Šiame straipsnyje išsamiai aptariama psichodinaminė psichoterapija, jos tikslai, metodai ir nauda. Straipsnyje paaiškinama, kaip ši terapijos forma padeda pacientams suprasti ir keisti jausmų suvokimo bei reiškimo, mąstymo ir elgesio būdus, kurie sukelia simptomus, blogina gyvenimo kokybę ir gadina tarpasmeninius santykius.
Kas yra psichodinaminė psichoterapija?
Psichodinaminė psichoterapija - tai psichoterapijos rūšis, kuri remiasi samprata, jog psichiką sudaro tam tikros dalys, tarp kurių visada yra konfliktas, o to konflikto sprendimas atsispindi mūsų jausmuose ir elgesyje, santykiuose su kitais žmonėmis. Didžioji žmogaus elgesį lemianti psichikos dalis yra pasąmoninga, bet nereiškia, kad niekaip nepasiekiama. Dalis pasąmomingo turinio - tai ankstesni patyrimai, jausmai, fantazijos, norai, kuriuos psichika tiesiog išstūmė iš sąmonės, nes juos buvo per sunku ištverti ar jie buvo „draudžiami“.
Psichodinaminės psichoterapijos ištakos glūdi psichoanalizėje, o Z. Freudą galima laikyti šios terapijos tėvu. Šiuolaikinė psichodinaminė psichoterapija yra nutolusi nuo pradinių Freudo idėjų, evoliucionavusi, tačiau pradžia buvo ten.
Psichodinaminė psichoterapija remiasi psichoanalitine asmenybės samprata, o vienas svarbiausių šios terapijos tikslų yra atskleisti pasąmonėje slypinčius konfliktus, troškimus ir norus, kurie gali turėti įtakos paciento elgesiui ir emocinei gerovei. Terapijos metu pacientas yra skatinamas laisvai asocijuoti, kalbėti apie savo mintis, jausmus, fantazijas, norus ir sapnus, gilinamasi į ankstyvas patirtis, santykius su reikšmingais žmonėmis, pasikartojančius elgesio šablonus.
Psichodinaminės psichoterapijos tikslai
Pagrindinis psichodinaminės psichoterapijos tikslas - padėti suprasti ir keisti jausmų suvokimo bei reiškimo, mąstymo ir elgesio būdus, kurie sukelia simptomus, blogina gyvenimo kokybę, gadina tarpasmeninius ar darbinius santykius ir ilgaainiui nejuntama gyvenimo prasmė arba kyla stiprūs vidiniai konfliktai.
Taip pat skaitykite: Kas yra psichodinaminės teorijos?
Konkrečiau, psichodinaminė psichoterapija siekia:
- Atskleisti pasąmonėje slypinčius konfliktus ir troškimus.
- Padėti pacientui suprasti, kaip praeities patirtys veikia dabartinį elgesį ir jausmus.
- Sustiprinti paciento gebėjimą valdyti savo emocijas ir elgesį.
- Pagerinti paciento tarpasmeninius santykius.
- Skatinti asmeninį augimą ir savęs pažinimą.
- Padėti žmogui susivokti savo jausmuose, išreikšti juos žodžiais, taip pat suteikia daugiau pasirinkimo laisvės ir atsakomybės, priimant sąmoningus sprendimus įvairiose gyvenimo situacijose.
- Pasiekiama, jog ilgainiui asmuo lengviau susitvarko su stresą keliančiomis situacijomis gyvenime, užmezga pilnaverčius santykius, lengviau priima sprendimus.
Psichodinaminės psichoterapijos metu siekiama, kad žmogus galėtų lengviau toleruoti prieštaringumus, mažiau vertintų pasaulį ir save juoda-balta kategorijomis, gebėtų labiau atsižvelgti į kitą žmogų, į jo jausmus, atsirastų realistiškesnis savęs vaizdas, žmogus nebebijo savo ribotumų, jautrumų, įgyjamas sveikas savivertės jausmas, savo jėgos, gyvenimo kūrimo jausmas, savarankiškumas, autonomija, gebėjimas toleruoti vienatvę, nes nebereikia kito žmogaus, kad jaustųsi gyvas, geriau toleruoja nerimą, lengviau ištveria nemalonius intensyvius jausmus, gyvenimo sunkumus, nuo jų nepalūžta, sumažėja priklausomybės nuo alkoholio ar kitų medžiagų, sumažėja simptomai, dėl kurių kreipėsi gydymo, kančia, geba susivokti savyje, įvardinti jausmus ar vidines būsenas, analizuoja savo elgesį, jo pasekmes, stebi save, įsisąmonina apie save pakankamai daug dalykų. Baigiamajame etape sumažėja jausmas, kad būtinas terapeutas tam, kad jausčiausi gerai.
Kaip vyksta psichodinaminės psichoterapijos procesas?
Psichodinaminės psichoterapijos metu pacientas ir psichoterapeutas sėdi vienas priešais kitą, ir tarp jų vyksta bendravimas. Taikomas pagrindinis „laisvų asociacijų metodas“ - pokalbio temą inicijuoja pacientas. Pagrindinė taisyklė yra kalbėti kiek įmanoma atviriau, nevaržant savęs, nes viską ką sako pacientas yra labai svarbu ir turi prasmę, kurios kartu ieško su terapeutu.
Šioje psichoterapijoje didelis dėmesys skiriamas vaikystėje iškilusiems konfliktams ir jų sprendimo būdams, kuriuos suradome jiems išspręsti, įtvirtinome ir toliau naudojame savo gyvenime. Dažnai nutinka, kad vaikystėje atrasti sprendimo būdai tiko ir padėjo išgyventi, o kartojant juos suaugusiojo gyvenime - tampa trukdančiais, nors jų pats žmogus ir nepastebi ar negali paaiškinti kodėl jis taip elgiasi.
Psichodinaminės psichoterapijos metu klientas su specialisto pagalba siekia pamatyti ir suprasti, kas jam trukdo bendrauti, kelia skausmą, nerimą, nusivylimą ar kitus jausmus, t.y., mokosi labiau save pažinti ir priimti. Be to, tarp kliento ir psichoterapeuto susiklosto ryšys, kuriame atsikartoja kliento santykių būdai ir sunkumai, jie vyksta „ čia ir dabar“, todėl klientas, padedamas terapeuto, gali surasti naują, lankstesnį būdą išspręsti problemą.
Taip pat skaitykite: Apie humanistinės psichologijos kryptis
Galima išskirti tris psichodinaminės psichoterapijos etapus:
Pradžia: Tai pirminis kontaktas, kurio metu terapeutas ir pacientas susipažįsta, įvyksta terapeuto „pasimatavimas“, ar tai mano žmogus, ar norėsiu pabandyti pas jį pavaikščioti. Atvykus pirmą kartą dažnai kyla nerimas, nežinomybės jausmas, tokie klausimai kaip: „Ar šis žmogus mane supras?“, „Ar jausiuosi saugiai dalindamasis savo mintimis ir jausmais?“. Ir tai visiškai normalu ir suprantama. Tad labai svarbu remtis savo nuojauta, jausmu, pirminiu įspūdžiu. Šiame etape siūloma susitikti keletą kartų, pasibandyti psichoterapiją, pasikalbėti apie žmogaus istoriją. Terapeutas įvertina, ar galės šiam konkrečiam žmogui padėti, atlieka asmenybės diagnostiką, ir tuomet po šių kelių kartų priimamas abipusis sprendimas įsipareigoti ilgalaikei giluminei psichoterapijai.
Psichoterapijos tikslų siekimas: Tai vidinės kelionės, vidinio darbo laikas kartu su terapeutu. Procesas ne visada yra lengvas ar malonus. Jo trukmė labai įvairi, priklauso nuo problemų pobūdžio, asmenybės struktūros, daugelio dalykų, paprastai giluminė psichoterapija trunka laike, tai ilgalaikis procesas, greitų rezultatų nereiktų tikėtis, vidiniams tvariems pokyčiams formuotis reikia laiko ir erdvės. Pirmieji pokyčiai gali pradėti ryškėti praėjus keliems mėnesiams, tad darbas nėra trumpas.
Baigiamasis etapas: Tai apibendrinimo, integracijos ir taškų sudėliojimo etapas, kurio metu pacientas ir terapeutas kartu peržiūri terapijos procesą, aptaria pasiektus tikslus, vidinius pokyčius ir įgytą sąmoningumą. Šiame etape dažnai išgyvenami įvairūs jausmai - džiaugsmas dėl pasiektos pažangos, nerimas dėl būsimų iššūkių be terapeuto palaikymo, liūdesys dėl atsisveikinimo.
Kam skirta psichodinaminė psichoterapija?
Psichodinaminė psichoterapija gali būti naudinga žmonėms, kurie:
Taip pat skaitykite: Konsultavimo apžvalga: psichodinaminis požiūris
- Patiria ilgalaikes emocines problemas, tokias kaip depresija, nerimas, nuotaikų svyravimai.
- Turi sunkumų tarpasmeniniuose santykiuose.
- Jaučiasi vieniši ir izoliuoti.
- Stokoja pasitikėjimo savimi.
- Ieško gyvenimo prasmės.
- Patiria stresą ir jaučia „perdegimo“ simptomus.
- Patyrė trauminius įvykius, tokius kaip netektys, skyrybos, prievarta.
- Turi psichosomatinių simptomų arba ligų, tokių kaip hipertoninė liga, opaligė, neurodermitas, bronchinė astma, reumatoidinis artritas.
Tačiau dėl darbo principų psichodinaminė terapija gali būti mažiau naudinga asmenims su silpna impulsų kontrole, itin linkusiems jausmus „išveikti“, pavyzdžiui, susiduriantiems su aktyvia priklausomybe įvairioms medžiagoms, lošimams ar kitam destruktyviam elgesiui, turintiems valgymo sutrikimų, esant savižudybės krizei, ar sunkioms obsesinio kompulsinio sutrikimo formoms.
Psichoterapijos trukmė ir formos
Psichodinaminė psichoterapija gali būti:
- Trumpalaikė (10-20 sesijų)
- Vidutinė (1-2 metai)
- Ilgalaikė (daugiau nei 2 metai)
Susitikimų trukmė yra 45 minutės, jie vyksta vieną arba du kartus savaitėje. Psichodimaminės psichoterapijos efektyvumas yra tiesiogiai susijęs su jos trukme. Terapija tęsiasi tol, kol kenčiama dėl dvasinio diskomforto. Paprastai nenumatomas joks konkretus terminas, o terapija baigiama bendru psichoterapeuto ir paciento sutarimu. Pacientas turi teisę bet kada psichoterapijos atsisakyti, tačiau toks atsisakymas turi būti suvoktas (t.y. tam skiriami bent keli susitikimai).
Taip pat, psichoterapija gali būti:
- Individuali: Individuali psichoterapija- individualus kliento ir psichoterapeuto bendravimas. Kalbėdamas su psichoterapeutu, asmuo ne tik įvardija problemas, kylančius jausmus, gali pastebėti kaip gyvenimiška patirtis atsispindi dabartinėje situacijoje, bet, ir santykyje su psichoterapeutu, atpažinti sau įprastus elgesio ir psichologinio apsigynimo modelius. Psichoterapeutas padeda atskleisti vidinius konfliktus, priimti save tokį, koks esi. Taip stiprėja pasitikėjimas savimi, gyvenimas įgauna daugiau spalvų.
- Grupinė
Kaip pasirinkti psichoterapeutą?
Svarbu pasirinkti psichoterapeutą, kuriuo pasitikite ir su kuriuo jaučiatės patogiai. Rekomenduojama susitikti su keliais terapeutais, stebėti savo kylančias reakcijas, nes taip bus lengviau suprasti, kokie jausmai kyla. Gali būti, kad nejaukumas ir atmetimo reakcija, atsiradusi pirmo susitikimo metu, yra ne dėl specialisto, o dėl paciento elgesio modelio, kuris aktualizuojasi prašant pagalbos. Verta atkreipti dėmesį, kad prasidėjus terapiniam procesui santykis su psichoterapeutu gali keistis. Išlaikyti terapinį santykį, kad abu terapijos dalyviai galėtų vienas kitu pasitikėti, gali padėti bendras tikslas.
Geras psichoterapeutas turėtų su pagarba priimti tempą, kuriuo žmogus atsiskleidžia, prisiriša bei ryžtasi pasitikėti.
Psichoterapijos efektyvumo vertinimas
Pirmiausia, Jūs turite gerai jaustis ir pasitikėti su Jumis dirbančiu specialistu. Tai viena iš sąlygų, nes paprastai konsultacijų metu Jums tenka atvirai kalbėti apie save. Iš tiesų, gana sudėtinga išmatuoti ar aprašyti pagalbos efektyvumą, nors kai kuriose psichoterapijos kryptyse tai stengiamasi daryti. Labai daug priklauso ir nuo Jūsų pačių motyvacijos, gebėjimo įsipareigoti, polinkio pabėgti/nepabėgti nuo sudėtingų klausimų ar situacijų. Todėl ypač svarbu kalbėti apie visas abejones, norus, galimus rezultatus. Dažniausiai efektyvumą vertina abu - ir klientas, ir psichoterapeutas. Kartais požiūriai ir matymas gali skirtis, tačiau svarbu apie tai kalbėti.
tags: #psichodinamines #psichoterapijos #tikslas