Šiame straipsnyje apžvelgiama Jameso F. T. Bugentalio knyga „Menas būti gyvam. Egzistencinės tapatybės paieškos“, atskleidžianti autoriaus humanistinės-egzistencinės psichoterapijos krypties įžvalgas. Straipsnyje aptariama knygos struktūra, temos, autoriaus stilius ir poveikis tiek specialistams, tiek plačiajai visuomenei.
Įvadas apie autorių ir jo indėlį į psichologiją
Jamesas F. T. Bugentalis (1915-2008) buvo įtakingas XX a. JAV psichologas ir psichoterapeutas, priklausęs egzistencinei-humanistinei psichoterapijos krypčiai. Jis dėstė klinikinę psichiatriją, taip pat buvo Amerikos humanistinės psichologijos asociacijos ir Kalifornijos valstijos psichologų asociacijos prezidentas. Bugentalis konsultavo ne tik pacientus, bet ir egzistencinės-humanistinės pakraipos psichoterapeutus. Jo darbai padarė didelę įtaką humanistinės psichologijos raidai, o knygos, įskaitant „Menas būti gyvam“, tapo svarbiu šaltiniu tiek psichoterapeutams, tiek tiems, kurie domisi egzistenciniais klausimais.
„Menas būti gyvam": knygos apžvalga
„Menas būti gyvam. Egzistencinės tapatybės paieškos“ - tai psichoterapeuto Jameso Bugentalio intensyvios psichoterapijos „virtuvė“. Ši knyga - tai ne vadovėlis ar teorinis veikalas, o greičiau intymi kelionė į psichoterapijos procesą, atskleidžianti tiek paciento, tiek terapeuto patirtis. Tai yra vienintelė šio autoriaus knyga, kuri turi vertimą į lietuvių kalbą.
Knygos struktūra ir turinys
Knygą sudaro šeši paciento ir psichoterapeuto dialogai bei asmeninis epilogas knygos pabaigoje. Šešiuose paciento ir psichoterapeuto dialoguose gvildenamos žmogiškosios problemos ir perteikiamas subtilus gydytojo ir paciento santykis. Dialoguose narpliojamos šešios didžiulės temos: tuštuma ir tapatybė, atsakomybė ir pasirinkimas, pyktis ir įsipareigojimas, nuolankumas ir nepriklausomybė, objektyvumas ir ribotumas bei reikalingumas ir vienatvė. Į dialogus tarp psichoterapeuto ir paciento įsiterpia vidiniai autoriaus monologai. Skaitytojas nuosekliai vedamas prie psichoterapijos metu įvykstančio paciento (ir psichoterapeuto) mąstymo lūžio ir drauge ima suvokti unikalią jo, o ir savo tapatybę.
Bugentalio psichoterapinis stilius
Bugentalis su pacientais elgiasi neįtikėtinai drąsiai, dažnai - net laviruodamas ant plonytės psichologo etikos linijos, kur menkiausias žingsnis ne į tą pusę ir gali būti viskas prarasta. Knygoje Bugentalis atsiskleidžia kaip labai talentingas psichoterapeutas, kuris tuo pačiu yra ir labai netobulas žmogus bei nuolat kovoja su savo demonais. Jis nebijo būti pažeidžiamas ir atviras su savo pacientais, o tai leidžia jam užmegzti gilų ir autentišką ryšį. Anot autoriaus, „Galvodamas apie Keitę jaučiu ypatingą šilumą, tarsi prisiminčiau draugą, su kuriuo kartu ištvėriau mūšį“. Būdai, kaip jis bando prieiti prie pacientų ir užmegzti su jais gilų kontaktą, įkvepia specialistus.
Taip pat skaitykite: Namų geštalto psichoterapija
Aktualumas šiuolaikiniame pasaulyje
Nors knyga pirmą kartą išleista dar XX a. 8 dešimtmečio viduryje, joje gvildenami klausimai neprarado svarbos ir nūdienoje. Kai kurie jų dabartiniame visur skubančiame ir lekiančiame pasaulyje aktūalūs kaip niekad. Knyga ne tik padeda „prisijaukinti“ psichoterapiją, bet ir perteikia itin pozityvų autoriaus J. Begentalio požiūrį į žmogų.
Knygos poveikis ir reikšmė
Ši knyga yra gyvas pasakojimas apie žmogiškuosius ieškojimus, kuriuose vertingų įžvalgų ras tiek specialistas, tiek psichologinės literatūros mėgėjas. Knyga įtrauks ir tiesiog išnešios ne tik specialistą, bet ir paprastą skaitytoją. Kaip specialistas iš knygos išsineša drąsą dirbti su žmonėmis ir plaukti ne tik paviršiumi, bet nerti gylyn.
Įžvalgos specialistams
Knyga atskleidžia psichoterapeuto įžvalgas ir susidomėjimą paciento-bičiulio asmenybe bei gyvenimo istorija. Gražu skaityti, kaip autorius dirbdamas su kiekvienu iš klientų, išgyvena tam tikrus pokyčius ir pats, auga kartu su jais, mokosi iš jų.
Poveikis plačiajai auditorijai
Kaip paprastas žmogus, jau skaitydamas knygą pradeda daugiau mąstyti apie gyvenimą. Supranta, kad jo subjektyvus jo būties suvokimas yra dar labai neišlavintas ir jo paties laukia ilga kelionė bandant suvokti tą subjektyvią būti. Nuolat svarsto, kokia yra jo vidinė akis, kurią aprašo autorius, ir ką ja gali pamatyti ir suprasti apie savo gyvenimą ir būtį. Kokios yra jo ribos, kiek jis priklausomas nuo kitų, kas jis apskritai yra, kaip save supranta.
Taip pat skaitykite: VMPSC psichoterapija: kas tai?
Taip pat skaitykite: Pasąmonės analizė
tags: #bugental #psichoterapijos #menas