Įvadas
Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus gerovės dalis, apimanti emocinę, psichologinę ir socialinę savijautą. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ši sritis susiduria su specifiniais iššūkiais, įskaitant stigmas, paslaugų prieinamumą ir visuomenės supratimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime psichikos sveikatos srities apibrėžimą, problemas, su kuriomis susiduriama Lietuvoje, ir galimus sprendimo būdus, remdamiesi įvairių organizacijų ir specialistų įžvalgomis.
Psichikos Sveikata: Platus Apibrėžimas
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) psichikos sveikatą apibūdina kaip geros savijautos būseną, kuri leidžia individui realizuoti savo gebėjimus, įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, produktyviai dirbti bei prisidėti prie visuomenės vystymosi. Taigi, gera psichikos sveikata - tai ne vien psichikos sveikatos sutrikimų nebuvimas. Tai apima gebėjimą užmegzti ir palaikyti sveikus asmeninius santykius, įveikti sunkumus, išreikšti save, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.
Svarbu atskirti psichikos sveikatos sunkumus nuo psichikos sveikatos sutrikimų. Psichikos sveikatos sunkumai gali pasireikšti prislėgta nuotaika, menkesniu gebėjimu susikaupti, miego ar valgymo režimo pokyčiais, dažna nuotaikų kaita, nerimu, energijos stoka, košmarais ir kitais nemaloniais potyriais. Tuo tarpu psichikos sveikatos sutrikimai - tai psichikos sveikatos sunkumai, trunkantys kurį laiką, sukeliantys emocinę kančią, paveikiantys mąstymą ir elgesį.
VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ yra parengusi ataskaitą „Psichikos sveikata, psichosocialinė negalia ir teisė gyventi bendruomenėje: deinstitucionalizacija ir advokacija už pokyčius“. Joje teigiama, kad psichinį ar emocinį distresą tam tikru gyvenimo laikotarpiu patiria kiekvienas žmogus, todėl būtina koncentruotis ne tik į diagnozuotas psichikos ligas, bet ir į psichikos sveikatą apskritai.
Sveikatos ir gerovės pokyčių organizacijos distresą apibrėžia kaip nerimą keliančią ar nemalonią psichinę ar emocinę būseną, pavyzdžiui, baimę, nerimą, depresiją, sumišimą, nuotaikų kaitą, dažnai sumažinančią gebėjimą gyventi kasdienį gyvenimą. Pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos metu padaugėjo nerimo sutrikimų, depresijos atvejų, padažnėjo miego problemos. Tai lėmė gyvo bendravimo stoka, išaugęs socialinių medijų naudojimas, visuomenės formuojamas spaudimas, kaip gyventi. Dėl šių veiksnių jautresnės psichikos žmonės ėmė stresą dažniau malšinti vartodami psichoaktyviąsias medžiagas. Vėliau Rusija užpuolė Ukrainą, taigi jau penkerius metus patiriame nuolatinį stresą, ir jis daugiau ar mažiau paveikia kiekvieną iš mūsų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos psichikos sveikatos būklė
Psichosocialinė Negalia: Naujas Požiūris
Pastaraisiais metais pastebimas terminų, apibūdinančių žmonių patiriamas būkles, keitimas. Terminai yra specialūs žodžiai, pavadinantys tam tikros žmonių veiklos srities sąvokas. Siekiama, kad terminas būtų vienareikšmis, neturėtų sinonimų, papildomų emocinių ar ekspresinių atspalvių.
Dėl to terminas „psichinė negalia“ keičiamas į terminą „psichosocialinė negalia“, įvardijantį tai, kad žmonės susiduria su sunkumais socialinėje erdvėje, sąveikaudami su socialiniu pasauliu jaučiasi apriboti, jiems tai trukdo atlikti įvairias kasdienes užduotis. Šis pakeitimas atspindi socialinį negalios modelį, kuris teigia, kad negalią sukelia ne žmogaus sveikatos būklė ar individualios savybės, o visuomenės požiūris ir struktūros, įvairios kliūtys, su kuriomis susiduriama.
Praktinė socialinio negalios modelio iliustracija būtų miestas, suprojektuotas atsižvelgiant į vežimėliais judančių žmonių su negalia reikmes, be laiptų ar eskalatorių. Jei taip suprojektuotume aplinką, vežimėliais judantys žmonės su negalia galėtų būti tokie pat nepriklausomi kaip visi kiti.
Iššūkiai Lietuvoje
Stigma ir Diskriminacija
Viena didžiausių problemų, susijusių su psichikos sveikata, yra stigma - neigiama visuomenės nuostata apie sergančius psichikos liga, turinčius fizinę negalią ar bet kokiu kitu būdu išreiškiančius nukrypimą nuo visuomenėje priimtų normų. Stigma gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- Savistigma: kai psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės patys save laiko mažiau vertingais dėl šių sutrikimų.
- Visuomenės stigma: kai tam tikros bendruomenės ar visuomenės atstovai galvoja ir veikia psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių atžvilgiu.
- Struktūrinė stigma: diskriminacija įstatymuose, politikoje ir kitose kultūrinėse bei organizacinėse praktikose.
Apklausų duomenys rodo, kad stigmatizuojančios nuostatos Lietuvoje vis dar gajos. Pavyzdžiui, 2022 m. „Diversity development group“ apklausos duomenimis, 50,7 proc. respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia psichikos negalią turinčių asmenų, 42,2 proc. gyventojų nenorėtų jiems išnuomoti būsto, 43,3 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Dėl neigiamo visuomenės požiūrio į psichologinius sunkumus žmonės vengia kreiptis ne tik į psichiatrus, bet ir į psichologus ar net draugus ir šeimos narius. Tačiau vengimas kreiptis pagalbos susijęs su stigma ir savistigma - žmogus perima visuomenės nuostatas ir taiko jas sau, t. y. mano, kad jei pripažins, jog patiria sunkumų, vadinasi, yra silpnas, niekam tikęs.
Vaikų Psichikos Sveikatos Priežiūros Problemos
Lietuvoje vaikų psichikos sveikatos ir emocinės gerovės sritis išlieka viena problematiškiausių. Nepriklausomi ekspertai ir nevyriausybinės organizacijos jau daug metų rekomenduoja plėtoti tęstines nemedikamentines ir nestacionarines paslaugas vaikams ir paaugliams, turintiems psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimų. Ypač svarbu yra sukurti paskatas antrinio lygio nestacionarinių paslaugų plėtrai.
2013 metais VU tyrėjų komanda, atlikusi Lietuvos psichikos sveikatos politikos įgyvendinimo analizę, ypatingą dėmesį studijoje skyrė nepatenkinamai situacijai vaikų psichikos sveikatos priežiūros srityje. Deja, antrinio lygio paslaugų - tokių, kokios jau daug metų veikia užsienio valstybėse, Lietuvoje iki šiol nėra.
Specialistų Žinių ir Nuostatų Atotrūkis
Atliktas pirmasis mokslinis nacionalinio masto tyrimas Lietuvoje, nagrinėjantis, kaip psichikos sveikatos priežiūros specialistai supranta ir taiko žmogaus teisių principus savo darbe. Tyrimo rezultatai atskleidė atotrūkį Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemoje tarp tarptautinių įsipareigojimų ir realių praktikų. Nors net 74 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad pacientų teisės gerbiamos teikiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, net 82 proc.
Tyrimas atskleidė ir žinių apie žmogaus teises spragas - dauguma specialistų nėra susipažinę su Konvencijos nuostatomis bei standartais, o jų požiūris paprastai suformuotas per ilgus dešimtmečius institucijose nusistovėjusių praktikų. Beveik pusė tyrimo dalyvių teigė, kad Konvencija apskritai neturi jokios reikšmės ar realaus poveikio jų kasdieniam darbui teikiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Iniciatyvos ir Sprendimo Būdai
Nepaisant iššūkių, Lietuvoje vyksta įvairios iniciatyvos, skirtos psichikos sveikatos gerinimui ir stigmos mažinimui.
VšĮ „Psichikos Sveikatos Iniciatyva“
Viena tokių iniciatyvų yra VšĮ „Psichikos Sveikatos Iniciatyva“, įkurta 1999 metais. Pagrindinė įmonės veikla yra institutai, moksliniai tyrimai. 2024 metais Viešoji Įstaiga "Psichikos Sveikatos Iniciatyva" pardavimo pajamos siekė 22 825 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 0 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 2.
"Žvelk Giliau" Psichikos Sveikatos Ambasadorių Iniciatyva
Viena iš veiksmingų priemonių, siekiant mažinti psichikos sveikatos stigmą, yra "Žvelk giliau" Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva. Ši iniciatyva siekiama mažinti psichikos sveikatos stigmą mūsų visuomenėje. Psichikos sveikatos ambasadorių tikslas - savo patirties dalijimusi per socialinius ryšius bendruomenėje ar socialiniuose tinkluose keisti žmonių požiūrį į psichikos sveikatos sunkumus bei sutrikimus, skatinti pozityvias nuostatas ir elgesį juos patiriančių žmonių ar jų artimųjų atžvilgiu, mažinti mitus ir klaidingus įsitikinimus apie psichikos sveikatą.
Raseinių Psichikos Sveikatos Centro Iniciatyvos
VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centras planuoja plėsti teikiamų paslaugų plėtrą steigiant 14 vietų suaugusiems psichiatrijos dienos stacionarą teikiant ne trumpesnes kaip 6 kontaktinių valandų per darbo dieną gydymo ir readaptacijos paslaugas. Plečiamos paslaugos leis daugiau sergančiųjų gydymąsi namuose pakeisti intensyvesne pagalba, individualiais ir grupiniais medicinos psichologo, socialinio darbuotojo, psichikos sveikatos slaugytojo, ergoterapeuto vedamais užsiėmimais, nemedikamentinėmis terapijomis, pagal poreikį derinamomis kartu su medikamentiniu gydymu.
Užimtumo Kambarys Raseiniuose
2022 M. RASEINIŲ UŽIMTUMO KAMBARYS įkurtas Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos iniciatyva, VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centro patalpose. Užimtumo kambario veikloje dalyvauja suaugę asmenys su psichine negalia ir jų šeimos nariai. Užimtumo kambaryje padedame, psichikos negalią kenčiantiems žmonėms, pagerinti jų funkcines galimybes, kurios padeda jiems sėkmingiau prisitaikyti ir jausti pasitenkinimą gyvenamojoje ir socialinėje aplinkoje.
VšĮ "Rastis" Veikla
Viešoji įstaiga “Rastis" savo veiklą pradėjo 2001 m. Įstaiga įkurta siekiant organizuoti, teikti ir plėtoti psichosocialinės reabilitacijos paslaugas bendruomenėje Vilniaus mieste. Įstaiga veikia dienos centro principu. Mūsų teikiamos paslaugos skirtos suaugusiems Vilniaus m. gyventojams, kurie ilgą laiką gydėsi psichiatrinėse ligoninėse, ilgainiui prarado turėtus savarankiško funkcionavimo bendruomenėje įgūdžius arba kurių sugebėjimai atlikti tam tikras funkcijas (pvz., bendrauti su šeimos nariais, kreiptis dėl įsidarbinimo) tam tikrą vaidmenį (pvz. darbuotojo, studento) yra riboti.
Kitos Rekomendacijos
- Investicijos į prevencines programas: Svarbu investuoti į psichikos sveikatos raštingumo ugdymą, ankstyvąją intervenciją ir specialistų rengimą.
- Visuomenės švietimas: Būtina skatinti atvirą diskusiją apie psichikos sveikatą, mažinti stigmą ir didinti supratimą apie psichikos sveikatos sunkumus.
- Žmogaus teisių integravimas: Aukštosiose mokyklose žmogaus teisės turėtų būti integruojamos į psichikos sveikatos ir negalios studijų programas.
- Aplinkos pritaikymas: Užtikrinti, kad aplinka būtų prieinama ir pritaikyta žmonėms su psichosocialine negalia.
Kiekvienas Gali Prisidėti
VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė atkreipia dėmesį, kad psichika nėra atsieta nuo socialinės aplinkos - ji gali prisidėti prie psichikos sutrikimų, lygiai taip pat - ir prie jų įveikimo. Anot jos, reikėtų suprasti, jog negalia nėra problema, tai - mūsų įvairovės dalis, juk kiekvienas iš mūsų kai ką gali, kai ko negali, nėra taip, kad visi gali viską, niekada nepatiria sunkumų, išskyrus grupę žmonių, kuriems yra nustatyta negalia. Problema, pasak pašnekovės, - ne žmogaus ypatumai, o būtent atskirtis, tai, kad kai kuriuos žmones išskiriame iš savo gretų.
Svarbu suprasti, kad kiekvienas iš mūsų gali patekti į situaciją, kai patirsime psichikos sveikatos sunkumų. Todėl turėtume būti atviri, empatiški ir pasiruošę padėti sau ir kitiems.
tags: #psichikos #sveikatos #perspektyvos