Įvadas
Psichikos sveikata yra esminis socialinės santalkos, produktyvumo, taikos ir stabilumo komponentas gyvenamojoje aplinkoje, kuriantis socialinį kapitalą ir ekonominę plėtrą visuomenėje. Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimi svarbūs pokyčiai psichikos sveikatos srityje. Didėjantis psichikos sutrikimų paplitimas, visuomenės požiūrio į psichinę sveikatą pokyčiai, psichinės sveikatos paslaugų prieinamumo gerėjimas ir socialinių veiksnių įtaka - visa tai formuoja dabartinę situaciją. Šiame straipsnyje apžvelgiamos psichikos sveikatos sutrikimų paplitimo tendencijos Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į skirtingas amžiaus grupes, regionus ir socialinius veiksnius, taip pat aptariami iššūkiai ir galimi sprendimo būdai.
Psichikos sveikatos sutrikimų paplitimas: bendros tendencijos
Lietuvoje pastaruoju metu pastebėtas psichikos sveikatos sutrikimų diagnozavimo atvejų skaičiaus augimas. Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenis, 2022 metais psichinės sveikatos sutrikimų diagnozės buvo nustatytos maždaug 20% daugiau asmenų nei 2019-aisiais. Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai apima depresiją, nerimo sutrikimus ir priklausomybes. Šį pokytį galima sieti su geresniu ligų atpažinimu, didesniu visuomenės sąmoningumu ir gydymo galimybių plėtra.
Vaikų ir paauglių psichikos sveikata
Ypač nerimą kelia tai, kad jaunimo, ypač paauglių, psichologiniai sunkumai tampa vis dažnesni. Higienos instituto duomenimis, 2019-2023 m. vaikų (0-17 m.) psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas šiek tiek padidėjo - nuo 88,3 iki 88,8 atvejų 10 000 vaikų. Dažniausiai registruoti psichologinės raidos sutrikimai bei elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje.
Nepaisant to, pastebimos ir teigiamos tendencijos. Vaikų mirtingumas dėl savižudybių per 2019-2023 m. sumažėjo nuo 1,8 iki 0,4 atvejų 100 tūkst. vaikų. Tai rodo, kad prevencijos priemonės ir didesnis visuomenės dėmesys duoda rezultatų.
Suaugusiųjų psichikos sveikata
Tarp suaugusių Lietuvos gyventojų dažniausiai nustatoma depresija, taip pat demencija. Moterys su psichikos sveikatos sutrikimais susiduria 1,6 karto dažniau nei vyrai. Tokie skirtumai gali būti paaiškinami skirtingais socialiniais, kultūriniais ar biologiniais veiksniais.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikata
Didžiausias psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas fiksuojamas tarp 65 metų ir vyresnių žmonių. Šioje amžiaus grupėje sergamumo rodiklis išaugo nuo 172,6 atvejo 1 tūkst. gyventojų iki 265,7 atvejo (2016-2022 m.). Vyresnio amžiaus žmonės patenka į didžiausią rizikos grupę susidurti su tokiais sutrikimais kaip depresija ar demencija. Dėl įsisenėjusių įsitikinimų ir stigmos senjorai retai kreipiasi psichologinės pagalbos.
Regioniniai skirtumai
Psichikos sveikatos sutrikimų paplitimas skiriasi ir tarp Lietuvos regionų. Didžiausias vaikų psichikos sutrikimų paplitimas stebėtas Rokiškio r. (178,2 atvejų 10 tūkst. vaikų) ir Mažeikių r. (173,3 atvejų 10 tūkst. vaikų) savivaldybėse. Mažiausias - Neringos (27,4 atvejų 10 tūkst. vaikų) ir Birštono (43,6 atvejų 10 tūkst. vaikų) savivaldybėse. Panašios tendencijos pastebimos ir tarp suaugusiųjų.
Duomenys apie depresijų skaičių atskirose apskrityse taip pat gerokai skyrėsi. Didžiausias depresijų skaičius Kauno apskrityje (nuo 1010/100 000 iki 1124/100 000 gyventojų), mažiausias - Panevėžio bei Klaipėdos apskrityse.
Socialiniai veiksniai
Socialiniai veiksniai, tokie kaip ekonominė situacija, užimtumas ir socialinė parama, taip pat turi didelę įtaką psichinės sveikatos rodikliams. Pandemija, kurios pasekmės vis dar juntamos, turėjo didelį poveikį psichinės sveikatos rodikliams. Izoliacija, socialinių ryšių stoka ir ekonominiai sunkumai sukėlė didesnį stresą ir nerimą.
Psichikos sveikatos paslaugų prieinamumas ir kokybė
Psichinės sveikatos paslaugų prieinamumas Lietuvoje gerėja. Valstybinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos skiria daugiau dėmesio psichikos sveikatos programoms, apimančioms tiek prevencines, tiek gydymo priemones. Psichologai ir psichiatrai siūlo individualias ir grupines terapijas, įskaitant internetines konsultacijas.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Vis dėlto Lietuvoje vis dar išlieka nemažai iššūkių psichinės sveikatos srityje. Specialistų trūkumas ir dideli darbo krūviai dažnai lemia ilgas laukimo eilutes, tad kai kurie žmonės gali nesulaukti pagalbos laiku.
Socialinio darbuotojo vaidmuo
Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį teikiant pagalbą asmenims, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų. Jie gali efektyviai įsijungti į aktyvumo ir dėmesio sutrikimų turinčių asmenų socialinės adaptacijos procesą, dalyvaudami psichosocialinės edukacijos procese, taikydami įvairius socialinio darbo metodus bei pagalbos būdus.
Konsultuodamas asmenį, socialinis darbuotojas turi mokėti atpažinti aktyvumo ir dėmesio sutrikimus (ADS), kad galėtų taikyti tinkamus socialinio darbo metodus, planuoti veiklą, orientuotą į pokyčius.
Stigmos mažinimas ir visuomenės sąmoningumo didinimas
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vis dar egzistuoja stigma, susijusi su psichikos sveikatos problemomis. Dėl gėdos ar baimės būti nesuprastiems, žmonės vengia pripažinti savo sunkumus ir nesikreipia pagalbos.
Svarbu didinti visuomenės sąmoningumą apie psichikos sveikatą, mažinti stigmą ir skatinti pagalbos ieškojimą. Tai galima pasiekti per švietimą, informacines kampanijas ir asmeninių patirčių dalijimąsi.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Rekomendacijos psichikos sveikatos gerinimui
- Investicijos į psichikos sveikatos paslaugas: būtina didinti finansavimą psichikos sveikatos paslaugoms, siekiant užtikrinti jų prieinamumą ir kokybę.
- Specialistų rengimas: būtina didinti psichikos sveikatos specialistų skaičių, ypač regionuose.
- Prevencinės programos: būtina plėtoti prevencines programas, skirtas psichikos sveikatos stiprinimui ir sutrikimų prevencijai.
- Socialinės paramos stiprinimas: būtina stiprinti socialinę paramą žmonėms, patiriantiems psichikos sveikatos sunkumų.
- Stigmos mažinimas: būtina mažinti stigmą, susijusią su psichikos sveikatos problemomis, ir skatinti pagalbos ieškojimą.
- Senjorų psichikos sveikatos stiprinimas: skatinti fizinį aktyvumą, socialinių ryšių stiprinimą, psichologinės sveikatos priežiūrą ir pagalbą, protinę veiklą, sveiką mitybą ir gyvenimo būdą, mažinti stigmą ir skatinti pagalbos ieškojimą, struktūruoti kasdienę rutiną ir iškelti tikslus.
tags: #psichikos #sveikatos #sutrikimu #papilitimas