Žmonės yra socialinės būtybės, o mūsų tarpasmeniniai santykiai yra gyvenimo kokybės ir psichikos sveikatos pamatas. Sunku būtų rasti labiau aktualią temą nei žmonių tarpusavio santykiai, juo labiau šeimos ar porų santykiai. Tad ištisus šimtmečius filosofai bei rašytojai gvildeno santykių ir meilės klausimus, tuos pačius šimtmečius santykių ir meilės tema rašyti veikalai turėjo daugybę ištikimų skaitytojų, ieškančių atsakymų į, galimai, retorinį klausimą - kaip rasti „tą vienintelį / vienintelę“ ir kaip išlaikyti darnius ilgalaikius santykius. Vystantis psichologijos mokslui praėjusio šimtmečio viduryje pradėjus formuotis šeimos psichologijos krypčiai prie šių klausymų gvildenimo prisijungė ir psichologai. Tačiau kas nutinka, kai šie santykiai tampa sunkumų šaltiniu?
Santykių svarba ir psichologinė gerovė
Žmonės - socialinės būtybės, o mūsų tarpasmeniniai santykiai yra gyvenimo kokybės ir psichikos sveikatos pamatas. Vis daugiau psichologų ir mokslinių tyrimų atskleidžia glaudų ryšį tarp nerimo bei depresijos ir neišspręstų tarpasmeninių santykių. Nerimas - tai ne tik praeinantis jausmas, susijęs su laikinais iššūkiais. Dažnai jis tampa nuolatiniu gyvenimo palydovu, ypač kai kalbama apie sunkumus tarpasmeniniuose santykiuose. Nesutarimai šeimoje, konfliktai su partneriu, kolegom ar draugais gali sukelti nuolatinį stresą ir nerimo jausmą. Depresija ir nerimas dažnai eina ranka rankon. Ilgalaikiai neišspręsti tarpasmeniniai santykiai gali būti viena iš depresijos priežasčių. Žmogus gali jaustis bejėgis, o tai skatina depresijos vystymąsi. Taigi, neišspręsti tarpasmeniniai santykiai yra rimta emocinės sveikatos problema, turinti tiesioginį poveikį nerimui ir depresijai. Svarbu pripažinti problemą ir imtis veiksmų jos sprendimui. Nors kai kurios situacijos gali atrodyti neįveikiamos, visada yra tam tikras kelias. Kiekviena pora sukuria savitą bendravimo ir buvimo kartu būdą. Tačiau psichologijoje pastebimi tam tikri poros santykių modeliai, kurie padeda suprasti partnerių vaidmenis, galios pasiskirstymą ir emocinį ryšį. Poros santykių modeliai nėra „teisingi“ ar „klaidingi“ - jie atspindi tam tikrą dinamiką, kurią kuria abu partneriai. Žmogus retai į santykius ateina „nuo nulio“. Mūsų bendravimo būdus formuoja šeimos patirtis, kultūriniai lūkesčiai, asmeniniai išgyvenimai ir vertybės. Kiekvienas iš mūsų atsineša į santykius „bagažą“: šeimos pavyzdžius, kultūros lūkesčius, asmenines traumas ar stiprybes.
Santykių psichologijos stereotipai ir realybė
Ar šiandien santykių psichologijos lauke mes žinome daugiau nei prieš penkiasdešimt metų? Iš vienos pusės yra atlikta šimtai tyrimų, atrasta daugybė dėsningumų, paaiškinančių santykių šeimoje ir poroje raidą. Vienas stereotipas yra susijęs su tikėjimu, kad užtenka mylėti ir santykiai patys savaime bus darnūs. Labai dažnai manoma, kad meilė yra pagrindinė poros santykių dedamoji, kurios vienareikšmiškai pakanka - „mylėsiu, būsiu mylimas ir viskas bus gerai“. Vis tik moksliniai santykių tyrimai jau daug kartų yra įtvirtinę akivaizdų dėsningumą, jog išlieka tik tos poros, kurios „dirba“ ties savo santykiais, t. y. deda pastangas, kad jie būtų darnūs, ir kuo daugiau pastangų, tuo daugiau šansų, kad santykiai bus sėkmingi. O tai reiškia, kad ilgalaikėje perspektyvoje ne meilė, bet pastangos yra sietinos su santykių sėkmingumu. Žinoma, niekas mėgautis netrukdo, tačiau patirtis rodo, kad mėgavimasis dažnai yra egocentriškas, nukreiptas į asmeninių poreikių tenkinimą, tikintis, kad partneris tai supras ir darys tai, ko iš jo tikimasi. Tačiau paprastai taip nebūna, nes, pasirodo, kad ir partneris turi poreikius ir taip pat nori, kad jie būtų tenkinami. Ir kai abi poros pusės nori, kad kitas kažką duotų, bet patys nenori duoti, labai greitai mėgavimasis pavirsta trintimi, nepasitenkinimu, pykčiais, o galiausiai skyrybomis. O tada vėl viskas prasideda iš naujo. Dažniausiai pradžioje jie būna linkę kaltinti buvusį ar esamą partnerį, ieškoti atsakymų, kas su tais partneriais negerai, kol galiausiai pradeda aiškėti, jog ne tik, kad nebuvo pakankamai galvojama apie partnerio poreikius, bet nebuvo ir kalbama apie santykius, kokių nori abu partneriai, ir kaip abu jie gali prisidėti prie tokių santykių kūrimo. Tuo tarpu tik kalbėjimas apie santykius ir „mus šiuose santykiuose“ sudaro prielaidas tikslingai dėti pastangas, siekiant darnesnių santykių. Sėkmingiausia transformacija pasireiškia abipusiu prisirišimu ir pagarba vienas kitam, nes tokie santykiai įgalina įveikti iššūkius, su kuriais neišvengiamai susiduria kiekviena pora, kaip antai tėvystė, vaikų auklėjimas, finansiniai sunkumai, asmeninės nesėkmės, sveikatos problemos ir pan., ir toliau puoselėti darnius santykius. Ši transformacija yra nelengvas iššūkis, nes nesigauna savaime, o tik diskusijų ir kompromisų, t. y. Antrasis stereotipas yra susijęs su tikėjimu, kad „priešingybės traukia viena kitą“ ir darnūs santykiai būna tada, kada partneriai yra skirtingi ir tokiu būdu vienas kitą papildo. Psichologijoje netgi būta teorijų, kurios siekė įtvirtinti šį stereotipą, kaip mokslu pagrįstą dėsningumą. Buvo remiamasi gyvūnų pasaulyje stebimais dėsningumais, kad vyriškos ir moteriškos lyties atstovai savo išvaizda ir elgsena gerokai skiriasi ir būtent šis skirtingumas padeda „pamatyti“, išskirti iš minios ir galiausiai poruotis. Žmogų formuoja ne instinktai, o patirtis, mąstymas, emocijos, asmenybės bruožai. Na, o susiformavusi asmenybė turi unikalius poreikius ir tam tikrus įtvirtintus šių poreikių siekimo būdus. Tuo tarpu moksliniai tyrimai vėlgi gana vienareikšmiškai įtvirtina dėsningumą, kad kuo partneriai turi panašesnį požiūrį į pasaulį, panašesnes vertybes, asmenybės struktūrą, patirtį šeimoje, įsivaizdavimą apie šeimą ir vaikų auklėjimą, panašesnius pomėgius, tuo daugiau šansų, kad jie ne tik išliks kaip pora, bet ir jų pastangos (jei tokios bus) kurti darnius santykius bus apvainikuotos sėkme. Ir, priešingai, kuo daugiau skirtingumų, tuo mažiau šansų turėti ilgalaikius santykius, nes didesni skirtingumai sudaro mažiau palankias sąlygas „susikalbėti“, įsiklausyti ir suprasti vienas kitą bei reikalauja įdėti daugiau darbo, kad santykiais galima būtų mėgautis. Be to, kuo asmenybės skirtingesnės, tuo turi skirtingesnį požiūrį į santykius ir pastangas šiuos santykius puoselėjant. Šie stereotipų santykiuose pavyzdžiai aiškiai parodo, kad meilės partneriui toli gražu nepakanka, jog santykiai klestėtų, reikia ženkliai daugiau - aktyvių pastangų iš abiejų pusių, įveikiant tiek paprastus kasdienius iššūkius, kurių rutininiame gyvenime apstu, tiek ir dideles problemas bei konfliktus. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad porų santykiuose yra keturios labai svarbios sritys, kuriose yra kritiškai svarbus „susikalbėjimas“ ir abipusiškumas: intymumas ir šiltų jausmų partneriui demonstravimas; elgesio sąveikos, nukreiptos į įvairių funkcijų įgyvendinimą; kasdienių ginčų gvildenimas ir problemų bei konfliktų sprendimas. Pastebima, kad ilgalaikius darnius santykius turinčios poros nesiliauja vienas kitam rodyti šiltus jausmus (pasibučiavimai, apsikabinimai, prisiglaudimai, šiltų jausmų išreiškimas žodžiu ir pan.); padeda vienas kitam buityje, kartu leidžia laisvalaikį, turi tą patį hobių ir interesų lauką, kartu užsiima vaikų auklėjimu ir pan.; konstruktyviai sprendžia kasdienius ginčus nuo jų nebėgdami, nesistengdami dominuoti, o stengdamiesi iš jų pasimokyti; ir galiausiai ieško konstruktyvių būdų spręsti rimtas problemas bei konfliktus, vienas kito neįžeidinėdami, nežemindami, o stengdamiesi vienas kitą išklausyti ir ieškoti abiem tinkančio sprendimo. Ir visa tai skamba kaip iš tiesų didelis kasdienis darbas, nes dažnai daug lengviau nesikalbėti, nesitarti, reikalauti ar, priešingai, nusileisti / pabėgti, kaip sakoma, „dėl šventos ramybės“, tik, deja, ramybė yra apgaulinga ir laikina, kaupianti savyje nepasitenkinimą, įžeistus jausmus, pyktį, o kartais ir dar sunkesnius išgyvenimus, kurie neišvengiamai veda arba prie atšalimo ir atsitraukimo arba prie intensyvių neišsprendžiamų konfliktų.
Neištikimybė: priežastys ir pasekmės
Nors įprasta sakyti, kad vieno kalto žmogaus santykiuose nebūna, D. Jakučionis tikina: „Galime sakyti, kad visada kalti abu partneriai. Tačiau, visgi, tas, kuris nueina neištikimybės keliu, pats jį pasirenka, todėl turi prisiimti atsakomybę. Situacija yra kompleksinė, bet pasirinkimą atlieka vienas žmogus“.
Geštalto psichoterapijos praktikė I. D. teigia: „Priežasčių yra įvairių. Tai gali būti atitolimas, sekso trūkumas, vienišumo jausmas, nesaugaus prieraišumo jausmas, o kartais net nuobodulys. Kartais, kai pora ilgai gyvena kartu, natūralu, kad aistra ir geismas prislopsta. Tokiu atveju įsivyrauja rutina, kurioje pasidaro nuobodu - žmonės gali pradėti ieškoti gyvybės ir aistros kažkur kitur“.
Taip pat skaitykite: Žaidimų terapijos nauda
Anot V. Bartkutės-Vyšniauskienės, praktikoje pasitaiko porų, kurioms neištikimybės tema laikui bėgant tampa tabu. „Kad ir kokia tai nepatogi tema, visuomet kviečiu nebijoti apie tai kalbėtis.
Santykių problemų sprendimo būdai
Psichologai teigia, kad svarbu pripažinti problemą ir imtis veiksmų jos sprendimui. Nors kai kurios situacijos gali atrodyti neįveikiamos, visada yra tam tikras kelias. Žmonės į psichologus kreipiasi dėl įvairiausių priežasčių: norėdami išspręsti santykių problemas, siekdami geriau suprasti save, surasti išeitis iš keblių situacijų, norėdami atsikratyti nerimo ar baimių ir t.t.
Kada kreiptis į psichologą?
Dažnai girdimas klausimas: „Tai kada kreiptis į psichologą? Juk nebėgsi po kiekvieno barnio“. Į tai atsakoma: „Įsivaizduokite, kad jūsų santykiai - automobilis, o problema - gedimas ar defektas. Esant tokiam gedimui, ką darysite: A. Nieko. B. Važiuosite pas draugę. C. kreipsitės į specialistą“. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog tos poros, kurios atvirai sprendžia savo santykius bei lankosi pas psichologus porų konsultacijose, iširsta kur kas rečiau, o dažnai palaiko net dar gražesnius ir stipresnius santykius, nei iki tol. Kiekvienas santykių psichologas savo darbe kasdien susiduria su įvairiomis situacijomis, kurios suteikia daug patirties ir gerai žino, kaip padėti. Paprastai vadinamoji santykių krizė bręsta po truputį. Užkirskite tam kelią! Labai svarbu, kad santykių krizė būtų sprendžiama į konsultaciją atvykus abiems dalyviams. Ar reikia laukti, kol problemos išsispręs pačios? Tikrai ne - kuo anksčiau kreipsitės, tuo lengviau ir paprasčiau bus pakeisti susidariusią padėtį. Naudinga kreiptis net tada, kai problemos atrodo labai mažos, tačiau jau kelia tam tikrą nepasitenkinimo pojūtį, kuris išlieka jausmuose. Dažnas galvoja, kad santykių psichologas niekuo padėti negalės, kad viską reikia spręsti pačiam arba kad situacija tiesiog yra per daug komplikuota, kad būtų išspręsta. Tai netiesa! Nėra nieko neįveikiamo ir tai liudija galybė savo santykių problemas įveikusių žmonių, kuriems mes padėjome, pavyzdžių.
Santykių psichologų patarimai
Apibendrinant, santykių tema kiekvienam iš mūsų yra aktuali, psichologijos mokslas jau yra aprašęs nemažai dėsningumų, kurie norintiems gali padėti geriau suprasti turimus santykius ir juos puoselėti, t. y. sudaro prielaidas darniems santykiams tapti įmanomais. Norintys gali kryptingai apmąstyti savo patirtis, be to, šio tyrimo dalyviai turės galimybę dalyvauti ir internetinėje intervencijoje, skirtoje poroms, norinčioms stiprinti savo santykius.
Svarbūs aspektai kuriant darnius santykius:
- Atvirumas ir bendravimas: Vengimas kalbėti, aiškintis, spręsti problemas, išgirsti vienam kitą gali vesti prie vengimo spręsti santykių problemas, atitolimo. Labai svarbu apsibrėžti poroje neištikimybės sampratą, kad abu žmonės turėtų bendrą konceptą, kas mums yra priimtina, o kas nėra priimtina.
- Pastangos ir darbas: Ilgalaikėje perspektyvoje ne meilė, bet pastangos yra sietinos su santykių sėkmingumu.
- Panašumai: Kuo partneriai turi panašesnį požiūrį į pasaulį, panašesnes vertybes, asmenybės struktūrą, patirtį šeimoje, įsivaizdavimą apie šeimą ir vaikų auklėjimą, panašesnius pomėgius, tuo daugiau šansų, kad jie ne tik išliks kaip pora, bet ir jų pastangos kurti darnius santykius bus apvainikuotos sėkme.
- Intymumas ir šilti jausmai: Ilgalaikius darnius santykius turinčios poros nesiliauja vienas kitam rodyti šiltus jausmus (pasibučiavimai, apsikabinimai, prisiglaudimai, šiltų jausmų išreiškimas žodžiu ir pan.).
- Bendros veiklos: Poros padeda vienas kitam buityje, kartu leidžia laisvalaikį, turi tą patį hobių ir interesų lauką, kartu užsiima vaikų auklėjimu ir pan.
- Konstruktyvus konfliktų sprendimas: Poros konstruktyviai sprendžia kasdienius ginčus nuo jų nebėgdami, nesistengdami dominuoti, o stengdamiesi iš jų pasimokyti; ir galiausiai ieško konstruktyvių būdų spręsti rimtas problemas bei konfliktus, vienas kito neįžeidinėdami, nežemindami, o stengdamiesi vienas kitą išklausyti ir ieškoti abiem tinkančio sprendimo.
Taip pat skaitykite: Psichologijos įžvalgos ir tyrimai
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
tags: #psichologai #apie #santykius