Isterija - tai psichikos sutrikimas, kuris istoriškai buvo siejamas su įvairiomis emocinėmis ir fizinėmis apraiškomis. Nors terminas „isterija“ šiuolaikinėje medicinoje nebenaudojamas, svarbu suprasti šios ligos istoriją, simptomus ir priežastis, kad būtų galima geriau suprasti šiuolaikinius psichikos sutrikimus.
Isterijos apibrėžimas ir istorija
Isterija, dar žinoma kaip konversinis (disociacinis) sutrikimas, anksčiau buvo laikoma neurozės forma. Isterijai būdingi žiaurūs emociniai protrūkiai ir jutimo bei motorinių funkcijų sutrikimai. Žmogus, ištiktas isterijos, nebegalėjo savęs suvaldyti, negebėjo adekvačiai orientuotis aplinkoje ir jautė didelį nerimą.
Terminas „isterija“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „hystera“, reiškiančio gimdą. Senovės graikai tikėjo, kad isterija yra susijusi su pokyčiais gimdoje, kuri, jų manymu, klaidžiojo po moters kūną ir sukėlė įvairius simptomus. Šis požiūris išliko populiarus iki pat Apšvietos laikų.
XIX amžiuje isterija tapo ypač populiari Europoje, ypač Prancūzijoje. Gydytojai iš viso pasaulio vyko į Paryžių, kad studijuotų šią ligą pas garsų neurologą Jeaną-Martiną Charcot. Charcot rengė viešus isterijos priepuolių demonstracijas, kuriose dalyvaudavo pusnuogės moterys, raitydamosi ir dejuodamos katalepsinėmis erotinėmis pozomis. Šios demonstracijos pritraukė didelį susidomėjimą, tačiau taip pat sulaukė kritikos dėl moterų išnaudojimo.
XX amžiuje isterijos terminas palaipsniui išnyko iš medicinos praktikos. Šiuolaikinėje medicinoje isterija yra klasifikuojama kaip disociacinis arba konversinis sutrikimas.
Taip pat skaitykite: Metodai ir strategijos
Isterijos simptomai
Isterijos simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo individualių aplinkybių. Kai kurie dažniausiai pasitaikantys simptomai yra šie:
- Emociniai protrūkiai: staigus ir nekontroliuojamas emocijų pasireiškimas, pavyzdžiui, verksmas, juokas, pyktis ar baimė. Isterijos ištiktas žmogus nebegali savęs suvaldyti, negeba adekvačiai orientuotis aplinkoje, jaučia didelį nerimą.
- Jutimo sutrikimai: skausmas kurioje nors kūno dalyje, jautrumo praradimas, regėjimo ar klausos sutrikimai. Jutimų praradimo sritys dažnai turi tokias ribas, kurios aiškiai rodo daugiau paciento įsivaizdavimą apie kūno funkcijas, o ne medicinines žinias. Be to, gali būti tokių atskirų pojūčių išnykimo skirtumų, kurių negali atsirasti dėl neurologinių sutrikimų. Regėjimo išnykimas disociacinių sutrikimų atveju retai būna pilnas, ir žymiai dažniau pasireiškia regėjimo aštrumo, bendro regėjimo aptemimo ar “tunelinio matymo” sutrikimais.
- Motoriniai sutrikimai: paralyžius, drebulys, koordinacijos sutrikimai, kalbos sutrikimai. Dažniausiai šie disociaciniai judesių sutrikimai pasireiškia negalėjimu pajudinti dalies galūnės ar visos galūnės. Paralyžius gali būti dalinis, kai judesiai tampa tik lėti bei silpni, ar visiškas. Pasitaiko įvairios formos bei įvairaus laipsnio koordinacijos sutrikimų (ataksija), ypač dažni kojose, dėl to atsiranda keista eisena, ir pacientas negali stovėti be kitų pagalbos (astazija-abazija). Taip pat gali būti paryškėjęs atskirų galūnių ar viso kūno drebulys ar virpėjimas.
- Kiti simptomai: alpimas, rijimo sutrikimai (disfagija), galvos svaigimas, širdies plakimas, virškinimo sistemos sutrikimai, šlapimo sistemos sutrikimai, odos susirgimai.
Svarbu pažymėti, kad šie simptomai dažnai neturi jokio realaus fizinio pagrindo. Atliekant medicininius tyrimus, organinė sutrikimo priežastis nenustatoma.
Isterijos priežastys
Isterijos priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai jos yra susijusios su psichologinėmis traumomis, neišspręstomis problemomis ar tarpasmeninių santykių sunkumais. Disociacinių sutrikimų atsiradimo laikas glaudžiai siejasi su traumavusiu įvykiu, neišsprendžiama ar nepakeliama problema, arba su tarpasmeninių santykių sutrikimu.
Kai kurios galimos isterijos priežastys yra šios:
- Psichologinė trauma: patirtas sukrečiantis įvykis, pavyzdžiui, smurtas, nelaimingas atsitikimas ar artimojo mirtis.
- Neišspręstos problemos: ilgalaikiai konfliktai, finansiniai sunkumai ar problemos darbe.
- Tarpasmeniniai santykių sunkumai: problemos santykiuose su partneriu, šeimos nariais ar draugais.
- Premorbidinės asmenybės sutrikimai: tam tikri asmenybės bruožai, pavyzdžiui, perdėtas jautrumas, impulsyvumas ar priklausomybė nuo kitų žmonių.
- Genetinis polinkis: polinkis į isteriją gali būti paveldimas.
Isterijos diagnostika
Isterijos diagnozė nustatoma remiantis paciento simptomais, medicinine istorija ir fiziniu bei neurologiniu patikrinimu. Svarbu atmesti kitas galimas ligas, kurios gali sukelti panašius simptomus.
Taip pat skaitykite: Emocinių būsenų tipai
Gydytojas gali atlikti įvairius tyrimus, pavyzdžiui, kraujo tyrimus, vaizdo tyrimus (MRT, KT) ir elektroencefalogramą (EEG), kad nustatytų, ar nėra organinių sutrikimų.
Jei organinių sutrikimų nerandama, gydytojas gali nusiųsti pacientą pas psichiatrą arba psichologą, kad būtų įvertinta psichologinė būklė.
Isterijos gydymas
Isterijos gydymas priklauso nuo individualių aplinkybių ir simptomų sunkumo. Gydymas gali apimti:
- Psichoterapiją: psichoterapija yra svarbi isterijos gydymo dalis. Psichoterapijos metu pacientas mokosi suprasti savo emocijas, įveikti stresą ir spręsti tarpasmeninius santykių sunkumus. Kūno psichoterapija, kuri remiasi tuo, kad žmogus yra visuma, kūnas ir psichika - neatskiriami dalykai. Ir tuo, kad kūnas gali parodyti psichikos problemas, tik reikia jį prakalbinti.
- Medikamentinį gydymą: vaistai gali būti naudojami simptomams, pavyzdžiui, nerimui, depresijai ar skausmui, palengvinti. Medikamentai būseną paprastai palengvina, tačiau juos nutraukus atsinaujina ir simptomai.
- Fizinę terapiją: fizinė terapija gali padėti atkurti motorines funkcijas ir sumažinti skausmą.
- Alternatyvias terapijas: kai kuriais atvejais gali būti naudingos alternatyvios terapijos, pavyzdžiui, akupunktūra, joga ar meditacija.
Masinė isterija
Isterija gali kilti ne tik pavieniams asmenims dėl tam tikrų būtent juos gąsdinančių aplinkybių, bet ir plisti kaip masinis reiškinys. Daugelį masinės isterijos atvejų sukelia dideliu mastu atsitikęs sukrečiantis įvykis, pavyzdžiui, užteršto vandens tiekimas mieste. Tuomet žmonės pradeda jaudintis, kad užsikrėtė kokiomis nors infekcijomis (nors taip nebūtinai nutiko), prastai jaučiasi ir suserga.
Incidentas, kuris nutiko 1980 m. Anglijoje, „Hollinwell“ parodų aikštėje, laikomas vienu pagrindinių masinės isterijos pavyzdžių. Maždaug 300 žmonių, daugiausia vaikus, staiga ištiko alpimo priepuoliai, pykinimas ir kiti nemalonūs simptomai. Tiksli tokio protrūkio priežastis niekada nebuvo nustatyta.
Taip pat skaitykite: Rūpinimasis emocine sveikata
Taipogi masinė isterija gali būti ir kiek kitokia, nebūtinai pagrįsta baimėmis ir negatyviais jausmais. Pavyzdžiui, masiškai paplitęs juokas - laikomas isterijos protrūkiu. 1962 m. Afrikoje, netoli Tanganikos ežero, esančioje mokykloje pradėjo juoktis trys mergaitės. Galiausiai juoku „užsikrėtė“ ir beveik visa mokykla - juokėsi jau 95 iš 159 tuometinių mokinių. Ši smagi savijauta kai kuriems mokiniams tęsėsi kelias valandas, o kitiems net 16 dienų. Kadangi mokiniai nebegalėjo susikoncentruoti į pamokas, mokykla kuriam laikui buvo uždaryta. Vėliau juoko epidemija išplito kitoje Afrikos dalyje - gretimame kaime, kuriame irgi pradėjo juoktis kelios mergaitės, o neužilgo dar 217 žmonių, daugiausia moksleiviai ir jauni suaugusieji.
Diferencinė diagnostika
Svarbu atskirti isteriją nuo kitų ligų, kurios gali sukelti panašius simptomus. Kai kurios ligos, kurias reikia atmesti, yra šios:
- Neurologiniai sutrikimai: išsėtinė sklerozė, sisteminė raudonoji vilkligė, Parkinsono liga. Lėtai progresuojančių neurologinių sutrikimų, ypač tokių kaip, diseminuota sklerozė ar sisteminė raudonoji vilkligė pradžioje lengva juos supainioti su disociaciniais judesių ir jautrumo sutrikimais.
- Psichikos sutrikimai: šizofrenija, bipolinis sutrikimas, depresija, nerimo sutrikimai.
- Somatiniai sutrikimai: opinis kolitas, ginekologiniai sutrikimai, šlapimo sistemos sutrikimai, odos susirgimai.
Prognozė
Isterijos prognozė priklauso nuo individualių aplinkybių ir gydymo veiksmingumo. Daugeliu atvejų, ypač jei jų pradžia asocijuojasi su traumavusiu gyvenimo įvykiu, disociacinės būsenos išnyksta per kelias savaites ar mėnesius. Tačiau labiau užsitęsusios būsenos, ypač paralyžiai ar jautrumo išnykimai, gali atsirasti (kartais iš lėto) tuomet, kai jie susiję su neišsprendžiamomis problemomis ar tarpasmeninių santykių sunkumais.
Apie 75 % atvejų isterija praeina savaime, kartais (iki 25 %) būsena gali kartotis. Svarbu kreiptis į gydytoją, jei jaučiate isterijos simptomus, kad būtų galima nustatyti diagnozę ir pradėti gydymą.