi toksiški santykiai daro didesnę neigiamą įtaką nei vienatvė. Tokiu atveju galime patirti sunkumų dėl emocinės priklausomybės, nuviliančių santykių, ramybės gyvenime ir darbe stokos.

Nors dirbant ir mokantis padidinama socialinė įtrauktis, asmuo labiau jaučia savo statusą ir tapatybę, save įprasmina, tačiau ir čia reikėtų nusistatyti ribas, nes daugelis psichosocialinių veiksnių, ilgai veikiantys darbo ar mokslo aplinkoje, gali padidinti nerimo ar išsekimo riziką, sukelti stresą.

Auksinė aritmetinė gyvenimo taisyklė: 8-8-8

Norint išlaikyti emocinei savijautai palankų balansą tarp visų veiklų ir tinkamai paskirstyti savo laiką, patartina laikytis auksinės aritmetinės (arba trijų aštuonetų) gyvenimo taisyklės: 8-8-8. Tai reiškia, kad 8 valandas skiriame miegui, 8 valandas - darbui ar mokslams, ir 8 valandas - poilsiui, asmeniniams pomėgiams ir socialiniams santykiams.

Miego svarba psichikos sveikatai

Nors nemaža mūsų gyvenimo dalis yra skiriama miegui, tačiau ji yra būtina, kad likusį laiką galėtume pilnavertiškai gyventi ir funkcionuoti. Prasta miego kokybė daro neigiamą poveikį fizinei sveiktai, pavyzdžiui, gali padidėti kūno masė, atsirasti lėtiniai skausmai ar kiti neigiami fiziologiniai pakitimai. Prasta miego kokybė glaudžiai susijusi ir su psichikos sveikatos problemomis, tokiomis kaip nerimas, depresija, padidėjusi agresija, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas. Psichikos sveikatos sutrikimai paprastai trukdo gerai išsimiegoti, o prastas miegas, įskaitant nemigą, gali prisidėti prie psichikos sveikatos sutrikimų atsiradimo ir paūmėjimo. Tiek miegas, tiek psichikos sveikata yra sudėtingi reiškiniai, kuriuos veikia daugybė veiksnių.

Taip pat skaitykite: Dainiaus Pūro požiūris į psichikos sveikatą

Atida (Mindfulness) praktika

Kai kurios meditacijos yra paremtos atidos (angl. Mindfulness) praktika, kitaip vadinama, dėmesingu įsisąmoninimu, pilnaprotavimu, sąmoningumu. Tai yra lavinamų psichologinių įgūdžių visuma, ugdančių dėmesio lankstumą, atvirumą, smalsumą ir geranoriškumą sau bei aplinkai. Atida grįsti šiuolaikinės psichologijos metodai yra itin efektyvus įrankis streso ir emocijų valdymui, impulsų kontrolei, psichologiniam atsparumui, dėmesingumo ir sąmoningumo didinimui. Savo kasdieniame gyvenime atidą galite praktikuoti atlikdami įvairias įprastas veiklas: valgydami, eidami pasivaikščioti, prausdamiesi, bendraudami ir pan. Būti „čia ir dabar“ padeda mūsų jutimų panaudojimas. Pavyzdžiui, valgydami maistą galite panaudoti visus jutimus: matyti maistą, jį uosti, jausti jo temperatūrą, konsistenciją, skonį, net ir girdėti (pvz. traškus maistas).

Fizinis aktyvumas

Galiausiai, mums yra suprantama ir aiški fizinio aktyvumo nauda kūnui, fizinei gerovei, ištvermei. Remiantis Amerikos psichologų asociacijos duomenimis, depresijos rizika tarp suaugusiųjų, kurie sparčiai vaikšto apie 75 minutes per savaitę, palyginus su suaugusiaisiais, kurie neužsiima jokia fizine veikla, sumažėja apie 18 proc., o tų, kurie sparčiai vaikšto apie 2,5 val. 1 iš 9 depresijos atvejų būtų galima išvengti, jei visi suaugusieji aktyviau judėtų bent 150 min. Negana to, tyrimai rodo, kad kiekvieni 2 tūkst. žingsnių per dieną 10 proc. sumažina širdies ligų, vėžio ir ankstyvos mirties riziką, t. y. nueidami 4 tūkst. žingsnių per dieną šių rizikų tikimybę sumažiname 20 proc., 6 tūkst. - 30 proc. ir t.t. O per dieną nueinami 10 tūkst. žingsnių - puikus tikslas siekiant geresnės fizinės ir psichinės sveikatos.

Psichikos sveikatos stiprinimas kasdien

Psichinę sveikatą galime stiprinti kasdien.

1. Miego grafiko laikymasis. Miego sutrikimai turi įtakos ne tik sveikatos būklei apskritai, bet ir daro tiesioginį poveikį psichinei sveikatai. Žmonės, turintys ilgalaikių miego problemų, turi didesnę psichinės būklės sutrikimų tikimybę. Kai sutrinka miegas, nėra gaminamas gyvybiškai svarbus hormonas melatoninas.
2. Miego trukmė ir laikas. Pirmiausia, svarbu, kad miego trukmė būtų ne trumpesnė kaip 7-8 valandos.
3. Fizinis aktyvumas. Ekspertai mano, kad mankštos metu žmogaus smegenyse išsiskiria cheminės medžiagos, kurios leidžia jaustis gerai.
4. Dėkingumo praktikos. Dėkingumas yra jausmas, kuris gali turėti gydomąjį poveikį. Kai Jūs pradedate pastebėti ką nors ryškaus, gyvenimas žydi ryškiomis spalvomis. Reguliarus dėkingumo reiškimas (bet kam, net Jūsų katei ar geram orui) pagerina Jūsų nuotaiką ir savijautą.
5. Naujų dalykų mokymasis. Mokymasis padeda išlaikyti aktyvias smegenis ir sumažina Alzheimerio ligos išsivystymo riziką. Nebūtina mokytis užsienio kalbų ar įgyti dar vieną aukštąjį išsilavinimą. Svarbiausia - pats mokymosi procesas. Galite skaityti profesinę literatūrą, eiti į maisto gaminimo užsiėmimus, mokytis siūti, dainuoti ar pan.
6. Ryšių su artimais žmonėmis palaikymas. Ryšys su artimais žmonėmis gali padėti susidoroti su stresu. Draugai, giminės ir šeima padeda jaustis mylimiems ir reikalingiems. Artimi žmonės gali pasiūlyti kitokį požiūrį į įvairius dalykus, kurie neduoda Jums ramybės. Artimieji gali Jus palaikyti sunkiu periodu ir padėti išspręsti praktines problemas. Esant įvairioms situacijoms, su jais galite pasidalinti savo jausmais. Tai ypač svarbu norint palaikyti gerą psichinę sveikatą. Kalbėjimas gali būti metodas, padedantis susidoroti su problema, kuri Jus kamuoja ilgą laiką.
7. Kalbėkite apie savo jausmus - gebėjimas pasidalinti savo jausmais padeda išsaugoti gerą psichinę sveikatą, ypač sunkiu gyvenimo metu.
8. Būkite aktyvūs - ekspertai teigia, jog fizinio aktyvumo metu smegenys išskiria chemines medžiagas, kurios padeda žmogui jaustis gerai.
9. Taisyklingai maitinkitės - yra stiprus ryšys tarp mūsų suvartojamo maisto ir mūsų savijautos.
10. Gerkite saikingai - mes dažnai geriame alkoholį, norėdami pagerinti sau nuotaiką. Kai kurie geria, kad susidorotu su liūdesiu ar baime, tačiau gėrimas suteikia tik trumpalaikį efektą.
11. Palaikykite ryšį - stiprus ryšys su šeimos nariais ir artimais draugais gali padėti susidoroti su stresu.
12. Prašykite pagalbos - nei vienas iš mūsų nėra superherojus. Mes visi pavargstame arba jaučiamės prispausti atsakomybių naštos.
13. Padarykite pertrauką - vietos ar dienotvarkės pakeitimas yra teigiamas jūsų psichinei sveikatai.
14. Darykite tai, ką galite daryti geriausiai - ką mėgstate veikti?
15. Priimkite save tokį, koks esate.
16. Rūpinkitės kitais- rūpindamiesi kitų gerove jūs stiprinate tarpusavio ryšį.

Psichikos ligų priežastys ir požymiai

Ne visos psichikos ligas sukeliančios priežastys yra paprastos ir suprantamos. Dažniausios priežastys, galinčios sukelti psichikos ligą:

• Genai, paveldimumas.
• Nuolatinis stresas.
• Nedarbas, skurdas, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis.
• Fizinė negalia.

Psichikos sveikatos sutrikimų požymiai:

Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis

• Fiziniai simptomai: kraujospūdžio svyravimai, virškinimo sutrikimai, apetito pokyčiai, svorio kitimas ir t.t.
• Emociniai simptomai: įtampa, vidinis diskomfortas, bloga nuotaika ir t.t.
• Pažinimo pokyčiai: dėmesio sutrikimai, pakitęs požiūris į aplinką ir save, prarandamos turėtos žinios, patirtis ir t.t.
• Suvokimo pokyčiai: garsai ir kvapai, kurių nėra, išgyvenimai, neegzistuojantys realybėje ir t.t.
• Mąstymo pokyčiai: neįprastos ar klaidingos idėjos ir įsitikinimai, pašalinių jėgų poveikis, įsitikinimas, kad žmogus persekiojamas, nuodijamas, stebimas arba jis tapo neįprastai galingu, didingu ir t.t.
• Elgesio pokyčiai: agresyvus ar keistas elgesys, nesuprantamas elgesys, pozos, grimasos, gestai ir t.t.

Kaip psichikos ligos paveikia mus?

Psichikos liga paveikia mūsų mąstymą, elgesį bei reakciją į tam tikrus dalykus. Kai kurios ligos sustiprina visiems būdingus jausmus, tokius kaip liūdesys ar džiaugsmas. Kartais šie jausmai pasidaro tokie stiprūs, kad darosi sunku juos kontroliuoti. Kai jausmai užvaldo žmogų, jis nebegali tęsti savo gyvenimo normaliu ritmu ir jam reikia pagalbos. Kitos ligos gali visai panaikinti jausmus, ir žmogus jaučiasi vienišas ar niekam nereikalingas. Dažniausiai pasitaikančios psichikos ligos - tai šizofrenija, depresija, nerimas.

Patarimai, kaip saugoti savo psichinę sveikatą

Išmokite atpažinti savo emocines būsenas ir tikslingai spręsti problemas, kad išsaugotumėte psichologinę pusiausvyrą.

1. Kalbėkite apie savo jausmus - gebėjimas pasidalinti savo jausmais padeda išsaugoti gerą psichinę sveikatą, ypač sunkiu gyvenimo metu.
2. Būkite aktyvūs - ekspertai teigia, jog fizinio aktyvumo metu smegenys išskiria chemines medžiagas, kurios padeda žmogui jaustis gerai.
3. Taisyklingai maitinkitės - yra stiprus ryšys tarp mūsų suvartojamo maisto ir mūsų savijautos.
4. Gerkite saikingai - mes dažnai geriame alkoholį, norėdami pagerinti sau nuotaiką. Kai kurie geria, kad susidorotu su liūdesiu ar baime, tačiau gėrimas suteikia tik trumpalaikį efektą.
5. Palaikykite ryšį - stiprus ryšys su šeimos nariais ir artimais draugais gali padėti susidoroti su stresu.
6. Prašykite pagalbos - nei vienas iš mūsų nėra superherojus. Mes visi pavargstame arba jaučiamės prispausti atsakomybių naštos.
7. Padarykite pertrauką - vietos ar dienotvarkės pakeitimas yra teigiamas jūsų psichinei sveikatai.
8. Darykite tai, ką galite daryti geriausiai - ką mėgstate veikti?
9. Priimkite save tokį, koks esate.
10. Rūpinkitės kitais- rūpindamiesi kitų gerove jūs stiprinate tarpusavio ryšį.

Prisiminti, kad tokie paprasti dalykai kaip gera mityba, fizinis aktyvumas, bendravimas su draugais ir tais, kuriuos mylite, kuriais pasitikite, poilsis, rūpinimasis kitais ir savimi - tai yra būdai, padedantys stiprinti psichinę sveikatą.

Kiti svarbūs aspektai

• Kurkite prasmingus ryšius su žmonėmis. Žmonės yra socialinės būtybės, kurioms reikia bendravimo, palaikymo ir artumo su kitais. Mūsų santykiai su šeima, draugais, kolegomis ir bendruomene turi didelę įtaką mūsų psichikos sveikatai.
• Pasirūpinkite kokybišku miegu. Miegas yra būtinas mūsų fiziniam ir psichiniam atsinaujinimui. Jei miegame nepakankamai arba prastai, tai gali turėti neigiamų pasekmių mūsų nuotaikai, dėmesiui, atminties ir mąstymo gebėjimams. Be to, miego trūkumas gali padidinti streso hormonų lygį ir paveikti mūsų imuninę sistemą. Specialistai rekomenduoja laikytis reguliaraus miego grafiko ir miegoti 7-8 val.
• Būkite atidūs ir dėmesingi. Atida yra gebėjimas sąmoningai ir be vertinimo stebėti savo mintis, jausmus ir pojūčius dabarties momente. Dėmesingumas padeda sumažinti stresą, nerimą ir depresiją, pagerinti savireguliaciją ir emocinę pusiausvyrą. Atida taip pat skatina džiaugsmą, dėkingumą ir empatiją.
• Užsiimkite kūryba. Kūrybinė veikla yra puikus būdas išreikšti save, savo jausmus ir mintis per meninę formą. Kūrybinė veikla gali būti bet kokia: piešimas, rašymas, muzikavimas, šokis, fotografija ir t.t.
• Būkite fiziškai aktyvūs. Fizinis aktyvumas yra vienas iš geriausių būdų pasirūpinti savo psichikos sveikata, kadangi skatina endorfinų gamybą - natūralių cheminių medžiagų, kurios sukelia malonumo ir euforijos pojūtį. Fizinis aktyvumas taip pat padeda sumažinti stresą, nerimą ir depresiją, pagerinti savivertę ir pasitikėjimą savimi, stiprinti pažintines funkcijas.

Emocinė sveikata

Dažnai emocinė sveikata yra nureikšminama ir dažniausiai nekalbama apie tai prie pietų stalo, darbe ar bet kur kitur. Jei kalbame apie sveikatą, mieliau dalinamės apie savo fizinę būklę: ką valgome ir ko nevalgome, kokią fizinę veiklą atliekame ir ko neatliekame, kiek miegame ar nemiegame, ką skauda, o ko ne. Viena iš priežasčių, kodėl taip elgiamasi, yra ta, kad kalbėjimas apie mūsų fizinę sveikatą suteikia išorinį patvirtinimą iš kitų. O kalbėdami apie emocinę sveikatą jaučiamės pernelyg pažeidžiami, silpni, ,,apsinuoginę’’, kas dažnai ir paskatina ignoruoti savo emocinę sveikatą. Daugelis buvo mokomi, kad jei esame liūdni, turime sugebėti „greitai ir tyliai atsigauti“. Tačiau iš tikrųjų gebėjimas pažvelgti į sunkius išgyvenimus ir skausmingas emocijas yra daug brandesnis ir sveikesnis, ir tam reikia didžiulės vidinės stiprybės.

Emocinė sveikata yra būsena, kai gebame išgyventi skausmą ir liūdesį, kai galime gerai jaustis ir visiškai mėgautis gyvenimu, užmegzti ir palaikyti sveikus tarpusavio santykius, išreikšti ir suprasti save, patiems priimti sprendimus bei būti už juos atsakingiems. Ši būsena lemia gebėjimą jausti ir reaguoti į emocijas prisitaikančiu ir funkcionaliu būdu, kuris palaiko santykius ir savarankiškumą bei atitinka pagrindines vertybes. Galima teigti, kad emocijos suteikia mums gyvybiškai svarbios informacijos apie mus pačius ir mūsų poreikius, tarsi pasakodamos, ar mūsų poreikiai tenkinami, ar ne.

Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe

Tanvi Patel, psichoterapeutė, kurios specializacija suaugusieji patyrę traumą, emocinę sveikatą apibrėžia, kaip ,,atsparumo, įžvalgos, rūpinimosi savimi ir savireguliacijos derinį’’. Kiekvienas savo gyvenime galime susidurti su psichikos sveikatos sutrikimais ir to gerai nesuvokti, kadangi sutrikimai gali likti nediagnozuoti. Skyrybos, artimojo netektis, patirta sunki fizinė trauma ir kiti išgyvenimai gali privesti prie būsenos, kai mums tampa sunku susitvarkyti su savo emocijomis. Taip pat svarbu paliesti aspektą, jog visuomenėje apie psichikos sveikatos sutrikimus sklando daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų, kai psichikos sveikatos sutrikimus turintys asmenys yra neprognozuojami, neadekvatūs ar keliantys pavojų.

Kai žmogaus emocinė sveikata yra gera, tikėtina, jog asmuo jausis produktyvesnis, darbingesnis, palaikys stipresnius tarpusavio santykius su artimaisiais, draugais bei kolegomis taip pat bus pajėgus teisingai priimti sudėtingus sprendimus, spręsti konfliktines situacijas ir kovoti su stresu. Svarbu akcentuoti faktą, kad slopinamos emocijos, neišgyventos neigiamos emocijos lemia fizinius negalavimus susijusius su jaučiama įtampa viršutinėje kūno dalyje, galvos skausmu, virškinimo problemomis ir kt.

• Įvardinkite ir priimkite savo emocijas. Kai gebėsime pažinti ir įvardinti jaučiamas emocijas - rasime jų atsiradimo priežastis ir lengviau su jomis susitvarkysime. Pavyzdžiui: jeigu jaučiame išsekimą, kuris atsirado dėl pervargimo darbe, tai ženklas, jog reikia skirti laiko poilsiui.
• Reguliariai užsiimkite fiziniu aktyvumu. Vos 30 minučių vaikščiojimo kasdien gali pagerinti nuotaiką ir emocinę sveikatą, kadangi kai užsiimame sportu, mūsų organizmas gamina hormonus - endorfinus, kurie lemia geresnę nuotaiką. Fizinės veiklos metu, labiau atsipalaiduojame ir užmirštame dalykus, kurie neramina, taip susitelkdami į čia ir dabar momentą. Sportas nebūtinai turi būti susijęs su sporto sale. Galima išeiti pasivaikščioti, pasimankštinti namuose, pabėgioti gryname ore.
• Valgykite sveikai, reguliariai ir gerkite pakankamai vandens. Organizmui tinkamai funkcionuoti reikalinga visavertė kuo įvairesnio ir sveikesnio maisto pripildyta mityba apimanti reikiamą kiekį vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų.
• Miegą laikykite prioritetu. Laikykitės miego režimo ir įsitikinkite, kad pakankamai miegate. Galite atlikite užduotį - pabandykite visą savaitę eiti miegoti ir keltis tą pačią valandą, nepriklausomai ar tai darbo diena ar savaitgalis. Tai padės sureguliuoti miego rėžimą ir pajausti kokius pokyčius subalansuotas miegas gali turėti savijautai.
• Bendraukite. Savo jausmų išsakymas ir pasidalinimas su kitais tik parodo, kad rūpinatės savimi ir savo emocine būsena. Pokalbis su kitais, leidžia pasijausti ne tokiu vienišu bei padeda lengviau rasti sprendimą kamuojančiai problemai spręsti.
• Praktikuokite dėkingumą. Kasdien priminkite sau dalykus, už kuriuos esate dėkingas.
• Priimkite save tokį, koks esate. Priimkite save su savo silpnybėmis ir trūkumais, stenkitės į juos pažiūrėti iš teigiamos pusės arba pasijuokti iš to, ko savyje nemėgstate.

Kasdieniai vitaminai emocijoms

Prisiminti, kad tokie paprasti dalykai kaip gera mityba, fizinis aktyvumas, bendravimas su draugais ir tais, kuriuos mylite, kuriais pasitikite, poilsis, rūpinimasis kitais ir savimi - tai yra būdai, padedantys stiprinti psichinę sveikatą. Įsivaizduok, kad tavo kūnas - simfoninis orkestras. Smegenys yra jo dirigentas, kiekvienas organas - instrumentai ir muzikantai, o organizmo mikrobioma - natos.

• Judėkite. Pripažinkim - kai kurie iš mūsų vien pagalvoję apie sportą iš karto nori prisėsti ar įsijungti kitą serialo seriją.
• Ilsėkitės. Kalbant apie miegą, mums yra ko pasimokyti iš tinginių - tų lėtų ir mielų gyvūnų, kurie didžiąją dalį savo gyvenimo praleidžia besimėgaudami poilsiu. O gal, kai mus vilioja šie trukdžiai, būtų geriau patingėti į juos įsitraukti ir pasinerti į netrukdomą, bent 7 valandų trukmės miegą?
• Kūrybiškumas. Kai galvojame apie „kūrybiškumą“, mintyse dažnai iškyla muziejuose kabantys meno šedevrai ar koncertų salėse atliekami kūriniai. Tačiau iš tiesų kūrybiškumas kur kas panašesnis į slenkančią skalę, kurioje telpa ir piešinėliai užrašų knygutės kampuose, ir daug įdirbio reikalaujantys meno darbai, ir tiesiog kūrybiškiau įgyvendintos kasdienės užduotys. Kūrybiškumo vertę gerai emocinei būklei patvirtina ir moksliniai tyrimai. Užsiimant bet kokia kūrybine veikla - maža ar didele - sumažėja stresas, pagerėja pažintiniai gebėjimai ir pakyla nuotaika.
• Bendruomeniškumas. Iš prigimties mes visi esame labai socialios būtybės. Juk bendruomenės yra lyg mozaikos - kiekvienas žmogus yra unikali ir vienintelė tokia plytelė, tačiau tik susijungusi su kitais ji sudaro gražų vientisą paveikslą.
• Dėkingumas. Psichinės ir emocinės gerovės kaleidoskope dažnas mūsų nepastebi vienos spindinčios žvaigždės - dėkingumo, kurio naudą grindžia mokslas.
• Būkite gamtoje. Tikriausiai visi kartais jaučiamės taip, lyg mūsų galvoj būtų įjungta pernelyg daug skirtukų (tab‘ų), o ant metaforinio minčių stalo pilna nešvarių kavos puodelių ir susipainiojusių kroviklių. Atėjimas į gamtą lyg magiškas proto namų tvarkytojas gali padėti minčių erdvėje įvesti tvarkos, nes juk būtent gamtoje - milijonus metų besitęsianti tvarka. Mokslininkai pritaria, kad pasinėrimas į gamtą susijęs su mažesniu streso lygiu, geresne nuotaika ir net geriau veikiančiomis kognityvinėmis funkcijomis.
• Būkite sąmoningi. Tikriausiai visi esame nesilaikę pažadų sau (ypač tų, kuriuos sau iškeliame Naujųjų metų išvakarėse) - tai žmogiška. Kodėl jis toks svarbus? Įsivaizduok savo protą kaip greitkelį, dažnai užsikimšusį jau pažįstamais, pasikartojančiais automobiliais (mintimis), lekiančiais taip greitai, kad dalies iš jų jau tikriausiai nebepastebi. Tokiu atveju sąmoningumas veikia tarsi draugiškas eismo reguliuotojas, padedantis prilėtinti tempą greitkelyje arba net išsukti iš šių išvažinėtų kelių į mažiau tyrinėtus (ir gal net tau labiau tinkančius bei patinkančius) kelius ir takelius.
• Žaiskite. Gyvenime būna visko - ir pakilimų, ir nuosmukių, ir dar daug ko tarp jų. Visoje šioje įvairovėje, neretai praverčia atsakomybė ir tam tikros rimties išlaikymas, tačiau kartais būna situacijų, kuriose kur kas labiau tinka lengvumas, žaismingumas ir juokas.

tags: #psichikos #sveikatos #gerinimas