Konfliktai yra neišvengiama gyvenimo dalis, lydinti mus tiek mokykloje, tiek asmeniniuose santykiuose. Vieni jų vengia, kiti į juos pasineria, tačiau gebėjimas konstruktyviai spręsti konfliktus yra būtinas sėkmingam bendravimui ir harmoningiems santykiams. Šiame straipsnyje panagrinėsime teksto suvokimo svarbą konfliktų sprendime, apžvelgsime galimas konfliktų priežastis ir sprendimo būdus, pradedant nuo mokyklos aplinkos ir baigiant asmeniniais santykiais.
Mokykla kaip konfliktų sprendimo įgūdžių ugdymo erdvė
Mokykla yra ne tik žinių, bet ir socialinių įgūdžių ugdymo vieta. Mūsų mokyklos tikslas - suteikti mokiniams galimybę pasiekti aukščiausius akademinius rezultatus, tačiau ne mažiau svarbu ugdyti jų gebėjimus bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus. Demokratinėje mokykloje, kurioje mokomės pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintas Bendrąsias ugdymo programas, ypatingas dėmesys skiriamas ne tik dalykinėms žinioms, bet ir gyvenimiškoms kompetencijoms.
Skaitymo ir teksto suvokimo svarba
Daug dėmesio skiriame skaitymo įgūdžių stiprinimui ir bendros skaitymo kultūros puoselėjimui bendruomenėje. Ženkliai aukštesnį nei šalies vidurkis DM vaikų skaitymo gebėjimų lygį patvirtina ir Tarptautinis pasiekimų tyrimas, kuriame 2021 m. Visuminis pasaulio suvokimas ugdomas per dalykinę integraciją. Skaitymo ir teksto suvokimo įgūdžiai yra tiesiogiai susiję su gebėjimu suprasti kitų žmonių pozicijas, argumentus ir emocijas, o tai yra būtina konfliktų sprendimo sąlyga.
Individualizuotas ugdymas ir diferenciacija
Ugdymo procesas planuojamas remiantis autentišku ilgalaikiu dviejų integracijos ašių - gamtamokslio ir pasaulio kultūrų - planu. Galimybė ugdytis aukštesniu lygiu suteikiama per autentišką diferenciacijos modelį, kurio tikslas - panašių ugdymosi poreikių mokinių ugdymas(is) centruose. Šiuo metu diferenciacija vyksta šiose išgrynintose srityse - skaitymas ir teksto suvokimas bei probleminių uždavinių sprendimas. Tinkamiausias mokymosi centras parenkamas atlikus ugdymo etapo įsivertinimus, drauge su vaikais aptarus geriausiai jų gebėjimus ir poreikius atliepiantį mokymosi kelią - didesnius akademinius iššūkius, greitesnį mokymosi tempą arba, prireikus, galimybę įtvirtinti reikiamas dalykines kompetencijas įsivardintose srityse. Tai suteikia vaikams sąlygas konstruotis autentišką mokymosi kelionę ir mokytis prisiimti atsakomybę už savo tobulėjimą.
Įsivertinimas ir mentorystė
Ugdymosi įsivertinimą laikome procesu, kurio nuolat mokomasi ir nuo kurio atsispiriama planuojant maksimaliai vaiko gebėjimus ir poreikius atliepiančią akademinę kelionę. Kryptingai ugdome vaikų įsivertinimo gebėjimus, nes svarbiausias tikslas - kad patys vaikai kuo aiškiau jaustų savo progresą ir galėtų įsivardinti savo stiprybes ir tobulintinas sritis. Šiuose procesuose mokinius lydi nuosekli suaugusiųjų mentorystė. Vaiko ugdymo(si) progresas išsamiai apžvelgiamas kas pusmetį vykstančiuose trišaliuose (vaikai-tėvai-mokytojai) pokalbiuose: aptariamos asmeninės stiprybės ir pasiekimai, kylantys iššūkiai ir tikslai ateičiai. Mokslo metų eigoje pagal poreikį rengiami individualūs progreso aptarimai.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo gairės
Motyvacija ir saviraiška
Suprasdami, kad įgytų žinių, gebėjimų gylis ir plotis priklauso ne tik nuo mokytojo galių, bet ir nuo mokinių noro siekti pažinti, išmokti, suprasti, gebėti daugiau ir giliau - motyvaciją ir vaikų įsitraukimą į ugdymo(si) procesą įvardiname kaip esminę ugdymosi sąlygą. Ugdymo procese suteikiama erdvės vaikų saviraiškai ir galimybei prisidėti prie savo mokymosi formavimo - tai padeda mokiniams lengviau priimti mokymosi iššūkius ir juos įveikti su didesniu pasitikėjimu ir atkaklumu, didina mokymosi savarankiškumą ir motyvaciją.
Saugi aplinka ir socioemocinis raštingumas
Tikime, kad ugdymo(si) procesas sėkmingiausias, kai mokiniai pasitiki savo mokytojais ir gali mokytis iš savo klaidų saugioje aplinkoje. Saugią socioemocinę aplinką užtikriname per kuriamą ryšį tarp vaikų ir suaugusiųjų, per autonomijos užtikrinimą, įsigalinimą ugdymosi ir neformaliose veiklose. DM dienos ritmas suplanuotas taip, kad vaikai turėtų laiko - pažinti save ir kitus per kasdienį bendravimą, laisvą žaidimą, planuotas ir spontaniškai gimstančias veiklas. Daug dėmesio skiriama socioemociniam raštingumui, diskusijos ir konfliktų sprendimo įgūdžių lavinimui. Dėmesys individualiems ir visapusiškiems santykiams, mažos ugdymo grupės ir mokyklos bendruomenė sukuria sąlygas į vaiką orientuotam ugdymui.
Priešmokyklinis ugdymas
Demokratinėje mokykloje nuo pat pirmųjų dienų diegiami esminiai mokėjimo mokytis įgūdžiai ir demokratinės vertybės, kurių suvokimas ir įsisavinimas nuosekliai auga kartu su mokinių atsakomybėmis ir žiniomis. Žaisdami, kurdami ir tyrinėdami jie žengia pirmuosius žingsnius sudėtingesnių edukacinių ir bendruomeniškų procesų link. Priešmokyklinėje klasėje mes daug žaidžiame, o svarbiausia, žaisdami mokomės pažinti save ir mus supantį pasaulį. Žaidimas atveria duris į draugysčių, vaizduotės ir mokslo erdves. Vaikai mokosi kurti ryšį su savimi ir kitais, spręsti kilusius nesutarimus, kelti klausimus bei smalsiai tyrinėti aplinką.
Pagrindinė pakopa
Pagrindinėje pakopoje išlaikome nuoseklų demokratinio ugdymo filosofijos tęstinumą, vis labiau stiprindami savarankiško mokinių ugdymosi gebėjimus ir atverdami galimybes individualios mokymosi kelionės formavimui su palaikančia suaugusiųjų mentoryste. Demokratinėje mokykloje dirba empatiški ir brandūs mokytojai, kurie supranta ir priima paauglišką energiją bei padeda išgyventi kylančius iššūkius ir užtikrinti saugią aplinką jų santykio su savimi, kitu bei aplinka formavimuisi. Ypatingai daug dėmesio skiriama socioemociniams gebėjimams, kurie yra būtini, siekiant sukurti tinkamiausias mokymosi sąlygas ir galimybes skleistis kiekvieno potencialui. Siekdami padėti mokiniams įveikti pokyčių etapą ir užtikrinti nuoseklų ugdymosi procesą, pirmuosius pagrindinės pakopos metus apjungiame pradinės ir pagrindinės pakopos mokytojų resursus.
Konfliktai asmeniniuose santykiuose
Konfliktai yra neišvengiama bet kokių santykių dalis. Nesvarbu, kokie artimi žmonės, jų interesai ir tikslai gali nesutapti. Net ir labai tarpusavyje derantys partneriai susiduria su konfliktais. Kai pora susiduria su daug konfliktų, artimumas blėsta ir ji pradeda vengti bendros veiklos. Net tada, kai ką nors kartu (fiziškai) veikia, emociškai partneriai nėra kartu, jie jaučia įtampą, yra perdėtai jautrūs, nuolatos ieško potencialių besiartinančio konflikto ženklų ir vengia daryti bet ką, kas išprovokuotų neigiamą kito reakciją. Kilus konfliktui, partneriai dažnai linkę kaltinti vienas kitą. Konfliktui intensyvėjant ir priešiškumui didėjant, daugėja nesusipratimų ir žmonės nebemato teigiamų partnerio savybių. Jie net gali pradėti abejoti santykiais.
Taip pat skaitykite: Pasiruošimas PUPP Teksto Suvokimo Užduotims
Klaidingi įsitikinimai ir gynybiniai mechanizmai
Konfliktai kyla ir vystosi dėl tam tikrų klaidingų įsitikinimų ir gynybinių mechanizmų, kuriuos esame linkę naudoti ginčų su partneriu metu. Kai kurios mūsų sąmoningai ar nesąmoningai tikime, kad galime skaityti partnerio mintis, atspėti, ką jis „iš tiesų“ galvoja. Mes netikime tuo, ką jis sako, ir mėginame atspėti „užslėptą“ prasmę. Dažniausiai priežastį ar paaiškinimą jau turime galvoje, todėl skirdamos per daug dėmesio neverbalinei kalbai, atskiriems žodžiams bei sakiniams patvirtiname išankstinį nusistatymą.
Be tikėjimo, kad galime skaityti kitų mintis ir įspėti slaptus ketinimus, egzistuoja kitas gynybinis mechanizmas - informacijos filtravimas. Filtravimas - tai elgesio ir mąstymo būdas, kai girdime tik tuos dalykus, kuriuos norime girdėti. Pvz., galime pastebėti signalus, rodančius partnerio pyktį, nerimą, bet nekreipti dėmesio tada, kai jam viskas gerai. Dar vienas elgesio būdas, apsunkinantis poros konfliktų sprendimą, yra vidinis poreikis greitai išspręsti kito problemas, teikti patarimus.
Kilus stresui, siekdami sumažinti įtampą, kai kurie žmonės pradeda juokauti. Vienas mano pažįstamas dažnai naudoja šią strategiją. Jis ima kalbėti daugiau nei paprastai, šaržuoti situaciją. Tai mane nepaprastai erzina, nes atrodo, kad tai, apie ką kalbame, jam yra nerimta ir nesvarbu.
Klausymasis kaip intymumo pagrindas
Kai ne tik girdime, bet ir esame dėmesingi, tada mes klausomės. Klausyti savo partnerio yra sunku, daug lengviau atsiskirti, galvoti apie tai, ką jam atsakyti, ieškoti pavojingų elgesio ženklų ar rinkti įrodymus savo nuomonei ir teisumui pagrįsti. Klausymasis reiškia ne tik tylėjimą, kai partneris kalba. Pasak psichologų, klausymasis yra svarbiausias bendravimo įgūdis, sukuriantis ir palaikantis intymumą tarp partnerių. Jei klausaisi, geriau supranti kitą ir išlaikai glaudų ryšį. Klausymasis reikalauja įsipareigojimo, supratimo ir atjautos, savų interesų, poreikių atidėjimo į šalį ir gebėjimo pažvelgti į santykius partnerio akimis.
Pykčio valdymas
Jausmai nėra tik teigiami ar neigiami, svarbiausia, kaip juos reiški, ką darai. Agresyvus pykčio reiškimas neigiamai veikia santykius ir trukdo sėkmingai spręsti konfliktus. Tada žmonės pasijunta atitolę ir vieniši. Psichoanalitikas Sigmundas Freudas tikėjo, kad pykčio slopinimas gali didinti įtampą, kol galiausiai ji prasiveržia. Šiandien psichologai tvirtina, jog žmonės, išreiškiantys pyktį, tampa dar piktesni ir agresyvesni. Tačiau pyktis yra pasirinkimas ir jo raišką galima kontroliuoti. Kognityvinės psichologijos atstovai teigia, kad tą padaryti padeda iracionalių minčių, įžiebiančių pyktį, suvokimas ir jų pakeitimas kitomis mintimis.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimas: aspektai
Yra kelios taisyklės, kurias kognityvinės psichologijos atstovai siūlo apsvarstyti siekiant keisti iracionalias mintis. Pirma, venk globalių apibūdinimų, tokių kaip „visada“, „niekada“. Pvz., žmonės gali būti neatsakingi vienose situacijose, tačiau kitose jie gali būti labai atsakingi. Antra, nedaryk išvadų prieš tai neišsiaiškinusi, ar tikrai yra taip, kaip atrodo. Pyktį dažnai paskatina sprendimas, jog partneris siekia neigiamų tikslų, nori mane įskaudinti, pakenkti. Jei kyla abejonių, geriau paklausti. Trečia, mintys, kad kas nors „turi“, „privalo“, dažniausiai sukelia pyktį, nes esame įsitikinę, kad partneris elgiasi ne taip, kaip privalėtų. Kita vertus, kiekvienas turime pasirinkimo laisvę. Psichologai tikina, kad konflikto metu pyktis yra paviršinė emocija, kuri slepia kitus jausmus, tokius kaip nusivylimas, skausmas, liūdesys.
"Santykių vieta"
Siekiant atsakyti į klausimą, kaip išlaikyti teigiamą santykį su partneriu ir net kilus konfliktui būti geranoriškai ir pozityviai, psichologai Alanas Furzzeti ir Marsha Linehan pasiūlė namuose sukurti vietą geriems santykiams. Jie siūlo rasti vietą, kuri būtų patogi ir saugi. Tai gali būti mielas ir mylimas fotelis, sofa, jauki supamoji kėdė arba tiesiog kambarys, kuriame jautiesi gerai. Psichologai pataria kartą per dieną ten nueiti ir teigiamai pagalvoti apie partnerį, vyrą, draugą, sutelkiant dėmesį į gerąsias jo savybes. Ši vieta galiausiai turėtų tapti santykių vieta, kuri siesis su teigiamais jausmais ir teigiamomis mintimis apie mylimąjį.
Konfliktų sprendimo būdai
Konfliktų sprendimas - procesas, kurio metu ieškoma galimybių patenkinti konfliktuojančių žmonių interesus. Sveikos konfliktų sprendimo strategijos yra tokios, kurios įtraukia kompromiso ieškojimą ir teikia svarbą abiejų partnerių poreikiams ir norams.
- Norint sėkmingai išspręsti konfliktą turi būti abipusė pagarba.
- Svarbu teikti grįžtamąjį ryšį, dalintis jausmais. Geras grįžtamas ryšys yra greitas, nuoširdus ir paremiantis.
Psichologas A. išskiria siekį suformuoti tvirtą pasitikėjimo, ištikimybės, pagarbos, saugumą pamatą.
Vis dėlto nėra greitų sprendimo būdų ar stebuklingų metodų, padedančių pagerinti santykius ir išspręsti konfliktus. Reikalinga nuolatinė praktika, bandymai, klaidos ir mokymasis iš jų. Be to, konfliktai nėra jau taip blogai. Kai pati apie juos galvoju, dažnai prisimenu tai, ką prieš trejus metus man sakė viena JAV šeimų terapeutė: „Jei pora pykstasi, vadinasi, yra viltis, jie vienas kitam rūpi.
Konfliktų priežastys
Tačiau pagrindines konfliktų priežastis galima suskirstyti į 6 esmines grupes:
- Gyvybinių poreikių - dalykų, būtinų išgyvenimui (pavyzdžiui, maisto, oro, vandens).
- Skirtingų vertybių, kurios būdingos skirtingiems žmonėms (pavyzdžiui, išpažįstamų skirtingų religijų; politinių įsitikinimų ir pan.).
- Skirtingo suvokimo - skirtingos žmonių nuomonės apie tą patį dalyką (pavyzdžiui, skirtingo grožio ir skonio supratimo).
- Skirtingų interesų - kai žmones domina skirtingi dalykai (pavyzdžiui, broliai nesutaria, eiti į piceriją ar į kiną).
- Skirtingų psichologinių poreikių - kai kiekvienam iš mūsų reikia skirtingų dalykų, kurie leistų jaustis svarbiam, pripažintam.
- Ribotų išteklių - kai susiduriama su netolygiu resursų pasiskirstymu (pavyzdžiui, ne visi žmonės turi pakankamai maisto ar turto; dalis žmonių skursta).
Manoma, jog grupėse kylantys konfliktai gali turėti ir teigiamą, ir neigiamą poveikį.
tags: #teksto #suvokimas #konfliktas