Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius visuomenės psichologinius aspektus, remdamiesi ekspertų įžvalgomis ir tyrimų duomenimis. Aptarsime vienišumo epidemiją, emocinio raštingumo svarbą, lyčių stereotipų įtaką bei kitus svarbius klausimus, susijusius su psichikos sveikata ir visuomenės gerove.
Vienišumo epidemija: šiuolaikinės visuomenės iššūkis
Vienišumas - tai subjektyvus jausmas, kuris gali kamuoti tiek vyrus, tiek moteris. Anot psichoterapeuto Dainiaus Jakučionio, vienišumas nėra tik vyrų problema, nes daugelis žmonių patiria atskirtį. Virtuali erdvė, socialinis nerimas ir prarastas gebėjimas bendrauti akis į akį prisideda prie šios epidemijos plitimo. Kaip teigia lyčių lygybės ekspertė Virginija Jurėnienė, vienišumas yra šiuolaikinės postmodernios ir urbanizuotos visuomenės, kurioje „aš“ svarbiau nei „mes“, ypatumas.
Vis dėlto, V. Jurėnienė pastebi, kad bendruomeniškumas, kuris gali būti laikomas vienu iš vienatvės jausmo priešnuodžių, labiau reiškiasi tarp vyrų, pavyzdžiui, sporto komandose ar organizacinėje veikloje. Tačiau Vyrų krizių ir informacijos centro direktorius Donatas Nėnius teigia, kad vaizdas gali būti iškreiptas, nes didžioji dalis vyrų iš viso niekur nedalyvauja, o moterų susibūrimai dažnai būna mažesni ir neregistruoti.
Psichologas Miroslavas Filistovič apibendrina, kad artumas svarbus visiems, tiesiog skiriasi kelias į jį: „Atrodo, kad vyrų bendrystė dažniau gimsta per veiklą, o moterų - per atvirumą, pokalbius apie emocijas. Bet tai nereiškia, kad moterys negali veikti, o vyrai - kalbėtis.“
Emocinis raštingumas: gebėjimas suprasti ir valdyti emocijas
Emocinis raštingumas - tai gebėjimas ne tik jausti emocijas, bet ir mokėti jas reguliuoti, išreikšti adekvačiai bei nepasiduoti impulsams. Psichoterapeutas Dainius Jakučionis akcentuoja, kad emocionalumas ir emocinis raštingumas nėra tas pats. Emociškai raštingas žmogus moka atsirinkti informaciją ir eiti saviugdos keliu mažais žingsneliais.
Taip pat skaitykite: Žaidimų terapijos nauda
Projekto „Amžinai veikia“ mentorė Agnė Večkytė pastebi, kad vyrai dažnai neturi įrankių ir emocinių resursų įvardyti savo psichologines bėdas, tačiau situacija gerėja, ypač tarp jaunosios kartos, turinčios turtingesnį emocinį žodyną. Vyrų krizių ir informacijos centro vadovas Donatas Nėnius teigia, kad vyrams tereikia paprasto žmogiškumo: išklausyti, išgirsti, nereaguoti į tai, ką pats žinai, nedalyti patarimų, bet tiesiog išgirsti patį žmogų.
Lyčių stereotipai: neįgyvendinami lūkesčiai ir psichologinė žala
Lyčių stereotipai formuoja sunkiai įgyvendinamus lūkesčius tiek vyrams, tiek moterims, o tai sukelia psichologinę žalą. VU Kauno fakulteto istorikė V. Jurėnienė džiaugiasi, kad Lietuvos visuomenė iš šių stereotipų vaduojasi ir slenka abiejų lyčių lygiavertiškumo, lygiateisiškumo ir savirealizacijos link. Visuomenė tampa atviresnė ir emociškai brandesnė.
Tačiau V. Jurėnienė įžvelgia ir Lietuvos visuomenės įstrigimą - modernėja, bet vis dar išlaiko dalį tradicinio mąstymo. Pavyzdžiui, apklausos rodo, kad abi lytys beprotiškai nori daug pinigų, o tai nėra postmodernios visuomenės bruožas.
Atsakomybė karo atveju: ne tik vyrų pareiga
Karo atveju atsakinga visa visuomenė, o ne tik vyrai. Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos karo psichologijos sektoriaus viršininkas mjr. Miroslavas Filistovič teigia, kad visuomenė vis dar mato vyrą kaip pirmą žmogų, kuris eis į karą, tačiau ragina neužkrauti atsakomybės ginti šalį tik ant vyro pečių ir nepamiršti, kad ir moterys visada aktyviai dalyvavo kare.
Tolerancija: visuomenės sveikatos sąlyga
Tolerancija yra svarbi visuomenės ir jos narių charakteristika, be kurios bet kurioje bendruomenėje neišsiskleis asmuo. Tačiau visuomenės tolerancija privalo turėti savo ribas, atsižvelgiant į tai, ką ji laiko savo vertybėmis, visuotiniu gėriu ir gerove. Tolerancija negali būti naudojama kaip pretekstas pateisinti netinkamą ar žalingą elgesį. Kaip teigia arkivyskupas Charles Joseph Chaput, blogis prašo tolerancijos tol, kol įtvirtina savo viešpatavimą.
Taip pat skaitykite: Psichologijos įžvalgos ir tyrimai
Pašaukimas: gyvenimo prasmės paieškos
Pašaukimo tema nustumta į šoną šioje nihilistinėje visuomenėje. Tačiau ieškant savo tapatumo, bandant susivokti savyje, suvokti savo identitetą, surasti savo vietą po saule, neišvengiamai prieitų ir prie pašaukimo, gyvenimo prasmės klausimų. Nes neturėsi pilno vidinio pasitenkinimo ir ramybės, neatsiskleisi kaip unikali asmenybė, neradęs savojo pašaukimo. Pašaukimas skirtas tau, bet nukreiptas į kitus, skirtas individui, bet per jį - ir visuomenei, bendruomenei, jos nariams.
Psichologinės pagalbos svarba krizinėse situacijose
Kiekvienas įvykis skirtingai veikia įvairius žmones, bet lietuviams dar gana įprasta mėginti susitvarkyti patiems, pasislėpti nuo pasaulio ir laižytis sielos žaizdas. Tačiau ne visus sunkumus galima įveikti vienam, kartais jie kaupiasi arba staigūs pokyčiai išmuša iš vėžių. Noras viską tvirtai spręsti vienam tik blogina žmonių sveikatą ir savijautą.
Psichologai sutartinai tvirtina, kad nebūna „didesnių“ ar „mažesnių“ krizių, nes žmonės į gyvenimo pokyčius, netektis reaguoja skirtingai. Svarbu nepamiršti, kad jei žmogus turėjo besitęsiančių sunkumų, paskutinis lašas gali jį perdeginti. Todėl svarbu kreiptis pagalbos, kai jos reikia.
Pasitikėjimas žiniasklaida: visuomenės nuomonė
Pasitikėjimas žiniasklaida Lietuvoje yra žemiausias per 15 metų. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas Linas Slušnys mano, kad gal anksčiau buvo perlenkta lazda tikint tuo, kas yra pasakyta žiniasklaidoje. Vis dėlto, svarbu, kad pasitikėjimas žiniasklaida nebūtų lygus 0.
L. Slušnys teigia, kad visuomenė suvokia, jog žiniasklaida gali būti perkama, todėl pasitikėjimas ja smenga. Tai turbūt yra baisiausias dalykas, kai kokia nors visuomenės informavimo priemonė daro užsakomuosius straipsnius, net nenurodydami, kad straipsnis yra parengtas pagal kažkokį užsakymą arba prašymą.
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
Emocinė savijauta: svarbūs aspektai
Emocinė savijauta yra svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Daugelis testų ir skalių, tokių kaip PANAS, Rosenbergo savivertės skalė, Burnso depresijos skalė ir kt., padeda įvertinti emocinę būseną ir stebėti savijautos pokyčius laikui bėgant. Svarbu rūpintis savo emocine savijauta ir kreiptis pagalbos, kai to reikia.
Pandemijos įtaka psichologinei būsenai
Karantino metu žmonės jaučia nerimą, nesaugumą, neapibrėžtumą, susimąsto apie pavojų savo ir artimųjų sveikatai. Krizės akivaizdoje žmonės yra linkę mąstyti primityviau - tarsi sugrįžta atgal į vaikišką psichologiją ir pradeda pasaulį matyti tik juodai ar baltai. Siekdami kiek įmanoma išlaikyti pusiausvyrą, galime riboti neraminančią informaciją iki vieno ar dviejų kartų per dieną, galime pasirūpinti dienos ritmo išlaikymu ar realistišku planavimu, sveika mityba, fiziniu aktyvumu, meditacijomis, ryšio su artimaisiais išlaikymu.
tags: #psichologai #apie #visuomene