Įvadas
Šiuolaikinis menas nuolat kinta, peržengia ribas ir ieško naujų raiškos būdų. Vienas iš būdų suprasti ir interpretuoti šiuolaikinio meno reiškinius yra psichoanalizė - metodas, leidžiantis pažvelgti į gilesnius sąmonės sluoksnius, motyvacijas ir pasąmonės impulsus, kurie veikia kūrėjus ir jų kūrinius. Nors pasaulyje psichoanalitinė meno interpretacija jau seniai įsitvirtinusi, Lietuvoje ši sritis vis dar nėra pakankamai išplėtota. Šiame straipsnyje nagrinėsime psichoanalizės taikymo galimybes šiuolaikiniame mene, remdamiesi įvairių autorių įžvalgomis ir analize.
Psichoanalizės Įtaka Kultūrai Ir Menui
Psichoanalizė, kaip kultūros ir meno reiškinių interpretacijos metodas, pasaulyje užima tvirtas pozicijas ir netgi tapo šiuolaikine klasika. Tačiau lietuvių kultūroje ši sritis yra gerokai apleista, nors tam yra pateisinančių priežasčių, visų pirma, keli dešimtmečiai sovietmečio draudimų. Seną tradiciją filosofijoje ir teologijoje turintis pavadinimas „Iš gilumos“ daro suprantamą gana kontraversišką samplaiką „psichoanalitinė filosofija“ ir leidžia aprėpti skirtingas tyrinėjimo sritis ir įvairius raiškos būdus, pradedant nuo grynai teorinių straipsnių ir baigiant laisvos formos esė.
Šis požiūris leidžia suprasti ir aiškinti daugelio netikėtų ar keistų šiuolaikinių reiškinių atsiradimo ir vystymosi logiką, pavyzdžiui, kodėl palaipsniui nyksta ribos tarp teorijos ir meno, meno ir gyvenimo, tarp meno žanrų, elitinių ir „žemųjų“ meno formų.
Sąmonės Gilumos Ir Jų Tyrimas
Einama prie gilesnių sąmonės sluoksnių ir struktūrų tyrimo: motyvacinių nuostatų, mąstymo strategijų, lemiančių regimai skirtingas, įvairialytėmis formomis besiskleidžiančias, kartais - alternatyvias, bet dažnai iš to paties dinamikos šaltinio kylančias raiškas.
Psichoanalizė Ir Šiuolaikinė Moteris
Trečiajame knygos skyriuje gilinamasi į dabarties moters, besivaduojančios iš senųjų stereotipų naštos problemas. Šalia seniausiųjų archetipų išsklaidos šiuolaikiniame mene atsiranda nauji įvaizdžiai: keista Biblinių Juditos ir Salomėjos sintezė - femme fatale, kraštutinai pasiaukojančios „šventosios paleistuvės", pamišėlės moralistės-žudikės ir kt. Aptariami moters savimonės ir savigarbos dalykai, susiję su drastiškai atviromis tapusiomis (ypač kine) erotinėmis sueities scenomis.
Taip pat skaitykite: Psichoanalizė ir dailės terapijos metodai
Meninės Asmenybės Psichoanalizės Šviesoje
Ketvirtajame skyriuje - pokalbiai, kuriuose psichoanalitiniu požiūriu charakterizuojamos itin įdomios meninės asmenybės - O.Wilde'as A.Strindbergas, H.Ibsenas, M.K.Čiurlionis, D.Matulaitė, R.Vėliuvienė, O.Koršunovas - ir jų kūryba. Knygos pabaigoje - keletas spontaniškai gimusių atsivėrimų - esė apie filosofijos galimybes „suvedžioti", apie baimę atpažinti „bjaurųjį save", apie juodą spalvą, prarasto gyvenimo jausmą ir drąsą gyventi.
Nejauka Mene: Tarp Svetimybės Ir Transformacijos
Artūras Mitinas teigia, kad nejaukos sąvoką norėtųsi kiek atitolinti nuo psichoanalizės ar bent jau pernelyg vienpusių, pažodinių jos interpretacijų ir verčiau praskleisti su ja susijusią represyvią klasikinės psichoanalizės patirtį, įrašytą tarp meno istorijos eilučių. Žodis nejauka, dar prieš jį konceptualizuojant Sigmundui Freudui, apibūdino svetimybės patyrimą artimose, kasdieniškose aplinkybėse. Įvairios fantastinės folkloro pasakėčios nuo seno vaizdavo nepažinius, šešėliškus žmogaus būties ir proto užkaborius. Ryškiausia tokių polinkių kulminacija įvyko XVIII a. pabaigoje - gotikiniame romane ieškota užsubjektinės, žmogaus galias ir įtaką pranokstančios šio pasaulio tikrovės.
Kaip maždaug iki XV a. architektūroje ir mene vyravusiai gotikinei linijai, taip ir nejaukiai raiškai būdinga išcentriška, svaiginanti dinamika. Ritmiška siaubo ir grotesko logika išlaisvino kūnu patiriamus intensyvumus, atvėrė pavienius, neredukuojamus jutimus. O XX a. pr. psichoanalizė, pasinaudodama gotikine literatūra vien tik nuokrypiams nuo normos fiksuoti ir simptomams apibrėžti, galima sakyti, atliko proporcingai priešingą darbą - atgręždama subjekto žvilgsnį atgal į jį patį - kaip į pagrindinį demonų ir baimių šaltinį - uždarė jį begalinėse interpretacijų grandinėse.
Hanna Umin teigia, kad menininkas Hansas Bellmeris istorijos paraštėse liko ne todėl, kad jo meniniai siekiai būtų buvę marginalūs siurrealizmui, atvirkščiai - jis pernelyg tiesiai eskalavo centrines judėjimą kamavusias problemas, H. Fosterio teigimu, „gyvo ir negyvo susipynimą, kastruojančių ir fetišistinių formų dvilypumą, kompulsyvų erotinių ir trauminių scenų kartojimą, painius sadizmo ir mazochizmo, geismo ir mirties sąryšius“.
Laura Gozlan kelia klausimą apie būtinybę išlikti teisingoje, sveikojoje diskurso pusėje, būtinybę apsidrausti. Froidiškai kalbant, galbūt taip pasireiškia gilūs konservatyvieji žmogaus impulsai?
Taip pat skaitykite: Senelių namų gyventojų dvasinė būsena
Kūno Iškūnijimas Šiuolaikiniame Mene
Straipsnyje "Kaip atsikratyti kūno? Lytiškumo iškūnijimo strategijos šiuolaikiniame mene" siekiama akcentuoti tam tikras teorines problemas, kurias kelia feministinė kino kritika, sekdama Jacques'o Lacano psichoanalize. Ši kritika atskleidžia, jog vizualinės reprezentacijos mechanizmai nėra neutralūs: moteris čia paprastai pateikiama kaip regimas vaizdinys, o stebinčiojo subjekto pozicija priklauso vyrui. Feministinė kino kritika atskleidė psichoanalitines šio reiškinio priežastis, tačiau nesugebėjo įveikti šio vizualinės reprezentacijos mechanizmo.
Dekonstrukcija, Psichoanalizė Ir Ideologijos Kritika: Sąsajos
Monografijos paantraštėje nurodytos dekonstrukcijos, psichoanalizės bei ideologijos kritikos disciplinos tyrinėja, rodosi, visiškai skirtingos prigimties reiškinius. Tačiau vos tik bandome surasti skirtumus, paaiškėja, jog jų negalime suvokti be panašumų. Patys bendriausi panašumai - šias teorijas vienijantis mąstymo stilius bei pagrindinė tema. Visas disciplinas sieja vientiso ir sau tapataus subjekto kritika: subjektas suvokiamas ne kaip save kontempliuojanti ir sau skaidri tapatybė, bet kaip nesibaigianti signifikacijų tėkmė, grįsta skirtumais.
Taip pat skaitykite: Bruožų žemėlapis: psichoanalizės perspektyva
tags: #psichoanalize #siuolaikiniame #mene