Įvadas
Psichologinis saugumas ir baimė yra glaudžiai susijusios sąvokos, turinčios didelę įtaką žmogaus elgesiui, santykiams ir bendrai gerovei. Šiame straipsnyje nagrinėsime psichologinio saugumo apibrėžimą, jo svarbą, etapus ir būdus, kaip jį ugdyti. Taip pat aptarsime baimės įtaką žmogaus elgesiui ir psichologinei būklei, ypač artimoje aplinkoje.
Kas yra psichologinis saugumas?
Harvardo mokslininkė Amy Edmondson apibrėžia psichologinį saugumą kaip "bendrą komandos narių įsitikinimą, kad komanda yra saugi tarpasmeninei rizikai prisiimti". Tai reiškia, kad kiekvienas komandos narys jaučiasi galintis reikšti savo nuomonę, klysti, mokytis ir mesti iššūkį be baimės patirti gėdą ar bausmę. Psichologinis saugumas nėra individuali savybė, o komandos bruožas, kuris kuriamas per tarpusavio sąveiką.
Psichologinio saugumo svarba
Tyrimai rodo, kad psichologinis saugumas yra pagrindinis komandos sėkmės veiksnys. "Google" tyrimas "Project Aristotle" nustatė, kad jis yra svarbesnis net už komandos sudėtį ar jos struktūrą. Psichologinis saugumas leidžia:
- Drąsiau dalintis idėjomis.
- Greičiau pripažinti klaidas ir mokytis iš jų.
- Įsitraukti į produktyvius ginčus, kurie padeda priimti geresnius sprendimus.
- Rizikuoti, eksperimentuoti ir skatinti inovacijas.
- Bendradarbiauti autentiškai.
Psichologinis saugumas ir pasitikėjimas
Nors daugelis mano, kad pasitikėjimas ir psichologinis saugumas yra tas pats, jie skiriasi. Pasitikėjimas yra tikėjimas, kad kiti yra kompetentingi ir laikosi žodžio, o psichologinis saugumas - bendras jausmas, kad komandoje galima būti pažeidžiamiems, daryti klaidas ir mesti iššūkį idėjoms be baimės. Komanda gali turėti aukštą pasitikėjimo lygį, bet vis tiek stokoti psichologinio saugumo, jei nariai bijo atvirai kalbėti.
Keturi psichologinio saugumo etapai
Timothy Clark tyrimai identifikuoja keturias psichologinio saugumo pakopas:
Taip pat skaitykite: Baimės apžvalga
- Įtraukimo saugumas - jausmas, kad esi priimtas komandoje.
- Mokinio saugumas - saugumas klausti, mokytis ir klysti.
- Indėlio saugumas - saugumas siūlyti idėjas ir sprendimus.
- Iššūkių saugumas - saugumas mesti iššūkį ir siūlyti esminius pokyčius.
Dauguma komandų pasiekia pirmuosius du lygius, bet sunkiai sukuria aplinką, kurioje nariai drąsiai siūlytų idėjas ir kvestionuotų esamą tvarką - būtent tai skatina inovacijas ir padeda išvengti klaidų.
Kaip pamatuoti psichologinį saugumą komandoje?
Užduokite komandai keletą klausimų:
- Kaip atvirai diskutuojame apie klaidas ir mokomės iš jų?
- Ar jaučiamės komfortiškai kalbėdami apie sudėtingas problemas?
- Kaip lengvai prašome pagalbos?
- Ar visi komandos nariai jaučiasi įtraukti, ypač tie, kurie turi kitokių požiūrių?
Jų atsakymai parodys, kuriose srityse reikėtų pasitempti.
Vadovo vaidmuo kuriant psichologinį saugumą
Vadovo elgesys yra svarbiausias veiksnys, kuriantis psichologinį saugumą komandoje. Keli praktiniai patarimai:
- Rodykite pažeidžiamumą - prisipažinkite, kai ko nors nežinote ar suklydote.
- Klausykite su smalsumu, ne su vertinimu - vietoj "tai nesąmonė" pabandykite "įdomu, kaip tai veiktų?".
- Aktyviai įtraukite tyliausius komandos narius - pakvieskite juos pasidalinti mintimis.
- Normalizuokite mokymąsi iš klaidų - apie klaidas kalbėkite kaip apie vertingą patirtį.
- Skatinkite riziką - pagirkite komandos narius už drąsą siūlyti naujas idėjas.
Komandos "temperatūros" patikrinimas
Atlikite greitą anoniminę apklausą su klausimais, kurie padės įvertinti psichologinį saugumą, pavyzdžiui:
Taip pat skaitykite: Kaip atsikratyti viešojo kalbėjimo baimės?
- "Ar jaučiuosi saugus (-i) pripažinti klaidas?"
- "Ar galiu drąsiai kelti sudėtingas temas?"
- "Ar įvairūs požiūriai vertinami komandoje?"
- "Ar galiu rizikuoti ir bandyti naujus metodus?"
- "Ar galiu būti savimi komandoje?"
Po to aptarkite rezultatus ir nuspręskite vieną veiksmą, kaip galite patobulinti komandinį klimatą.
Baimė ir psichologinis nesaugumas
Baimė yra stipri emocija, kuri gali paralyžiuoti žmogaus veiksmus ir trukdyti jam siekti savo tikslų. Baimė gali kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant realias grėsmes, įsivaizduojamus pavojus ar praeities patirtis. Psichologinis nesaugumas yra susijęs su baimės jausmu, kai žmogus jaučiasi pažeidžiamas, nesaugus ir netikras dėl savo ateities.
Baimės įtaka
Baimė gali turėti didelę įtaką žmogaus elgesiui ir psichologinei būklei. Ji gali sukelti:
- Nerimą ir stresą.
- Depresiją.
- Panikos atakas.
- Fobijas.
- Socialinę izoliaciją.
- Sumažėjusią savivertę.
- Sunkumus priimant sprendimus.
Psichologinis smurtas ir baimė
Psichologinis smurtas yra viena iš labiausiai klastingų smurto formų, nes jis dažnai nėra iš karto matomas ar lengvai įrodomas. Ši smurto rūšis gali palikti gilesnius randus nei fizinis smurtas, paveikdamas žmogaus emocinę būklę, savivertę ir gebėjimą saugiai jaustis savo aplinkoje. Psichologinis smurtas gali pasireikšti per ilgesnį laikotarpį, todėl jis įrodinėjamas ne vien pagal vienkartinius veiksmus, bet pagal nuoseklų elgesio modelį.
Kaip įveikti psichologinę traumą?
Psichologinės traumos įveika - tai sąmoningos, valingos pastangos valdyti emocijas, elgesį ir fizines reakcijas, kai susiduriama su stresiniais išgyvenimais. Šį procesą palengvina gebėjimas integruoti patirtus išgyvenimus, juos įsisąmoninti. Traumos įveikos kokybę gali lemti tinkamai išugdyti asmens savireguliaciniai ir adaptaciniai gebėjimai, saviveiksmingumas, brandus vidinių resursų panaudojimas. Taip pat, traumas patyrę asmenys gali būti linkę vengti prisiminimų, situacijų, temų susijusių su trauminiais įvykiais. Vidiniai asmens resursai, tokie kaip saviefektyvumas, savivertė, viltis, optimizmas, kontrolės pojūtis ir pastangų reikšmės suvokimas, vieni iš svarbiausių veiksnių palaikančių psichinę sveikatą, išgyvenant trauminius įvykius.
Taip pat skaitykite: Smegenų baimė ir nerimas: sprendimai
Emocinė saugumo bazė
Emocinė saugumo bazė reiškia, kad mes turime emocinę palaikymo sistemą, kuri padeda mums susidoroti su stresu ir sunkumais, kurie kyla mūsų gyvenimo kelyje. Ši emocinė saugumo bazė mumyse pradeda kurtis dar ankstyvojoje vaikystėje, kūdikystėje, kurios pamatas yra mūsų patirtų santykių su mums svarbiausiais žmonėmis, mama ir tėčiu kokybė. Jei vaikystėje patyrėme daug trauminių įvykių arba mūsų santykiai su pačiais artimiausias žmonėmis/ tėvais nebuvo patikimi, tai galėjo paveikti mūsų emocinę saugumo bazę, kuri galėjo nesiformuoti tinkamai. To pasekmė gali būti tai kad šiandien turime emocinių problemų, tokių kaip pavyzdžiui depresija, nerimas, stresas.
Kaip ugdėsi mūsų emocinė saugumo bazė?
Mūsų tėvai, mama ir tėtis ar kitas mus užauginęs artimas asmuo suteikė mums saugumo jausmą. Jis buvo pasiekiamas, tuomet kai mums jo reikėjo labiausiai. Į mūsų poreikius buvo reaguojama, mes buvome maitinami, apgaubiami meiliomis švelniomis rankomis. Labai svarbūs buvo etapai, kai tėvai suprasdavo mūsų jausmus ir bandė atsistoti į vaiko poziciją. Bendraudami su mumis tėvai ypač gerai parodė mums, kad mes galime jaustis saugiai ir patikimai. Taip pat tėvai mums buvo pavyzdžiais ir mes mokėmės iš jų tiek elgesio tiek emocijų.
Kodėl yra svarbi emocinė bazė?
Saugi emocinė bazė yra labai svarbi mūsų gerovei ir emociniam bei psichologiniam stabilumui. Ji leidžia mums geriau tvarkytis su iššūkiais, suvokti savo jausmus ir reakcijas, bei geriau priimti sprendimus. Sveika emocinė saugumo bazė padeda palaikyti mums gerą fizinę ir psichologinę gerovę ir yra svarbi siekiant gerų santykių su kitais žmonėmis.
tags: #baime #ir #psichologinis #nesaugumas