Bipolinis sutrikimas, anksčiau vadintas maniakine depresija, yra psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingi dideli nuotaikos svyravimai. Šie svyravimai apima manijos (pakilios nuotaikos) ir depresijos epizodus. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ši liga nėra reta. Nacionalinis psichikos sveikatos institutas teigia, kad 2,8 % suaugusių JAV gyventojų - arba maždaug 5 mln. žmonių - yra diagnozuotas bipolinis sutrikimas. "Asmens sveikatos klinikos" gydytoja psichiatrė Jolita Žurauskienė teigia, kad bipolinis afektinis sutrikimas Lietuvoje yra tikrai labai dažnas. Tačiau, anot gydytojos, neretai šis sutrikimas painiojamas su kitais nuotaikos, šizofreninio spektro sutrikimais arba apskritai nėra diagnozuojamas. Kelis kartus per dieną drastiškai kintančios nuotaikos „nurašomos“ asmens charakterio ypatumams. Nediagnozuota liga nėra gydoma, tad progresuoja, o smegenyse vyksta negrįžtami pakitimai.
Bipolinio Sutrikimo Tipai
Yra trys pagrindiniai bipolinio sutrikimo tipai: bipolinis I, bipolinis II ir ciklotimija.
Bipolinis I sutrikimas: Šiam tipui būdingas bent vienas manijos epizodas, kuris gali būti lydimas hipomanijos arba didžiosios depresijos epizodų. Manijos epizodai trunka ne trumpiau kaip 1 savaitę. Simptomai turi įtakos kasdienei veiklai, nesusiję su kita medicinine ar psichikos sveikatos būkle arba psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu.
Bipolinis II sutrikimas: Bipoliniu II sutrikimu sergantiems žmonėms pasireiškia vienas didelės depresijos epizodas, trunkantis bent 2 savaites. Jiems taip pat būna bent vienas hipomanijos epizodas, trunkantis apie 4 dienas.
Ciklotimija: Ciklotimija sergantiems žmonėms pasireiškia kai kurie hipomanijos ir depresijos simptomai, tačiau jų nepakanka, kad būtų galima apibūdinti hipomanijos ar depresijos epizodą. Šiems epizodams taip pat būdingi trumpesni ir ne tokie sunkūs simptomai nei epizodams, susijusiems su bipoliniu I ar bipoliniu II sutrikimu.
Taip pat skaitykite: Gydymo Galimybės
Simptomai ir Požymiai
Bipolinio sutrikimo simptomai yra labai įvairūs, juos galima suskirstyti į keturias kategorijas: manijos epizodų simptomus, hipomanijos epizodų, depresinių epizodų ir mišriųjų epizodų simptomus. Norint diagnozuoti bipolinį sutrikimą, būtina patirti bent vieną manijos arba hipomanijos periodą.
Gydytoja psichiatrė ragina pirmiausia stebėti paauglius. „Pirmieji bipolinio sutrikimo požymiai dažniausiai pasireiškia paauglystėje, kai vyksta hormoniniai pokyčiai. Jį turintys vaikai būna kitokie: liūdnesni, užsidarę arba kaip tik labai aktyvūs, tarsi turintys kažką panašaus į dėmesio aktyvumo sutrikimą. Bipolinį sutrikimą besigydantys suaugusieji dažnai įvardija paauglystėje staiga atsiradusias baimes, nerimą, liūdną nuotaiką, sutrikusį miegą. Arba kaip tik plūstelėjusį adrenaliną, negalėjimą rasti sau vietos, didžiulį norą bendrauti, ieškoti pažinčių. Dažnas prisipažįsta tuo metu pradėjęs rūkyti, paragavęs alkoholio ar net narkotikų - norėdamas tą adrenaliną išlaikyti arba atsikratyti baimių, liūdesio“, - pasakoja J. Žurauskienė.
Psichotropinių medžiagų vartojimas arba panašias chemines reakcijas smegenyse sukelianti veikla - lošimai, intensyvi sportinė veikla, lydima papildų, steroidų vartojimo, besaikis pirkimas, valgymas ir kt. - gali byloti apie šį sutrikimą. Jeigu paauglystėje sutrikimas ir nepasireiškė, jis gali atsirasti 20-30 metų, patyrus didesnį stresą, susirgus, ar kai imama vartoti alkoholį, narkotikus, rūkyti, lošti ar aktyviai užsiiminėti adrenaliną sukeliančiomis veiklomis. Bipolinį sutrikimą turintis žmogus neturi saiko.
Manijos ir Hipomanijos Simptomai
Manijos epizodo simptomai:
- Pernelyg didelis euforijos jausmas, pakylėjimo būsena.
- Padidėjusi energija, aktyvumas ar neramumas.
- Žaibiškai skriejančios mintys arba greita kalba.
- Sumažėjęs miego poreikis.
- Impulsyvumas, rizikingas elgesys (pvz., per didelis išlaidavimas, rizikingas vairavimas, seksualiai rizikingas elgesys).
- Grandioziniai įsitikinimai arba išpūstas savęs vaizdas.
- Sunkumai susikaupiant.
- Dirglumas ar susijaudinimas.
Hipomanijos epizodo simptomai:
Taip pat skaitykite: Kas yra bipolinis sutrikimas?
- Panašūs į manijos epizodo simptomus, bet ne tokie sunkūs.
- Gali jaustis gerai ir būti produktyvus.
- Gali neturėti didelių elgesio problemų.
Depresijos Simptomai
Depresijos epizodo simptomai:
- Jaučiasi liūdnai, beviltiškai, nemato prasmės gyventi.
- Susidomėjimo ar malonumo praradimas veikla, kuri kažkada patiko.
- Reikšmingi apetito ar svorio pokyčiai.
- Sunku užmigti arba nuolatos miegama.
- Nuovargis arba energijos neturėjimas.
- Bevertiškumo ar didelis kaltės jausmas.
- Sunku susikaupti ar priimti sprendimus.
- Mintys apie mirtį ar savižudybę.
Mišrūs Epizodai
Mišrių epizodų simptomai:
- Manijos/hipomanijos ir depresijos simptomai vienu metu arba greitai pakaitomis tarp šių dviejų.
- Energinga nuotaika su liūdesio ar beviltiškumo jausmais.
- Greitai skriejančios mintys kartu su jausmu jog tos mintys tuščios.
- Intensyvios mintys kartu su sulėtėjusiu mąstymu.
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Kaip ir daugelio psichikos sutrikimų atvejų tiksli bipolinio sutrikimo priežastis nėra iki galo žinoma, tačiau manoma, kad tai yra genetinių, aplinkos ir psichosocialinių veiksnių derinys.
- Genetika: Sutrikimas dažniau pasitaiko bipoliniu sutrikimu sergančių žmonių pirmos eilės giminaičiams.
- Biologiniai pakitimai: Įvairių smegenų regionų ir neuromediatorių sąveikos disbalansas yra kertiniai veiksniai bipolinio sutrikimo genezėje.
- Aplinka: Traumuojanti patirtis ir stresinė būsena gali prisidėti išprovokuojant sutrikimo pradžią.
- Kiti veiksniai: Ligos epizodus gali provokuoti endokrininiai sutrikimai (pvz., skydliaukės patologija ar Kušingo liga), moterims - nėštumas, menopauzė. Taip pat šią ligą gali išprovokuoti alkoholis ar narkotinės medžiagos.
Diagnostika
Bipolinis efektinis sutrikimas diagnozuojamas atlikus išsamų įvertinimą, kurį atlieka psichiatras. Diagnostikos procesas susideda iš klinikinio interviu t.y psichikos sveikatos specialistas atlieka išsamų klinikinį pokalbį, kad surinktų informaciją apie asmens ligos istoriją, šeimos istoriją, esamus simptomus ir visus ankstesnius nuotaikos sutrikimo epizodus. Vėliau gydytojas įvertina minėtą informaciją, kad nustatytų, ar jie atitinka bipolinio efektinio sutrikimo kriterijus, nurodytus Tarptautinės ligų klasifikacijos vadove (TLK-10).
Svarbu pažymėti, kad bipolinio afektinio sutrikimo diagnozavimas gali būti sudėtingas, nes dažnai reikia atskirti bipolinį sutrikimą nuo kitų nuotaikos sutrikimų, tokių kaip depresija ar ciklotiminis sutrikimas. Be to, kai kurie asmenys gali turėti kitų kartu pasitaikančių psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip nerimo sutrikimai ar psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sutrikimai, kurie gali dar labiau apsunkinti diagnostikos procesą. Todėl norint tiksliai diagnozuoti, paprastai reikalingas išsamus kvalifikuoto ir patyrusio psichikos sveikatos specialisto įvertinimas.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie bipolinį sutrikimą
Gydymo Galimybės Lietuvoje
Šis sutrikimas dažniausiai yra gydomas medikamentų ir psichoterapijos pagalba.
- Medikamentinis gydymas: Vaistai, stabilizuojantys nuotaiką, antidepresantai ir antipsichotikai yra dažniausiai naudojami bipolinio sutrikimo gydymui.
- Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET), tarpasmeninė ir socialinių ritmų terapija (IPSRT) ir šeimos terapija gali padėti pacientams valdyti simptomus, gerinti tarpasmeninius santykius ir laikytis gydymo plano.
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Reguliarus miegas, sveika mityba ir fizinis aktyvumas taip pat gali padėti valdyti bipolinio sutrikimo simptomus.
Pagalba Artimiesiems
Bendraujant su sergančiuoju reikia turėti daug kantrybės, tolerancijos ir pastabumo. O pamačius pablogėjimo būseną - kuo greičiau padėti žmogui patekti pas specialistą. Pastebėjus stiprų pablogėjimą reikia būtinai kviesti greitąją pagalbą ir policiją. Nebijoti, kaip tai atrodys kaimynams, ar to, kad sergantysis pyks, kaltins. Pagalba turi būti suteikta tokia, kaip ir kad žmogui patyrus infarktą, insultą. Savaime simptomai nepraeis ir klaidinga galvoti kitaip.
Svarbu turėti žinių, domėtis, koks elgesys yra būdingas bipolinį sutrikimą turinčiam asmeniui. Su empatija ir atjauta kurti santykį, tai galėtų paskatinti kalbėjimas apie sutrikimą ir kartu kylančius iššūkius. Paklauskite, kaip galėtumėte padėti. Aiškiai iškomunikuokite savo poreikius ir lūkesčius santykiuose. Pasistenkite atsisakyti vertinančios ir kaltinančios pozicijos. Ją keiskite pasakydami konkrečiai, kaip jautėtės konkrečioje situacijoje ir ko Jūs norėtumėte ateityje. Jeigu matote, kad artimasis kenčia - paskatinkite kreiptis pagalbos, pasiūlykite alternatyvas. Vėliau skatinkite savo mylimąjį laikytis gydymo plano, kuris gali apimti vaistus, stacionarų gydymą ir gyvenimo būdo pokyčius. Ne visada kitas gali kontroliuoti savo elgesį, bet Jūs galite išmokti kontroliuoti savo reakciją į tai.
Bipolinis Sutrikimas ir Darbas
Žmogus su bipoliniu sutrikimu, tikėtina, bus labai jautrus stresui ir stresinė situacija gali išsivystyti į epizodą. Todėl dirbti labai aukštose ir atsakingose pareigose su bipoliniu sutrikimu retas, kuris galėtų. Taip pat žmogus su bipoliniu sutrikimu negali dirbti naktinių pamainų, apskritai pamaininio darbo. Nuostabu, jei darbovietė turi galimybę, kad darbuotojai gautų psichologinę pagalbą. Labai svarbu mokymai apie apskritai įvairiausius sutrikimus.
Kartu su darbdaviu būtų naudinga turėti atkryčio prevencijos planą, kai vadovas ir darbuotojas iš anksto aptaria galimus epizodo artėjimo ženklus. Pavyzdžiui, sutaria, kad kai vadovas ar kolegos pastebės tam tikrus simptomus, atvirai įspės, kad reikia kažką daryti. Jei epizodas vis dėlto nutinka ir po kurio laiko darbuotojas grįžta į darbą. Ką daryti kolegoms, vadovui, kad žmogus nejaustų kaltės ir nepatogumo? Asmeniniai pokalbiai yra vertingi. Tiesiog pakalbėti, kad žiūrėk, kažkas buvo, bet klaidos buvo ištaisytos.
tags: #bipolinis #sutrikimas #pagalba