Šiandieninė visuomenė kelia vis didesnius reikalavimus šeimoms, o vaikai ir paaugliai susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie gali lemti emocinius ir elgesio sunkumus. Neretai tėvams prireikia psichologo pagalbos, kad galėtų efektyviau spręsti šias problemas ir užtikrinti harmoningą vaiko raidą. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios pagalbos galimybės egzistuoja tėvams, susiduriantiems su vaikų elgesio problemomis, ir kokie mokymai gali padėti ugdyti pozityvius tėvystės įgūdžius.
Kada reikalinga psichologo pagalba vaikams ir paaugliams?
Psichologo pagalbos vaikams ir paaugliams gali prireikti dėl įvairių sunkumų. Kartais į psichologą kreipiasi sunerimę tėvai, kartais vaikai čia nukreipiami rekomenduojant auklėtojams ar mokytojams. Vyresnio amžiaus vaikai, turėdami informacijos apie psichologų teikiamą pagalbą, gali ir patys išreikšti norą ją gauti.
Patiriamų sunkumų, dėl kurių vaikai atsiranda psichologo kabinete, spektras labai platus:
- Sunkumai mokantis (žema mokymosi motyvacija, suprastėję mokymosi pasiekimai).
- Adaptacijos naujoje aplinkoje sunkumai.
- Bendravimo su bendraamžiais problemos.
- Nesutarimai šeimoje.
- Valgymo ar miego sutrikimai.
- Emociniai sunkumai (prislėgta nuotaika, padidintas nerimastingumas, jautrumas, baimės).
- Elgesio sunkumai (impulsyvumas, pykčio proveržiai).
- Savižala.
- Priklausomybės.
- Įvairūs patirti traumuojantys įvykiai.
Psichologinės pagalbos procesas
Psichologinės pagalbos procesas prasideda tėvams ir vaikui (arba tik tėvams) pirmąsyk susitikus su psichologu. Aptariama situacija, vaiko patiriami sunkumai, vaiko ir tėvų lūkesčiai, suplanuojamas individualus darbas su vaiku - aptariamas laikas, konsultacijų dažnumas. Tarp individualių susitikimų su vaiku paprastai reguliariai skiriamos konsultacijos tėvams. Kuo jaunesnio amžiaus yra vaikas, tuo daugiau į procesą įtraukiami tėvai.
Trumpalaikis psichologinis konsultavimas paprastai būna orientuotas į konkrečias problemas bei sunkumus, kurie iškyla vaikams ir jų tėvams tam tikrais gyvenimo tarpsniais.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Psichoterapijos metu nagrinėjami gilesni sunkumai, trauminės patirtys. Tai - į gilesnę analizę, asmenybės pokyčius orientuotas procesas.
Psichologo kabinete galioja konfidencialumo principas - tai, ką vaikas čia kalba, žaidžia yra konfidencialu, bet susitikimuose su tėvais psichologas gali papasakoti stebimus vaiko poreikius, paskatinti į sunkumų sprendimo procesą įsijungti ir tėvus.
Individualios konsultacijos tėvams
Neretai šalia sunkumus patiriančio vaiko yra mylintis, rūpestingas, atsakingas, tačiau savo sunkumų neįveikęs suaugęs, kurį vargina problemos profesinėje veikloje ar artimuose santykiuose, kuriam būdingas impulsyvumas ar konfliktiškumas, pernelyg didelis nepasitikėjimas savimi, nerimas, baimės, depresija ar įvairūs nepaaiškinami skausmai. Daugelio veiksnių, nuo kurių priklauso išgyvenami jausmai ir elgesys, mes nepažįstame. Individualios konsultacijos - tinkamas būdas spręsti tokias problemas kaip baimė, nerimas dėl ateities įvykių, tarpusavio santykių problemos (santykiuose su partneriu, vaikais, kolegomis darbe). Psichologinis konsultavimas taip pat tinkamas patyrus krizę, išgyvenanus traumą ar netektį. Psichoterapijoje nagrinėjamos gilesnės psichologinių sunkumų ar sutrikimų priežastys, sprendžiami vidiniai konfliktai. Psichoterapija taikoma gydant depresiją, nerimą, panikos, valgymo, asmenybės sutrikimus.
Tėvų mokymo programos
Augindami vaikus tėvai susiduria su įvairiais iššūkiais ir sunkumais. Siekiant padėti tėvams įveikti šiuos iššūkius, organizuojami įvairūs kursai ir mokymo programos.
STEP programa (Systematic Training for Effective Parenting)
STEP programa (angl. Systematic Training for Effective Parenting) skirti tėvams, norintiems geriau suprasti savo vaikus ir save pačius santykyje su vaikais, kurti tvirtus ir pasitikėjimu grįstus tarpusavio santykius.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
STEP programa yra pirmoji Lietuvoje tėvų mokymo programa, kurios efektyvumas patvirtintas moksliniais tyrimais. Tyrimai atskleidė, kad STEP programą baigę tėvai turi daugiau žinių apie pozityvų vaiko auklėjimą, dažniau naudoja demokratinio/ autoritetinio auklėjimo metodus, vaiko elgesys jiems atrodo priimtinesnis, atsakingesnis, labiau bendradarbiaujantis. Be to, nepriklausomai nuo STEP programos versijos (STEP 0-5, 6-12 ar 12-17), programos dalyviai džiaugiasi geriau suprantantys vaiko elgesio tikslus, emocijas, jaučiasi artimesni vaikams, o sunkumai, kurie paskatino prisijungti prie tėvų grupių, atrodo mažesni, ne tokie rimti ar reikšmingi.
Kaip vyksta STEP mokymai?
Programą sudaro 9 kassavaitiniai susitikimai tėvų grupėje (iki 12 asmenų), kiekvieno susitikimo trukmė - 2 val. Jų metu aptariamos vaikų auklėjimo temos, analizuojamos įvairios situacijos, atliekamos praktinius įgūdžius lavinančios užduotys.
Tarp susitikimų tėvai skaito Tėvų knygą, atlieka užduotis namuose.
EKK (Emocinis kognityvinis konsultavimas) metodas "Vesk savo vaiką į sėkmę"
Emocinis kognityvinis konsultavimo (toliau - EKK) metodas “Vesk savo vaiką į sėkmę” pagrįstas teoriniu modeliu, kurį sudaro trys lygmenys: emocinis, kognityvinis ir bihevioristinis. Jo taikymo tikslas - padėti vaiko ugdytojams (tėvams, pedagogams) pažinti savo emocijas ir jausmus, įgyti naujų įžvalgų dėl sunkumų, su kuriais šeimoje ir (ar) mokykloje susiduriama kasdien.
Mokslo tyrimais įrodyta, kad EKK taikymas ypač paveikus, kai vaikas patiria mokymosi sunkumų, aktyvumo, dėmesio ir kitų sutrikimų, nes EKK padeda suaugusiesiems išsiugdyti gebėjimus koreguoti savo elgseną ir pradėti naudotis veiksmingais elgesio modeliais, siekiant pagerinti tėvų (globėjų/rūpintojų) ir vaikų santykius įvairiose gyvenimo srityse ar mokinių ir pedagogų bendravimą bei bendradarbiavimą ugdymo procese.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
Kaip vyksta EKK konsultavimas?
EKK metodo taikymas - tai 13-os individualių teminių susitikimų ciklas (vieno susitikimo trukmė 1,5 val.), kurio metu tėvui (pedagogui) teikiama jo poreikius atitinkanti pagalba.
Saugaus prieraišumo mokymai
Planuodami ir laukdamiesi kūdikio tėvai susiduria su nemenkais iššūkiais ir klausimais, į kuriuos ne visada paprasta rasti atsakymus - kaip prižiūrėti kūdikį, kaip maitinti, kodėl kūdikis verkia, nemiega, atsisako valgyti arba valgo pernelyg daug, kada ir kam palikti savo vaiką, kai tenka grįžti į darbus ir pan. Dažnai tėvai pasimeta tarp įvairių teorijų, nuomonių ir patarimų. Saugaus prieraišumo mokymų tikslas - padėti tėvams nurimti, geriau pažinti, suprasti ir priimti savo kūdikį, jo poreikius, paros ritmą, verkimo priežastis, priežiūrą, taip pat mokyti tėvus, kad būtų išvengta su prieraišumo problemomis susijusių sutrikimų bei iš kartos į kartą perduodamos traumuojančios patirties.
Programa skirta kūdikio besilaukiančioms poroms. Mokymai vyksta nedidelėmis grupėmis ir trunka, kol vaikui sukaks vieneri metai.
Mokymai ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų tėvams
Tai tęstinis aštuonių susitikimų ciklas tėvams ir globėjams, auginantiems ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikus. Paprastai tėvų grupė renkama atsižvelgiant į jų auginamų vaikų amžių. Mokymuose kalbama apie vaikų raidos ypatumus ir dėl amžiaus tarpsnių besiskiriančius jų poreikius, analizuojamos netinkamo elgesio priežastys, aptariami efektyvūs drausminimo būdai, o svarbiausia - primenama ryšio svarba auginant laisvą, savimi pasitikintį ir laimingą žmogų. Mokymų trukmė - 16 ak. val.
Vaikų psichologinis konsultavimas ir psichoterapija
Vaikų psichologinio konsultavimo tikslas dažniausiai yra išspręsti konkrečius, neseniai kilusius vaiko ar paauglio sunkumus (pvz., netekties atveju, pakeitus mokyklą, tėvų skyrybų atveju, atsiradus naujoms baimėms ir pan.). Į vaikų psichologą paprastai kreipiamasi tuomet, kai kilusiems sunkumams įveikti nebepakanka paties vaiko ar paauglio pastangų ir aplink esančių artimųjų pagalbos. Konsultacijų metu vaikas yra kviečiamas pasikalbėti jam svarbiomis temomis. Kartais nutinka taip, kad vaikams, patiriantiems sunkumų, yra nelengva apie juos kalbėti žodžiais. Tokiais atvejais konsultacijose yra naudojamos ir kitos priemonės, padedančios vaikui papasakoti apie sunkumus, - žaidimai, piešiniai ir pan. Kadangi šeima yra labai svarbi vaiko pasaulio dalis, psichologo konsultacijos įprastai 1 k./mėn. yra teikiamos ir vaiko tėvams.
Vaikų ir paauglių psichoterapija turi daug panašumų su psichologiniu konsultavimu - abiem atvejais siekiama padėti įveikti įvairius vaikams ir paaugliams kylančius sunkumus. Visgi, psichoterapija tikslingesnė tuomet, kai problemos yra užsitęsusios. Psichoterapeutas pokalbiu siekia padėti vaikui ar paaugliui geriau save pažinti, suprasti savo jausmus, priimti ir integruoti skausmingas patirtis ir traumas, atrasti savo stiprybes, numatyti ateities galimybes ir pan. Vaikų psichoterapijoje dažnai naudojami ir kiti metodai, padedantys vaikams pasakoti apie savo vidinį pasaulį, - žaidimų terapija, piešimas, lipdymas, vaidyba. Psichoterapijos tikslai yra atstatyti ir palaikyti vaiko sveiką asmenybės raidą ir lengvinti simptomus. Siekiant geriausio rezultato, psichoterapijos metu siekiama glaudaus bendradarbiavimo su artimiausia vaiko aplinka.
Vaikų psichologinis įvertinimas
Psichologinio įvertinimo tikslas - geriau suprasti vaiko vidinį pasaulį, raidos ypatumus, emocinę būseną, pažinti vaiko stipriąsias puses, suprasti sunkumus bei jų priežastis ir numatyti pagalbos strategijas. Psichologinis įvertinimas yra atliekamas psichologo arba psichoterapeuto. Vertinimo procesą apima susitikimai su vaiko tėvais/globėjais ir pačiu vaiku, specialistais, dirbančiais su vaiku, dokumentų analizė. Įvertinimas baigiamas išvados pristatymu tėvams - susitikimo metu pristatomos įvertinimo išvados, rekomendacijos bei galima pagalbos strategija.
Grupinės terapijos vaikams ir paaugliams
Socialinių įgūdžių ugdymas dailės priemonėmis
Žmogus - sociali būtybė, tačiau kiekvieno žmogaus socialiniai įgūdžiai, gebėjimas užmegzti ir išlaikyti ryšį skiriasi. Naudodami socialinių įgūdžių ugdymo dailės priemonės grupėje dalyviai mokosi užmegzti saugų ryšį su kitais grupės dalyviais, stiprinamas bendrumo, priklausymo grupei jausmas.
Naudodami socialinių įgūdžių ugdymo dailės priemones grupėje vaikai mokosi atpažinti savo jausmus, juos įsisąmoninti bei išreikšti priimtinu būdu. Vaikai mokomi tinkamų streso įveikimo, emocijų valdymo būdų, kūrybinio ir kritinio mąstymo, ugdomi tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai, gebėjimas priimti sprendimus. Grupės metu ugdomas gebėjimas išsakyti savo jausmus, atrasti bendrų dalykų su kitais grupės nariais, gauti palaikymą, išklausyti, atsakyti, palaukti. Užsiėmimų metu siekiama kurti saugią erdvę vaiko saviraiškai, ugdyti socialinius įgūdžius, savireguliaciją, savęs pažinimą per įvairius sensorinius pojūčius.
Muzikos terapija
Muzikos terapija yra kliniškai ir moksliškai įrodyta sveikatos priežiūros intervencija, naudojama siekiant individualių terapinių kliento tikslų. Proceso metu terapeutas bendradarbiauja su klientu (ar klientų grupe) naudodamas muziką ir susikuriantį terapinį ryšį kliento psichosocialinės sveikatos gerinimui.
Vaikams ir paaugliams, turintiems emocijų ir elgesio sunkumų, muzikos terapija gali padėti gerinti socialinius įgūdžius, savireguliacijos procesus, kelti pasitikėjimo savimi jausmą, patirti kūrybinį malonumą. Muzika vaikams ir paaugliams suteikia galimybę pažinti savo jausmus, išreikšti emocijas, padeda išsikrauti, atsipalaiduoti, nurimti, sutelkti dėmesį. Grupinės terapijos metu vaikai ir paaugliai patiria sėkmę, jaučiasi išgirsti ir išklausyti, mokosi priimti save ir kitą.
Svarbu pabrėžti, kad užsiėmimuose visas dėmesys koncentruojamas į procesą, tai, kas vyksta čia ir dabar, todėl muzika yra tik priemonė, bet ne tikslas siekiant gerinti klientų savijautą ir psichosocialinę gerovę.
Dailės terapija
Dailės terapija skirta fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti, pasitelkiant dailę, kūrybos procesą ir psichoterapinius santykius. Dailės terapija nėra skirta norintiems išmokti piešti, jos metu svarbus pats kūrybinis procesas, taikant įvairias technikas - lipdymą iš molio, tapymą, piešimą ir kt. technikas, išreiškiamos mintys, jausmai ir potyriai, kuriuos pasakyti žodžiais gali būti sunku.
Dailės terapijos procesui vadovauja dailės terapijos specialistas, kuris suteikia žmogui saugią aplinką, padeda įsijungti į kūrybinį procesą ir jį panaudoti labiau pažįstant ir ugdant save, sprendžiant psichologines problemas, mokantis socialiai prisitaikyti. Dailės terapijos metu lavėja smulkioji motorika, pažintiniai gebėjimai, bendravimo įgūdžiai, emocinis intelektas, vaizduotė, ugdoma savivertė bei savivoka, savęs pažinimas.
Intensyvios integracijos modelis vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimus
VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras jau dešimt metų įvairių raidos sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimoms jau dešimt metų teikia psichologinę bei psichoterapinę pagalbą.
Centro veikimo laikotarpiu specialistai adaptavo, išbandė ir išleido įvairias praktines-mokslines metodikas, paremtas naujaisiais moksliniais psichologiniais tyrimais, visame pasaulyje pripažįstamais naratyvinės, šeimos terapijos bei kognityvinės psichoterapijos metodais bei principais.
Įgyvendinant projektą „Intensyvios integracijos modelis vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimus“ Psichologinės paramos ir konsultavimo centro specialistai teikė psichosocialines paslaugas Kauno rajono, Kaišiadorių rajono, Jonavos rajono, Marijampolės ir Elektrėnų savivaldybėse gyvenančioms šeimoms, kurios augina elgesio sunkumų/sutrikimų turinčius vaikus. Konsultacijose taikytas „Intensyvios integracijos modelis“.
Intensyvios integracijos modelio etapai
- Pirminis įvertinimas bei emocinio ryšio su šeima ir vaiku užmezgimas: Šis įvertinimas įmanomas tik intensyviai bendraujant su šeima. Pagal galimybes siekiama pirminiui įvertinimui šeimą ištraukti iš jiems įprastos aplinkos ir siūlyti intensyvią terapinę programą, trunkančią dvi dienas (pvz.: terapinius savaitgalius) su dviem psichoterapeutais. Jų metu vyko šeimos situacijos, vaiko/jaunuolių esamų sutrikimų/sunkumų detalus įvertinimas.
- Paslaugų teikimas, šeimos lydėjimas (vykdė šeimos konsultantas) bei nuolatinis esamos situacijos, vykstančio pokyčio įvertinimas.
- Giluminis įvertinimas: Įmanomas tik intensyviai bendraujant su šeima. Siekiama antriniam įvertinimui šeimą ištraukti iš jiems įprastos aplinkos ir siūlyti intensyvią terapinę programą su dviem psichoterapeutais.
Taip pat projekto įgyvendinimo laikotarpiu visos Lietuvos specialistams (psichologams, socialiniams darbuotojams, pedagogams ir kt.) vesti mokymai “Intensyvios integracijos modelis. Konsultacinė pagalba elgesio-emocinių sunkumų turinčiam vaikui ir jo šeimai “. Tikslinė grupė - specialistai, teikiantys paslaugas šeimoms, kurios augina elgesio-emocinių sunkumų turinčius vaikus. Mokymų metu suteiktos teorinės bei praktinės žinios, aptarti sunkūs atvejai.
Projekto apimtyse taip pat vyko įsitraukiančios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymai. Juose dalyvavo tėveliai iš Kauno raj., Jonavos raj., Kaišiadorių raj., Elektrėnų bei Marijampolės savivaldybių.
Projekto įgyvendinimo laikotarpiu projekto partneriai Nordic Baltic Organization for Professionals Working with Children and Adolescents iš Norvegijos dalyvavo baigiamojoje konferencijoje, teikė supervizijas, konsultacijas projekto vykdytojams bei su vaikais dirbantiems specialistams.
Projekto pabaigoje vykdytas „Intensyvios integracijos modelio” kiekybinis-kokybinis tyrimas. Teikiamų paslaugų, modelio efektyvumas ir veiksmingumas vertintas viso projekto metu (vertino tiek vykdytojai, tiek dalyviai). Tyrime metu surinktos ir moksliškai apibendrintos dalyvių bei specialistų patirtys, pasiekti kokybiniai bei kiekybiniai rezultatai, pateikiamos modelio įgyvendinimo rekomendacijos bei išvados.
Kaip padėti vaikams su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu (ADS)?
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdinga sunkumai sukaupti dėmesį, impulsyvumas ir hiperaktyvumas. Šie sunkumai trukdo vaikui jo kasdieniniame gyvenime. Auginti vaiką su ADS yra iššūkis tėvams, nes sunkumų kyla ne tik namuose, bet taip pat tėvai dažnai susiduria su vaiko atstūmimu kitose aplinkose (pvz., ugdymo įstaigoje, laisvalaikio erdvėse).
Svarbu prisiminti, kad visi vaikai turi savo unikalius gebėjimus, talentus, stiprybes ir išskirtinumus, tik vaikams, turintiems ADS, reikia daugiau pagalbos mokantis įveikti gyvenimo sunkumus ir atskleisti savo potencialą nei ADS neturintiems. Tėvams, auginantiems ADS turinčius vaikus, padedant atskleisti jų gabumus, svarbu orientuotis į pozityvius aspektus ir vengti kritikos išsakymo. Pavyzdžiui, dažnai vaikai su ADS turi labai greitą orientaciją ir išreikštą kūrybišką mąstymą, kas padeda jiems būti išradingiems ir kurti naujas, įdomias idėjas. Jie gali būti bendraujantys, aktyvūs, ekstravertiški bei intuityvūs. Šie vaikai gali nukreipti savo energiją į sportą arba kitaip nei kiti vaikai, t. y. savo būdu, atlikti įvairius dalykus.
Atsparumas yra vidinės žmogaus savybės, kurios kartu su lavinamais įgūdžiais tampa stiprybėmis. Atsparumas turi didelę reikšmę viso gyvenimo eigoje ir jam susiformuoti padeda išvystytas pasitikėjimas savimi, suformuoti įgūdžiai ir tam tikros kompetencijos. Susiformavusio atsparumo dėka, vaikas gali adaptuotis ir atlaikyti stresinius įvykius ar nepalankias situacijas.
Vaikai yra tarsi kempinės sugeriančios visą informaciją iš aplinkos, todėl yra svarbu, kokioje aplinkoje vaikai auga ir ugdosi bei kokią informaciją apie save gauna iš aplinkos. Vaikai įvidina informaciją apie save, kurią gauna iš tėvų, mokytojų ir bendraamžių. Vaikų ADS turėtų būti vertinamas, kaip sąlyga, kuri turi įtakos vaiko vystymuisi. Todėl ypač svarbi tėvų ankstyva pagalba vaikui, kuri padėtų jam įgyti pasitikėjimo savimi.
Kaip padėti vaikams su ADS mokykloje?
Vaikams su ADS mokykloje yra gausu stimuliacijų, kurios gali būti trukdančios ir iššaukiančios sunkumus.
- Dėmesio sunkumai: Atliekant užduotis gali atsirasti aplaidžios klaidos, nes jam sunku pastebėti detales bei sunku išlaikyti dėmesį visos pamokos metu. Taip pat šie vaikai gali vengti užduočių, kurioms reikia ilgesnio dėmesio sukaupimo. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad vaikas nesiklauso, nesidomi kas jam sakoma.
- Patarimai: Skaidykite informaciją, leiskite daryti pertraukas, koreguokite aplinką, darykite patikslinimus, dažniau teikite vaikui pozityvų grįžtamą ryšį.
- Hiperaktyvumas: Vaikas pamokoje gali dažnai muistytis ir nenusėdi vietoje, pavyzdžiui: judinti rankas ir kojas, sukinėtis. Taip pat šie vaikai savo elgesiu gali trukdyti kitiems, nes jiems yra sunku išbūti ramiai.
- Patarimai: Stebėkite, kas blogina situaciją, įtraukite fizinį aktyvumą. Jei yra galimybė, išlaikant taisykles suteikite galimybę fizinio aktyvumo pertraukėlei ir po to vėl grąžinkite vaiką prie užduoties. Aptarkite galimybę vaikui pajudėti klasėje netrukdant kitiems.
- Impulsyvumas: Vaikas gali dažnai sakyti dalykus neapgalvojęs, skubėti atsakinėti į klausimus bei daryti daug skubos klaidų. Šiems vaikams kyla sunkumų išlaukti savo eilės, todėl jie gali pertraukinėti kitus, komentuoti. Pasireiškiantis netinkamas elgesys yra susijęs su sunkumais numatyti elgesio pasekmes bei mokytis iš pasekmių, todėl kyla nepaklusnaus vaiko įvaizdis. Impulsyvumas yra susijęs su emocinėmis reakcijomis, kurios gali būti staigesnės ir stipresnės, kas apsunkina santykius su kitais vaikais.
- Patarimai: Pastebėkite ir skatinkite tinkamą elgesį. Pagirkite, jei vaikui pavyko išlaukti savo eilės, jei užbaigė užduotį ar ilgiau ramiai išsėdėjo savo vietoje. Imkitės prevencijos.
Kaip nustatyti vaiko elgesio ribas?
Šiuo įtemptu laikotarpiu dėl streso, nuovargio ar kitų aplinkybių, gali būti sunku susikalbėti su savo vaiku ar paaugliu. Tam, kad namuose užtikrintumėte abipusę pagarbą tarp savęs ir vaiko svarbu nubrėžti tam tikras vaiko elgesio ribas ir mokėti tinkamu būdu apie jas pranešti .
- Naudokite „Aš“ kalbą vietoje „Tu“ kalbos: Pradėkite sakinį nuo to, kaip jūs jaučiatės konkrečioje situacijoje, kai vaikas vienaip ar kitaip elgiasi. Pavyzdžiui, vietoje to, kad sakytumėte „Tu vėl grįžai vėliau nei susitarėme „pasakykite „Man liūdna, kad šiandien tu nesilaikei mūsų susitarimo dėl laiko, kada privalai grįžti.
- Leiskite vaikui patirti natūralias arba logines jo elgesio pasekmes: Natūralios pasekmės - tos, kurias vaiko elgesys lemia natūraliai, be jūsų įsikišimo. Pavyzdžiui, jei vaikas nedaro namų darbų, jis gauna pastabą iš mokytojos. O loginės pasekmės - tai jūsų sukurtos vaiko elgesio pasekmės. Bet labai svarbu, kad jos būtų adekvačios vaiko elgesiui ir susijusios su jo elgesiu. Pavyzdžiui, jei vaikas nesilaiko susitarimo dėl laiko prie kompiuterio, kitą dieną tas laikas apribojamas. Jei paauglys nesilaikė susitarimo dėl grįžimo namo laiko, kitą dieną jo prašoma grįžti namo anksčiau. Pasekmės taip pat neturi žeminti vaiko ir neturi būti pernelyg griežtos. Juk pagrindinis pasekmių tikslas - ne nubausti vaiką, o išmokyti jį tinkamai rinktis. Tai yra labai svarbus gyvenimo įgūdis. Logines pasekmes reikėtų naudoti kai visi kiti būdai išbandyti.
- Teisingai formuluokite sakinius: Svarbu pranešti, jog matote ir suprantate vaiko jausmus. Pvz.: Aš matau, jog tu dabar labai ant manęs pyksti, ar aš suprantu, jog tau šiuo metu liūdna. Emocijų įvardijimas, neretai padeda šiek tiek jas nuslopinti. Vaikas jaučiasi matomas ir suprantamas. Vėliau kalbėkite apie ribas ir susitarimus. Nesikoncentruokite į emocijas, jų kontroliuoti vaikas negali, tačiau gali ir turi kontroliuoti savo elgesį. Apribojimai turi būti pasakomi ramiu, savaime suprantamu tonu.
Pagalba sau ir vaikui streso laikotarpiu
Šeimos gyvenimo, mokymosi, neformalaus ugdymo proceso ir laisvalaikio pasikeitimai gali vaikams kelti daug streso ir sunkių išgyvenimų.
- Bendrauti su artimais žmonėmis žinutėmis, vaizdo skambučiais, laiškais ir t.t.
- Prisiminkite ankstesnius sunkumus savo gyvenime ir kas padėjo juos įveikti.
- Dirbant ar mokantis namuose labai svarbu susidaryti dienotvarkę ir nuo jos nenukrypti.
- Dirbant ir mokantis namuose lengva supainioti darbą ir laisvalaikį. Svarbu palikti vietos savo mėgstamai veiklai ar atrasti naujos.
- Pagalba sau - padeda sekti savo emocijas.
Patyčios mokykloje
Patyčių tema mokykloje ir visuomenėje išlieka labai aktuali, tai yra problema su, kuria susiduria daugelis vaikų. Nesvarbu, kokiame vaidmenyje - skriaudėjo, patyčių taikinio ar stebėtojo - yra vaikas, kiekvieno vaiko tėvai gali prisidėti prie to, kad patyčių klasėje būtų mažiau. Patyčios yra ne vieno ar dviejų vaikų problema. Tai reiškinys, kuris liečia kiekvieną vaiką klasėje, todėl sprendžiant patyčių problemą svarbus visų tėvų dalyvavimas. Taip pat yra galimybė anonimiškai pranešti apie žinomus patyčių atvejus. Prisiminkime, kokie mitai apie patyčias egzistuoja ir sugriaukime juos, o tėveliams rekomenduojama dalyvauti trumpuose mokymuose, kaip teisingai reaguoti, jei jūsų vaikas susiduria su patyčiomis!
Mokymų programos
- IKIMOKYKLINUKO PSICHOLOGIJA: Pirmieji gyvenimo metai yra kritiški vaiko smegenų, emocinio ir socialinio vystymosi etapui. Moksliniais tyrimais pagrįstos žinios apie vaiko emocinius poreikius ir svarbiausius tėvystės įgūdžius padeda tėvams auginti emociškai stipresnius, saugesnius ir labiau prisitaikančius vaikus. Laimei, šiuolaikinė psichologija ir neuromokslas siūlo daugybę įrankių, padedančių tėvams kurti artimą, pagarba grįstą ryšį su vaiku ir tuo pačiu stiprinti jo gebėjimus savarankiškai spręsti konfliktus, pažinti ir reikšti emocijas, mokytis atsakomybės.
- Programa „Esame saugūs“: Įstaigos ir specialistai, norintys įgyvendinti programą „Esame saugūs“, kviečiami kreiptis į programos vadovę Ieva Daniūnaitę el. paštu.
Mokymų trukmė
- 4 ak. val.
- 8 ak. val.
- 16 ak. val.
- 24 ak. val.
- 32 ak. val.
- 72 ak. val.
tags: #psichologas #organizuoja #mokymus #tevams #del #elgesio