Šiame straipsnyje nagrinėjama indų psichologija, apimanti jos istoriją, pagrindinius principus ir įtaką šiuolaikiniam pasauliui. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant senovės tekstus, mokslinius tyrimus ir šiuolaikines psichoterapijos praktikas.
Įvadas
Žmogaus protas nuolat ieško atsakymų į egzistencinius klausimus, tačiau dažnai susiduria su savo ribotumais. Šiuolaikinis mokslas, įskaitant psichologiją, siekia atrasti dėsningumus per tyrimus ir statistinę analizę. Tačiau bet koks mokslinis pažinimas remiasi ne tik patirtimi, bet ir teorijomis, kurios paaiškina gautus duomenis. Kiekviena teorija yra tarsi spėjimas, kuris siekia patvirtinti savo naudingumą gaudant faktus.
Psichoanalizės įtaka ir kultūriniai skirtumai
Zigmundo Froido psichoanalitinė teorija turėjo didžiulį poveikį Vakarų civilizacijai ir psichoterapijai. Tačiau jau pirmasis indų psichoanalitikų draugijos prezidentas Girindrasekhar Bose pastebėjo, kad Edipo komplekso Indijoje neaptinka. Panašias išvadas pateikė ir anglų antropologas Bronisław Malinowski.
Gerardo Hofstede tyrimas su IBM darbuotojais parodė, kad apie 80% pasaulio populiacijos priklauso kolektyvistinėms visuomenėms, o likę 20% - individualistinėms. Individualistinės visuomenės būdingos Vakarų Europai ir Šiaurės Amerikai. Skirtumai tarp šių visuomenių lemia skirtingą savivaizdį: priklausomas savęs vaizdas (kolektyvistinėse) ir nepriklausomas savęs vaizdas (individualistinėse).
Atsižvelgiant į šiuos kultūrinius skirtumus, tampa aišku, kad klasikinė psichologija, sukurta Vakarų visuomenėje, ne visada tinka didesnei planetos populiacijos daliai. Pavyzdžiui, anoreksija ir bulimija dažniausiai pasitaiko Vakarų civilizacijos paveiktose šalyse, o disleksija - heroglifinėse zonose. Tokie sutrikimai kaip hikikomori arba morita būdingi tik japonams. Kinijoje pritaikant Didžiojo penketo asmenybės bruožų modelį, gauti rezultatai skyrėsi nuo Vakarų šalių.
Taip pat skaitykite: Žinių kursai pedagogams ir psichologams
Šiuos skirtumus tiria kultūrinė ir tarpkultūrinė psichologija. Išskiriamos trys teorinės kryptys:
- Absoliutizmas: teigia, kad visi žmogiški fenomenai yra vienodi visose kultūrose.
- Reliatyvizmas: teigia, kad žmogaus elgesys yra griežtai kultūriškai nulemtas.
- Universalizmas: tai vidurio kelias tarp absoliutizmo ir reliatyvizmo.
Rytų ir Vakarų psichologijos integracija
Šiandien Vakaruose populiarios įvairios psichoterapinės priemonės, paremtos budistine psichologija. Tai būdravimo praktikos (Mindfulness-based Stress Reduction - MBSR), dialektinė elgesio terapija (Dialectical Behavioral Therapy - DBT), priėmimo ir atsidavimo terapija (Acceptance and Commitment Therapy - ACT) ir būdravimu grindžiama kognityvinė terapija (Mindfulness-based Cognitive Therapy - MBCT). Šios sistemos jungia Rytų ir Vakarų psichologiją ir yra geras tarpkultūrinio bendradarbiavimo pavyzdys.
Tiek Vakarų mokslas, kuris remiasi materializmu, tiek Rytų ateistinė budizmo tradicija turi bendrų sąlyčio taškų. 2014 m. Vilniuje lankėsi Dalai Lamos įgaliotas mokslininkas, pristatęs Tibeto medicinos pagrindus. Tradicinėje Tibeto medicinoje kūnas gydomas specialiais gėrimais ir maistu, o proto negalavimai - proto treniruotėmis. Manoma, kad proto ligų priežastys yra negatyvios mintys ir emocijos.
Fundamentalus ir kasdienis protas
Budizme protas skiriamas į fundamentalų (rigpa) ir kasdienį (sem). Fundamentalus protas yra bendras visiems, o kasdienis protas - nepastovus ir besiblaškantis. Kasdienis protas, iš jo kylančios nuomonės, yra negatyvių emocijų šaltinis. Fundamentalų protą galima palyginti su begaliniu dangumi, o kasdienį protą - su debesimis, kurie tą dangų temdo.
Pagrindinės neigiamos emocijos ir jų įveikimo būdai:
Taip pat skaitykite: Psichologinių tyrimų SPSS analizė
- Prisirišimas: objekto troškimas. Įveikiamas kontempliuojant visų reiškinių laikinumą.
- Pyktis: proto projekcijos pasekmė. Įveikiamas puoselėjant meilę kitiems.
- Sumaištis: negebėjimas atskirti gero ir blogo.
Penki elementai
Penkios sudedamosios dalys yra penki elementai - žemė, vanduo, ugnis, oras ir erdvė. Tai visų egzistuojančių fenomenų pagrindas. Šie pavadinimai yra metaforos, padedančios apibūdinti konkrečius išorėje ir žmogaus viduje vykstančius reiškinius. Sveikata, tiek fizinė, tiek dvasinė - tai gerai subalansuoti šie penki elementai. Erdvė apjungia visus kitus 4 elementus ir yra jų harmonijos pagrindas. Visi elementai tarpusavyje susiję ir nepaliaujamai vieni su kitais sąveikauja. Kūnas, protas ir aplinka yra nepaliaujamoje sąveikoje.
- Žemė (sa): pastovumas, vientisumas, stabilumas. Kai šis elementas išsibalansavęs - esame tingūs, rigidiški, sustabarėję, pernelyg tvirti. Protas tampa tarsi kieta ir nederlinga žemė.
- Vanduo (chu): gyvenimo džiaugsmas, takumas, švelnumas, apjungimas. Kai šis elementas subalansuotas, mes lengvai prisitaikome prie naujų įvykių ir aplinkybių. Kai jis išsibalansuoja, atsiranda didelis emocinis chaosas.
- Ugnis (mé): kūrybiškumas, motyvacija, gebėjimas konkretizuoti. Kai šis elementas subalansuotas: jaučiamės patenkinti visose savo veiklose. Disbalansas pasireiškia irzlumu, impulsyvumu, koncentracijos stoka. Tai siejama su nenoru, su tuo, kad mums kažkas nepatinka ir mes norime tai atstumti.
- Vėjas (lung): pokyčiai ir lankstumas. Jis nuolat juda, neturi pastovios formos. Jis padeda priimti ir apkabinti pokyčius, gyvenimo nepastovumą. Kai šis elementas subalansuotas esame itin lankstūs, gebame teigiamai žvelgti į gyvenimą. Nesubalansuotas vėjas. Žmogus per daug mąsto, fantazuoja, jam sunku susikaupti, viską pamiršta, trūksta kantrybės.
- Erdvė (namkha): elementas iš kurio viskas kyla ir į kurį viskas sugrįžta, jame vyksta visi procesai. Jis visų kitų 4 elementų pusiausvyros pamatas. Pagrindinės savybės sąmoningumas ir laisvė. Kai šis elementas subalansuotas, mes jaučiame tarsi mūsų gyvenime yra erdvės viskam. Viską gebame integruoti, pritaikyti.
Visus elementus galime subalansuoti darydami kažką priešingai tam, kas mus išbalansavo. Svarbu atlikti dėmesingą savianalizę ir nustatyti kokie elementai mumyse dominuoja, kokių yra per daug, o kokių trūksta.
Jogos įtaka ir psichikos sveikata
Joga, kilusi iš Indijos, yra plačiai paplitęs universalus reiškinys. Tarptautinė jogos diena, minima birželio 21-ąją, skatina jogos praktiką visame pasaulyje. Joga ir ajurveda, viena jos gydančių formų, turi būti siūloma žmonėms kaip priešnuodis plintančioms ligoms ir epidemijoms.
Psichikos sveikatos problemos yra globali problema. Indijoje, kaip ir kitose besivystančiose šalyse, daugelis žmonių negauna reikiamos pagalbos ir gydymo. Švietimas ir informuotumas apie psichikos ligas yra labai svarbūs.
Pasąmonės istorija
Idėja apie neįsisąmonintus psichinius reiškinius pirmą kartą buvo išsakyta dar 1000-300 m. pr. m. e. rašytose indų upanišadose. Vėliau apie tai užsiminė arabų psichologijoje, o į „trasą“ neįsisąmonintų psichinių reiškinių idėjas sugrąžino vokiečių filosofas ir matematikas Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas. Gustavas Fechneris pasiūlė proto kaip ledkalnio analogiją, kuri padarė didelę įtaką Froidui.
Taip pat skaitykite: Psichologinių žinių sistemos raida
Psichologijos raida Lietuvoje
Seniausiuose Lietuvos psichologinės minties šaltiniuose (mokyklose dėstyti filosofijos kursai, filosofų disertacijos ir studentų darbų tezės) buvo diegiama krikščioniškoji pasaulėžiūra. Scholastinės filosofijos laikotarpiu psichologija buvo vadinama scholastine psichologija, arba animastika (mokslas apie žmogaus vidinius išgyvenimus), jos esmę sudarė Aristotelio veikalo Apie sielą aiškinimas.
Nuo 18 a. vidurio psichologijos kurso turinys pakito. Vilniaus universiteto dėstytojai nagrinėjo ne tik senuosius autorius, papildydami jų pažiūras naujomis idėjomis (kaip buvo daroma 16-17 a.), bet pradėta dėstyti naujųjų laikų filosofų pažiūras, mėginta jas derinti su scholastinės psichologijos ir teologijos teiginiais.
1832 uždarius Vilniaus universitetą psichologijos plėtra nutrūko. 20 a. pradžioje psichologijos problematika pradėjo diferencijuotis. Aktuali tapo sąmonės ir savimonės problema, kuri buvo nagrinėjama daugiau filosofiniu aspektu.
SSRS okupavus Lietuvą humanitariniai mokslai buvo grindžiami dialektinio materializmo pagrindais, psichologija laikoma beveik pseudomokslu. 1946 uždaryta Vilniaus universiteto Psichologijos katedra. 20 a. 6 dešimtmetyje požiūris į psichologiją pradėjo keistis.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę psichologijos mokslai plėtojami aukštosiose mokyklose.
tags: #1 #induizmas #psichologiniu #klausimu #nagrinejimas #induistineje