Biologinės Motyvacijos Rūšys

Įvadas

Darbo motyvacija yra esminis veiksnys, lemiantis darbuotojų produktyvumą, pasitenkinimą darbu ir įsipareigojimą organizacijai. Motyvuoti darbuotojai linkę dirbti efektyviau, o tai tiesiogiai veikia organizacijos sėkmę. Šiame straipsnyje nagrinėjamos įvairios biologinės, psichologinės ir socialinės sąsajos su darbo motyvacija, taip pat aptariamas subjektyviai suvokiamo darbo efektyvumo vaidmuo. Straipsnyje remiamasi atliktais tyrimais ir disertacijų analize, siekiant išsamiai apžvelgti šią temą Lietuvos kontekste.

Motyvacija plačiąja prasme siejasi su tuo, kodėl vyksta tam tikras elgesys. Kiekvieną kartą, kai mes kažką darome, paprastai už to slypi tikslas (motyvas). Psichologai sutaria dėl dviejų pačių svarbiausių faktorių, susijusių su motyvacija - ji suteikia energijos ir nukreipia. Motyvacija leidžia susikaupti ties tam tikru elgesiu, tokiu būdu pasiekiami atitinkami tikslai. Kai žmogus alkanas, jis ieško maisto, kai ištroškęs - vandens ir t.t. Nors psichologai sutaria dėl to, kaip motyvacija veikia, tačiau nesutinka dėl to, kas motyvacija yra, t.y. skiriasi nuomonės dėl to, kas slypi už elgesio priežasčių. Motyvacijos teorijos apima tris pagrindinius požiūrius, kodėl atsiranda tam tikras elgesys. Pirma, teigiama, kad elgesys yra instinktyvus arba automatiškas. Antra, pateikiamas homeostatinis modelis, kuris teigia, kad motyvacija reikalinga fiziologiniam arba psichologiniam balansui palaikyti.

Motyvacijos svarba organizacijoje

Motyvacija dirbti yra svarbus veiksnys, kuris gali padėti numatyti darbuotojų kaitą organizacijoje, pasitenkinimą darbu, įsipareigojimą, darbo efektyvumą bei psichologinę gerovę. Dauguma tyrėjų teigia, kad motyvuoti darbuotojai dirba efektyviau.

Tyrimo metodologija ir dalyviai

Straipsnyje remiamasi tyrimu, kuriame dalyvavo 310 darbuotojų iš įvairių Lietuvos organizacijų. Darbo motyvacija buvo vertinta specialiai šiam tyrimui pagal Vroomo lūkesčių teoriją sudarytu klausimynu. Asmenybės bruožai buvo vertinami Penkių Didžiųjų bruožų klausimynu. Biologiniai bei socialiniai veiksniai nustatyti remiantis klausimais apie sveikatą bei sociodemografinius duomenis. Subjektyviai suvokiamas darbo efektyvumas matuotas dviejų klausimų skale.

Biologiniai veiksniai ir darbo motyvacija

Biologiniai veiksniai, tokie kaip lytis, amžius ir sveikatos būklė, gali turėti įtakos darbuotojų motyvacijai. Amžius gali būti susijęs su patirtimi ir karjeros perspektyvomis, o sveikatos būklė - su darbingumu ir energijos lygiu. Tačiau, remiantis pateikta informacija, konkrečios šių veiksnių sąsajos su darbo motyvacija nebuvo nustatytos tyrimo metu.

Taip pat skaitykite: Biologinės teorijos ir asocialus elgesys

Asmenybės bruožų įtaka

Tyrimo rezultatai atskleidė, jog su darbuotojų motyvacija dirbti susiję šie asmenybės bruožai: ekstraversija, sąmoningumas, atvirumas patirčiai bei vadovaujančios pareigos. Kuo labiau jie išreikšti, tuo stipresnė darbuotojų motyvacija.

• Ekstraversija: Ekstravertai yra linkę būti energingi, socialūs ir orientuoti į bendravimą. Šis bruožas gali padėti jiems lengviau įsitraukti į komandinį darbą ir gauti motyvacijos iš socialinės sąveikos.
• Sąmoningumas: Sąmoningi žmonės yra organizuoti, atsakingi ir orientuoti į tikslą. Šis bruožas gali padėti jiems efektyviai planuoti savo darbą ir siekti aukštų rezultatų.
• Atvirumas patirčiai: Atviri patirčiai žmonės yra kūrybingi, smalsūs ir linkę išbandyti naujus dalykus. Šis bruožas gali padėti jiems lengviau prisitaikyti prie pokyčių ir ieškoti naujų iššūkių darbe.
• Vadovaujančios pareigos: Darbuotojai, užimantys vadovaujančias pareigas, dažnai jaučia didesnę atsakomybę ir motyvaciją siekti organizacijos tikslų.

Socialiniai veiksniai ir darbo motyvacija

Socialiniai veiksniai, tokie kaip šeimyninė padėtis, vaikų skaičius, darbo ir pareigų pobūdis, taip pat gali turėti įtakos darbuotojų motyvacijai. Stabilūs šeimos santykiai ir tinkama darbo aplinka gali padėti sukurti palankias sąlygas motyvacijai augti.

Socialinių veiksnių įtaka

• Šeimyninė padėtis ir vaikų skaičius: Šeimyninė padėtis ir vaikų skaičius gali turėti įtakos darbuotojų poreikiams ir prioritetams. Pavyzdžiui, darbuotojai, turintys vaikų, gali būti labiau motyvuoti siekti stabilaus darbo ir didesnio atlyginimo.
• Darbo ir pareigų pobūdis: Darbo pobūdis ir pareigos gali turėti įtakos darbuotojų pasitenkinimui darbu ir motyvacijai. Įdomus ir iššūkių keliantis darbas gali padidinti darbuotojų motyvaciją.

Subjektyviai suvokiamas darbo efektyvumas

Subjektyviai suvokiamas darbo efektyvumas gali padėti išsamiau suprasti ir numatyti darbuotojų motyvaciją. Jei darbuotojai jaučiasi efektyviai atliekantys savo darbą, jie yra labiau linkę būti motyvuoti ir įsitraukti į veiklą.

Psichologinės gerovės svarba

Disertacijos analizė atskleidė, kad psichologinė gerovė yra svarbus aspektas, susijęs su darbo motyvacija. Disertacijoje nagrinėta psichologinės gerovės samprata šiuolaikinėje psichologijoje, hedonistinis ir eudemoninis požiūriai į psichologinę gerovę, taip pat psichologinės gerovės sąsajos su asmenybės ir sociodemografiniais kintamaisiais.

Psichologinės gerovės komponentai

• Hedonistinis požiūris: Orientuotas į malonumo ir pasitenkinimo siekimą.
• Eudemoninis požiūris: Orientuotas į prasmės ir savirealizacijos siekimą.

Kitos motyvacijos teorijos ir aspektai

Instinktai

Vienas iš seniausių požiūrių psichologijoje teigia, kad elgesį sukelia biologinės, įgimtos, mechaninės jėgos. Instinktas paprastai yra užprogramuotas, adaptyvus elgesys, kuris padeda išlikti tiek atskiram individui, tiek ir visai rūšiai. Nors instinktai pradeda veikti išorinių dirgiklių poveikyje, tačiau manoma, kad jie patys turi savo energijos šaltinį. Taigi, instinktai duoda pradžią ir nukreipia elgesį. Jeigu instinktyvų elgesį išoriniai dirgikliai tik atpalaiduoja, tai tokiam elgesiui atsiradus, jis turi būti užbaigtas su ar be dirginančio stimulo. Būtent tokį reiškinį stebėjo etologai N. Tinberg’as ir K. Lorenz’as, tirdami kiaušinio vystymąsi ir išsiritimą (išėmus iš žąsies lizdo kiaušinį, žąsis toliau liko perėti įsivaizduojamą kiaušinį). Kitas svarbus instinktyvaus veiksmo požymis yra tas, kad jį gali paskatinti tik vienas kuris nors dirgiklio aspektas. Tokiu būdu, instinktu galima pavadinti elgesį, kuris yra pastovus, vienodas ir nėra išmoktas. Paskutiniu metu instinktų teorija tapo stipriai kritikuojama.

Taip pat skaitykite: Biologinės psichiatrijos draugijos apžvalga

Homeostatinės teorijos

Homeostazė yra apibrėžiama, kaip polinkis palaikyti sąlyginai stabilią vidinę aplinką. Vidiniai homeostaziniai mechanizmai funkcionuoja taip, kad užtikrinti tinkamas kūno reakcijas. Pvz., kai kūno temperatūra nukrenta per daug, kraujagyslės odos paviršiuje susitraukia, kad palaikyti šilumą ir kūnas refleksyviai pradeda tirtėti; tokiu būdu generuojama daugiau šilumos ir pusiausvyra atstatoma. Homeostatiniai principai pasitarnavo kaip kelių skirtingų motyvacijos teorijų pagrindas. Dauguma šių teorijų galima suskirstyti į dvi kategorijas: tos, kurios teigia, kad psichologinis poreikis sukelia paskatas ir tos, kurios teigia, kad elgesys kyla esant psichologiniam disbalansui. Bet kokiu atveju organizmas yra motyvuojamas sumažinti įtampą, kuri kyla sutrikus pusiausvyrai.

• Hull’o Paskatų Sumažinimo Modelis. C. Hull’as (1884-1952) laikėsi bihevioristinio požiūrio į psichologiją. Jo nuomone, elgesį sukelia vidinės psichologinės paskatos, kylančios dėl biologinio poreikio. Pvz., kai gyvūnas ilgą laiką yra neėdęs, poreikis pasisotinti didėja, kartu su atitinkama alkio paskata. Alkis, kaip pirminis motyvas, yra pakankamas priversti organizmą ieškotis maisto. Kai tikslas pagaliau pasiekiamas, biologinis poreikis sumažinamas ir atitinkamai nyksta ir alkio paskata.
• Kognityvinio Pastovumo Teorija. Kognityvinio disonanso teorija buvo viena iš labiausiai pripažintų iš visų kognityvinio pastovumo teorijų. Šis modelis teigia, kad kai asmuo patiria keletą poreikių (minčių), kurie tarpusavyje nesutampa, kyla psichologinis diskomfortas. Ši neigiama motyvacinė būsena išjudina specifinius mechanizmus, kurie suformuoti taip, kad suderintų minčių neatitikimą ir taip sumažintų stresą. Nepaisant to, koks sprendimas yra priimamas, egzistuoja tendencija akcentuoti pozityvius pasirinkimo aspektus ir padidinti alternatyvaus, bet nepriimto sprendimo neigiamą reikšmę. Tokiu būdu disonansas ir psichologinė įtampa sumažėja. Ši teorija nuo Hull’o teorijos skiriasi tuo, jog čia į biologinio poreikio svarbą nekreipiama dėmesio. Šio modelio stiprioji pusė yra ta, kad pabrėžiama ryšio tarp mąstymo ir motyvacijos svarba, tačiau ji taip pat turi ir savo minusų.

Maslow savirealizacijos teorija

Vieni poreikiai yra svarbesni už kitus. Todėl tam tikri poreikiai, motyvuojantys elgesį, priklauso nuo to, kurie iš jų nėra patenkinami ir kurie yra svarbesni. A. Maslow (1970) savirealizacijos teorija pateikia poreikių hierarchinę sistemą. Piramidės apačioje yra fiziologiniai poreikiai, pvz., maisto, vandens, pastogės. Tik tuomet, kai šie poreikiai patenkinami, kyla saugumo poreikis; vėliau pasireiškia tik žmogui būdingi poreikiai mylėti ir būti mylimam, savigarbos poreikis. Aukščiausias iš visų žmogaus poreikių, anot Maslow, - tai visų savo galimybių įgyvendinimas (savirealizacija). Tokia poreikių eilė nėra visuotinai pastovi. Kartais žmonės badauja, keldami politinius reikalavimus. Tačiau mintis, kad kai kurie motyvai, kol jie nepatenkinti, yra stipresni už kitus, yra svarbi motyvacijos sampratai. Kai kurie motyvai yra įgimti ir būdingi visiems gyvūnams, tame tarpe ir žmogui. Šie motyvai vadinami pirminiais poreikiais. Tokie pirminiai poreikiai, kaip alkis, troškulys bei seksualinis poreikis, yra stipriai įtakojami vidinių kūno dirgiklių. Šie dirgikliai yra dalis biologinio sužadinimo, susijusio su organizmo išlikimu arba, seksualinio poreikio atveju, su rūšies išlikimu.

Pasiekimų motyvacija

Biologinių poreikių motyvacija tik iš dalies paaiškina tai, kas skatina ir nukreipia mūsų elgesį. Yra motyvų, kurie, priešingai nei alkis ar lytinis potraukis, nėra susiję su biologiniais poreikiais. Milijonieriai gali būti motyvuoti gauti dar pinigų, kino žvaigždės - dar labiau išgarsėti. Šie motyvai, net ir juos patenkinus, nesusilpnėja. Tad pasiekimų motyvacija yra troškimas atlikti viską labai gerai, tobulinti savo įgūdžius bei mąstymą, valdyti padėtį ir greitai pasiekti aukštą lygį. Žmonės, kuriems būdingi stiprūs laimėjimo poreikiai, būdami atkaklūs ir priimdami realistinį iššūkį, pasiekia daugiau. Turinčių panašias galimybes žmonių pasiekimų motyvacija būna skirtinga. Labai motyvuoti vaikai dažniausiai turi tėvus, kurie skatina vaikus nuo mažens savarankiškai veikti bei apdovanoja juos už jų sėkmę. Manoma, kad šių vaikų stipri laimėjimų motyvacija turi emocinį pagrindą: vaikai išmoksta laimėjimus sieti su teigiamomis emocijomis.

Vidinė ir išorinė motyvacija

Mokantis, dirbant ar sportuojant reiškiasi dvi pasiekimų motyvacijos rūšys. Vidinė motyvacija - tai noras būti veiksmingam ir veikti dėl pačios veiklos. Išorinė motyvacija - tai išorinio atlygio siekis arba noras išvengti baimės. Išstudijavę studentų, mokslininkų, lakūnų bei sportininkų motyvaciją bei laimėjimus, J. Spence ir R. Helmreich’as (1983) padarė išvadą, kad vidinė motyvacija lemia didelius laimėjimus, kai, tuo tarpu, išorinė motyvacija didelių laimėjimų nelemia. Šie mokslininkai išskyrė ir įvertino tris vidinės motyvacijos apraiškas: meistriškumo siekį, norą dirbti ir rungtyniavimą. Būdami panašių gebėjimų, paprastai daugiau laimi siekiantys meistriškumo bei mėgstantys sunkų darbą žmonės. Vidinė motyvacija padeda siekti laimėjimų, ypač tuomet, kai žmonės dirba savarankiškai.

Išorinį atlygį galima taikyti dviem atvejais: kontroliuojant arba informuojant žmogų apie sėkmę. Mėginimas kontroliuoti žmonių elgesį atlygiu ir priežiūra gali būti sėkmingas tol, kol trunka kontrolė. Tačiau, nutraukus kontrolę, domėjimasis veikla dažnai nutrūksta.

Taip pat skaitykite: Motyvacijos Lektorių Kursų Programos

Zoopsichologija ir Elgsenos Formos

Žmogus - sąmoninga būtybė. Artikuliuota ir prasminga kalba gali perduoti mintis, nusakyt vidines būsenas, papasakoti. Šis subjektyvus žmogaus vidinis pasaulis vadinamas psichika. Zoopsichologija - mokslas apie gyvūnų sielą/psichiką. Tai mokslas apie gyvūnų psichiką, jos kilmę ir raidą, žmogaus psichikos ir sąmonės išsivystymo istorines ir biologines prielaidas. Mokslas ne apie elgseną ir psichiką apskritai, o konkrečias jų apraiškos formas bei ypatybes. Čia peršasi dviejų kategorijų reiškiniai - elgsena (išoriniai organizmo veiksmai, kuriuos tyrėjas registruoja objektyviais metodais, tačiau dabar tyrimai byloja, jog elgsena yra vidinio, subjektyvaus pasaulio - psichikos atitikmuo) ir psichika (subjektyvus objektyvaus pasaulio atspindys. Jos reguliacinė funkcija pasireiškia ateities to, kas dar įvykis, atspindėjimu). Tai du gyvųjų organizmų aktyvumo aspektai. Svarbiausias egzistavimo variklis - giminės pratęsimas. Vaizdai yra elgesnos reguliatoriai (gyvūnai ne tik reaguoja į įvairius objektus, bet ir išsaugo smegenyse jų vaizdą). Anticipacinė psichikos savybė - gebėjimas numatyti įvykių eigą.

Mechanicistai (R. Dekartas) - gyvūnai yra paprasčiausios mašinos, juos galima net mušti, kankinti, nekreipti dėmesio į jų garsus. Antropomorfizmas (zoofilai) - prisikiria gyvūnams visas žmogaus savybes. Žmogaus ir gyvūno psichika iš esmės nesiskiria. Abu šie požiūriai kraštutiniai.

Psichika ir elgsena - dinamiški, kryptingai kintantys reiškiniai, tiek filogenetiniu (gyvūnų rūšies istorinė raida, žmonių ir gyvūnų psichikos atsiradimas ir raida) tiek ontogenetiniu (individualus organizmo vystymasis, pagr. žmogaus psichikos struktūrų susiklostymas vaikystėje) požiūriu. Integruotas vienetas - gyvas organizmas. Elgsenos norma - pačius stereotipškiausius veiksmus vienos rūšies individai atlieka kiek skirtingai. Tie individualūs skirtumai ir yra reakcijos norma. Elgesio komponentai - įgimti(kinezės, taksiai, nesąlyginiai refleksai (somatiniai(tonusiniai, faziški), vegetaciniai), instiktai. Jie nereikalauja išankstinio mokymosi, jie paveldimi), išmokti/įgyti(individualaus prisitaikymo prie aplinkos vaisius), intelektiniai. Elgsenos formą lemia motyvas. Formos - lytinė, pažintinė, ginybos, mitybos…

Gyvūnų psichika - tai žmogaus psichikos ir aukščiausios jos pasireiškimo formos - sąmonės - praeities etapas. Zoopsichologija sprendžia psichikos atsiradimo priežastis, jos vystymąsi, atliekati tyrimai su gyvūnų vaisiais, psichikos atsiradimo ir raidos problema. Svarbu pažinti kenkėjo ir jo naikintojo elgseną. Zoopsich svarbi žemės ūkiui, žvejbai, medžioklei, medicinai. Elgsenos ypatumai padeda nustatyti gyvūnų giminystės ryšius ir jų evo kryptis.

Zoopsicho - psicho šaka, tad jos glaudžiai siejasi. Taip pat zoopsichologija susijusi ir su biologijos mokslais: zoologija, ekologija, biochemija, biofizika… zoopsichologai taiko genetikos metodus, biofiziniai ir biocheminiai metodai padeda nustatyti elgsenos vidinius koreliatus ir veiksnius (hormonų kiekį…)

Zoopsichologija dar vadinama lyginamaja psichologija, kadangi praktiškai visi zoopsichologiniai tyrimai atliekami lyginant duomenis, gautus tiriant skirtingas gyvūnų rūšis. Lyginimas gali būti ontogenetinis, filogenetinis ir ekologinis.

Zoopsich skyriai:

• Specialioji - tiria įvairių gyvūnų arba jų grupių elgsenos ir psichikos pasireiškimus: jutimus, išmokimą, atmintė, intelektinę veiklą…
• Lyginamoji - lygina gyvūnų, priklausančių skirtingiems taksonominiams vienetams, taip pat ir žmogaus ir gyvūnų psichikos ir elgsenos apraiškas. Filogenetinis lyginimas - norint nustatyti konkrečios psichinės funkcijos ar veiksmo kilmę ir istorinę raidą, o ontogenetinis tyrimu nustatoma funkcijos raida nuo individo gimimo iki jo gyvenimo pabaigos. Lyginamoji analizė palengvina psichinio reiškinio esmės ir mechanizmų supratimą, bei padeda nustatyti reiškinio kilmę, raidos etapus ir tendenciją. Ribotumai - Morfofiziologinės skirtybės, elgesio/psichikos adaptacinės skirtybės, konvergentinė ir divergentinė(išsivystimas iš bendro protėvio, bet ne vienas iš kito…) raida, metodikų neadekvatuma(metodika, taikoma žuvims, yra neadekvati beždžionėms).
• Evoliucinė psicho - giminingų gyvūnų rūšių psichikos ir elgsenos ypatumų palyginimas, kurio tikslas - nustatyt filogenetines kitimo tendencijas.
• Paleopsichologija - tiria išmirusių organizmų psichikos ir elgsenos apraiškas.
• Ontogenetinė psich - psichikos kilmė ir raida ontogenezės procese, elgsenos ontogenetinės raidos dėsningumai.
• Ekologinė psich - tiria aplinkos veiksnių įtaką psichikai ir elgsenai, organizmų elgsenos prisitaikymas prie aplinkos
• Koreliacinė psichologija - tiria ryšį tarp gyvūnų psichikos (elgsenos) ir jų morfolofinių požymių (pvz, intelektinių sugebėjimų ir nervų sistemos tipo, atminties ir atskirų smegenų centrų išsivystimo).

Adaptacija įkalinimo įstaigoje ir motyvacija keisti elgesį

Tyrimai rodo, kad prastesnė adaptacija įkalinimo įstaigoje yra susijusi su žemesne motyvacija keisti nusikalstamą elgesį ir didesniu recidyvizmu. Tyrimas, atliktas Lietuvos įkalinimo įstaigose, nustatė, kad prastesnė adaptacija buvo stebima tarp jaunesnių nuteistųjų, pirmą kartą nuteistų asmenų, prieš įkalinimą buvusių bedarbiais ar vartojusių narkotikus, taip pat tų, kurie nepalaikė ryšių su savo partneriais ar draugais įkalinimo metu.

Adaptacijos veiksniai

• Kriminalinės nuostatos: Kuo labiau išreikštos kriminalinės nuostatos, tuo prastesnė adaptacija įkalinimo įstaigoje.
• Ryšių palaikymas: Ryšių su draugais ar partneriu palaikymas įkalinimo metu gerina adaptaciją.

Kūrybiškumo veiksniai ir motyvacija

Kūrybiškumas yra svarbus veiksnys, lemiantis inovacijas ir problemų sprendimą. Tyrimai rodo, kad asmens motyvacija gali būti svarbus kūrybiškumo determinantas.

Savęs pateikimo strategijos ir tarpasmeniniai santykiai

Straipsnyje aptariamas „savęs pateikimo“ fenomenas, kuris apima individų pastangas kontroliuoti, kokį įspūdį jie daro kitiems. Skiriamos keturios pagrindinės savęs pateikimo strategijos, kurios skirtingai lemia tarpasmeninių santykių pobūdį ir kryptį. Individų motyvaciją kontroliuoti, kaip kiti juos suvokia, veikia įvairūs situaciniai, išoriniai ir dispoziciniai kintamieji.

Istorinis psichologijos kontekstas

Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į istorinį psichologijos kontekstą, pabrėžiant neempirinės psichologijos reikšmę ir jos transformaciją į patyrimo psichologiją. Aptariama Fechnerio ir Wundto įtaka, taip pat fenomenologinis požiūris ir jo svarba teorijos integravimui į fenomenologiją.

Freudas ir neurozių tyrimai

Freudas atvėrė kelią kompleksinių fenomenų tyrimui neurozių srityje, tačiau jo teorija buvo susieta su metodu, tarsi psichinius fenomenus būtinai reikėtų matyti tam tikroje šviesoje. Vis dėlto, Freudo indėlis yra reikšmingas, nes jis parodė kompleksinių fenomenų tyrimo galimybę.

Janet ir aprašomoji metodika

Pierre’as Janet dar iki Freudo neurozių srityje pradėjo kurti aprašomąją metodiką, neapkrautą daugybe teorinių ir pasaulėžiūrinių prielaidų. Biografinis psichinių reiškinių aprašymas peržengė griežtai medicininės srities ribas, o tai leido geriau suprasti žmogaus sielos visumą.

Animos sąvoka ir psichoterapija

Straipsnyje aptariama animos sąvoka, pabrėžiant, kad tai yra patyrimo sąvoka, kuria siekiama pavadinti giminiškus arba analogiškus reiškinius. Animos sąvoka neturėtų būti painiojama su krikščioniška dogmatine ar filosofine sielos sąvoka.

Animos ir sizigijos

Istoriškai su anima pirmiausia susiduriame per dieviškąsias sizigijas, vyriškųjų ir moteriškųjų dievų poras. Šios siekia primityvios mitologijos žemumas ir tamsybes, taip pat filosofines aukštumas, būdingas gnosticizmui ir klasikinės kinų filosofijos spekuliacijoms.

Projekcijos ir tėvų įvaizdžiai

Projekcija yra nesąmoningas, automatiškas procesas, kuriuo subjektas perkelia nesąmoningus turinius į objektą, taigi atrodo, tarsi jie priklausytų objektui. Tėvų įvaizdžiai dažnai projektuojami, o šis faktas atskleidžia perkėlimo atvejus, kai pats pacientas suvokia projektuojąs į gydytoją tėvo ar motinos imago.

Religiniai vaizdiniai ir psichologija

Straipsnyje aptariamas religinių vaizdinių ryšys su tėvų įvaizdžiais. Nors religiniai vaizdiniai turi didžiausią įtaigos ir jausmo jėgą, moderni šeimos psichologija tiesmukai netaikytina primityviems santykiams, kur viskas yra kitaip.

Pagrindinės biologinės motyvacijos

Pagrindinės biologinės motyvacijos apima įgimtus elgesio komponentus, tokius kaip kinezės, taksiai, nesąlyginiai refleksai (somatiniai, vegetaciniai) ir instinktai. Šie elgesio modeliai nereikalauja išankstinio mokymosi ir yra paveldimi.

tags: #biologines #motyvacijos #tai