Psichoanalitinė psichoterapija - tai psichoterapijos forma, kuri remiasi Sigmundo Freudo sukurta psichoanalizės teorija. Ši terapija siekia suprasti ir gydyti psichologines problemas, įtraukiant pasąmonės tyrimą, praeities patirties išaiškinimą bei konfliktų ir nepatogumų atskleidimą. Tai gydymo metodas, paremtas dviejų žmonių tarpusavio sąveika - kliento ir psichoterapeuto. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime psichoanalitinės psichoterapijos principus, taikymo sritis, procesą ir mokymo galimybes Lietuvoje.
Pagrindiniai Psichoanalitinės Psichoterapijos Principai
Psichoanalitinė psichoterapija remiasi keliais esminiais principais:
- Nesąmoningumas: Teigiama, kad didžioji dalis žmogaus minčių, jausmų ir motyvacijos yra iš dalies kontroliuojami pasąmonėje, o ne sąmoningai valdomi.
- Nesąmoningų konfliktų buvimas: Psichologinės problemos dažnai kyla iš vidinių konfliktų tarp skirtingų impulsų, troškimų ir poreikių, kurie gali būti nesąmoningi ir nežinomi pacientui.
- Praeities įtaka: Ankstyvosios gyvenimo patirtys, ypač vaikystėje, gali turėti ilgalaikę įtaką asmenybės vystymuisi ir psichologinėms problemoms. Asmeninė raida - ne tik ilgas, bet ir sudėtingas procesas. Kad ji vyktų sėkmingai, prieš tai buvęs etapas turi būti praėjęs be didesnių trauminių patyrimų.
- Perkėlimas: Paciento jausmų ir santykių su terapeutu analizė yra labai svarbi. Tai vadinama perkėlimu, kur pacientas perkelia savo jausmus ir patirtį iš ankstesnių santykių į terapeutą, o tai leidžia išaiškinti ir suprasti šiuos santykius. „Klišė“ ilgainiui ima ryškėti ir santykyje su psichoterapeutu. Atsiranda galimybė psichoterapeuto pagalba tai pastebėti, ir keisti. Per naują patyrimą keičiasi savijauta su kitais žmonėmis.
- Atkryčiai: Tam tikri psichologiniai simptomai gali atsirasti arba pasunkėti gydymo metu. Šie atkryčiai laikomi svarbia dalimi gydymo proceso ir galimybe tyrinėti ir išspręsti problemas iš giluminių psichologinių lygių.
Psichoanalitinė psichoterapija - tai psichodinaminė asmenybės samprata, dar kitaip apibūdinant, tai praktinis psichoanalitinės teorijos taikymas klinikiniame darbe su pacientais.
Kada Taikoma Psichoanalitinė Psichoterapija?
Individuali psichoterapija gali padėti asmeniui įvairiose situacijose ir su skirtingais tikslais, siekiant asmenybinių struktūrinių giluminių pokyčių, norint pagilinti savęs supratimą ir sąmoningumą. Ši terapija gali būti naudinga, kai susiduriama su:
- Nerimo priepuoliais, baimėmis, perdėtu jautrumu.
- Nepasitikėjimu savimi.
- Depresija.
- Asmenybės sutrikimais.
- Santykių problemomis.
- Trauminėmis patirtimis.
- Sunkumais suprasti savo elgesio motyvus ir jausmus.
Psichoterapija padeda mums pamatyti nepažįstamas savo dalis ir su jomis susidraugauti, kad galėtume kitaip tvarkytis su dabartinio gyvenimo kasdienybe ir iššūkiais.
Taip pat skaitykite: Namų geštalto psichoterapija
Psichoanalitinės Psichoterapijos Procesas
Psichoanalitinė psichoterapija vyksta individualiose sesijose, kurios gali tęstis ilgą laiką, net kelis metus. Įprastai tokia terapija vyksta kelis kartus per savaitę. Klasikinėje terapijoje pacientas guli, o psichoterapeutas sėdi. Kartais abu asmenys žiūri vienas į kitą, o kartais terapeutas sėdi už paciento. Sesijų trukmė 45-50min. Dažnis - viena ar dvi sesijos per savaitę.
Terapeutas skatina pacientą laisvai kalbėti apie savo mintis, jausmus, svajones ir anamnezės detales. Terapeutas tada padeda pacientui išaiškinti ir suprasti savyje slypinčius nesąmoningus veiksnius ir konfliktus, taip suteikdamas galimybę giliai psichologinei transformacijai ir asmenybės pokyčiams.
Psichoanalitinės psichoterapijos procesas apima kelis etapus:
- Pradžia: Pirmieji pokalbiai su klientu yra skiriami problemos išsiaiškinimui, asmenybės resursų ir motyvacijos vertinimui, psichoanalitinės psichoterapijos tinkamumo individualiam asmeniui įvertinimui. Numatomas sesijų dažnis, aptariami kiti klausimai. Pirmojoje terapijos proceso dalyje yra stiprinamas kliento bendradarbiavimo su psichoterapeutu jausmas, stiprinamos asmenybės pusės, kurių prireiks liečiant ir gilinantis į skausmingus patyrimo aspektus.
- Vidurys: Vidurinė dalis paprastai apima įvairius gydomuosius mechanizmus, kurių pagalba atsiranda galimybė pamatyti ir perdirbti vidinius konfliktus, kompensuoti raidos procese patirtus deficitus.
- Pabaiga: Paskutinis terapijos etapas - psichoterapijos pabaiga. Tai vėlgi sudėtingas ir įdomus patyrimas, suteikiantis galimybę išgyventi išsiskyrimą.
Psichoterapijos trukmę apsprendžia užsibrėžti tikslai, pasirinktas terapijos gylis. Palaikomoji ar į problemą orientuota terapija gali trukti tiek kiek tęsis krizė, privertusi žmogų ieškoti pagalbos. Atskleidžiamoji terapija tęsiasi kelis metus.
Psichoanalitinės psichoterapijos procese kuriamas ryšys su terapeutu. Jame neišvengiamai atsikartoja tai, kas būdinga kliento santykiams su žmonėmis. Tampa įmanoma juos dar kartą išgyventi, tyrinėti kartu su specialistu, suprasti kilmę, priežastis, vidinę logiką ir pakeisti tai, kas trukdo. Tai kelias į didesnę vidinę laisvę ir platesnį pasirinkimą. Atsiranda jausmas, kad esu savo gyvenimo šeimininkas.
Taip pat skaitykite: VMPSC psichoterapija: kas tai?
Psichoanalitinė Psichoterapija Lietuvoje: Mokymo Galimybės
Lietuvoje psichoanalitinės psichoterapijos studijos pradėtos organizuoti 2003 m. kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU). Baigus programą įgyjama psichoanalitinio psichoterapeuto profesinė kvalifikacija. Išduodami Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos psichoanalizės draugijos (LPaD) baigimo pažymėjimai su atitinkamu kreditų skaičiumi - virš 200 bei praeitomis asmeninės psichoterapijos ir supervizijų valandomis. Tačiau kiekvieno studento mokslų baigimas būna labai individualus. Numatoma studijų pradžia 2023 m. rugsėjo mėn.
Studijų Programos Turinys
Psichoanalitinės psichoterapijos studijų programa susideda iš trijų pagrindinių dalių: teorijos, praktikos ir asmeninės patirties.
Psichoanalitinės psichoterapijos teorijos studijos: Tai plačiausia ir didžiausia mokslų dalis. Penktais metais ruošiamasi teorinei diferencijuotai įskaitai (teorijos egzaminui) raštu bei gali vykti papildomi mokymai specifinėmis, pirmais keturiais metais nedėstytomis temomis.
- Pirmaisiais mokslo metais: Psichoterapijos įvadas; Psichodinaminės psichiatrijos pagrindai; Esminės psichoanalitinės sąvokos; Krizių intervencija ir suvokimas; Psichodiagnostikos pagrindai; Klinikinė etika; Psichoterapinių intervencijų pagrindai.
- Antraisiais mokslo metais: Psichoanalitinės asmenybės raidos teorijos (nuo S.Freud varų teorijos iki intersubjektyvizmo ir neuropsichoanalizės); Psichoanalitinė psichodiagnostika; Psichoanalitinės psichoterapijos technika ir etapai.
- Trečiaisiais mokslo metais: Psichoanalitinės psichoterapijos technika - tęsiama; Psichoanalitinis atskirų asmenybės sutrikimo grupių supratimas ir darbas su jais.
- Ketvirtaisiais mokslo metais: Psichoanalitinis atskirų sutrikimų supratimas ir darbas su jais; Profesinė etika.
Praktinė dalis: Praktinėje šių studijų dalyje siekiama padėti studentams atrasti ir išugdyti savitą psichoanalitinės technikos pritaikymą praktikoje. Ketvirtaisiais mokslo metais vienas techninis seminaras skirtas nagrinėti savo pacientus, kitas seminaras yra jungtinis su antru kursu, kur atvejį stebint antrakursiams pristato ketvirtakursis. Grupėje studentai ir vedantysis mokytojas komentuoja pristatytą klinikinę medžiagą, remdamiesi teorinėmis techninėmis žiniomis, atskleisdami daug su atveju susijusių aspektų bei įgydami praktinių profesinių įgūdžių. Studentai mokosi įvertinti atvejį, motyvaciją, užmegzti ir palaikyti terapinį ryšį, sudaryti kontraktą, skatinti terapinį procesą, atpažinti, suprasti ir interpretuoti terapijoje vykstančius procesus, ypatingą dėmesį skiriant perkėlimo reiškiniams, numatyti psichoterapinių veiksmų galimas pasekmes, susidoroti su psichoterapijoje pasitaikančiomis sudėtingomis situacijomis, bei tinkamai užbaigti terapijos procesą.
Individualus psichoanalitinės psichoterapijos atvejų vedimas su priežiūra (individualios supervizijos): Prižiūrimoji psichoterapija - kitaip, individualios supervizijos, - kurių metu studentai patys pradeda taikyti psichoanalitinę psichoterapiją prižiūrimi patyrusio psichoanalitinio psichoterapeuto. Prasideda tik nuo trečiųjų mokymosi metų, po MK leidimo - įvertinamojo pokalbio su vienu iš mokytojų. Supervizijų metu studentas pateikia detaliai aprašytus susitikimus su pacientu ir su supervizoriaus pagalba analizuoja medžiagą, psichoterapijos proceso eigą, vidinius paciento ir savo paties procesus. Turi būti supervizuoti ne mažiau du atvejai, kuomet pacientas lanko ilgalaikę terapiją du kartus per savaitę. Supervizijų minimumas - 100 val. Kas 25 supervizijas yra atliekamas tarpinis studento įvertinimas. Supervizijos atliekamos pas du supervizorius iš pateikto sąrašo - po 50 ak. val.
Taip pat skaitykite: Jameso Bugentalio psichoterapija
Mokomoji asmeninė psichoterapija: Paties studento mokomoji asmeninė psichoterapija su patyrusiu (sertifikuotu) psichoanalitiniu psichoterapeutu pradedama ne vėliau nei pirmojo bloko pradžioje. Mokomojoje psichoterapijoje kandidatas asmeniškai patiria psichoterapinio proceso ypatumus. Stebėdamas, analizuodamas, suprasdamas ir perdirbdamas savo vidinius išgyvenimus, sunkumus, konfliktus ir galimybes, išmoksta panaudoti savo asmeninę patirtį darbe su pacientais. Studijų programos dalyviams nerekomenduojama užbaigti individualios mokomosios psichoterapijos, kol neužbaigta prižiūrimoji psichoterapija (individualios supervizijos). Individualios mokomosios psichoterapijos orientacinė minimali apimtis - 250 ak. val.
Baigiamasis darbas: Kai studentas sėkmingai pabaigia supervizijas ir yra surinkęs privalomą asmeninio psichoterapinio patyrimo valandų skaičių, jis turi teisę rašyti ir tada gintis baigiamąjį darbą. Baigiamajame darbe aprašoma tęstinė vieno supervizuoto atvejo terapija, tai sudaro ne mažiau vienus metus darbo su pacientu bei apie 25 val. supervizijų. Šį darbą vertina du nepriklausomi programos mokytojai. Baigiamajame darbe vertinamas gebėjimas taikyti psichoanalitinę psichoterapiją klinikiniame darbe. Baigiamojo darbo neleidžiama ginti ir teorijos studijos neužskaitomos, jei dalyvis dalyvavo mažiau nei 80% teorinių bei praktinių auditorinio darbo valandų.
Atranka į Programą
Pateikus MK pirmininkui savo cv, motyvacinį laišką ir bazinių mokslų baigimo dokumentus skiriami pokalbiai su dviem MK paskirtais mokytojais (mokami). Mokytojai apie savo sprendimą praneša MK. Esant dviem teigiamiems mokytojų sprendimams, kandidatas priimamas į programą, esant dviem neigiamiems - nepriimamas ir gali stoti tik į kitą kartą organizuojamą kursą; sprendimams pasidalinus po lygiai - skiriamas trečiasis papildomas pokalbis.
Kainos
- 2000 eur.
- 45-55 eur.
- 55-65 eur.
- 50 eur.
- 100 eur.
Dėl detalesnės informacijos galite kreiptis telefonu: 8 610 34445 arba el.
Psichoanalizė ir Psichodinaminė Psichiatrija: Platesnis Kontekstas
Psichoanalizė, gimusi XX amžiaus pradžioje, pradėjo ir naujosios psichiatrijos erą. Iki tol vyravusį psichikos sutrikimų gydymą pakeitė sisteminiu požiūriu į psichikos formavimąsi ir funkcionavimą. Antroje XX amžiaus pusėje suklestėjusi psichofarmakologija atvertė dar vieną psichiatrijos puslapį, o psichoanalizę pamažu buvo pradėta stumti į pašalį. Tačiau netrukus suprasta, kad psichologija neatsiejama nuo biologijos ir psichiatrijos. Taip psichiatrijoje įsitvirtino psichologinis, vadinamasis psichodinaminis, požiūris.
Psichodinamikos sąvoka atspindi nuolat kintančių jėgų sąveiką psichikoje, leidžia pažinti ne tik hormonų ar kitų cheminių medžiagų įtaką jai, bet ir suprasti dvasinę žmogaus prigimtį bei įvertinti giluminę gydytojo ir paciento santykių prasmę. Dinaminė psichiatrija ne tik nagrinėja psichikos formavimąsi bei jos sutrikimus, bet ir paaiškina, kaip ją veikia santykiai su kitais žmonėmis ir net kokią prasmę pacientui įgyja medikamentinis gydymas.
tags: #psichoanalitines #psichoterapijos #dienos