Ar įmanoma atpažinti melagį? Ar iš tiesų egzistuoja universalūs melo požymiai, kuriuos išduoda kūno kalba, veido išraiškos ar balso tonas? Populiarioje kultūroje gajus įsitikinimas, kad melagius galima demaskuoti iš jo neverbalinės komunikacijos, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad viskas nėra taip paprasta. Šiame straipsnyje panagrinėsime, ką sako mokslas apie melo atpažinimą, kokie mitai yra paplitę ir kokie faktai iš tikrųjų svarbūs.
Melo teorijos ir mikroekspresijos: ar tai veikia?
Idėją, kad melagius išduoda mikroekspresijos - trumpi, nevalingi veido judesiai - išpopuliarino televizijos serialas „Melo teorija“. Šis serialas įkvėpimo sėmėsi iš psichologo Paul Ekman, tyrinėjusio veido mimikas ir jų ryšį su emocijomis, darbų. P. Ekman sukūrė veido išraiškų analizavimo sistemą (Facial Action Coding System), kuri vis dar plačiai naudojama įvairiose srityse.
Vis dėlto, kai kurios P. Ekman išvados yra kritikuojamos, ypač dėl pagrindinių emocijų universalumo ir galimybės iš veido atpažinti emocijas. Nors iš veido išraiškų galima kažką suprasti, tai nereiškia, kad žmogus būtent tą emociją ir jaučia. Taigi, ar galima pasikliauti mikroekspresijomis atpažįstant melą? Moksliniai tyrimai rodo, kad neverbaliniai kūno signalai, tokie kaip akių kontakto vengimas ar veido virptelėjimai, nėra patikimi melo indikatoriai.
Melavimo paplitimas ir mūsų gebėjimas atpažinti melą
Svarbu pažymėti, kad didžioji dalis žmonių sako tiesą, o melai dažniausiai yra kurpiami mažos dalies žmonių, vadinamų „įgudusiais melagiais“. Tyrimai, atlikti Amerikoje ir Europoje, parodė, kad didžioji dalis žmonių nėra linkę meluoti, o didžiausią melų dalį pasako vos keli procentai žmonių.
Nepaisant to, mes visi - įskaitant profesionalus, tokius kaip pareigūnai, teisėjai ir socialiniai darbuotojai - prastai gebame atpažinti melą. Tyrimai rodo, kad melagį identifikuojame tik šiek tiek geriau nei atsitiktinai - maždaug 54-56 proc. atvejų. Tai reiškia, kad mes dažnai klystame, net ir būdami įsitikinę, kad atpažinome melą.
Taip pat skaitykite: Žaidimų terapijos nauda
Šališkumas tiesai (default to truth)
Kodėl mums taip sunku atpažinti melą? Viena iš priežasčių yra tai, kad natūraliai esame linkę tikėti kitais. Tikėti kitais apsimoka, nes nuolatinis įtarumas ir kiekvieno žodžio narstymas apsunkintų komunikaciją. Evoliucinė psichologija teigia, kad apgavystė vystėsi kartu su žmonių gebėjimu bendrauti.
Vis dėlto, kultūra ugdo būdus, kaip atbaidyti žmones nuo melavimo. Nuo vaikystės esame mokomi, kad meluoti negražu, o už melagingos informacijos pateikimą numatoma baudžiamoji atsakomybė. Religijos taip pat smerkia melą.
Tyrimai rodo, kad galime geriau nei atsitiktinai identifikuoti žmogų, sakantį tiesą, tačiau atskirti melagius mums sekasi ne geriau nei atsitiktinai. Tai vadinama šališkumu tiesai (default to truth).
Ar kaliniai geriau atpažįsta melą?
Kai kurie tyrimai rodo, kad kaliniai, turintys šališkumą melui (lie bias), gali šiek tiek sėkmingiau aptikti melą. Tačiau tai yra išimtis, patvirtinanti taisyklę, kad dauguma žmonių prastai atpažįsta melą.
Kaip aptikti melą: ką sako mokslas?
Neverbaliniai kūno signalai, tokie kaip akių kontakto trūkumas, nėra patikimi melo indikatoriai. Dėmesį reikėtų kreipti į paralingvistinius signalus - tai, kaip išreiškiamas kalbos turinys. Melo indikatoriai gali būti balso aukštumas ir laikas, per kurį pradedamas atsakymas. Metaanalizės rodo, kad meluojant kalbama aukštesniu balsu ir atsakymas pradedamas praėjus daugiau laiko nei įprastai.
Taip pat skaitykite: Psichologijos įžvalgos ir tyrimai
Vis dėlto, ignoruoti vaizdinius signalus yra sunku, nes didelė smegenų dalis skirta vaizdinės informacijos apdorojimui.
Kiti psichologiniai aspektai, susiję su melu
Be melo atpažinimo, svarbu suprasti ir kitus psichologinius aspektus, susijusius su melu:
- Priklausomybės ir melas: Žmonės, turintys priklausomybių, dažnai meluoja apie savo problemą, siekdami ją nuslėpti nuo kitų ir nuo savęs.
- Savivertė ir melas: Žema savivertė gali paskatinti žmones meluoti, siekiant sudaryti geresnį įspūdį apie save.
- Stresas ir melas: Stresas gali paveikti žmogaus gebėjimą atpažinti melą, nes jis tampa labiau susikoncentravęs į savo emocijas ir mažiau atidus aplinkai.
- Netektis ir melas: Išgyvenant netektį, žmonės gali meluoti apie savo jausmus, siekdami apsaugoti save ir kitus nuo skausmo.
Melo rūšys ir priežastys
Profesorius Gintautas Valickas teigia, kad kiekvienas melo analizės atvejis yra unikalus ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Melas yra klaidingos arba netikslios informacijos pateikimas sąmoningai, norint suklaidinti kitą asmenį ir siekiant naudos sau.
Melo priežastys gali būti įvairios:
- Naudos siekimas: Meluojama siekiant naudos verslo sandėrių metu, norint sudaryti teigiamą įspūdį ar nukreipti dėmesį nuo tam tikrų detalių.
- Kitų asmenų apsauga: Tėvai gali prisiimti kaltę už vaikų padarytus nusikaltimus, siekdami juos apsaugoti.
- Nemalonios bausmės išvengimas: Meluojama siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaip atpažinti melą: profesionalų įžvalgos
Nėra požymių rinkinio, kuriuo remiantis būtų galima vienareikšmiškai pasakyti, ar žmogus meluoja, ar ne. Svarbu tinkamai įvertinti gautą informaciją ir pasirinkti tinkamą apklausos strategiją.
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
Melo požymiai ir jo atskleidimo metodikos, aprašytos psichologijos vadovėliuose, gali būti mažiau patikimos, nes meluojantys žmonės tam gerai pasiruošia.
Tyrėjai psichologai, norėdami atskleisti melą, pasinaudoja visa asmens suteikiama informacija - nuo verbalinės kalbos iki odos spalvos pakitimų.
Verbalinės kalbos analizė
- Informacijos kiekis ir pateikimo nuoseklumas: Sakomą tiesą gali atspindėti laisvo pasakojimo bruožai, kai atsakymai į užduotus klausimus vis papildomi kokiomis nors detalėmis. Melagiai dažnai laikosi savo sugalvoto scenarijaus ir nuo temos nenukrypsta.
- Gramatinių konstrukcijų vartojimas: Melagiai dažniau renkasi būtąjį kartinį ar dažninį laiką, tariamąją nuosaką.
Neverbaliniai duomenys
- Gestai ir kūno pozicija: Meluojantis žmogus gali liesti savo kaklą, nosį, pasitaisyti plaukus, vyrai atpalaiduoja kaklaraištį. Atsiribojimas atsitraukiant, atsilošiant kėdėje, sukryžiuojant rankas ant krūtinės taip pat gali būti melo požymis.
- Žvilgsnis: Jei asmuo nukreipia žvilgsnį loginio akcento, sakinio ar frazės pabaigoje, tikėtina, kad kažką slepia.
- Veido mimika: Veido išraiškos simetriškumas gali būti vienas iš indikatorių. Bijantis ar nerimą jaučiantis žmogus antakius pakelia, o pykstantis - nuleidžia žemyn.
- Odos spalvos pokyčiai: Paraudusios ausys gali būti melo požymis.
Paraverbaliniai požymiai
- Balso intonacijos, kalbėjimo greičio pakitimai, tarpai tarp žodžių ir jų kiekis per tam tikrą laiko vienetą: Meluojantys žmonės žodžių pasako mažiau, nes gerai juos apgalvoja, tačiau suklydę ar susijaudinę pradeda vartoti daug jaustukų, painiojasi, kartais pradeda mikčioti.
- Vyzdžio pakitimai: Kai kurie autoriai teigia, kad kai vyzdžiai išsiplečia, yra didesnė tikimybė, jog žmogus meluoja.
Melas kasdieniame gyvenime: kodėl mes meluojame?
Melas yra įprastas reiškinys. Apskaičiuota, kad žmogus pagražina tiesą nuo 50 iki 200 kartų per dieną. Mes meluojame, kad išvengtume konfliktų, apsaugotume kitų jausmus, sudarytume geresnį įspūdį apie save ar tiesiog išvengtume nemalonios situacijos.
Psichologai teigia, kad doras žmogus, sakydamas netiesą, jaučiasi labai prastai, todėl ir kalba taip, tarsi neturėtų vaizduotės.
Kaip elgtis, jei įtariate, kad jums meluoja?
- Atkreipkite dėmesį į pašnekovo akis. Netiesą sakantis žmogus paprastai stengiasi išvengti akių kontakto.
- Jeigu norite patikrinti, ar pašnekesio dalyvis sako tiesą ar meluoja per akis, pokalbio įkarštyje užduokite kokį nors klausimą „iš kitos operos“. Kitaip tariant, nukrypkite nuo temos. Tada vėl prie jos grįžkite ir paprašykite, kad „tariamasis“ patikslintų kai kurias detales.
- Stebėkite, ar jūsų pašnekovai nemėgina kopijuoti jūsų gestų, kalbos tono ir t.t.
- Pasikliaukite intuicija.
- Atkreipkite dėmesį į kūno kalbą.
tags: #psichologai #jums #melavo