Daugelis įsivaizduoja psichoanalizę kaip metodą, skirtą tik suaugusiems. Tačiau vaikų ir paauglių psichodinaminis gydymas turi savų ypatumų. Vaikai retai guli ant kušetės ir atvirai pasakoja apie savo vidines mintis, kaip tai daro suaugusieji. Vis dėlto, jie taip pat turi nesąmoningų minčių ir jausmų, kurie daro didelę įtaką jų emocinei būklei. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra vaikų ir paauglių psichodinaminė psichoterapija, kokie jos pagrindiniai principai, kuo ji skiriasi nuo kitų terapijos formų ir koks jos efektyvumas.
Kas yra psichodinaminė psichoterapija?
Psichodinaminė psichoterapija kilo iš psichoanalizės, kurią sukūrė Z. Freud‘as. Ši terapijos forma siekia ne tik palengvinti simptomus, bet ir suprasti jų priežastis. Pavyzdžiui, kodėl žmogus patiria panikos atakas būtent dabar, arba kokios priežastys lemia depresinius simptomus. Taikant psichodinaminę psichoterapiją, labai svarbu žinoti žmogaus istoriją nuo pat jo gimimo, nes daug atsakymų galima rasti ankstyvoje vaikystėje.
Vaikų psichodinaminė psichoterapija yra terapijos forma, skirta vaikams ir paaugliams, kurios pagrindas yra psichodinaminė terapija. Ji remiasi psichoanalitinėmis teorijomis ir metodais, siekdama suprasti ir gydyti vaikų psichologines problemas bei skatinti jų emocinį ir psichologinį vystymąsi.
Pagrindiniai psichodinaminės psichoterapijos teiginiai
Psichodinaminės psichoterapijos pagrindą sudaro keletas esminių teiginių:
- Pasąmonės įtaka: Žmogų valdo pasąmoniniai impulsai, todėl jo elgesio motyvai yra pasąmoningi, o tai reiškia, kad jie yra sąmoningai nesuvokiami.
- Vidiniai konfliktai: Žmogus nuolat patiria vidinius konfliktus. Tai ypač išryškėja prasidėjus psichoterapijai - viena asmenybės dalis siekia pokyčių, o kita - išlikti stabilia ir nepakitusi. Vidiniai konfliktai pasireiškia žmogaus kasdienėje veikloje, ypač tada, kai reikia pasirinkti.
- Ankstyvosios patirtys: Asmenybės raidą lemia įgimtos savybės, tėvų psichologinės charakteristikos ir ryšys tarp vaiko ir tėvų. Ypač svarbūs yra pirmieji gyvenimo metai.
- Psichologinės gynybos: Siekdamas išsaugoti savo savivertę ir sumažinti nerimą, žmogus naudoja psichologines gynybas, kurios būna nebrandžios (pvz., neigimas, skėlimas, projekcija) arba brandžios (humoras, sublimacija).
- Pasipriešinimas: Daug dėmesio skiriama darbui su pasipriešinimu, nes tam tikra asmenybės dalis vengia pokyčių. Pasipriešinimo formos gali būti įvairios - nuo tylos ir neturėjimo apie ką kalbėtis iki pamiršimo atvykti ar vėlavimo į konsultacijas.
- Seksualumas ir agresija: Pagrindinės varos - seksualumas ir agresija, kurių slopinimas arba netinkama išraiška sukelia asmenybės problemas ir simptomus.
- Psichikos struktūra: Psichiką sudaro trys struktūros: ID (pasąmonė), Ego (sąmonė) ir Superego (moralinės normos).
Galima teigti, kad žmogus beveik savęs nepažįsta dėl daugybės įvairių vidinių pasąmoninių konfliktų, draudimų, nerimo ir gynybos mechanizmų, kurie verčia slėptis pačiam nuo savęs. Todėl psichodinaminės psichoterapijos vienas iš pagrindinių tikslų - padėti žmogui atrasti ir geriau pažinti bei įsisąmoninti savo pasąmoninius impulsus, gynybas, nerimą ir kitus jausmus.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Pagrindiniai vaikų psichodinaminės psichoterapijos principai
Vaikų psichodinaminė psichoterapija pagrįsta keletu svarbių principų:
- Pasąmonės analizė: Psichodinaminė psichoterapija teigia, kad vaikų elgesys, jausmai ir mintys gali būti kontroliuojami ir veikiami pasąmonės jėgų, o ne sąmoningos valios.
- Praeities įtaka: Terapija remiasi įsitikinimu, kad ankstyvosios patirtys ir santykiai su tėvais ar globėjais gali turėti ilgalaikę įtaką vaiko emociniam ir psichologiniam vystymuisi bei įsitikinimų ir elgesio modelių kūrimui.
- Simbolinis kalbėjimas: Psichodinaminės psichoterapijos metu vaikai yra skatinami išreikšti savo jausmus, mintis ir fantazijas per simbolius, žaidimus ir meną. Šis simbolinis kalbėjimas leidžia vaikui išreikšti save ir suprasti save giliau.
- Perkėlimas: Psichodinaminė psichoterapija teikia dėmesį vaiko santykiams su terapeutu. Vaikas gali perduoti savo jausmus, lūkesčius ir elgesį iš ankstesnių santykių į terapeutą. Tai suteikia galimybę atskleisti ir suprasti problemas ir konfliktus, kurie gali būti atspindėti terapijos santykyje.
- Išaiškinimas: Terapeutas padeda vaikui išaiškinti ir suprasti jo vidinę pasaulio sampratą, jausmus ir mintis, siekiant gilesnio supratimo apie save ir savo patirtis.
Vaikų psichodinaminė psichoterapija dažnai vyksta individualiose sesijose, kurios gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių metų. Terapeutas skatina vaiką kalbėti, žaisti, piešti ar kurti, siekiant išreikšti savo vidinius jausmus ir mintis.
Kuo skiriasi psichoterapija ir psichoanalizė?
Vienas iš pagrindinių skirtumų tarp psichoterapijos ir psichoanalizės yra jų prielaida: psichoterapija daro prielaidą, kad žmonės nori keistis, o suteikdama pacientams tinkamas priemones ir paramą, terapija gali palengvinti šiuos pokyčius. Psichoanalizė prasideda nuo pripažinimo, kad nesąmoningi veiksniai gali palaikyti individo polinkį likti emociškai įstrigusiu. Todėl psichoanalitinis gydymas sprendžia šią nesąmoningą dinamiką, stengdamasis atlaisvinti jų sukibimą su individo psichika. Freudas tai taikliai pavadino „pasipriešinimo analize“.
Psichoanalizės tikslas yra atskleisti, išspręsti ir pašalinti nesąmoningas mintis, kurios trukdo paciento gebėjimui daryti emocinę pažangą. Kadangi psichoanalizė padeda giliau suprasti nesąmoningą protą, pokyčiai vyksta daug gilesniu lygmeniu nei tradicinė psichoterapija. Todėl gydymas gali užtrukti ilgiau, tačiau tai neturi tęstis amžinai. Nors kiekvienas atvejis yra skirtingas, pacientai paprastai gydosi nuo penkerių iki aštuonerių metų.
Kada verta apsvarstyti psichodinaminę psichoterapiją?
Pacientams, kuriems tradicinė psichoterapija nepasisekė, analizė gali būti gydymo metodas, kurį verta apsvarstyti.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Analitiko vaidmuo
Psichoanalizė dažnai sukelia seno, Freudo stiliaus analitiko, kuris pacientui kalbant, tiesiog linkteli galvą, įvaizdį. Tai dar vienas pasenęs stereotipas. Prie proceso prisideda ir analitikas, ir pacientas. Analitikas aktyviai dalyvauja procese, kalbėdamasis su pacientu lygiai taip pat, kaip ir su tradicinės psichoterapijos pacientais.
Psichodinaminės psichoterapijos efektyvumas
Reikšmingi tyrimai patvirtina psichoanalizės (kaip ir kitų psichoanalitinio gydymo rūšių) veiksmingumą. 2010 m. paskelbta „Psichodinaminės terapijos veiksmingumas“ yra bene labiausiai žinoma šiuolaikinės psichoanalizės apžvalga. Įrodymais pagrįstą dokumentą parašė Jonathanas Shedleris, Dr., tarptautiniu mastu pripažintas autorius, pagrindinis gydytojas ir buvęs Kolorado universiteto ligoninės Ambulatorinės psichiatrijos departamento psichologijos direktorius.
Stereotipai ir realybė
Dėl analizės vaizdavimo filmuose ir televizijoje, pacientams dažnai yra klaidingai priskiriami stereotipai. Tiesą sakant, nėra „tipiško“ paciento, o psichoanalizė gali būti visiems prieinama gydymo galimybė. Daugelis psichoanalizės institutų ir privačios praktikos analitikų skiria išteklius, kad psichoanalizė būtų prieinama visiems galimiems pacientams, nepaisant socialinio ir ekonominio lygio.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
tags: #vaiku #ir #paaugliu #psichodinamine #psichoterapija