Psichoterapija - tai gydymo metodas, paremtas dviejų žmonių - kliento ir psichoterapeuto - tarpusavio sąveika. Tai psichologinis pagalbos, gydymo būdas žmogui, kurį specialistas (terapeutas) taiko reguliarių pokalbių su klientu metu. Šis metodas remiasi psichologinio žmogaus pasaulio tyrinėjimu, pažinimu, priėmimu ir keitimu. Siekiant suprasti psichodinaminės psichoterapijos esmę, verta panagrinėti jos principus, metodus ir taikymo sritis.
Psichodinaminės Psichoterapijos Pagrindai
Psichodinaminė teorija atskleidžia, kad žmogaus patirtis, įgyta asmenybei augant, nuo pat gimimo yra fiksuojama ir tam tikru pavidalu reiškiasi psichikoje. Asmeninė raida yra ilgas ir sudėtingas procesas, kurio sėkmė priklauso nuo to, ar ankstesni etapai buvo įveikti be didesnių trauminių patyrimų.
Psichodinaminė psichoterapija remiasi klasikine psichoanalitine asmenybės samprata bei šiuolaikiniais požiūriais. Psichoterapija yra kilusi iš psichoanalizės. Nuo XIX a. pabaigos, kai Sigmundas Freudas sukūrė pagrindinius psichoanalizės teiginius bei „gydymo kalbėjimu“ metodą, tolesni tyrinėjimai bei sukaupta patirtis, nuomonių įvairovė lėmė ir ženklius psichoterapijos pokyčius. Tačiau esminiai teiginiai išlieka:
- Didžioji žmogaus psichikos veiklos dalis yra pasąmoninga.
- Elgesį lemia vidinis konfliktas tarp įvairių asmenybės aspektų.
- Žmogus, siekdamas apsisaugoti nuo skausmingų išgyvenimų ar savigarbos praradimo, turi susiformavusius gynybos būdus.
Motinos Vaidmuo Ankstyvoje Vystymosi Etape
Motina (ar kitas pirmasis ir svarbiausias žmogus vaiko vystymesi) yra tas pirmasis ir bene svarbiausias tiltas į gyvenimą, į santykius su kitais žmonėmis, į gebėjimą priimti pasaulį neprarandant savo jausmo. Tai pirmųjų metų vystymosi užduotis. Motinos kaip veidrodžio vaidmuo vaiko savęs pajautime ir atradime yra įrodytas daugeliu mokslinių tyrimų. Vaiko vidiniame pasaulyje lyg atspaudai ar „klišė“ išlieka patyrimas, pagal kurio rėmus vėlesniuose etapuose formuojasi santykiai su artimais žmonėmis.
Ar jie yra saugūs, patikimi, ilgalaikiai? Gal tai tik epizodinio buvimo kartu išliejos, gal tai patyrimo, kad artimas ryšys per daug pavojingas, atspaudas. O gal tas ryšys yra toks stiprus, kad jame jaučiamės paskendę, lyg praradę savąjį aš, priklausomi nuo kitų sprendimų, nuomonės? Ar ryšiai su kitais žmonėmis yra ilgalaikiai, ar tik trumpi „pasimaitinimai“?
Taip pat skaitykite: Giluminė santykių analizė
Ši „klišė“ ilgainiui ima ryškėti ir santykyje su psichoterapeutu. Atsiranda galimybė psichoterapeuto pagalba tai pastebėti ir keisti. Per naują patyrimą keičiasi savijauta su kitais žmonėmis. Kiekvienas vystymosi tarpsnis kelia tam tikras užduotis. Turi susitaikyti ir priimti tai, kad be tavo poreikių egzistuoja ir šalia esančio žmogaus poreikiai.
Psichoterapijos Procesas
Psichoterapijos procesas - tai lyg šio asmenybės vystymosi kelio pasikartojimas, tik Jūsų pakeleivis - psichoterapeutas. Empatijos pagalba jaučiantis, kur labiausiai skauda. Jam padedant geriau atpažįstate savo emocijas, mintis, lūkesčius, motyvus. Kiekviename raidos etape neišspręstos užduoties našta tampa vis lengvesnė, didėja laisvos energijos kiekis.
Sesijų Struktūra ir Trukmė
Paprastai pirmieji pokalbiai su klientu yra skiriami problemos išsiaiškinimui, asmenybės resursų ir motyvacijos vertinimui, psichoanalitinės psichoterapijos tinkamumo individualiam asmeniui įvertinimui. Numatomas sesijų dažnis, aptariami kiti klausimai. Sesijų trukmė 45-50 min. Dažnis - viena ar dvi sesijos per savaitę.
- Pradžia: Stiprinamas kliento bendradarbiavimo su psichoterapeutu jausmas, stiprinamos asmenybės pusės, kurių prireiks liečiant ir gilinantis į skausmingus patyrimo aspektus.
- Vidurinė dalis: Apima įvairius gydomuosius mechanizmus, kurių pagalba atsiranda galimybė pamatyti ir perdirbti vidinius konfliktus, kompensuoti raidos procese patirtus deficitus.
- Pabaiga: Tai vėlgi sudėtingas ir įdomus patyrimas, suteikiantis galimybę išgyventi išsiskyrimą.
Psichoterapijos trukmę apsprendžia užsibrėžti tikslai, pasirinktas terapijos gylis. Palaikomoji ar į problemą orientuota terapija gali trukti tiek, kiek tęsis krizė, privertusi žmogų ieškoti pagalbos. Atskleidžiamoji terapija tęsiasi kelis metus. Tokiu atveju trukmę apspręsti nėra lengva, kaip ir nėra paprasta nustatyti subtiliausius asmenybės niuansus, su kuriais susiduriama terapijos procese ir kurie įtakoja terapijos trukmę. Čia tiktų posakis, kad geri ir gilūs dalykai vyksta lėtai.
Konfidencialumas ir Etika
Konsultacijos ir psichoterapija, klientui pageidaujant, vyksta anonimiškai. Psichoterapeuto etika reikalauja tiek kliento asmenybę, tiek viską, apie ką bus kalbama psichoterapijos procese, laikyti visiškai konfidencialia informacija. Psichoterapeutas turi teisę konsultuotis ir aptarti paciento gydymo klausimus su kitu psichoterapijos specialistu.
Taip pat skaitykite: Psichodinaminės psichoterapijos efektyvumas
Esminės Psichoterapijos Ypatybės
Skiriamos šios esminės psichoterapijos, kaip gydymo metodo, ypatybės, kurios skiria ją nuo psichologinio konsultavimo:
- Psichoterapiją taiko profesinį parengimą gavęs psichoterapeutas, kuris atsako už gydymo metodo rezultatus ir prireikus gauna profesinę priežiūrą iš labiau patyrusių kolegų.
- Psichoterapijos tikslai nukreipti į paciento pokyčius (fizinių ar psichinių simptomų susilpnėjimą ar išnykimą, elgesio pasikeitimus, įžvalgos padidėjimą, psichologinių gynybų supratimą).
- Psichoterapijos metu tarp paciento ir terapeuto atsiranda saugus emocinis ryšys, abiem kylantys išgyvenimai yra bendrai aptariami (pacientas pasakoja, o psichoterapeutas interpretuoja paciento prisiminimus, elgesį, sapnus, mintis) ir apdorojami, padeda pacientui geriau suvokti savo pasąmonės veiklą, gyvenimą trikdančio elgesio motyvus.
Psichoanalitinės Psichoterapijos Pagrindai
Psichoanalitinės psichoterapijos pagrindas yra S. Freudo psichoanalizės teorija, kuri remiasi nuostata, kad bet kuris jausmas, motyvas, poelgis ar apsirikimas turi ne vien suvokiamą, bet ir nežinomą, pasąmonėje slypinčių troškimų, jausmų ir patirties atitikmenį. Psichoanalizės metu siekiama suprasti vidinių konfliktų (vadinamųjų kompleksų) prigimtį, jų raišką individo psichikoje ar elgesyje. Tai suteikia galimybę perkainoti ligi tol abejonių nekėlusius savo jausmus, įsitikinimus ir spendimus.
Gydomosios Sritys
Psichoterapija gydomos neurozės, psichosomatiniai sutrikimai, priklausomybės ligos, asmenybės sutrikimai, t. p. nerimo ir adaptacijos sutrikimai, lengva ir vidutinio sunkumo depresija. Pagal psichoterapeuto intervencijų gilumą ir paciento atvirumą procese skiriama atskleidžiančioji (giluminė, psichodinaminė), sąmoningumą stiprinanti ir palaikomoji psichoterapija.
Sesijų Eiga
Pacientas (ar keli jų) ir psichoterapeutas sėdi atsisukę vienas į kitą veidu, bendrauja be fizinio kontakto; seansai įprastai vyksta 1-3 kartus per savaitę ir trunka apie 50 minučių, retai iki 1,5 valandos. Bendra psichoterapijos trukmė priklauso nuo taikomo metodo, tikslo, sutrikimo sunkumo. Gali prireikti kelių, keliolikos seansų ar net kelerių metų trukmės reguliaraus gydymo. Prireikus psichoterapija taikoma kartu su gydymu vaistais.
Psichoterapijos Kryptys Lietuvoje
Lietuvoje plačiausiai paplitusi psichodinaminė psichoterapija, nuo 2008 prasidėjo ir kognityvinės ir elgesio terapijos mokyklos raida.
Taip pat skaitykite: Psichodinaminė supervizija
Lietuvos Psichoanalizės Draugija
Lietuvos psichoanalizės draugija, įkurta 1989 metais, yra viešasis juridinis asmuo (asociacija), vienijantis moksline, pedagogine bei praktine veikla užsiimančius psichologus, gydytojus ir kitus specialistus, gilinančius psichoanalizės ar psichoanalitinės psichoterapijos žinias.
LPaD tikslas yra vienyti specialistus, besidominčius psichoanalize ir psichoanalitine psichoterapija bei taikančius psichoanalitinius metodus psichoanalizės, psichoterapijos praktikoje ar psichologiniame konsultavime; atstovauti jų interesams ir juos ginti valstybinėse, visuomeninėse ir viešose organizacijose; plėtoti psichoanalizės teoriją praktinėje, mokslinėje ir mokomojoje srityse; skleisti psichoanalizės žinias; užmegzti ryšius su tarptautinėmis organizacijomis bei atskirais specialistais.
Šiuo metu Draugijai priklauso 161 tikrųjų narių ir 88 narių-kandidatų.
Psichoanalitinė Psichoterapija
Psichoanalitinė psichoterapija - tai nemedikamentinis gydymo būdas, turintis daug istorinių pavadinimų („analitinė psichoterapija“, „psichodinaminė psichoterapija“, „į įžvalgą orientuota psichoterapija“). Psichoanalitinė psichoterapija yra psichologinis gydymo metodas, kilęs iš psichoanalizės, tad pripažįsta nesąmoningumo, psichinio determinizmo, perkėlimo bei priešpriešinio perkėlimo (kontraperkėlimo) fenomenų vystymąsi bei penkias „metapsichologines“ perspektyvas į žmogaus psichiką.
Psichoanalitinė terapija remiasi psichoanalizės teorija (S. Freud), teigiančia, kad ankstyvieji santykiai su tėvais, vaikystės patirtis bei vėlesni meilės, praradimų, seksualumo ir mirties išgyvenimai sudaro nesąmoningą mūsų psichikos struktūros pagrindą, įtakojantį mūsų kasdienį psichologinį funkcionavimą. Šis nesąmoningas patyrimas, kuris kartu yra ir mūsų psichologinių galimybių ir psichologinių konfliktų šaltinis, atsispindi ir mūsų tarpasmeniniuose santykiuose ir mūsų pačių santykyje su savimi.
Kaip Vyksta Psichodinaminė Psichoterapija?
Psichoterapijos metodo taikymas turi savo taisykles. Tam, kad būtų galima saugiai tyrinėti žmogaus dvasinį pasaulį, kuris anaiptol nėra paprastas, turi būti sukurtos ir atitinkamos sąlygos - kaip ir bet kuriai medicininei intervencijai ar sėkmingam bet kokios srities projektui.
Konfidencialumas
Terapeutas privalo užtikrinti konfidencialumą - nuo šios prievolės pagal psichoterapeuto darbo etiką jis atleidžiamas vaikų išnaudojimo atveju ar kai sužinoma, kad klientas planuoja kriminalinį nusikaltimą.
Sesijos Trukmė ir Bendravimas
Įprastai vieno susitikimo - sesijos - trukmė yra 45-50 min. Bendra psichoterapijos trukmė priklauso nuo problemos sudėtingumo (asmenybės sutrikimų atveju - trukmė skaičiuojama metais), kliento tikslų. Pavyzdžiui, jei kliento istorijoje nutiko kažkoks įvykis, sukėlęs simptomą (nerimą ar kt.), o iki tol buvo sėkmingi santykiai, darbinė veikla, pasitenkinimas savo laisvalaikiu, savimi - galbūt užteks keleto - keliolikos susitikimų, suprasti ir pašalinti problemą. Bet jei išryškėja ilgą laiką trunkantys, pasikartojančias problemas keliantys asmenybės ar elgesio bruožai, sunkumai - jiems įveikti reikia daug laiko - nes jie ir susiklostė per ilgą laiką.
Diagnostiniai Pokalbiai
Pirmiausia keletą susitikimų vyksta diagnostiniai pokalbiai, kol suprantama problemos esmė, jos ryšys su kliento gyvenimo istorija, galimybės pokyčiams. Jei terapeutas klientui, o klientas terapeutui „tinka“ (abu mato galimybę tolesniam darbui), kartu suformuluojami terapijos tikslai, aptariama terapijos trukmė. Sudaromas susitarimas - dažniausiai žodinis, gali būti ir raštu.
Kliento Pastangos ir Motyvacija
Labai svarbu suprasti, kad psichoterapija tikrai nemaža skiriasi nuo įprastų gydytojo - paciento santykių - kai pacientas ištiriamas, jam paskiriami vaistai ar operacija. Tokiu atveju pacientas yra pasyvus paslaugos ar procedūros vartotojas, jam lieka tik klausyti ir teisingai vykdyti gydytojo nurodymus. Psichoterapijoje rezultatas priklauso ne tik nuo psichoterapeuto kvalifikacijos, bet ir nuo kliento pastangų, motyvacijos. Klientas, siekdamas pokyčių, turi prisiimti pareigą bendradarbiauti, atvykti į susitikimus, laiku atsiskaityti.
Psichodinaminės Psichoterapijos Efektyvumas
Daug ir dažnai tenka girdėti abejonių, ypač kvestionuojančių jos pagrįstumą, patikimumą, naudą asmenybės gyvenimo kokybei. Pagrindinis dėmesys skiriamas emocijų raiškai. Yra skatinama emocijų išraiška ir emocijų tyrinėjimas. Terapeutas padeda į žodžius įterpti emocijas, suprasti jų prieštaringumą, paslėptą baimę, atpažinti emocijas, kurias bandoma paslėpti. Yra pripažinta, kad emocinė įžvalga nėra tas pats, kas intelektualinė įžvalga. Žmogus gali daug žinoti, bet taip nieko ir nesuprasti.
Vengimo Tyrinėjimas
Tyrinėjamas vengimas patirti neigiamas mintis ir jausmus. Žmonės gali užsiimti pačiais įvairiausiais dalykais vien tik tam, kad negalvoti ar nejausti to, kas yra nemalonu. Asmeninių santykių rėmuose yra nekalbama, vėluojama, pamirštama. Tai vengimo būdai, kuriais yra atkreipiamas dėmesys, kad santykiuose vyksta kažkas, kas yra nemalonu, bet dėl subjektyvių priežasčių yra vengiama kalbėti.
Pasikartojančių Temų Analizė
Dominuojančių temų, pasikartojančių įvykių analizė. Psichodinaminės krypties psichoterapeutai analizuoja besikartojančias temas, įvykius paciento gyvenime, santykiuose, jausmuose. Kartais pacientas to nesupranta. Kiti, supranta, tačiau nežino ką daryti, kad tai liautųsi.
Praeities Įvykių Supratimas
Praeities įvykių supratimas. Praeitis nėra pagrindinis diskusijų objektas terapijos metu, tačiau tai yra labai svarbi dalis. Nes būtent praeitis, kartais labai aktyviai gyvena dabartyje. Nesupratus savo praeities, negali pilnavertiškai suprasti ir dabarties.
Tarpasmeninių Santykių Nagrinėjimas
Tarpasmeninių santykių nagrinėjimas. Tai labai svarbi psichoterapijos dalis. Jai yra skiriama labai daug dėmesio. Analizuojami terapiniai santykiai. Paciento ir terapeuto ryšys yra dar vienas labai svarbus terapijos aspektas, kuris labai dažnai tampa ir prasmingu, ir emociškai įkrautu. Šiame terapiniame santykyje tai pat iškyla pasikartojančios temos, atsikartoja asmeniniai santykiai. Pavyzdžiui: asmuo, kuris yra linkęs nepasitikėti kitais, ir į terapeutą gali „žiūrėti“ įtartinai, juo nepasitikėti. Asmuo, kuris bijo nepritarimo, atstūmimo, gali turėti didelių baimių (sąmoningų arba ne), kad terapeutas gali nutraukti psichoterapiją.
Fantazijų Pasaulio Analizė
Analizuojamas fantazijų pasaulis. Skirtingai nuo kitų psichoterapijos rūšių, psichodinaminė psichoterapija yra vienintelė, kuri neturi išankstinės darbotvarkės. Čia pacientai kalba tai, kas jiems ateina į galvą. Kuomet ilgainiui pacientams tai pavyksta, jų mintys, natūraliai pradeda aprėpti labai įvairius aspektus: norus, baimes, fantazijas, svajones ir pan.
Meta-analizės Metodas
Tiek medicinoje tiek psichologijoje vienas plačiai priimtinų būdų skirtų duomenų apibendrinimui yra naudojamas meta - analizės metodas. Šis metodas leidžia palyginti skirtingų studijų rezultatus juos konvertuojant į apibendrintus rodiklius, iš kurių jau galima daryti tam tikras išvadas. Plačiai naudojama metrika yra tikimybės tankis - tai skirtumas tarp gydymo grupės ir kontrolės grupių, išreiškiamas standartinio nuokrypio vienetais.
Tai, kad psichodinaminė psichoterapija yra efektyvi, patvirtina ne mažas skaičius studijų. Paskutiniai penki tyrimai rodo, kad psichoterapijos nauda siekia ne tik esamą momentą, bet terapijos poveikis išlieka net ir tada, kai terapija yra pasibaigusi. Tai pokyčiai, kurie įtakoja gebėjimą atspindėti savo vidines būsenas ir pokyčiai prieraišumo lygmenyje, taip pat pokyčiai mintyse, jausmuose, elgesyje.
Taigi, psichodinaminė psichoterapija orientuodamasi į nestruktūruotą interviu (pvz. fantazijos ir sapnai), analizuodama paciento patirtį ir iškylančias temas, siedama paciento jausmus ir suvokimą su praeities patyrimais, atkreipdama dėmesį jausmus kurie yra nepriimtini.
Individuali Psichoterapija
Individuali psichoterapija - individualus kliento ir psichoterapeuto bendravimas. Kalbėdamas su psichoterapeutu, asmuo ne tik įvardija problemas, kylančius jausmus, gali pastebėti kaip gyvenimiška patirtis atsispindi dabartinėje situacijoje, bet, ir santykyje su psichoterapeutu, atpažinti sau įprastus elgesio ir psichologinio apsigynimo modelius. Psichoterapeutas padeda atskleisti vidinius konfliktus, priimti save tokį, koks esi. Taip stiprėja pasitikėjimas savimi, gyvenimas įgauna daugiau spalvų.
Diagnostinė Konsultacija
Diagnostinė konsultacija - tai pokalbis su gydytoju. Jo metu išsiaiškinama ir įvertinama problema, jos sąsajos su asmens gyvenimiška patirtimi. Tikslas - išklausyti, suprasti, padėti susigaudyti, kas vyksta. Aptariami priimtini problemos sprendimo būdai. Retai problemos išsprendžiamos per vieną konsultaciją. Dažniau pagal individualius poreikius rekomenduojama psichoterapija ar medikamentinis gydymas. Dažnai kyla klausimų, į ką kreiptis: psichiatrą, psichologą ar psichoterapeutą. Psichiatras - tai gydytojas, baigęs aukštąją medicinos mokyklą ir psichiatrijos rezidentūrą. Nėra aiškios ribos, kada turėtų konsultuoti psichiatras, kada - psichologas ar psichoterapeutas.
Psichoterapijos Metodai
Psichoterapijos metu psichoterapeutas ir pacientas sėdi vienas priešais kitą, ir tarp jų vyksta bendravimas. Taikoma pagrindinis „laisvų asociacijų metodas“ - pokalbio temą inicijuoja pacientas. Pagrindinė taisyklė yra kalbėti kiek įmanoma atviriau, nevaržant savęs, nes viską ką sako pacientas yra labai svarbu ir turi prasmę, kurios kartu ieško su terapeutu. Šioje psichoterapijoje didelis dėmesys skiriamas vaikystėje iškilusiems konfliktams ir jų sprendimo būdams, kuriuos suradome jiems išspręsti, įtvirtinome ir toliau naudojame savo gyvenime . Dažnai nutinka, kad vaikystėje atrasti sprendimo būdai tiko ir padėjo išgyventi, o kartojant juos suaugusiojo gyvenime - tampa trukdančiais, nors jų pats žmogus ir nepastebi ar negali paaiškinti kodėl jis taip elgiasi.
Psichoterapijos metu pacientas su psichoterapeuto pagalba siekia pamatyti ir suprasti, kas jam trukdo bendrauti, kelia pyktį, nusivylimą ar kitus jausmus, t.y., mokosi labiau save pažinti ir priimti. Tarp paciento ir psichoterapeuto susiklosto ryšys, kuriame atsikartoja paciento santykių būdai ir sunkumai, kurie vyksta „ čia ir dabar“, todėl pacientas, padedamas terapeuto, gali surasti naują, jam priimtiną būdą išspręsti problemą.
Įsipareigojimai
Įsipareigokite lankytis reguliariai, nepraleiskite susitikimų, nebent turite labai rimtų priežasčių. Jei nenorite lankytis, pirmiausiai galvokite kodėl, pakalbėkite apie tą nenorą su savo terapeutu. Taip jaustis terapijoje normalu: gal bijote skausmingų diskusijų, gal nedrįstate ko nors apie save atskleisti, gal Jums nepatinka terapeutas.
Psichodinaminė Psichoterapija ir Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Tam tikrą kertelę širdyje užima psichodinaminė paradigma, tačiau moksle ši kryptis atsileka nuo kur kas modernesnio „sūnėno” - kognityvinės elgesio terapijos (CBT). Psichodinaminės psichoterapijos yra paremtos panašiu mąstymu kaip ir psichoanalitinėje terapijoje, kuri yra kiek senoka ir geriausiai tiko seneliui Freud. Aišku, kad dabar psichologija yra daug labiau pažengęs mokslas, kurį tobulina vis labiau išsilavinę žmonės. Šaunu, kai yra šimtai aprašytų atvejų, kurie paremia tam tikrą psichoterapiją, tačiau mokslas reikalauja randomizuotų, kontroliuojamais kintamaisiais atliktų tyrimų ir bandymų.
Žurnalas The American Juornal of Psyhiatry publikavo būtent tokį straipsnį: psychodynamic therapy versus CBT smackdown - kuris yra geresnis generalizuotam nerimo sutrikimui (GAD)? GAD yra labai įvairių nerimo tipų, daugumai žmonių GAD diagnozuojama kai jie jaučia chronišką, plintantį ir nekontroliuojamą nerimą, dažnai pasireiškiantį kartu su somatiniais nusiskundimais, nesant jokiai pagrįstai priežasčiai.
Efektyvumo patikrinimas buvo paprastai suplanuotas - dvi besigydančių grupės, viena kuri buvo gydoma psichodinamine psichoterapija, ir kita grupė, kuriai buvo taikyta CBT. Nors tai ir nebuvo didelis, daugiaašis tyrimas, jame dalyvavo 57 tiriamiieji, grubiai padalinti į dvi apyligias grupes. Kiekvienam tirimajam buvo suteikta iki tristešimties terapinių sesijų, kurios vyko kartą per savaitę - labiausiai paplitęs terapijų modelis realiame gyvenime.
Tyrime nebuvo net kontrolinės grupės, tačiau tai dažnas atvejis psichoterapiniuose tyrimuose, kur kontrolinės grupės neretai kritikuojamos kaip neadekvatus placebo. CBT jau ankščiau buvo tirtas ir rezultatai patvirtino, kad tai efektyvus generalizuoto nerimo sutrikimo gydymo metodas.
Rezultatai parodė, kad psichodinaminė psichoterapija buvo ištirta kaip tokia pati efektyvi kaip ir CBT gydant generalizuotą nerimo sutrikimą. Pirminiams tyrimo matavimams tyrėjai naudojo: HAM-A, Beck’o nerimo instrumentą, Hospital Anxiety and Depression Scale, o tarpasmeninėms problemoms tirti - Inventory of Interpersonal Problems.
Vienas iš įdomių psichoterapijų tyrimų bruožų yra tai, kad šiuose tyrimuose yra naudojama daug daugiau instrumentų, nei tuose, kur tiriamas vaistų efektyvumas. Šiame tyrime buvo atlikti septyni skirtingi matavimai, ir jie atlikti ne tyrimo pabaigoje, o per 6 mėnesius trukusį tyrimą (to dažniausiai neatlieka farmokologiniai tyrimai).
Tyrimas parodė, kad psichodinaminė psichoterapija yra efektyvi alternatyva gydyti generalizuotą nerimo sutrikimą, kai lyginama su plačiai paplitusia CBT.
Vaikų Psichodinaminė Psichoterapija
Vaikų psichodinaminė psichoterapija yra terapijos forma, skirta vaikams ir paaugliams, kurios pagrindas yra psichodinaminė terapija. Ji remiasi psichoanalitinėmis teorijomis ir metodais, siekdama suprasti ir gydyti vaikų psichologines problemas bei skatinti jų emocinį ir psichologinį vystymąsi.
Vaikų psichodinaminė psichoterapija pagrįsta keletu svarbių principų:
- Pasąmonės analizė: Psichodinaminė psichoterapija teigia, kad vaikų elgesys, jausmai ir mintys gali būti kontroliuojami ir veikiami pasąmonės jėgų, o ne sąmoningos valios.
- Praeities įtaka: Terapija remiasi įsitikinimu, kad ankstyvosios patirtys ir santykiai su tėvais ar globėjais gali turėti ilgalaikę įtaką vaiko emociniam ir psichologiniam vystymuisi bei įsitikinimų ir elgesio modelių kūrimui.
- Simbolinis kalbėjimas: Psichodinaminės psichoterapijos metu vaikai yra skatinami išreikšti savo jausmus, mintis ir fantazijas per simbolius, žaidimus ir meną. Šis simbolinis kalbėjimas leidžia vaikui išreikšti save ir suprasti save giliau.
- Perkėlimas: Psichodinaminė psichoterapija teikia dėmesį vaiko santykiams su terapeutu. Vaikas gali perduoti savo jausmus, lūkesčius ir elgesį iš ankstesnių santykių į terapeutą. Tai suteikia galimybę atskleisti ir suprasti problemas ir konfliktus, kurie gali būti atspindėti terapijos santykyje.
- Išaiškinimas: Terapeutas padeda vaikui išaiškinti ir suprasti jo vidinę pasaulio sampratą, jausmus ir mintis, siekiant gilesnio supratimo apie save ir savo patirtis.
Vaikų psichodinaminė psichoterapija dažnai vyksta individualiose sesijose, kurios gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių metų. Terapeutas skatina vaiką kalbėti, žaisti, piešti ar kurti, siekiant išreikšti savo vidinius jausmus ir mintis.
Nuo Ko Pradėti?
Nežinote, nuo ko pradėti įveikiant jus užklupusias emocines problemas? Ateikite į psichoterapeuto konsultaciją. Tai procesas, kurio metu specialistas įvertina kliento emocinę ir psichologinę būklę, identifikuoja problemas ir pasiūlo tinkamas intervencijas ar gydymo planą. Konsultacijos metu aptariami kliento sunkumai, tikslai ir galimos terapijos galimybės, siekiant gerinti jo psichologinę sveikatą. Tai gali būti pirmas žingsnis į tolimesnį terapinį darbą.
tags: #psichodinamine #psichoterapijos #metodas